Marcos 4

Maiadomu Malika (MZZ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Wete Waya Galili vilaneye Ieisu ivelamu iekaivevena vaituqana. Yoko puedi inaqo inoqai iesipupu, we waga waya tabwaneye ieputeyeni waineye idodoqa naqeneye imiabui, tomoꞌotoqa puedi itovotovoi kwadeweye. |src="HR0014Jesus teaching beside lake Galilee" size="col" ref="Malika 4:1"
1 Iban maiye Jesu harew Galilee sisibinamaim ana bai’ubaiyen bai tit. Sabuw i himour kwanekwan imih i wa afe’en yen mare naatu sabuw harew sisibin dones yan himarir
2 Ieisu vonawakedubalaeqa iesipupu, wete iekaivevena tomoꞌotoqa waidie saku puena paipaidi.
2 naatu i oroubonamaim sawar moumurih na’in i’obaiyih eo.
3 Vona wakedubalaeqa ivonedi ivo, “Dede kwanoqai. Tamo tomoqo natanoqa ivuani waipei isapayavuledi natanoqe.
3 “Kwananowar! Masaw bowayan ana masawamaim ub tanumamih in.
4 Tutuyanina waipei isasapayavuledi waipei tupwaidiavo ibeku kedeye, manuqa imai ikanidi.
4 Naatu ana ub tata’asi’asiy ana maramaim ub afa i ef yan hira’iy, naatu mamu hina hibow hi’aa.
5 We waipei tupwaidiavo ibeku lasalasa waidie pwayapwaya ge bwaigina we kaia itabwa ilaga,
5 Ub afa i karakarar yan kamar men gagamin yanamaim hira’iy, naatu saisewat hikuboubunih hiyen, anayabin me kikimin baban inu’in.
6 we kwalamidi ge idaobuotoqa beqa valavala igabu tabwadinidiavo siaidi imwatu.
6 Imih veya yen rararan ana mar ana fora’abinamaim, nati ub hikukubounih i hi’arat himorob, anayabin ah wairoron i men ra’iy me babanika.
7 We waipei tupwaidiavo ibeku iobu mosomoso mwalamwalaqidi waidie itabwa ilaga mosomoso mwalamwalaqidi itaula vuyovuyoidi ge vuadi idayatodi.
7 Ub afa i fotan kokor wanawanan hira’iy, naatu ro’oh men matar, anayabin fotan yen fafa rab isuk.
8 We waipei tupwaidiavo ibeku iobu pwayapwaya giamaina waineye itabwa giagiamai. Tupwaidiavo ivuaqa giamaina mesai 30, tupwaidiavo ivuaqa saiqana giamaina mesai 60 wete tupwaidiavo ivuaqa giamaiotoqidi mesai 100.”
8 Baise ub afa i me gewasin yan hira’iy, naatu hikubounih hiyen hibiw, afa i magamagar 30 na’atube, afa i rubirubih 60 na’atube, naatu afa i hiwai re 100 na’atube.”
9 We Ieisu ivonedi ivo, “Kago komi metaniqami, guvona kwainoqai vakai aesipupuyeni waimie.”
9 Naatu Jesu iuwih eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur nanowar ininotanot.”
10 Tamo tutuya Ieisu mekanatovemulivo kadiyoko 12 wete tomoꞌotoqa tupwaidiavo ivelautolieni vonawakedubala paipaina. |src="HR0012Jesus explains the meaning of parables" size="col" ref="Malika 4:10"
10 Jesu akisin ma’am ana maramaim ana bai’ufununayah nah 12 naatu sabuw afa iyab tur hinonowar hina hibatiy oroubon anayabin so’ob isan.
11 Ieisu ibaivila ivonedi, “Komi gumanimiavo gunabei avesinuemi valea vavaigavudi aigiavemaqetaimo waimie, Yaubada nakedakeda kaivauna tomoꞌotoqa kadiloina paipaidi gunabei ielamu inasauyedi paipaidi. Ge kanasala tomoꞌotoqa sulidi waidie aivesipupu luguaqeta, we kaia aivesipupu vonawakedubalaeqa.
11 Naatu iuwih, “God ana aiwob ana buriburin i hibai kwa hit. Baise iyab no ufunamaim tema’am sawar etei i boro oroubonamaim hina’uwih.
12 Yau mesai aivalabubunediqa paina melamuna base tamo Yaubada natovesipupu Buki waineye igililia kanamwaqitana inalausimatala,
12 Saise,
13 Ieisu ivelautoliedi ivo, “Banikodiqa, ge kwadayagoviqa kananuakawananaqai vonawakedubala kanagiavemaqeta? Vakai vonawakedubala kwaiyagovi?
13 Naatu Jesu i’uwih, “Kwa iti oroubon naniyan men kwanabaib na’at oroubon afa auman naniyah boro mi’itube kwanaso’ob?
14 Tomoqo waipei isasapayavuleni mesai gumanina Yaubada valeana iesipupuyeni tomoꞌotoqa waidie.
14 Masaw bowayan i God ana tur ub na’atube ta’asiy re.
15 Tupwaidiavo tomoꞌotoqa mesai waipei ibeku keda waineye—vonanidiavo inanoqai we Seitani inamai vedimadimanaeqa inakewayavuledi.|src="HR0017sewer" size="col" ref="Malika 4:15"
15 Sabuw afa i ub ef yan ta’asi’asiyen hire’erebe, God ana tur tenonowar ufunamaim, Satan boro nan abisa re hai yawasamaim tatanum boro nabosair.
16 We tupwaidiavo tomoꞌotoqa mesai waipei ibeku iobu pwayapwaya lasalasana tabwaneye—Yaubada valeana inanoqai medimwasana,
16 Afa i ub karakarar yanamaim hire’erebe, tur gewasin tenonowar ana veya i boro matah nakabiy ereyasisir auman hinab.
17 we kwalamidi ge idaobuotoqa wete ge inakalamaqiqita tutuya kaniakwanina. We tutuyanina waineye veviqa wete ketotovona inalekwa waidie paina Yaubada valeana ietumaqaneni paipaina, vedimadiamanaeqa divetumaqana inakakava we inabaileni.
17 Baise i an wairoroh en, imih boro men maninaka nawainabih, anayabin tur gewasin hibaib isan ahay waf naatu bai’akir kakafin wanawanan hinarur ana maramaim i boro saisewat hinare.
18 Tupwaidiavo tomoꞌotoqa mesai waipei ibeku iobu mosomoso mwalamwalaqidi waidie itabwa ilaga. De tomoꞌotoqanidiavo valea inoqai
18 Naatu baise ub afa i fotan kokor wanawanan hire’erebe, i tur gewasin tenonowar,
19 we inuanuana tupwaidiavo saku paipaidi yawaidi dimia waineye, we wayaqiotoqidi mane wete tupwaidiavo saku. We sakunidiavo valea ikaivuyovuyoidi, we ge idavuaqa.
19 baise i hai yababan biyah ana yasisir isan, totobuyoy ana baitenbibiren, naatu hai kok sawar ta ta men gewasih erun, tur gewasin hai yawasamaim erabirab, imih men ebiwamih.
20 We tupwaidiavo tomoꞌotoqa mesai waipei ibeku iobu pwayapwaya giamaina waineye. Valea inoqai inuapwateni ivuaqa, tupwaidiavo 30, tupwaidiavo 60 wete tupwaidiavo 100.”
20 Naatu sabuw afa i ub me gewasin yanamaim hire’ere’ebe, tur hinowar hibasit hibai naatu hai yawasamaim ro’on matar, afa i 30, afa 60, naatu afa i 100.”
21 Ieisu ivonedi ivo, “Mwaqitana, tomoꞌotoqa maqeta ge kanasala somala dibuneye inayatoi, o ge ginae beqa inatalapwateni? Beqa kanasala somala tabwaneye inayatoi.
21 Naatu i’uwih, “Kwa ramef kwabito’ab i noukwatamaim kwatatarafut? O gem babanamaim kwaya’iyai? Ai ana sisikofamaim kwasisikof?
22 Saku vavaigavudi matatabuna kaia mesai beqa Yau kanasala aigiavelausimataledi, we saku tumutumudi mesai noko beqa Yau kanasala aisinawedi. |src="HK00152" size="col" ref="Malika 4:22"
22 Anayabin sawar abisa baibunuwenamaim ti’inu’in boro hinagatur, naatu sawar abisa wa’iwa’irih ti’inu’in boro hinatit hinibebeyan.
23 We kago komi metaniqami kwainoqai vakai aesipupuyeni waimie.”
23 O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar inanot!”
24 Ieisu ivonedi ivo, “Kwavevaneneqa vekavekai kwainoqai. Kago ketoavanina kwaivelituqeni, wete Yaubada ketoavanina inavelituqeni waimie, we Yaubada inakavesulaiotoqidi.
24 Ibanak iuwih maiye, “Kwananowar gewas! O sabuw kufufufunih na’atube, nati fufun ta’imonamaim boro God o nafufuni, baise boro afe’enamaim naya’abar auman nafufuni.
25 Paina aitoi gumanina Yaubada navona inavekimataneniqa, Yaubada nayagova inakavesulaidi. We gumanidiavo Yaubada navona ge idavekimataneni, inakaivuyovuyoi vakai siaina inoqai.”
25 Yait aurin ema’am boro afe’en hinaya’abar hinitin, yait aurin en, abistanawat biyan ti’inu’in boro hinabosair.”
26 Ieisu ivo, “Vesipusipupu dede banikodiqa Yaubada nakedakeda kaivauna isauyeni natomotoqavo inaloinedi paipaina: Tomoqo waipei ibagulidi natanoqe.
26 Ibanak eo maiye, “God ana aiwob i orot ub me yan tatanum na’atube.
27 Lovane ikenokeno, we kaiate ilitulituqa, we tutuya puepuena waipei ilagalaga, we banikodiqa itabwetabwedimo tomoqonina ge idayagovi.
27 Fai mar in emimisir, i men so’ob ub i mi’itube kuboun yen erara’at.
28 Pwayapwaya kaisena libi igigiavetabwadi, naqaida inaketopia inatabwa inalaga matautauda inalaga inalaga inavetageyoiotoqa matautauda inavuaqa.
28 Me akisin ub ituw eyey, wantoro’ot i boro nakufufun, naatu naiwan nayai, imaibo boro niw ro’on namatar.
29 We tutuyanina kanikani inagumaqa, tomoqo tavi inavelamu.”
29 Naatu sanabey ibiyamur ana maramaim, masaw bowayan boro ana nikok nab natit nan natar.”
30 Ieisu ivo, “Vakai vonawakedubala kanasala aivonemi Yaubada nakedakeda kaivauna isauyeni natomotoqavo inaloinedi paipaina?
30 Naatu ibanak eo maiye, “God ana aiwob boro abisa’amaim tanayai tanao, o oroubon boro menatanamaim tanakubuna kwananowar?
31 Yaubada nanuanuana dede mesai kailugu |src="mustard plant.GIF" size="col" ref="Malika 4:31" bilana siaiotoqidi tomoꞌotoqa ibagubagulidi.
31 I ana itinin i momor ro’on kikimin maiyow na’atube, tafaramamaim iti ro’on i kikimin maiyow o boro me yan inatanum.
32 We kago inatabwa inalaga inavebwaigaotoqa ge mesai tupwaidiavo mosomoso, dimana inavelaqalaqadi beqa kaikwakuneye kanasala manuqa waineye inaveqiuva.”
32 Baise inatatanun ufunamaim, boro nara’at nayen masaw etei nanatabir, ai gagamin famefamen auman namatar, naatu famenamaim mamu boro hinan hinabatar.”
33 We Ieisu tomoꞌotoqa ivonedi vonawakedubala puena beqa, we tomoꞌotoqa de mesai ivesipupuyedi kadiketowaveye inayagovi.
33 Oroubon maumurih na’in iti na’atube imaim binan sabuw hima hinowar, saife isah tirerereb naniyan hitab.
34 We Ieisu kaia vonawakedubalaeqa iesipupu waidie, we tutuyanina tovemulivo kaisekavadi ieyaqoyagova waineye vakai puena igiavemaqetadi waidie.
34 Sabuw isah i oroubonamaim eo hinonowar, baise nabinamaim oroubon hai yabih i ana bai’ufununayah eo hinonowar.
35 No kaiatanina, lavilavie, Ieisu kanatovemulivo ivonedi ivo, “Kwaidodoqa taibala Waya Galili vikaineye.”
35 Nati veya ta’imon ana rabirab, i ana bai’ufununayah iuwih, “It i boro tanarabon harew rounane.”
36 Giladi wageye imiamia kanatovemulivo idodoqa taiauda ibala. We tomoꞌotoqa puepuedi ikiawedi ibala mali vikaie tupwaidiavo waga taiau.
36 Ana bai’ufununayah hire wa i afe’en ma’amamaim hisra’at. Naatu wa afa i nati’imaim auman hibatabat.
37 Tutuyanina yaqina bwaigina ivelamu inunuqa, we kaiayava waga inigenigei, bwasi waga ituvedovedodoqi.|src="HR0011Jesus calms a storm -waves began to spill over into the boat - Mark 4,37" size="col" ref="Malika 4:37"
37 Hirarabon wowog tafair tit, naatu yabat misir, harew wa wanawanan iwan yen awan kakaratan. Wa yabat wanawanan run|alt="boat in storm" src="CN01707B.TIF" size="col" loc="Mrk 4.37" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="4.37"
38 We waga mulineye Ieisu ikenokeno kanakenolaulagata waineye. We kanatovemulivo igololo bwaigina ilauvaqoni ivo, “Kutovoi, kutovoi! Kida saiqanaqa taiwapa. Tovekaivevena, komu paipaida kunuanuana kago mesai taiwapa?”
38 Jesu wa uranane ukwarin kunuwar yara’ah matan fot inu’in. Ana bai’ufununayah hibunibun misir hiu, “Bai’obaiyenayan it morob isan men kunotanot?”
39 Itovoi ivonedi bonana veluvelulunaeqa ivo, “Yaqina, nunuqa kaiana!” Wete kaiayava ivonedi, “Kwakawataqonimi!” Wete yaqina ivekwada, we kaiayava iniwalova. |src="HR0018 There was a great calm - Mark 4,39" size="col" ref="Malika 4:39"
39 Misir wowog naatu yabat kwarar eo, “Kwanutanub! Kwa’inbaibinub!” Naatu wowog morob ra’iy nuwarob eafuw.
40 Beqa ivonedi ivo, “Vakai paipaina kwagololo? Wete vakai paipaina giladi ge kwadavetumaqanegu?”
40 Ana bai’ufununayah iuwih, “Aisim kwabirubir? Kwa men kwabitumatum?”
41 We tovemulivo igololo bwaigina kaisekavadiqa iesipupu, “Aitoi tomoqo dede? Menaveluluna yaqina wete kaiayava ivonedi ivekwada, we navona ivematamataneni.”
41 Ana bai’ufununayah hibir naatu taiyuwih hibabatiyih, “Iti orot i yait? Wowog naatu yabat hairi fanan hibai!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.