Marcos 4

New Testament in Macuna (MYY_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Mʉcana tʉdi riasoyijʉ Jesús itajura tʉnimajʉ. Masa jãjarã ejayijarã ĩna itojʉ Jesús tʉjʉre. Masa jãjarã ñajare cumajʉ sãjacõri itojʉ rujiyijʉ Jesús. Masama ñarocõti tujayijarã jajʉjʉ.
1 Iban maiye Jesu harew Galilee sisibinamaim ana bai’ubaiyen bai tit. Sabuw i himour kwanekwan imih i wa afe’en yen mare naatu sabuw harew sisibin dones yan himarir
2 Ito yija goti masiore ocana ĩnare riasoyijʉ Jesús. Ĩnare riasogʉti ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
2 naatu i oroubonamaim sawar moumurih na’in i’obaiyih eo.
3 —Tʉoya mʉa adire: Sĩgʉ̃ weseca ĩ ya ote ajeri otegʉ wayijʉ ĩ.
3 “Kwananowar! Masaw bowayan ana masawamaim ub tanumamih in.
4 Wesecajʉ ejacõri iti ajerire ĩ wẽjabateroca gaje ajeri majʉ quedi queayijʉ. Ito yija wadiyijarã minia. Wadicõri itire bacõyijarã ĩna.
4 Naatu ana ub tata’asi’asiy ana maramaim ub afa i ef yan hira’iy, naatu mamu hina hibow hi’aa.
5 Gaje ajeri gʉ̃ta wato quedi queayijʉ. Queno sita mañijʉ ito. Iti ajeri nocõ mejeti judibojayijʉ, sita iti queno manijare.
5 Ub afa i karakarar yan kamar men gagamin yanamaim hira’iy, naatu saisewat hikuboubunih hiyen, anayabin me kikimin baban inu’in.
6 Ũmacañi mʉja wadigʉti itire asi sĩacõyijʉ. Ñe mari manicõri siniacoayijʉ iti.
6 Imih veya yen rararan ana mar ana fora’abinamaim, nati ub hikukubounih i hi’arat himorob, anayabin ah wairoron i men ra’iy me babanika.
7 Gaje ajeri jota watojʉ quedi queayijʉ. Ito bajiri jota mari itire dʉrea sĩacõyijʉ. Ito bajiri queno bʉcʉa masibisijʉ iti. Ito yicõri queno rica mañijʉ.
7 Ub afa i fotan kokor wanawanan hira’iy, naatu ro’oh men matar, anayabin fotan yen fafa rab isuk.
8 Gaje ajeriama sita quenaro quedi queayijʉ. Ito yicõri judiyijʉ iti. Queno wanʉyijʉ iti. Ito bajicõri queno rica cʉtiyijʉ. Coria sarari treinta ñari ajeri rica cʉtiyijʉ. Gaje sarari sesenta ñaricari, gaje sarari cien ñaricari rica cʉtiyijʉ, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.
8 Baise ub afa i me gewasin yan hira’iy, naatu hikubounih hiyen hibiw, afa i magamagar 30 na’atube, afa i rubirubih 60 na’atube, naatu afa i hiwai re 100 na’atube.”
9 Ito yija ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Itocõ ña. Gãmo goje cʉtirã mʉa ñaja, tʉoya, yiyijʉ Jesús ĩnare.
9 Naatu Jesu iuwih eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur nanowar ininotanot.”
10 Ito bero Jesús sĩgʉ̃ti ĩ ñaroca ĩ tʉ ñarã ĩ rãca riasotirã rãca minijuacõri ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩna: “¿No yireoni ñati? ‘Sĩgʉ̃ oteri masʉ ñayijʉ’, mʉ yirise”, yiyijarã ĩna ĩre.
10 Jesu akisin ma’am ana maramaim ana bai’ufununayah nah 12 naatu sabuw afa iyab tur hinonowar hina hibatiy oroubon anayabin so’ob isan.
11 Ito ĩna yija tʉocõri, cʉdiyijʉ Jesús: —“Ado bajiro ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yi gãjerã ĩna masibitire mʉajʉa masiroca yami ĩ. Gãjerãma Diore tʉorʉ̃nʉmena goti masiore oca tʉobojarãti tʉo masimenaji ĩna.
11 Naatu iuwih, “God ana aiwob ana buriburin i hibai kwa hit. Baise iyab no ufunamaim tema’am sawar etei i boro oroubonamaim hina’uwih.
12 Ĩna tibojaja bero timenare bajiro bajirã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩna tʉobojaja cʉni tʉomenare bajiro bajirã yirãji ĩna. Ito bajiri tʉo masibiticõri Diore tʉorʉ̃nʉ sʉyamenaji ĩna. Ito yicõri ñeñaro ĩna yirise Diore ĩna goti rẽtobubeja ñeñaro ĩna yirisere coebiquĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
12 Saise,
13 Mʉcana tʉdi bʉsiyijʉ Jesús ĩnare: —“Oteri masʉ sĩgʉ̃ ado bajiro bajiyijʉ”, yirocʉ jĩjʉ mʉare yʉ gotija, ¿tʉo masibeati mʉa? Iti oca gotire mʉa tʉo masibeja, gaje yʉ gotiroti cʉni tʉo masimena yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
13 Naatu Jesu i’uwih, “Kwa iti oroubon naniyan men kwanabaib na’at oroubon afa auman naniyah boro mi’itube kwanaso’ob?
14 Gaje ado bajiro ĩnare goti rẽtobuyijʉ Jesús: —Oteri masʉ Dios oca goti ucuri masʉ robo bajiro bajigʉ ñami.
14 Masaw bowayan i God ana tur ub na’atube ta’asiy re.
15 Coriarã masa ñama, ma gʉdareco ote ajeri quediana robo bajirã. Dios oca tʉorãji ĩna tʉorea. Ito bajibojarocati ĩna tʉoja bero rʉ̃mʉ́ ejacõri ĩna ãcabojaroca yigʉ yiguĩji ĩnare. Ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉo ãmisãre ĩna ãcabojaroca yigʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́.
15 Sabuw afa i ub ef yan ta’asi’asiyen hire’erebe, God ana tur tenonowar ufunamaim, Satan boro nan abisa re hai yawasamaim tatanum boro nabosair.
16 Gãjerã masa ñama, gʉ̃ta wato ote ajeri quediana robo bajirã. Dios oca tʉocõri wanʉ quenaro boca ãmiyijarã ĩna.
16 Afa i ub karakarar yanamaim hire’erebe, tur gewasin tenonowar ana veya i boro matah nakabiy ereyasisir auman hinab.
17 Ito bajibojarocati Dios oca queno quedi sãjabea ĩnare, queno ñe mari manore bajiro. Ito bajiri ĩnare oca ñaja, gãjerã ĩna ti teja, nocõ mejeti Dios oca ĩna tʉobojare ãcabojarãji ĩna.
17 Baise i an wairoroh en, imih boro men maninaka nawainabih, anayabin tur gewasin hibaib isan ahay waf naatu bai’akir kakafin wanawanan hinarur ana maramaim i boro saisewat hinare.
18 Gãjerã masa ñama jota wato ote ajeri quediana robo bajirã. Dios oca tʉorãji ĩna tʉorea.
18 Naatu baise ub afa i fotan kokor wanawanan hire’erebe, i tur gewasin tenonowar,
19 Itire tʉocõri ruje tʉoĩarã yirãji ĩna. Adi sita gaye, adi macãrʉcʉ̃ro gaye ruje gajeoni tʉoĩarãji ĩna. Ito bajicõri gajeoni jai bʉsaro ãmorã yirãji ĩna. Gajeonijʉare bʉto tʉoĩacõri Dios ocare ãcabojarã yirãji ĩna.
19 baise i hai yababan biyah ana yasisir isan, totobuyoy ana baitenbibiren, naatu hai kok sawar ta ta men gewasih erun, tur gewasin hai yawasamaim erabirab, imih men ebiwamih.
20 Gãjerãma Dios oca tʉocõri, queno tʉo sʉyarãji ĩna. Ĩna ñama sita quenarijʉ quediana robo bajirã. Rica jairo rica cʉtiricʉ robo bajiro bajirã ñama ĩna. Corocõ meje ñarãji ĩna. Coriarã Dios oca tʉocõri Dios ĩ ãmorise jabetoti yirãji. Gãjerã Dios ĩ ãmorise jai bʉsaro yirãji. Gãjerã Dios ĩ ãmorise bʉto tʉoĩarãji ĩna. Ito bajiri queno ĩre moa ĩsirã yirãji ĩna. Ĩnaõna ñarãji jairo rica cʉtiricʉ robo bajiro bajirã, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
20 Naatu sabuw afa i ub me gewasin yanamaim hire’ere’ebe, tur hinowar hibasit hibai naatu hai yawasamaim ro’on matar, afa i 30, afa 60, naatu afa i 100.”
21 Mʉcana gaje oca goti remoyijʉ Jesús ĩnare: —Mujura jãi mani sĩasuaja, sotʉ rocajʉ sĩasuamenaji mani. Ito yicõri canira casabo rocajʉare mujura jãi sĩasuamenaji mani. Mujura jãi mani sĩasuaja ũmacʉ̃jʉ sĩasuarã yirãji mani, jeyaro iti busutoni.
21 Naatu i’uwih, “Kwa ramef kwabito’ab i noukwatamaim kwatatarafut? O gem babanamaim kwaya’iyai? Ai ana sisikofamaim kwasisikof?
22 Yeyo cũre ñabojaroti, co rʉmʉ goaro yiroja. Ĩna yeyo gotibojarise cʉni yoari yeyomenaji ĩna. Co rʉmʉ masa tʉo bʉja jedirã yirãji ĩna.
22 Anayabin sawar abisa baibunuwenamaim ti’inu’in boro hinagatur, naatu sawar abisa wa’iwa’irih ti’inu’in boro hinatit hinibebeyan.
23 Queno tʉoya mʉa gãmo goje cʉtirãma, yiyijʉ Jesús.
23 O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar inanot!”
24 Mʉcana tʉdi goti quenoyijʉ Jesús ĩnare: —No ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re jai bʉsaro tʉo masire gaye jidicãgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri jai bʉsaro masigʉ̃ yiguĩji ĩ. No ĩre tʉorʉ̃nʉbicʉre jabetacã ĩ tʉoĩabojarisere ẽmacõgʉ̃ yiguĩji Dios ĩre. Ito bajiri ñe tʉoĩare mano tujagʉ yiguĩji ĩ.
24 Ibanak iuwih maiye, “Kwananowar gewas! O sabuw kufufufunih na’atube, nati fufun ta’imonamaim boro God o nafufuni, baise boro afe’enamaim naya’abar auman nafufuni.
25 Tʉo masigʉ̃ bʉto bʉsa tʉo masigʉ̃ yiguĩji. Tʉo masibicʉama ãcabojagʉ yiguĩji ĩ tʉobojare, yiyijʉ Jesús ĩnare.
25 Yait aurin ema’am boro afe’en hinaya’abar hinitin, yait aurin en, abistanawat biyan ti’inu’in boro hinabosair.”
26 Mʉcana gaje goti masiore ocana masare riasoyijʉ Jesús: —“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca ado bajiro bajia iti. Oteri masʉ ote ajeri ĩ oteado bajiroti bajia iti. Tʉote mʉa.
26 Ibanak eo maiye, “God ana aiwob i orot ub me yan tatanum na’atube.
27 Co ñami rʉyabeto canigʉ̃ yiguĩji oteri masʉ. Ito yicõri co ʉ̃mʉa rʉyabeto yujiguĩji ĩ. Ito yicõri ote ajeri judiroja. Judicõri bʉcʉaroja. Iti bʉcʉa mʉjarisere, ¿no bajiro bʉcʉati iti? yi masibiquĩji oteri masʉ.
27 Fai mar in emimisir, i men so’ob ub i mi’itube kuboun yen erara’at.
28 Sitareti judiroja iti ajeri. Cajero judiroja rujagʉ, jaibitigʉacã. Ito bero bʉcʉa mʉjacõri jũ cʉtiroja. Ito bajicõri rica cʉtiroja.
28 Me akisin ub ituw eyey, wantoro’ot i boro nakufufun, naatu naiwan nayai, imaibo boro niw ro’on namatar.
29 Iti ote botija ticõri, “Ãmirʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri itire ãmigʉ̃ wacʉ yiguĩji ĩ. Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre Dios ĩ miojuja ito bajiroti bajia. “Yʉre queno tʉorʉ̃nʉama ĩna”, yi tʉoĩacõri ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
29 Naatu sanabey ibiyamur ana maramaim, masaw bowayan boro ana nikok nab natit nan natar.”
30 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —¿No bajiro bajiati, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca? ¿Ñe gaje ocana itire cõĩarãjida mani?
30 Naatu ibanak eo maiye, “God ana aiwob boro abisa’amaim tanayai tanao, o oroubon boro menatanamaim tanakubuna kwananowar?
31 Mostaza ajeri sitajʉ oteado bajiro bajia, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca. Rica jeyaro ajeri rʉja bʉsarise ña mostaza ajeri.
31 I ana itinin i momor ro’on kikimin maiyow na’atube, tafaramamaim iti ro’on i kikimin maiyow o boro me yan inatanum.
32 Ito bajibojarocati iti aje judi bʉcʉacõri gaje ote gaye rẽto bʉsaro ũmaricʉ ña. Rʉjʉri yoarise ña itigʉre. Ito bajicõri jesarãji minia ũmacañi ĩ asirise rudirã, yiyijʉ Jesús ĩnare.
32 Baise inatatanun ufunamaim, boro nara’at nayen masaw etei nanatabir, ai gagamin famefamen auman namatar, naatu famenamaim mamu boro hinan hinabatar.”
33 Masare Dios oca riasogʉ, goti masiore ocana riasoyijʉ Jesús. “Queno tʉo masibeama”, yi masicõri itocõ goti tarojoyijʉ Jesús ĩnare.
33 Oroubon maumurih na’in iti na’atube imaim binan sabuw hima hinowar, saife isah tirerereb naniyan hitab.
34 Goti masiore ocana riti masare riasoyijʉ Jesús. Ĩ sĩgʉ̃ti ĩ rãca riasotirã rãca ñagʉ̃, goti masiore oca gaye queno goti rẽtobuyijʉ Jesús ĩnare.
34 Sabuw isah i oroubonamaim eo hinonowar, baise nabinamaim oroubon hai yabih i ana bai’ufununayah eo hinonowar.
35 Iti rʉmʉti rãiocũro ñaroca ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Sidʉja jẽa wato mani, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
35 Nati veya ta’imon ana rabirab, i ana bai’ufununayah iuwih, “It i boro tanarabon harew rounane.”
36 Ito ĩ yija tʉocõri: “Wajʉ”, masare yicõri, Jesús ĩ sãñari cumajʉ eja sãjayijarã ĩna. Ito bajiri itiganati Jesure ãmi wayijarã ĩna. Gaje cumari gãna cʉni ĩnare baba cʉti wayijarã.
36 Ana bai’ufununayah hire wa i afe’en ma’amamaim hisra’at. Naatu wa afa i nati’imaim auman hibatabat.
37 Ito ĩna jẽa waroca mino bʉto wẽayijʉ. Jacũrise cʉni bʉto jacũ sãjayijʉ cumajʉ. Ito bajiri ide dajacoayijʉ cuma ĩja.
37 Hirarabon wowog tafair tit, naatu yabat misir, harew wa wanawanan iwan yen awan kakaratan. Wa yabat wanawanan run|alt="boat in storm" src="CN01707B.TIF" size="col" loc="Mrk 4.37" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="4.37"
38 Ito bajibojarocati Jesús ĩ ya rijoga jeoadona cani sãñayijʉ, cuma ʉsi tutujʉ. Ito bajiro ĩ canija ticõri, ĩre yujioyijarã ĩ rãca riasotirã: —Tʉoya gʉare Riasogʉ mʉ. Rujarã ya mani. ¿Gʉare mai codebeati mʉ? yiyijarã ĩna Jesure.
38 Jesu wa uranane ukwarin kunuwar yara’ah matan fot inu’in. Ana bai’ufununayah hibunibun misir hiu, “Bai’obaiyenayan it morob isan men kunotanot?”
39 Ito ĩna yija tʉocõri, yujiyijʉ Jesús ĩja. Yujicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Wẽabesa, yiyijʉ Jesús minore. Jacũ jidicãña, yiyijʉ Jesús ide jacũrisere. Ito ĩ yirocati mino rẽtacoayijʉ ĩja. Ide cʉni jacũbiticoayijʉ ĩja. Quenaro tʉjacoayijʉ ĩja.
39 Misir wowog naatu yabat kwarar eo, “Kwanutanub! Kwa’inbaibinub!” Naatu wowog morob ra’iy nuwarob eafuw.
40 Ito bajirocati: —¿No yirã güiati mʉa? Güibesa. ¿Yʉre tʉorʉ̃nʉbeati mʉa? ¿Yʉ masirisere tʉoĩabeati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
40 Ana bai’ufununayah iuwih, “Aisim kwabirubir? Kwa men kwabitumatum?”
41 Ito bajiro ĩ yibojarocati bʉto tʉo ʉcayijarã ĩna: —¿Ñimʉ ñati ãniama? Minore rẽta rotiami. Mino cʉni, ide cʉni ĩre tʉoa, yiyijarã Jesús rãca riasotirã.
41 Ana bai’ufununayah hibir naatu taiyuwih hibabatiyih, “Iti orot i yait? Wowog naatu yabat hairi fanan hibai!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.