Marcos 14
New Testament in Macuna (MYY_WBT) vs AAI
1 Jʉa rʉmʉ rʉyayijʉ basa ĩna meniroto. Naju wadarise ʉco wʉoya mani bare basa ñayijʉ. Iti wame ñayijʉ Pascua. Iti rʉmʉri Jesure sĩa ãmoyijarã paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni. Jesure ñia ãmorã, “¿No bajiro ĩre oca menirʉjati mani?” yi tʉoĩayijarã ĩna.
1 Tar Nowaten naatu Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw i veya rou’ab nahimaim bat. Naatu firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah i wa’iwa’iramaim ef hinuwet mi’itube Jesu hitab hita’asabun isan.
2 Ado bajiro yiyijarã coriarã: —Pascua basa ñaroca Jesure mani ñiaja, masa junisinirã yirãji manire. Ito bajiri ĩre ñiabitirʉja mani Pascua basa iti ñaroca maji, yiyijarã ĩna.
2 Naatu hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawanan tanasinafumih, anayabin rakit boro tanaku’ub.”
3 Betaniajʉ Jesús ĩ ña ucurocati Simón rujʉ cami cʉtigorʉ ya wijʉ ñayijʉ ĩ. Ito ĩna ba rujirocati romio ejayijo ĩna tʉ. Gʉ̃ta alabastro wame cʉtirisena ĩna meniraga rʉcoyijo iso. Itigajʉ nardo ʉ́ye jiocõri ãmi ejayijo iso. Queno sʉti quenarise ñayijʉ iti. Godana rujʉre turoti ñayijʉ nardo ʉ́ye. Iti ñayijʉ bʉto waja rʉ̃cʉrise. Itiga ãmʉmare wẽjeacõri Jesús ya rijoga joejʉ ʉ́ye jio guyijo iso.
3 Jesu in Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana bar wanawanan run, ma bay eaau basit babin ta kibub kabayamaim hikwak raiy yamurin gewasin hisuwai batabat bai narun, iti raiy i ana baiyan gagamin, kibub sikan ana gigiwaiyomaim takakir Jesu aribun yan isuwai re.
4 Ito bajiro iso yija ticõri, itijʉ ñarã coriarã junisiniyijarã: —¿No yija ʉ́yere rocati cõati iso?
4 Sabuw afa nati’imaim hima’am hi’i’itin yah so’ar naatu taiyuwih hima higam hio, “Aisim iti raiy yamurin gewasin asir ebisuwai kwanikwaniy?
5 Iti ʉ́ye trescientos waja cʉtibojabʉ. Iti waja niyeru bʉjacõri bojoro bʉjarãre ĩsirʉjaboyija isore, yiyijarã coriarã ĩnamasiti tʉoĩa bʉsirã. Ito bajiro tʉoĩacõri isore tudiyijarã ĩna.
5 Iti raiy i 300 denari tafanamaim auman boro hitatubun naatu kabay sabuw bai’akirayah hitibaisih!” Naatu babin hi’i’iyab higam hiu kwanikwaniy.
6 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Isore tudibesa mʉa. ¿No yija isore rʉ̃cʉbʉobeati mʉa? Iso yirise quenasacõa yʉre.
6 Baise Jesu eo, “Babin kwaihamiy! Aisim kwaowa’awa’an? Sawar gewasin maiyow ayu isou sinaf.
7 Mʉa rãca riti ñatĩñarã yirãji bojoro bʉjarã. Ito bajiri ĩnare ejabʉatĩñarã yirãji mʉa. Yʉama mʉa rãca ñatĩñabicʉ yigʉja. Ito bajiri mʉa rãca yʉ ñaroca maji yʉjʉare ejabʉaja quena.
7 Kwa boro mar etei bai’akirayah bairi kwanama, veya afa baibaisih isan kwanakokok boro kwanibaisih. Baise ayu boro men mar etei bairit tanama’amih.
8 Adio iso tʉoĩaro bajiro queno yʉre yimo iso. Yʉ godaroto riojʉa yʉ ya rujʉre ʉ́ye queno sʉti quenarise tumo iso.
8 Babin abistan sisinaf i karam ayu isou sinaf, raiy yamurin gewasin biyau imaim isuwai re’er i ayu yanowahu biyau eyayabunai ufibo hinayai.
9 Riti mʉare gotia yʉ. Dijʉ Dios oca quenarise ĩna riasoja yʉre queno iso yigore gaye tʉorã yirãji masa. Ito bajiri iso queno yirise tʉoĩacõri, isore ãcabojamenaji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
9 Anababatun a tur ao’owen, iti Tur Gewasin tafaram tutufin wanawanan hinao hinabibinan, iti babin abisa sisinaf sabuw boro isan hinao naatu hinanuh.”
10 Ito yija paia ʉjarã rãca bʉsirocʉ wayijʉ Judas Iscariote. Jesús rãca riasotirã jʉa gʉbojeno ñagʉ̃ ñayijʉ ĩ. Jesure ñiatoni paia ʉjarãre gotiyijʉ ĩ.
10 Imaibo Judas Iscariot Jesu ana bai’ufununayan orot ta nah 12 wanawanahimaim tit in firis ukwarih biyah tit saise ef tanuwet Jesu umahimaim tayai hitarab tamorob.
11 Ĩ gotija tʉocõri, wanʉyijarã ĩna: —Niyeru mʉre ĩsiana gʉa, yiyijarã ĩna Judasre. Ito bajiri, “Jesure ĩna ñia masitoni, ¿no bajiro ĩnare ĩorʉjati yʉ?” yi tʉoĩasʉoyijʉ Judas.
11 Naatu abistanawat eo hinonowar hiyasisir men kafaita, naatu kabay baitinin isan hi’omatan. Judas misir ef ana gewasin nuwet imaim Jesu tab titih hita’asabun isan.
12 Naju wadarise ʉco wʉoya mani bare basa ejayijʉ, Pascua basa ñasʉori rʉmʉ. Oveja macʉ Diore soe ĩsiri rʉmʉ ñayijʉ iti rʉmʉ. Iti rʉmʉti Jesús rãca riasotiri masa ado bajiro seniĩayijarã ĩre: —¿Nojʉ gʉa ware ãmoati mʉ, bare meni yurã Pascua basa baroti? yiyijarã ĩna Jesure.
12 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw aa ana veya wantoro’ot ebubusuruf, nati’imaim Tar Nowaten ana hiyuw aa isan bobaituw sheep natunatuh wabih lamb imaim terouw tisisibor. Imih Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “O kukokok boro menamaim Tar Nowaten ana hiyuw ana bogaigiwas o isa?”
13 Ito yija jʉ̃arã ĩ rãca riasotirãre goti ñucayijʉ Jesús: —Cʉto wasa. Itojʉ ʉ̃mʉgʉ̃ ide gõnaradʉna ide gõnagʉ̃re ti bʉjarã yirãji mʉa. Ĩre Sʉya waja.
13 Basit Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih eo, “Kwanan bar oto’otowen kwanatitit nati’imaim orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nan bairi kwanitar,
14 Sʉya sãjacõri wi ʉjʉre seniĩama: “Manire riasogʉ ado bajiro yimi: ‘¿Nojʉ ñati yʉ rãca riasotirã rãca Pascua basa menirã gʉa baroti sõa?’ yimi mani Ʉjʉ gʉare”, yiba mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
14 naatu kwani’ufunun bairi kwanan, bar menatan erur imaim kwanarun. Nati’imaim bar matuwan kwanau, ‘Bai’obaiyenayan ebibat bar awan menatan ayu au bai’ufnunayah bairi Tar Nowaten ana hiyuw anaa?’
15 Ito bajiro mʉa yija tʉocõri, co sãnimʉ weca ñari sõa jajo sõa mʉare gotigʉ yiguĩji. Ĩna quenocãra sõa ñaroja. Ito bajiri iti sõajʉ bare menima mani baroti, yiyijʉ Jesús ĩna jʉ̃arãre.
15 Naatu bar tafantoro’ot awan ta gewasin hiyabun inu’in nabi’obaiyi imaim kwanabogaigiwas.”
16 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩna jʉ̃arã wayijarã. Wacõri cʉtojʉ ejayijarã. Itojʉ Jesús ĩ gotiado bajiroti ti ejayijarã ĩna. Itojʉ Pascua bare meniyijarã ĩna ĩja.
16 Bai’ufnunayah hitit hin bar oto’otowen hitit naatu Jesu iu’uwih na’atube sawar etei’imak hitita’uren, naatu Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
17 Iti rãiosʉorijʉ ejayijʉ Jesús ĩ rãca riasotirã rãca. Jʉa gʉbojeno ñayijarã ĩna.
17 Veya re birabirab Jesu ana bai’ufununayah 12 bairi hina
18 Ĩna baroca ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Riti mʉare gotia yʉ. Mani wato sĩgʉ̃ ñami yʉ rãca bagʉ. Yʉre ñiajaro yirocʉ gãjerãre gotigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
18 hima bay hi’aa wanawanan Jesu misir eo, “Anababatun a tur ao’owen kwa wanawananamaim orot ta boro babau nao anamorob, nati orot i ayu airi efan ta’imon ama a’au.”
19 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, bʉto bojori bʉjayijarã ĩna. Ito yicõri ĩnacõti Jesure ado bajiro seniĩasʉoyijarã: —¿Yʉjʉa ñati? yi jedi wayijarã ĩna.
19 Bai’ufununayah gubamih hurir himisir ta’ita’imon Jesu hibabatiyih, “O kunotanot ayu ai en?”
20 Ito yija Jesús cʉdiyijʉ ĩnare: —Jʉa gʉbojeno ñagʉ̃ yʉ ya tẽroti yʉ rãca najuro weo bagʉ ñami ĩ.
20 Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12 wanawanamaim yait ana rafiy nab ayu airi tew yan anabubutu’ub orotoban nati.
21 Dios oca tuti iti gotiro bajiroti rẽtaro yiroja yʉre. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Yʉre ñiacõri sĩarã yirãji masa. Ãni, gãjerã yʉre ñiajaro yirocʉ gotigʉ, bʉjato bʉjagʉ yiguĩji. Ito bajiri ĩ rujeabeja quenaboyija ĩre, yiyijʉ Jesús ĩnare.
21 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikikirum na’atube, baise yait Orot Natun baban eo emomorob i boro bai’akir kakafin maiyow nab, gewasin nati orot iti tafaramaim men tatufuw.”
22 Ĩna baroca riti ĩ ya ãmojʉ najuro ãmi rʉcoyijʉ Jesús. “Queno ya Dios mʉ”, yiyijʉ Jesús. Najuro igata batocõri ĩsiyijʉ ĩnare. Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Jesús: —Ĩmo baya. Adi ña yʉ ya rujʉ robo bajiro bajirise.
22 Bay hi’aa wanawanan Jesu rafiy bai merar yi yoyoban sawar imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Kwabai kwa’aan, iti i ayu biyou.”
23 Ito yija Jesús ĩ ya ãmona rujatẽro ãmiyijʉ. Iti tẽro rʉcocõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijʉ ĩ. Ito bajiro yicõri ĩnare ĩsi ñucayijʉ Jesús. Ito bajiri ĩna ñarocõti idi jediyijarã.
23 Naatu kerowas bai God ana merar yi sawar, ana bai’ufununayah itih etei’imak hitom.
24 Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Jesús: —Adi ña yʉ ya rí robo bajiro bajirise. Yʉ ya rí iti budija jãjarã masa ñeñaro ĩna yirisere coero yiroja. Yʉ ya rí yʉre iti budija ticõri, “Dios ĩ gotiado bajiroti yami ĩ”, yi masirã yirãji masa.
24 Naatu iuwih eo “Iti i ayu au rara au Obaibasit Boubun kwa etei isa abisuwai.
25 Riti mʉare gotia yʉ, jʉaji ʉyé ide idibicʉja yʉ maji. Dios ĩ rotirojʉ ejacõri gajero bajirise idigʉ yigʉja yʉ mʉcana, yiyijʉ Jesús ĩnare.
25 Anababatun a tur ao’owen, Ayu iti wine boro men anatom maiye, anama’am wine boubun Tamai ana aiwobomaimibo anatom.”
26 Ito yija Diore basa tĩocõri Olivos wame cʉtiri tʉriajʉ wayijarã ĩna.
26 Naatu ew hitabor sawar himisir hitit hin Olive oyawemaim hitit.
27 Ito ĩna waroca ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti tʉoĩa jidicãrã yirãji mʉa. Ito bajiri yʉre jidicãcõri wagorã yirãji mʉa ñarocõti, yiyijʉ Jesús. Ito bajiroti gotia Dios oca tuti cʉni. Tite mʉa: “Oveja coderi masʉre sĩagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri ĩ ya oveja rudi batecoarã yirãji”, yi gotiami Dios ĩ oca tutina.
27 Jesu ana bai’ufununayah hai tur eowen eo, “Kwa etei’imak boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, anayabin Bukamaim iti na’atube hikirum.”
28 Yʉre ĩna ñiaja ticõri, rudi batecoarã yirãji mʉa. Ito bajibojarocati yʉre ĩna sĩaja bero mʉcana tʉdi catigʉ yigʉja yʉ. Tʉdi caticõri mʉa riojʉa bʉsa Galilea sitajʉ wacʉ yigʉja yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
28 Baise morobone ana mimisir ufunamaim ayu boro wan anan Galilee anatit.”
29 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Pedro: —Ĩnama mʉre jidicãrã yirãji. Yʉama bajibicʉja, yiyijʉ Pedro Jesure.
29 Peter iya’afut eo, “Au ofonah boro hinabihir, baise ayu boro men anihamiy ana bihiramih.”
30 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Riti mʉre gotia yʉ. Adi ñamiti cara jʉaji yujiroto riojʉa ʉdiaji, “Jesure masibea yʉ”, yigʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ Jesús Pedrore.
30 Jesu Peter isan eo, “Anababatun a tur ao’owen boun gugumin o mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro mar rou’ab nao’o inanowar.”
31 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Pedro: —Meje, “Jesure masibea yʉ”, yibicʉja yʉ. Yʉre ĩna sĩa ãmoja cʉni, “Jesure masibea yʉ”, yibicʉja yʉ, yiyijʉ Pedro Jesure. Pedro ĩ yiro bajiro riti yi jediyijarã ĩna.
31 Peter fair raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo nati tur ana’omih, ayu o airit morobomih wabin abatun.” Naatu bai’ufununayah etei’imak tur ta’imon hio.
32 Ito yija Getsemaní wame cʉtiri wesejʉ wayijarã ĩna. Itojʉ ejacõri ĩ rãca riasotirãre ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Õ Diore bʉsigʉ yʉ waroca riti, ado rujiya maji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
32 Naatu hina efan wabin Gethsemane imaim hitit, Jesu ana bai’ufununayah isah eo, “Iti’imaim kwanama ayu anan anayoyoban.”
33 Ito bajiri ʉdiarãre ãmi wayijʉ Jesús. Pedro, Santiago ito yicõri Juanre cʉni ãmi wayijʉ ĩ. Ĩna waroca riti bʉto tʉoĩa bojori bʉjasʉoyijʉ ĩ.
33 Peter, James, naatu John buwih bairi hin. Dogoron wanawanan busuruf yababan naatu biyababan ana bit tatam.
34 Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Yʉ ya ʉsijʉ bʉto tʉoĩa bojori bʉja yʉ. Ito bajiri goda wacʉ ya yʉ yiado bajia yʉre yʉ ya ʉsijʉ. Ado tujaya mʉa maji. Canimenati yʉre bocati ñama mʉa, yiyijʉ Jesús ĩna ʉdiarãre.
34 Naatu ana bai’ufununayah nah tounu isah eo, “Dogorou wanawanan yababan i ra’at kwanekwan kafa’imo nimfufuru, imih iti’imaim kwamare naatu mata nanuw kwanama.”
35 Ito yicõri ĩna riojʉa sõjʉa bʉsacã wayijʉ Jesús. Ito wacõri ĩ ya rio sitajʉ muqueacõri Diore bʉsi ñayijʉ ĩ. Quenabeto junirise ĩre rẽtabititoni Diore seniyijʉ Jesús.
35 Jesu in kafa’imo yumatan aubabe me yan ra’iy naatu yoyoban saife ef tama’am na’at bai’akir ana veya tanan men tab.
36 Diore bʉsigʉ ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Cʉna, ñejʉa mʉ yi masibiti manoja. Ito bajiri yʉ tõbʉjabe yirocʉ, mʉ yʉre ejabʉare ãmoa yʉ. Ito bajibojarocati yʉ ãmoro bajiro meje mʉ yija quena. Mʉ ãmoro bajirojʉa mʉ yija quena, yiyijʉ Jesús Diore.
36 Jesu yoyoban eo, “Tamai, Taimaya! Sawar etei i hamehamen karam boro inasinaf iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok baise o a kok.”
37 Diore bʉsi tĩocõri tʉdi wayijʉ Jesús ĩna ʉdiarã tʉjʉ. Ĩna caniroca ejayijʉ Jesús. Ito ĩna bajija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús Pedrore: —Simón, ¿canigʉ̃ yati mʉ? Coji cõrecõ, ¿tirʉ̃nʉ sẽobeati mʉa?
37 Naatu Jesu matabir maiye nan ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih Peter isan eo, “Simon o mata fot ku’inu’in? Karam boro one hour ana fofonin mata hitanuw bairit tatama?”
38 Canibesa. Queno ti ñaña mʉa. Ito yicõri Diore seniña, mʉa ñeñaro yibe yirona. Mʉa ya ʉsijʉama queno tʉoĩarã ñabojarãti, mʉa ya rujʉna queno yi masibea mʉa, yiyijʉ Jesús Pedro mesare.
38 Nah tounu isah eo, “Mata to’iwa’an kwayoyoban saise men routobon kwanab, ayub i ekokok baise biya i himorob.”
39 Ito yija Diore bʉsirocʉ wayijʉ Jesús mʉcana. Ĩ senisʉoado bajiroti gotiyijʉ Jesús Diore mʉcana.
39 Jesu matabir maiye yoyobanamih in, tur ta’imonabanak eo yoyoban.
40 Diore bʉsi tĩocõri tʉdi wayijʉ Jesús ĩna tʉjʉ mʉcana. Ĩnare wʉjo bʉto jeobʉajare canicoayijarã ĩna. Ito bajiri ĩna caniroca ti bʉjayijʉ Jesús ĩnare. Yujicõri bʉto Jesure bojo tiyijarã ĩna. Ito bajiri ĩre cʉdi masibisijarã ĩna.
40 Naatu matabir maiye nan ana bai’ufununayah biyah tit matah koun bit sawar hi’inu’in itih, naatu Peter tur o isan kasiy awan bit.
41 Jʉaji Diore bʉsicõri mʉcana Diore bʉsigʉ wayijʉ Jesús. Ito yija bero tʉdi wayijʉ ĩna tʉ mʉcana: —¿Cani tujarã yati mʉa maji? Itocõ caniña mʉa. Yʉre ĩna ñiaroti rʉmʉ ejacoajʉ ĩja. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Ñeñara masa yʉre ñiajaro yirocʉ gotiri masʉ ejacoami ĩja.
41 Jesu mar baitounin matabir maiye na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa i boro’ika kwai’in kwabiyarir? Kwaiyariraka! Mata tenuw. Orot Natun i sabuw kakafih umahimaim hiyai hinab hinafatumimih.
42 Ita. Wʉmʉña. Wato. Gãjerã yʉre ñiatoni gotiri masʉ ejacoami, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
42 Kwamisir tan, kwa’itin, orot yanuwayan i natitaka, nabuwu’umih.”
43 Jesús ĩ bʉsiroca riti ejayijʉ Judas. Jesús rãca riasotigʉ ñayijʉ Judas, jʉa gʉbojeno ñagʉ̃. Judas rãca masa jãjarã wadiyijarã. Sarera jãi rʉcocõri, yucʉ rʉcocõri wadiyijarã ĩna. Ĩnare cõayijarã paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa, ito yicõri bʉcʉrã cʉni.
43 Jesu ana tur eo sawara’e, bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim Judas yanuwayan, firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in kou’ay gagamin kaiy kefat auman Judas nawiyih bairi hina hitit.
44 Judas Jesure ĩna ñiarotire gotiyijʉ ĩnare: —Ado bajiro Jesure ĩogʉ̃ yigʉja yʉ mʉare. Recoti yʉ usugʉ ĩ ñagʉ̃ yiguĩji. Ĩre yʉ ĩoja bero queno ñiama mʉa, mʉare ĩ rudibe yirona, yiyijʉ Judas.
44 Yanuwayan i kou’ay eobaimanih, “Orot menatan ayu anab ana mamamay kwa a kok orotoban nati, kwanab kwanafatum naatu kwanakaif auman kwanan.”
45 Ito ejacõri Jesús tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijʉ Judas. Ito yicõri Jesure ado bajiro yiyijʉ ĩ: —¿Ñati yʉre Riasogʉ mʉ? yi ejayijʉ Judas. Ito yicõri Jesure usuyijʉ ĩ.
45 Basit hina hititit ana veya Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Bai’obaiyenayan!” Naatu mamay.
46 Ito ĩ yija ticõri, ĩna ya ãmona Jesure ãmi wayijarã ĩna, ĩ rudibe yirona.
46 Naatu Jesu hibai hirab hifatum.
47 Ito tʉ rʉ̃gõgʉ̃ ĩ ya sarera jãi tʉ̃awea ãmiyijʉ. Ito yicõri paia ʉjʉre moa ĩsiri masʉre ĩ ya gãmoro jatayijʉ ĩ.
47 Baise orot ta nati’imaim batabat kaiy bai firis ukwarin ana akir wairafin tainin buru’um.
48 Ito bajiro ĩ yija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús masare: —¿Sarera jãi rʉcocõri, yucʉ rʉcocõri yʉre ñiarã wadiri mʉa? ¿Yʉ riniri masʉ meje ñabojarocati, “Riniri masʉ ñaguĩji”, yirona yʉre ñiarã wadiri mʉa?
48 Jesu awan tara’ah kou’ay isah eo, “Kwa a kaiy, a kefat kwaiteten kwanan ayu fatumu’umih ana itinin ayu i bainowan orot na’atube.
49 Co rʉmʉ rʉyabeto Dios ya wijʉ mʉa wato ñasotibʉ yʉ, mʉare riasogʉ. Ito yʉ ñabojarocati yʉre ñiabiticʉ mʉa maji. Mʉa yʉre ñiaja, Dios oca tuti gotiado bajiro rẽta yʉre, yiyijʉ Jesús ĩnare.
49 Mar etei Tafaror Baremaim ama abibinan men imaim kwatafatumu? Baise abisa Bukamaim hi’o hikikirum i nan niturobe.”
50 Ito yija Jesure ĩna ñiaja ticõri, ĩ rãca riasotiri masa ñarocõti rudi batecoayijarã ĩna ĩja.
50 Nati’imaim ana bai’ufununayah etei’imak hihamiy hibihir.
51 Sĩgʉ̃ mamʉ ĩna Jesure ãmi warocati sʉya wayijʉ ĩnare. Saya jãina riti gũmayijʉ ĩ. Ito ĩ ñaroca ĩre ñiabojayijarã itijʉ ñarã.
51 Orot boubun ta ana faifuw baban akisin ius Jesu bi’ufunun, hisinaftobon hitab hitafatumimih,
52 Ito bajibojarocati saya jidi queocõri ñe macʉti ũmaquedi wayijʉ ĩ.
52 baise ana faifuwawat hibai i segar bihir.
53 Ito yija paia ʉjʉ ñasagʉ ya wijʉ Jesure ãmi wayijarã ĩna. Ito bajiro yicõri minijuayijarã paia ʉjarã ñarocõti. Judio masa rotirise riasori masa, bʉcʉrã cʉni minijuayijarã ĩna.
53 Firis Gagamin, orot ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah, etei hiru’ay hima’am Jesu hibai hina firis ukwarih ana baremaim hirun.
54 Pedro sõjʉ bʉsajʉ sʉyayijʉ ĩnare güigʉ. Paia ʉjʉ ñasagʉ ya wi ñari tũcũro ejayijʉ ĩ. Itojʉ ejacõri tujacoayijʉ Pedro ĩja Dios ya wi coderi masa rãca. Ito yicõri ĩna rãca jea sumayijʉ ĩ.
54 Peter ef yokaika i’ufnunih bairi hina Firis Gagamin ana bar merar hitit imaim ma’utenayah wairaf hi’asir hima rararih i na bairi hima rarih.
55 Ito bero paia ʉjarã ito yicõri ʉjarã ñasarã cʉni Jesure sĩa ãmoyijarã ĩna. Ito bajiri, “Ado bajiro ñeñaro yami Jesús”, yi rʉo gotironare ãmabojayijarã ĩna. No yi bʉja masibisijarã ĩna.
55 Firis ukwarih naatu kanisel ana kou’ay sabuw tutufin etei hisinaftobon baifuwen tur hibow hitit saise imaim Jesu hita’asabun isan, baise ana kakafin men ta hitita’urimih.
56 “Adi seti ña Jesure”, jãjarã ĩna yi rʉobojarocati sĩgʉ̃ tʉoĩaro bajiro meje tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna.
56 Sifrubonayah moumurih maiyow Jesu isan hifufuwen, baise hai tur hio men Jesu sisinafumaim hi’o’omih.
57 Coriarã wʉmʉ rʉ̃gõcõri bʉsi tudiyijarã Jesure:
57 Naatu sabuw afa himisir Jesu isan baifuwen tur hibow hit hio.
58 —Ĩ bʉsija tʉobʉ gʉa: “Dios ya wi masa menira wi jana batecõcʉja yʉ. Ito bajibojarocati ʉdia rʉmʉ beroti mʉcana iti wire jõrojocʉja yʉ, masa menire gaye meje”, yimi Jesús, yiyijarã ĩna.
58 “Aki eo anowar, ‘Sabuw umahimaim Tafaror Bar hiwowowab ayu boro anataraboun nare naatu veya tounu ufunamaim boro ana wowab maiye, men sabuw umahimaim hiwowowab na’atube.’”
59 Ito bajibojarãti sĩgʉ̃re bajiro meje tʉoĩayijarã ĩna.
59 Baise hai tur hio men ta sisinafumaim hi’o’omih.
60 Ito yija paia ʉjʉ wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ ĩna wato. Ito yicõri Jesure seniĩayijʉ ĩ: —¿Cʉdibeati mʉ? ¿Ñeonire mʉre bʉsituati ĩna? yiyijʉ paia ʉjʉ Jesure.
60 Imaibo Firis Gagamin misir sabuw nahimaim bat Jesu ibatiy, “Orot hairi sif hirurubon inowar naatu boro hai tur wan inay ai en?”
61 Ito bajiro ĩ yibojarocati itire cʉdibisijʉ Jesús. Cʉdibicʉti tujayijʉ ĩ. Ito bajiri mʉcana tʉdi seniĩayijʉ paia ʉjʉ ĩre: —¿Mʉti ñati Cristo, Dios Macʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.
61 Baise Jesu men kafa’imo tur ta eomih, Firis Gagamin ibanak ibatiy maiye, “O i Roubininayan God Baigegewasinayan Natun?”
62 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre cʉdiyijʉ Jesús ĩja: —Aʉ, ĩti ña yʉ, yiyijʉ Jesús. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Ija Dios rãca ĩ ya riojocadʉja yʉ rujija tirã yirãji mʉa. Yʉ Jacʉ Dios rãca ũmacʉ̃jʉ ide bueri rãca gʉa ruji wadija tirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
62 Jesu iya’afut eo, “Ayu i Natun, naatu kwa etei boro Orot Natun God fairin uman asukwafune namare rofom wanawanan nanan kwana’itin!”
63 Jesús ito ĩ yija tʉocõri, ĩmasiti ĩ ya yutabuju ñigãyijʉ paia ʉjʉ. Ĩ junisinirisere ĩorocʉ ito bajiro yiyijʉ ĩ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Gãjerã Jesure tore tʉo ãmobea yʉ ĩja.
63 Naatu Firis Gagamin iti tur nonowar ana faifuw bow seb naatu eo, “Aki men akokok sif rubonayah!
64 Mʉa cʉni tʉobʉ Diore Jesús ñeñaro ĩ yirise. Ito bajiri, ¿no bajiro ãmoati mʉa? yiyijʉ paia ʉjʉ masare. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri: “Ĩre sĩarʉja mani”, yi jediyijarã masa.
64 Baigigimen tur eo kwanowar, mi’itube kwanotanot?” Etei’imak hio, “I bowabow kakafin sinaf naatu i boro namorob?”
65 Ito yija coriarã Jesure go ide eobate guyijarã ĩna. Ito yicõri Jesús ya cajea moabiacõri ĩre jayijarã ĩna. Ĩre jacõri ado bajiro seniĩayijarã ĩna: —¿Ñimʉ mʉre jari? Recoti mʉ tʉo masijama, “Ĩ yʉre jami”, yigʉ yigʉja mʉ, yi ajeyijarã ĩna Jesure. Dios ya wi coderi masa cʉni ĩ ya riojʉ jayijarã ĩna.
65 Sabuw afa Jesu yumatan hikwaitututur naatu matan faifuwamaim hisum hirab hio, “Kuo anowar yait o rabi?” Ma’utenayah auman rebareban hifafar.
66 Ito ĩna yiroca iti wi tʉ ñari tũcũrojʉ ñayijʉ Pedro. Ito ĩ ñaroca paia ʉjʉre moa ĩsiri maso ejayijo ĩ tʉ.
66 Peter ufun bar meraraka ma’am basit Firis Gagamin ana akirwairafin babitai na sisibinamaim tit,
67 Pedro jeame tʉ ĩ rujija ticõri, ĩre ti rʉ̃gõcoayijo iso. Ito bajiri ado bajiro yiyijo iso ĩre: —Mʉ cʉni Jesús Nazaret gagʉ rãca wa ucuyija mʉ, yiyijo iso Pedrore.
67 Naatu Peter ma wairaf rarar babitai bat itin kikin naatu eo, “O auman Jesu airi Nazarethane kwana.”
68 Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ ĩ: —Jesús rãca wa ucubiticʉ yʉ. Ĩre masibea yʉ. Mʉ bʉsirisere tʉo masibea yʉ, yiyijʉ Pedro isore. Ito yicõri sãjasʉora soje tʉjʉa budi wayijʉ ĩ. Ito ĩ bajiroca riti cara yujiyijʉ.
68 Baise Peter youb, “Ayu men aso’ob o abitur ku’o.” Basit i bar merar ana etawan gagamin ufunane tit, naatu kokorere eo.
69 Paia ʉjʉre moa ĩsiri maso mʉcana Pedrore ti bʉjacõri ado bajiro yiyijo itijʉ ñarãre: —Ãni ñami Jesús rãca riasotiri masʉ, yiyijʉ iso.
69 Akir babitai Peter itin maiye, naatu nati’imaim sabuw hibatabat tur ta’imon hai tur eowen, “Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta!”
70 Iso ito yija tʉocõri: “Ĩre masibea yʉ”, yiyijʉ Pedro mʉcana. Ito yija itijʉ ñari masa ado bajiro yiyijarã Pedrore: —Mʉti ña ĩna rãca gagʉ. Mʉ ña Galilea gagʉ. Ĩna bajiroti bʉsia mʉ cʉni, yiyijarã ĩna ĩre.
70 Baise Peter ibanak youb maiye, hima kikimin sabuw bairi hibatabat Peter hiu, “Tur anababatun o i Jesu ana bai’ufununayan orot ta, anayabin o auman i Galilee orot.”
71 Ito yija ado bajiro cʉdiyijʉ Pedro: —Jesure masibesacõa yʉ. Bʉgʉti yʉ yija yʉ ñeñaro tõbʉroca yijaro Dios, yiyijʉ ĩ. Ito mʉa bʉsigʉre masibea yʉ, yiyijʉ Pedro.
71 Peter eobaifaro eo, “Anababatun a tur ao’owen, God baimakiy nitu ayu ana bifufuwen na’at, ayu nati orot men aso’ob!”
72 Ito ĩ yirocati mʉcana tʉdi yujiyijʉ cara. Ĩ yujija tʉocõri, Jesús ĩ gotire tʉoĩa bʉjayijʉ Pedro: “Cara jʉaji ĩ yujiroto riojʉa ʉdiaji, ‘Jesure masibea yʉ’, yigʉ yigʉja mʉ”, Jesús ĩ gotire tʉoĩacõri bʉto otiyijʉ Pedro.
72 Mar ta’imonamo kokorere mar bairou’abin eo, naatu imaibo Peter nuhin taseb Jesu mi’itube eo not, “Kokorere mar rou’ab nao ana veya o boro mar tounu ayu inayoubu.” Naatu Peter busuruf rerey.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.