Lucas 4
New Testament in Macuna (MYY_WBT) vs AAI
1 Jesús ĩ idé gu ecoja bero Espíritu Santo ĩ rãca bʉto ñayijʉ. Ito yicõri riaca Jordán wame cʉtirisa tʉ ĩ ñaroca, yucʉ manojʉ ĩre ãmi wayijʉ Espíritu Santo.
1 Jesu biyan tutufin etei God Anun Kakafiyin karatan Jordan harewane matabir yen naatu Anun Kakafiyin i’unawiy in Judea arar yan tit.
2 Yucʉ manojʉ ejacõri jʉ̃arã masacõ rʉmʉri ñayijʉ Jesús itojʉ. Itojʉ ĩ ñari rʉmʉri cõti, bare babicʉti ñayijʉ Jesús. Itocõ bero ñiocõyijʉ mʉcana. Ĩ ito bajiro ñiocõ ñaroca, ñeñaro ĩ yitoni ʉsirioro yi codeyijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Jesure.
2 Nati’imaim veya etei 40 bay en ma’am ufunamaim bayumih morob. Naatu nati ana maramaim Demon Mowan na routobon itin,
3 Ado bajiro rʉoyijʉ rʉ̃mʉ́ ĩre: —Riti Dios Macʉ mʉ ñaja, adi gʉ̃tanati naju godo weogʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure.
3 eo, “O i God Natun na’at, kabay iti ku’uwih tebotabir rafiy tematar ku’aa.”
4 Ito bajiro rʉ̃mʉ́ ĩre yibojarocati: —Yibea. Dios oca tuti ado bajiro gotia: “Najuna riti meje catirã yirãji masa. Jeyaro Dios ocana sʉoriti queno wanʉ quena ñarã yirãji masa”, yi gotia Dios oca tuti, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
4 Baise Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘Orot men bayumaim akisin niyawasimih.’”
5 Ito bero cogʉ gʉ̃tagʉ̃ ũmaricʉ joejʉ ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. Itojʉ ãmi ejacõri yoari mejeti adi macãrʉcʉ̃ro ñajediro ñari cʉtorire ĩo jeocõyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure.
5 Naatu Demon Mowan Jesu i’unawiy maiye hiyen hin koun yan bat, imatanubamo tafaram tutufin etei itin.
6 Ado bajiro goti rʉoyijʉ rʉ̃mʉ́ itigʉ gʉ̃tagʉ̃ joejʉ ñacõri: —Yʉre rʉ̃cʉbʉogʉ yʉ riojo rijomunigãna mʉ ñini rũjũja adocõ mʉre ĩsicʉja yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro jeyaro ñarise, ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro ñarã masa ñarocõti mʉre ĩsicʉja yʉ. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro ñajediro ʉjʉ ñagʉ̃ yigʉja mʉ, yʉre mʉ rʉ̃cʉbʉoja, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure rʉogʉ.
6 Naatu Demon Mowan eo, “Ayu boro fair etei o anit naatu tafaram ana aiwob auman boro anit. Anayabin etei’imak ayu hitu, ayu orot yait arurubin boro i anitin nab.
7 — ausente —
7 Imih O ayu inakwakwafiru na’at, iti sawar etei boro o nowamih anit.”
8 Ito bajiro ĩ gotibojarocati: —Wasa Satanás mʉ, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re. Ado bajiro gotia Dios oca tuti: “Mani Ʉjʉ Diore riti rʉ̃cʉbʉocõri cʉdija quena”, yi gotia Dios oca tuti, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
8 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God akisinamo inakwafir isan inabow.’”
9 Ĩ ito yibojaroca riti Jerusalénjʉ Jesure ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́ mʉcana. Ito ejacõri mʉcana Dios ya wi joejʉa ãmi mʉja wayijʉ rʉ̃mʉ́. Ito ĩre ãmi mʉja ejacõri ado bajiro yiyijʉ: —Tʉoya Jesús. Ado bajiro gotia Dios oca tuti:Riti Dios Macʉ mʉ ñaja adojʉna bubu quedi wacʉ yigʉja mʉ, yi rʉoyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure.
9 Naatu iban maiye Demon Mowan Jesu bai nawiy hin Jerusalem hitit, hiyen hin Tafaror Bar tafantoro’ot bat naatu iu, “O God Natun na’at, kukununuw kura’iy.
10 — ausente —
10 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘God boro ana tounamatar na’uwih hinatafafari,
11 — ausente —
11 umah yanamaim inare hinabuwi, boro men kabay a narab natakakirimih.’”
12 Ito bajiro ĩ yibojarocati ado bajirojʉa yiyijʉ Jesús ĩre: —Mʉ ito bajiro yirisere cʉdibicʉja yʉ. Gaje ado bajiro gotia Dios oca. Tite mʉ: “ ‘No bajiro Dios ĩ yija ticʉja yʉ’, yirocʉ ĩre ʉsirio codebesa”, yi gotia Dios oca tuti, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
12 Baise Jesu iya’afut iu, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God men routobon initinimih.’”
13 Ito ĩ yija bero ʉsirioro yire oca bʉjabisijʉ rʉ̃mʉ́ ĩja. Ito bajiri Jesure jabeto cʉnígoyijʉ rʉ̃mʉ́.
13 Demon Mowan routobon ta ta Jesu bitin ufunamaim itumar tabaratait tit mar kafai ufunamaim bat.
14 Galileajʉ tʉdi wayijʉ Jesús mʉcana, yucʉ manojʉ ña ucugorʉ. Ito yicõri Espíritu Santo Jesús rãca ĩ ñajare bʉto ĩ tʉoĩa masirise ñayijʉ Jesure ĩja. Galilea ĩ tʉdi ejaroca masa jeyaro ĩ rẽtagorere bʉsiyijarã ĩna.
14 Imaibo Jesu God Anun Kakafiyin ana fair bai auman matabir na Galilee tit. Ana tur ra’at tasasar tit tafaram nati sisibinamaim hima’am etei’imak hinowar.
15 Ito bajiro wa ucu ĩ tʉdi ejaja bero judio masa ĩna minijuari wirijʉre riaso ucuyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ goti ucuja tʉocõri, “Queno gotiami ãni”, yi rʉ̃cʉbʉoyijarã masa jeyaro.
15 Kou’ay Bar wanawanan run bi’obaibiyih sabuw etei’imak tur hinonowar, hifai hibora’ara’ah.
16 Ito yicõri ĩ bʉcʉara cʉto Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ Jesús. Ito ejacõri judio masa ĩna tujacãri rʉmʉ ñaroca ĩna minijuari wirijʉ sãja ucuyijʉ Jesús, ĩ yisotiado bajiroti. Ito ĩ sãja ejaroca Isaías ĩ ucagora jũ ĩsiyijarã gãjerã ĩre, ĩ ti gotitoni. Iti jũ boca ãmicõri ĩ gotiroti ãmayijʉ Jesús. Ito bajiro ãmacõri bʉjayijʉ. Ado bajiro gotiyijʉ iti:
16 Jesu remor na Nazareth tit, bar merar i ma rara’atamaim, Baiyarir ana veya matanfufur isisinaf na’atube, in Kou’ay Bar run, Buk ta baiyab isan misir.
17 — ausente —
17 Naatu dinab orot Isaiah ana buk hibai Jesu hitin, bai rusasar tur iti na’atube hikirum inu’in ana efanamaim tit.
18 — ausente —
18 “Regah Anun Kakafiyin i ayu wanawana’umaim ema’am,
19 — ausente —
19 Naatu anakurereb sabuw hinanowar
20 Ito bajiro goti tĩocõri papera tutire biayijʉ ĩ. Ito yicõri iti wi ejabʉari masʉre iti tutire jʉdacõayijʉ Jesús. Ito yicõri eja rũjũyijʉ. Ito bajiro ĩ yirise ticõri bʉto tiju wa rũjũcoayijarã ĩna.
20 Jesu buk itakum orot kaifenayan itin i mara’iy. Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima’am etei’imak matah hito’ab Jesu hi’itin kikin.
21 Ito bajiro ĩna ti rujiroca mʉcana ado bajiro bʉsiyijʉ Jesús: —Jane mejejʉ Isaías ĩ yʉre uca yure, adi rʉmʉ mʉa tiro riojo rẽta yʉre, yiyijʉ Jesús ĩnare.
21 Baise Jesu misir busuruf sabuw hai tur eowen eo, “Tur iti aiyab kwananowar i boun na iturobe.”
22 Ito bajiro Jesús oca quenarise ĩ gotija tʉocõri, tʉo ʉcayijarã ĩna. Ito yicõri masa jeyaro quenarise oca ĩre bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiri ĩnamasiti ado bajiro gãmeri seniĩayijarã ĩna: —¿José macʉ meje ñati ãni? yi gãmeri seniĩayijarã ĩna.
22 Sabuw etei’imak nati’imaim hima Jesu eo hinonowar hio, “Turobe iti orot ana tur i gewasin.” Naatu tur mumunin bitan eo hinonowar isan hifofofor, naatu taiyuwih hibatiyih hio, “Iti orot i Joseph natun?”
23 Ito bajiro ĩna yija tʉo masicõri ado bajiro yi cʉdiyijʉ Jesús: —Masa oca gotire robo bajiro yʉre yirã yirãji mʉa: “Sĩgʉ̃ ʉco masʉ ĩ ñaja, ĩmasiti yisio masiguĩji”, yirã yirãji mʉa yʉre. Ito yicõri gaje ado bajiro yʉre yirã yirãji mʉa: “ ‘Capernaumjʉ tiyamani ĩoyijʉ Jesús’, yire oca tʉocʉ gʉa. Ito bajiri ado mʉ cʉtojʉ cʉni ito bajiroti mʉ ĩore ti ãmoa gʉa”, yʉre yirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
23 Naatu Jesu iuwih eo, “Binan tur gewasin matan fufur sabuw teo’omaim boro kwana’uwu kwanao, ‘Adanafur ana orot, taiyuw kwiyawasi.’ Naatu iban boro kwana’uwu maiye, ‘Capernaum ma bow bigan tanonowar na’atube, iti ana bar ana meraramaim nabow tana’itin.’”
24 Ito bajiro yicõri ado bajirojʉa yiyijʉ mʉcana: —Riti mʉare gotia yʉ. Sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ ĩ cʉtoti ĩ gotija ĩ ñarã ĩre queno tʉorʉ̃nʉmenaji ĩna. Ito bajiri adi cʉto gagʉ yʉ ñajare yʉre queno tʉorʉ̃nʉmenaji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
24 Jesu iban maiye iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, dinab orot ana bar ana meraramaim boro men ana merar hinay hinabaimih.
25 Jane mejejʉ gãna Diore ĩna tʉorʉ̃nʉbitiado bajiroti queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa cʉni. Tite. Sĩgʉ̃ Elías wame cʉtigʉ Diore goti ĩsiri masʉ ĩ ñaroca ʉdia rodo gaje rodo gʉdarecocõ ide quedibisijʉ. Ito bajiri iti cʉtorijʉ bare mañijʉ. Ito bajicõri bʉto ñiojogayijarã masa. Ito bajiro iti baji ñaroca Israel sitajʉ manʉjʉ godagoana romia jãjarã ñayijarã. Ito bajibojarocati Diore masa ĩna tʉorʉ̃nʉbitire waja, ĩnare ejabʉatoni wa rotibisijʉ Dios Elíasre. Ado bajirojʉa yiyijʉ Dios. Sidón wame cʉtiri cʉto tʉ Sarepta gago ĩre tʉorʉ̃nʉgõre ejabʉatoni wa rotiyijʉ Dios Elíasre, yiyijʉ Jesús.
25 Naatu tur anababatun a tur ana’owen, Elijah ma’am ana veya’amaim kwafukwafur maumurih na’in Israel wanawanan hima’am afow matar. Nati ana veya’amaim kwamur etei tounu naatu sumar six na’atube toun men yar, baimar kakafin na, nati tafaram wanawananamaim bar merar etei’imak bay i’en.
26 — ausente —
26 Nati ana veya’amaim God men Elijah iyafar Israel wanawanan kwafur babin ta ibaisimih, baise Sidon wanawanan Zarepat bar meraramaim kwafur babin ta’imon ma’am isan God iyafar in tit baibais itin.
27 Ito bero Eliseo wame cʉtigʉ Diore goti ĩsiri masʉ ĩ ñaroca Israel sita gãna jãjarã cami jogarã ñayijarã. Ito bajibojarocati Diore masa ĩna tʉorʉ̃nʉbitire waja, ĩnare yisio rotibisijʉ Dios Eliseore. Ado bajirojʉa yiyijʉ Dios. Sĩgʉ̃ Siria sita gagʉ Naamán wame cʉtigʉre, yisio rotiyijʉ Dios, Eliseore, yi gotiyijʉ Jesús iti wi minijua ñarãre.
27 Naatu dinab orot Elisha ma’am ana veya Israel sabuw moumurih maiyow kokom ani’anih hima’ama men yait ta na Elisha iyawasimih, baise tafaram Syria orot wabin Naaman akisinamo na Elisha iyawas.”
28 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, iti wi minijua ñarã bʉto junisiniyijarã ĩna.
28 Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima iti tur hinonowar ana veya, yah wanawanan so’aso’ar yen higagamat,
29 Tʉria gʉdareco ñayijʉ iti cʉto. Ito bajiro ĩre junisinicõri tʉria joejʉ Jesure ãmi wayijarã ĩna. Ito ejacõri ĩre tumicã queorona yibojayijarã ĩna.
29 himisir Jesu hibai hitain ufun hitit, bar merar hitumar, hiyen fan tafan hibat hitarouw fan tare’emih hiwa’an, anayabin bar merar i fan tafan hiwowab hima’am.
30 Ito yibojaroca riti ĩna wato ñabojagʉti wa godacoayijʉ ĩ.
30 Baise Jesu sabuw rau’ay gagamin hibatabat umah aren sorabon hai foun remor tit in.
31 Ito bajiro ĩnare rudigocõri Capernaumjʉ wayijʉ Jesús. Galilea sitajʉ ñayijʉ Capernaum wame cʉtiri cʉto. Itojʉ ejacõri tujacãra rʉmʉ ñaroca masa ĩna minijuari wijʉ sãjayijʉ Jesús. Ito sãjacõri masare riasoyijʉ ĩ.
31 Jesu na Galilee wanawananamaim bar merar ta wabin Capernaum imaim tit, Baiyarir ana veya run sabuw i’obaibiyih hima hinonowar.
32 Dios cũrʉ ñari, queno masare riaso masiyijʉ Jesús. Ito bajiri ĩ bʉsija tʉocõri, tʉo ʉcayijarã masa.
32 Sabuw etei’imak hifofofor men kafaita. Anayabin ana tur eo i tur anababatun naatu fairin.
33 Ito bajiro ĩ bʉsi ñaroca, iti wijʉ sĩgʉ̃ ĩ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ ñayijʉ. Ado bajiro Jesure sẽoro sẽria bʉsiyijʉ ĩ:
33 Nati Kou’ay Baremaim orot ta wagabur iwan demon kakafin anababatun auman na run ma’am, fanan aumetawat na’in iwow eo,
34 —Wasa, Jesús Nazaret gagʉ mʉ. ¿No yija gʉare ʉsirioro yati mʉ? Gʉare ruyuriorocʉ eja mʉ, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ Jesure. Mʉre ti masia yʉ. Dios Macʉ quenagʉ̃guti ñacõa mʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
34 “Hei! Aki isai abisa inasinafumih kunan? Aki gurusi’imih? Jesu Nazareth mowan. Ayu aso’ob. O i yait, O i God ana tur abarayan Orot Kakafiyin.”
35 Ito ĩ yija ado bajiro yi tudiyijʉ Jesús ĩre: —Bʉsibesa ĩja, yiyijʉ Jesús ĩre. Ito yicõri, Ãni ya ʉsijʉ sãñagʉ̃, budiya mʉ, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re. Ito bajiro ĩ yirocati, masa jãjarã tiro riojo ĩre tumicãcũ, budicoayijʉ rʉ̃mʉ́ ĩja. Ĩ ito bajiro budigoja bero queno cati quenagʉ̃ tujayijʉ masʉ ĩja.
35 Jesu wagabur mowan kwarartatab eo, “Yate inbainub orot biyanamaim kutit!” Wagabur mowan sabuw nahimaim orot itaiy re tabaratait tit, men isan abisa ta sinafumih.
36 Jesús ĩ ito bajiro rʉ̃mʉ́re ĩ budi rotija ticõri, mano ti ʉcayijarã ito ñarã. Iti ticõri ĩnamasiti gãmeri bʉsiyijarã ĩna ĩja: —¿Ñe gaye ñarojada ĩ ito bajiro bʉsija? Bʉto ĩ tʉo masirisena rʉ̃mʉ́re budi rotiami ãni. Rʉ̃mʉ́are ĩ budi rotija cojisiti budicoama, yi gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
36 Baise Sabuw etei’imak hai baifofofor ra’at, taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot ana tur i fair kwanekwan. Ana onowaten naatu ana fair auman iti tur eo demon kakafih biyunih i hitit!”
37 Ito bajiro Jesús ĩ yirere tʉocõri iti cʉto tʉ ñarã ĩna ñarocõti itire gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
37 Naatu Jesu abisa sisinaf isan ana tur tasasar tit tafaram nati hima’am wanawanan etei hinowar.
38 Jesús judio masa ĩna minijuari wijʉ ñarʉ budi wayijʉ ĩ. Ito yicõri Simón Pedro wame cʉtigʉ ya wijʉ wayijʉ. Ĩ ya wi sãja ejacõri Simón mañicõ rujʉ yarise iso cõja tiyijʉ Jesús. Iso ito bajija ticõri, ito gãna isore yisioroti ãmorã josayijarã Jesure.
38 Jesu misir Kou’ay Bar itumar tit na Simon ana bar tit, Simon rawan babin sawow biyan fora’ab anababatun inu’in, sabuw Jesu hifefeyan baiyawasinamih hio.
39 Iso tʉjʉ eja rʉ̃gʉ̃cõri rujʉ yarise rẽta rotiyijʉ Jesús. Ito ĩ yirocati rujʉ yarise rẽtacoayijʉ isore ĩja. Ito bajiro iti rẽtarocati masare eca bocasʉoyijo iso.
39 Basit Jesu na babin inu’in sisibin tit bat sawow i’ari’ar naatu sawow babin biyanane tit, babin yawas misir bay bow eafusar itab hi’aa.
40 Ito bajiro ĩ rẽtaja tʉocõri, ũmacañi ĩ quedi sãgʉ̃ wagʉ yiroca cõrãre ãmi minijuayijarã ĩna Jesús tʉjʉ ĩnare ĩ yisiotoni. Ricati riti cõrã ñayijarã ĩna. Ĩna ito bajija ticõri, ĩ ya ãmona moa jeoyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ yirocati rẽtacoayijʉ.
40 Veya re’er ufunamaim, sabuw sawow yumatah ta ta hibow hi’inu’in, turahinah hibuwih hina Jesu biyan hitit, sabuw ta’ita’imon butubutubunih etei’imak hiyawas.
41 Ito yicõri jãjarã rʉ̃mʉ́a sãja ecoanare cʉni rʉ̃mʉ́are budi rotiyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ yirocati budirãti awasãyijarã rʉ̃mʉ́a ĩja. —Dios Macʉguti ña mʉ, yi awasãyijarã rʉ̃mʉ́a, budi warã. “Cristo Dios ĩ cõarʉ ñami”, ĩna yija ti masicõri, “Bʉsibesa”, yi tudiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́are.
41 Sabuw moumurih na’in auman biyahine demon kakafih hitit hiwow hio, “O i God Natun!” Baise Jesu demon awah bofafaren men karam boro hitao’rereb. Anayabin demon hiso’ob Jesu i Roubininenayan.
42 Gaje rʉmʉ busuri cʉto tʉnima sõjʉajʉ wayijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ wagoja bero ĩre ãmayijarã masa ĩja. Ito bajiro ĩre ãmarã riti ĩ ñarojʉ ĩre bʉjacõyijarã ĩna. Ĩre bʉjacõri gaje cʉtojʉ ĩre wa rotibitibojayijarã ĩna.
42 Martot auman Jesu nati bar merar itumar tit in efan ta nautanubinamaim akisinamo ma. Baise sabuw hinuwih hinan hititita’ur ana veya, bairi nati’imaim ma isan hi’otan.
43 Ito bajiro ĩna wa rotibitibojarocati ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Gaje cʉtori gãnare cʉni, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca goti ucurʉja yʉre. Ito bajiro yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
43 Baise Jesu iuwih eo, “Ayu boro anan God ana aiwob isan tur gewasin bar merar afa’amaim auman anabinan hinanowar. Anayabin ayu nati bowabow isan God iyunu ana.”
44 Ito ĩ yija bero Galilea sitajʉ judio masa ĩna minijuari wirijʉ Dios oca goti ucuyijʉ Jesús ĩja.
44 Naatu Jesu tafaram Judea wanawananamaim Kou’ay Bar etei run tit binan remor.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.