João 4

New Testament in Macuna (MYY_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 “Juan rẽto bʉsaro masare idé guami Jesús, ito yicõri ĩre jãjarã bʉsa sʉyama ĩna”, yire gaye masiñi fariseo gaye tʉoĩarã.
1 Pharisee hinowar Jesu i bigegesairih naatu John natabir ana bai’ufununayah moumurih na’in bapataito ebitih,
2 Quenogoroama Jesús meje masare idé guquĩ. Gʉa Jesús rãca riasotirãjʉ masare idé gucʉ gʉa.
2 turobe iti i men Jesu bapataito ebitih, baise i ana bai’ufununayah.
3 Fariseo gaye tʉoĩarã ĩna masija tʉocõri, Judea sitare wacoacʉ gʉa Jesús rãca. Ito yicõri Galilea sitajʉ wacʉ gʉa mʉcana.
3 Anamaramaim Jesu, i Judea ihamiy naatu matabir maiye in Galilee.
4 Ito warã riti Samaria sitajʉ ejacʉ gʉa.
4 Boun ana remoramaim i boro Samaria wanawanan narun nan.
5 Ito rẽta wacõri, Sicar wame cʉtiri cʉtojʉ ejacʉ gʉa. Iti cʉto Jacob ñayorʉ ĩ macʉ Josére ĩsira sita tʉ ñacʉ iti cʉto.
5 Imih i Samaria bar merar wabin Sychar tit, Jacob ana me kamar i natun Joseph bitin i sisibinamaim.
6 Itojʉ ñacʉ Jacob ñayorʉ ya ide goje. Boga wadirʉ ñari iti goje tʉ eja rũjũquĩ Jesús. Ʉ̃mʉa gʉdareco ejarecõro ñacʉ.
6 Jacob ana harew karakar i nati’imaim, naatu Jesu ef nan hahar, karakar sisibin mara’at ma. Nati i ouyit.
7 Gʉama ĩ rãca riasotirã cʉtojʉ wacʉ bare waja yirã warã. Itojʉ Jesús ĩ rujiroca, sĩgõ Samaria sita gago ide gõnagõ ejayijo. Iso ejaja ticõri, isore ado bajiro ide seniyijʉ Jesús: —Ide ioya yʉre, yiyijʉ ĩ isore.
7 Samaria babin harew huninamih nan anamaramaim, Jesu babin isan eo, “Karam harew ititu atatom?Jesus Samaritan babin hairi tibidudur|alt="Jesus talking to Samaritan woman" src="CN01674B.TIF" size="col" loc="Jhn 4.7" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="4.7"
8 — ausente —
8 I ana bai’ufununayah hin bar merar bay tobonamih.
9 Ide ĩ senija tʉocõri, ado bajiro yiyijo Samaria sita gago: —¿Mʉ no yija judio masʉ ñabojagʉti, yʉ Samaria sita gagore ide seniati mʉ? yiyijo iso Jesure. Samaria sita gãna rãca judio masa rãca queno baba cʉtibiticõri, ito bajiro yiyijo iso.
9 Samaria babin Jesu isan eo, “O i Jew naatu ayu i Samaria babin. Mi’itube ayu isou harewamih kufefefeyan?” (Jew hai naukwat, o hai kerowas boro men Samaria bairi hinafaram hinaa hinatom.)
10 Iso ito bajiro yija tʉocõri: —Dios ĩ ĩsiroti mʉ masija, ito yicõri, “Ĩ ñami yʉre ide senigʉ̃”, mʉ yi masija, yʉjʉare ide seniboroja mʉ. Ito bajiro mʉ yija, ide catitĩñare gaye mʉre ĩsiborʉja yʉ, yiyijʉ Jesús isore.
10 Jesu, babin isan iya’afut eo, “O God ana siwar itasoso’ob na’at yait o isa harew tomamih efefeyan, o boro itibatiy i boro yawas ana harew tit itatom”.
11 Ito ĩ yijare: —Ñena ide gõnare ma mʉre. Jubejʉ ña ide goje. ¿Nojʉ gaye yʉre ide catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yigʉjada mʉ?
11 Babin eo, “Aro, o taratarfuruwen men ibai ina naatu karakar ana sou i manin na’in ra’iy in. Karakar menatanamaim boro iti yawas ana harew inab?
12 Mani riojʉa gagʉ Jacob ñayorʉ adi goje ide gojere cũñi ĩ. Ĩ cʉni idiñi iti goje gaye. Ĩ rĩa cʉni idiñi. Ĩ ya ecana cʉni idiñi. ¿Ĩ rẽto bʉsaro ñasagʉ ñati mʉ? yiyijo iso Jesure.
12 Iti karakar i aki agir Jacob kair imaim ma tomatom, naatu ana haru ana for ouman. Iti karakar aki iti. O taiyuw ku’o’o, o Jacob inatabir?
13 Ito bajiro iso yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús isore: —No adi goje gaye ide idibojarãti, mʉcana tʉdi idi ãmocoarã yirãji.
13 Jesu iya’afut eo, “Orot babin etei iti harew natomatom boro sikan namamah maiye,
14 No ide catitĩñare gaye yʉ ioana, mʉcana tʉdi idi ãmomena yirãji. Yʉ ĩnare ide iorise ide ũmaburi goje robo bajiro ũmabato ñaro yiroja, ĩna catitĩñatoni, yiyijʉ Jesús isore.
14 baise yait ayu harew anitin natomatom boro men sikan namamah. Naatu harew nati ayu anabitin boro wanawananamaim harew buruburur namatar. Naatu yawas’anaharew imaim na’in nitin, naatu yawas wanatowan nab.
15 Ito ĩ yija tʉocõri: —Yʉ Ʉjʉ, iti gaye ide ãmoa yʉ cʉni, mʉcana tʉdi ide yʉ idibe yiroco. Ito yicõri mʉcana tʉdi adi goje gõnagõ wadibe yiroco, yiyijo iso Jesure.
15 Babin Jesu isan eo,” Aro, harew nati ayu kwiti saise ayu men sikou namamaa nan naatu men mar etei iti’imaim harew huninamih anan.”
16 Ito yija, ado bajiro yiyijʉ Jesús isore: —Wasa, mʉ manʉjʉre jitẽña, ito yicõri adojʉ waya, yiyijʉ Jesús isore.
16 Jesu babin iu, “Kwen ku’af aaw isan naatu kumatabir kuna.”
17 Ito ĩ yija ado bajiro cʉdiyijo iso: —Manʉjʉ maco ña yʉ, yi cʉdiyijo iso. —“Manʉjʉ maco ña yʉ”, mʉ yirise riti ya mʉ.
17 Babin iya’afut eo, “Ayu aawu en.” Jesu eo,” O aaw en ku’o’o i turobe.”
18 Co dʉjamocõ ʉ̃mʉa rãca ñagoro ña mʉ. Ito bajicõri adocãta mʉ rãca ñagʉ̃, mʉ manʉjʉ meje ñami ĩ. Ito bajiri, “Manʉjʉ maco ña yʉ”, mʉ yiriseama riti ya mʉ, yiyijʉ Jesús isore.
18 Anababatun, o oro’orot etei five, i aa’awanen naatu orot iti boun airi kwama’am i men o aawamih. Abistan iti boun i’o’o i turobe.”
19 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijo iso ĩre: —Yʉ Ʉjʉ, jeyaro masigʉ̃ocʉ̃ ña mʉ. “Diore goti ĩsiri masʉ ñami ãni”, ya yʉ mʉre.
19 Babin eo, “Aro, ayu ai’iti, o i dinab orot.”
20 Gʉa Samaria sita gãna ñicʉsabatia, adi burojʉ Diore rʉ̃cʉbʉoñi. Mʉa judio masama, “Jerusalénjʉ Diore rʉ̃cʉbʉoja quena”, ya mʉáma, yiyijo iso Jesure.
20 “Aki ai a’agir iti oyawemaim hikwakwafir, baise kwa Jew kwa’o’o kwafiren efan i Jerusalemamaim tanakwafir.”
21 Iso ito yijare: —Yʉre tʉorʉ̃nʉña romio mʉ. Co rʉmʉ Diore mʉa rʉ̃cʉbʉoroti rʉmʉ ejaro yiroja. Adi buro meje, ito yicõri Jerusalénjʉ wamenati Diore rʉ̃cʉbʉo ñarã yirãji mʉa.
21 Jesu eorereb eo, “Babin ayu initutumu, veya i enan anamaramaim kwa boro men Tamat no oyawemaim o Jerusalemamaim kwanakwafir.
22 Mʉa Samaria sita gãna, mʉa rʉ̃cʉbʉorocʉre queno masibea mʉa maji. Gʉama, gʉa rʉ̃cʉbʉorocʉre queno masia. Gʉa judio masana sʉoriti masare masogʉ̃ yiguĩji Dios.
22 Kwa Samaria men kwaso’ob abistan kwakwakwafir, aki aso’ob abistan a kwakwafir, anayabin yawas i Jew sabuw biyahine na.
23 Ija ñaro yiroja, ito yicõri adocãta cʉni ña, riojo Diore masa ĩna rʉ̃cʉbʉo ãmosaja, ĩna ya ʉsijʉ ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩre rʉ̃cʉbʉore ãmoami mani Jacʉ.
23 Veya i enan naatu natitaka anamaramaim anababatun kwafirenayah boro Regah turobe naatu Anuninamaim hinakwafir, naatu kwafirinayah iti na’atube i boun Regah enunuwet.
24 Rujʉ meje ñami Dios. Ʉsiti ñami ĩ. Ito bajiri Dios ĩ ãmoro bajiro riti Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena Diore mani rʉ̃cʉbʉoja quena, yiyijʉ Jesús isore.
24 God i Anunin, naatu i ana kwafirenayah i turobe naatu Anuninamaim hinakwafir.”
25 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijo iso: —Dios ĩ cõarʉ, Mesías ejagʉ yiguĩji, yi tʉoĩa yʉ. Ĩ ñaguĩji Cristo ĩna yigʉ. Ĩ ejagʉjʉ, gʉare queno goti rẽtobugʉ yiguĩji, yiyijo iso Jesure.
25 Babin eo, “Ayu nati Roubininenayan i aso’ob (Keriso terarouw) i enan. I nanan ana veya i boro sawar etei it isat nakubuna.”
26 Iso ito yija: —Yʉ adocãta mʉre bʉsigʉ, ĩti ña, yiyijʉ Jesús isore.
26 Imaibo Jesu eorereb eo, “Ayu i yait? Ayu yait airit ta’o’o.”
27 Ito bajiro ĩ yi ñaroca, tʉdi ejacʉ gʉa ĩ rãca riasotirã. Romio rãca ĩ bʉsija ticõri, jabeto ti ʉcacʉ gʉa. Ito bajibojarocati, “¿Ñe gaye ĩre ãmoati mʉ? ¿Ñe gaye isore seniĩati mʉ?” yi seniĩabiticʉ gʉa.
27 Jesu eo oumatan, ana bai’ufununayah himatabir hina hitit naatu Jesu babin hairi hibidudur hi’itih hi’ororsa’ir. Baise men yait ta kok babin tibatiy, o Jesu hitibatiy, “Anayabin aisimamih babin airi kwabidudur?”
28 Ito yirocati ide gõnaradʉ jidi rojocõri cʉtojʉ wacõ iso. Cʉtojʉ ejacõri, masare ado bajiro gotiyijo iso:
28 Naatu babin ana harew hunihun ihamiy, i matabir in bar merar tit naatu sabuw nati’imaim hima’am hai tur eo’wen,
29 —Jeyaro yʉ yigore, “Ado bajiro yicʉ mʉ”, yi gotigʉre tirã waya mʉa cʉni. ¿Cristo meje ñaguĩjida mʉaca? yiyijo iso masare.
29 Kwana tan orot kwa’itin, sawar abistanawat asisinaf etei’imak au tur eowen. Ta’itin i Roubinineyan wariten?”
30 Ito bajiro iso yija tʉocõri, Jesure ti ãmorã gʉa tʉ ejacã iti cʉto gãna.
30 Naatu bar merar hihamiy naatu sabuw etei ef hinuwet hin Jesu biyan hitit.
31 Ito bajiroca riti: —Gʉare riasogʉ, jabeto baya maji, yi josa ñacʉ gʉa.
31 Nati ana veya’amaim ana bai’ufununayah hi’o, “Bai’obaiyenayan bay ta ku’aan ya kurutan!”
32 Ito gʉa yibojarocati, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Mʉa masibiti, yʉ baroti ñacã yʉre, yiquĩ Jesús gʉare.
32 Baise i isah eo, “Ayu au bay menamaim ana’ani’aan kwa men kafa’imo kwaso’ob.”
33 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri: —¿Sĩgʉ̃ ĩre bare cũgʉ̃ ejarʉda? yi gãmeri seniĩasʉocʉ gʉamasiti.
33 Imih bai’ufununayah taiyuwih hima hi’o, “Ta’itin sabuw afa bay hibow hina hitin eaa wariten?”
34 Ito bajiro gʉa gãmeri bʉsija tʉo masicõri, ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Yʉre cõarʉ ĩ ãmoro bajiro yʉ yija, ito yicõri iti moare yʉ gajanoaja, iti ña yʉ ya bare bajiro bajirise. Masama bare ba wanʉsotiama. Yʉama yʉre cõarʉ ĩ ãmoro bajiro yicõri wanʉa yʉ.
34 Jesu eo, “Ayu au bay, i yait ayu biyafaru i anakok anabosiyasiyar anasinaf naatu bowabow ayu bitu i anabow anisawar.
35 “Jʉariarã ũmacañi rʉya maji, ote iti bʉcʉaroto”, ote wese ʉjʉ ĩ yiado bajiro yi tʉoĩabesa mʉa. “Masare Dios oca mani riasorijʉ ejabea maji”, yi tʉoĩabesa mʉa. Yʉama ado bajiro ya: Ote bʉcʉacoajʉ ĩja, adocãta ãmija quena. Tiya, masa jãjarã yʉre tʉorʉ̃nʉrona ñacãma ĩja. Adocãta ĩnare riasoja quena.
35 Kwa iti na’atube kwa’o’o, ’Sumar kwafe’en o tafanamaim aki boro anafour’. Baise a tur ao’owen, Kwa matatoniwa’an me kwana’itin gewas naatu bay iyamur sawar fourin isan ana veya tit.
36 No ote miojugʉti, waja boca ãmigʉ̃ yiguĩji. Itire bajiroti, no yʉre masa ĩna tʉorʉ̃nʉroca yigʉre ĩre queno waja yigʉ yigʉja yʉ. Ĩ ñami catitĩñare gaye masa ĩna bʉja masiroca yigʉ. Ito bajiri yʉ oca masare riasogʉ cʉni, yʉre masa ĩna tʉorʉ̃nʉroca yigʉ cʉni corocõti wanʉrã yirãji ĩna.
36 Boun auman fourayan boro hibaiyan ana kabay nab, naatu bay four eya’ay ma’ama wanatowan isan, imih ta’itin tanumayan naatu fourayan i hairi auta’imon hiniyasisir.
37 Riti bajia bʉcʉrã ĩna bʉsigore: “Sĩgʉ̃ ñaguĩji otegʉ. Gãji ñaguĩji itire miojugʉ”, yiyijarã bʉcʉrã. Riti bajia iti. Tʉote. Coriarã ñama yʉ oca masare riasorã. Gãjerã ñama yʉre masa ĩna tʉorʉ̃nʉroca yirã.
37 Abistan hi’o’o i turobe, “Orot ta’imon etatanum naatu orot ta’imon efafour”.
38 Ote wese ʉjʉ ricare mioju rotigʉ yiguĩji ĩ ya moari masare, otegoana meje ĩna ñabojarocati. Yʉ cʉni ito bajiroti mʉare cõa, yʉre masa ĩna tʉorʉ̃nʉroca mʉa yi masitoni. Yʉ oca ĩnare riasosʉoana meje ñabojarocati mʉare cõa yʉ. Mʉa riojʉa gãjerã ĩnare riasosʉoñi. Ito bajiri josari mejeti yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉroca yi masirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
38 “Efan men imaim ima ibowabow, ayu aiyafari kwenan inafouramih naatu i hai fairamaim hibowabow o nonowatin inafour inaa’amih”.
39 “Jeyaro yʉ yigore yʉre gotiquĩ ĩ”, romio iso yi gotija tʉocõri, jãjarã iti cʉto gãna Samaria sita gãna Jesure tʉorʉ̃nʉcã ĩna ĩja.
39 Samaria moumurih maiyow nati bar merar Jesu hitumitum anayabin babin ana turamaim, “I ayu au sinaf etei eo anowar”.
40 Ito bajiri iti cʉto gãna Jesure ti wanʉcõri gʉare tuja roticã ĩna. Ito bajiri ĩna rãca jʉa rʉmʉ ñacʉ gʉa.
40 Imih anamaramaim Samaria sabuw hina Jesu biyan hititit, hifefeyan bairi ma isan, imih veya rou’ab bairi hima.
41 Jesumasiti ĩ riasoja tʉocõri, jãjarã bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉcã ĩna.
41 Sabuw moumurin maiyow hitumatum anayabin i ana turamaim,
42 Jesure tʉorʉ̃nʉcõri, ado bajiro bʉsicã ĩna romiore: —Mʉre gʉa tʉogore gaye riti meje, ĩre tʉorʉ̃nʉa gʉa. Adocãta gʉamasiti ĩre tʉocõri, tʉorʉ̃nʉa gʉa ĩja. “Ĩti ñami Cristo, adi macãrʉcʉ̃ro gãnare masorocʉ”, yi ti masia gʉa ĩja, yicã iti cʉto gãna romiore.
42 naatu babin isan hi’o, “Aki bounabo abitumatum, men babin i’o isan, baise abistan tur eo’o aki taiyuwika taini anowar”.
43 Ito yija bero, jʉa rʉmʉ beroti Samaria sitana ñacõri, Galilea sitajʉ wasʉocʉ gʉa mʉcana Jesús rãca.
43 Veya rou’ab sasawar ufunamaim Jesu efan nati ihamiy, naatu au Galilee na’at misir in.
44 Riti bajia Jesús ĩ bʉsigore: “Diore goti ĩsiri masʉre ĩ ya sita gãna ĩre queno rʉ̃cʉbʉomenaji”, yi gotiquĩ Jesús gʉare.
44 Anayabin i taiyuwin isan eorereb eo, “Dinab orot taiyuwin ana tafaram sabuw isan men tekakakaf”.
45 Galilea sitajʉ Jesús rãca gʉa ejaroca, queno boca ãmicã ito gãna. Ĩna cʉni Jerusalénjʉ pascua basa ti tʉdi ejana ñañi. Ito yicõri iti basa rʉmʉri jeyaro Jesús ĩ yigore tiana ñari seyoñi ĩna cʉni.
45 Imih anamaramaim na Galilee titit, sabuw ana merar hiyi hibai. Anayabin hin Jerusalem Tar Nowaten Hiyuw aa isan hiruru’ay, nati’imaim sawar abistanawat sinaf hi’i’itin isan.
46 Ito yija bero, Galilea sitajʉ Caná wame cʉtiri cʉtojʉ tʉdi wacʉ gʉa Jesús rãca. Ito ñacʉ idena ʉyé ide ĩ godo weogorajʉ. Itojʉ ñaquĩ sĩgʉ̃ ʉjʉre moa ĩsiri masʉ ñasagʉ. Ĩ macʉ Capernaum wame cʉtiri cʉtojʉ cõ ñañi.
46 Naatu matabir maiye in Canna tit, nati Canna i Galilee wanawanan, imaim harew botabir wine mamatar. Naatu nati’imaim gawan ana orot ukwarin natun sawow Capernaumamaim inu’in.
47 “Judea sitana wacõri, Galilea sitajʉ ejayijʉ Jesús”, yija tʉocõri, ĩre tigʉ ejaquĩ ʉjʉ ya moari masʉ ñasagʉ. Jesús tʉ ejacõri ado bajiro josaquĩ ĩ ĩre: —Yʉ ya wijʉ waya. Yʉ macʉ cõ wacʉ yiguĩji. Yʉ macʉre yisiogʉ waya, yiquĩ ĩ Jesure.
47 Jesu Judea’ane na Galilee tit ma’am ana tur na nowar. Misir in biyan tit ana tur eowen naatu ifefeyan i tare tan natun sawow inu’in tiyawas i kafa’imo namorob.
48 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Tiyamani mʉa tibeja, yʉre queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa, yiquĩ Jesús ĩre.
48 Jesu sabuw iuwih, “Kwa sabuw ina’inan naatu baifofofor kwana’itah, baise boro men kwanitumatum.”
49 Ito bajiro ĩ yibojarocati: —Yʉ Ʉjʉ coji waya, yʉ macʉ ĩ godare ãmobea yʉ, yiquĩ moa ĩsiri masʉ ñasagʉ Jesure.
49 Gawan ana orot ukwarin Jesu isan eo, “Aro, inare tananabo au kek namorob.”
50 Ito ĩ yija tʉocõri: —Mʉ ya wijʉ tʉdi wasa. Mʉ macʉ catiguĩji, yiquĩ Jesús ĩre. Ito bajiro Jesús ĩ yija tʉocõri, “Riti gotiami Jesús”, yi tʉorʉ̃nʉquĩ ĩ. Ito bajiri ĩ ya wijʉ tʉdi wasʉoquĩ ĩ ĩja.
50 Jesu orot isan eo, “Kwen! O a kek yawas ema’am!” Orot itumatum abistan Jesu tur isan eo naatu ana ef rura’ah in.
51 Ĩ ya wijʉ ejagʉ wagʉ ĩ yiroca ĩre ejabʉari masa ado bajiro ĩre goti bocayijarã ĩna: —Mʉ macʉ caticoami ĩja, yiyijarã ĩna.
51 I ra’iy inan efamaim ana akir orot bairi hitar naatu ana tur hi’owen, “O a kek i yawas ema’am
52 Ĩna ito yija tʉocõri: —¿Nocãta catisʉori yʉ macʉ? yi seniĩayijʉ ĩ ĩnare. —Ñamica, ũmacañi ĩ juja rʉ̃gʉ̃rijʉ, ĩre ñiotarojobʉ, yiyijarã ĩna, ĩna ʉjʉre.
52 Naatu ibatiyih, Veya abistanamaim au kek yawas?” Naatu i hiya’afut hi’o, “Fai ouyit one korok na’atube imaim sawow ihamiy”.
53 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, tʉoĩa bʉjayijʉ ĩ. “Itocõ ũmacañi ĩ juja rʉ̃gʉ̃rijʉti, ‘Mʉ macʉ catiguĩji’, yi gotimida Jesús yʉre”, yi tʉoĩa bʉjayijʉ ĩ. Ito bajiri ĩ, ĩ ñarã cʉni Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna ĩja.
53 Naatu imaibo tamah not nati ana veya Jesu eo, “O a kek i boro nayawas.” Imih nati ana baremaim hima’am etei hitumatum.
54 Iti ñacʉ bero gaye tiyamani Jesús ĩ ĩore, Judea sitana, Galileajʉ tʉdi ejacõri, ĩ ĩore gaye.
54 Iti ina’inan bairu’abin men tesinaf emamatar Jesu sinaf matar, no Judea’ane na au Galilee inan ufunamaim.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.