João 1

New Testament in Macuna (MYY_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Cajero ñe manirajʉti Cristo, Dios oca goti rẽtoburocʉ ñacãyijʉ. Ĩ Dios rãcati ñayijʉ. Ito yicõri ĩti ñayijʉ Dios.
1 Tafaram matara’e ana veya Tur i wan ma, naatu Tur i God hairi hima, naatu Tur i God taiyuwin.
2 Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉajʉ Dios rãca ñacãyijʉ Cristo.
2 Tur i God hairi wan hima’abo tafaram matar.
3 Ĩ́na sʉoriti macãrʉcʉ̃ro gaye jeyaro rujeoyijʉ Dios. Ñejʉa gaje Cristo manoti rujeobisijʉ Dios.
3 Tur wanawananamaim God sawar etei’imak sinafen himatar; iti sawar himamatar i etei tur wanawananamaim himatar men ta asir matar kwaneyanamih.
4 Ĩti ñami catitĩñare rʉcogʉ. Ito yicõri ĩti ñami busurise rʉcogʉ. Ito bajigʉ ñari masa ĩna tʉo masiroca yi masiami ĩ.
4 Tur i yawas an anababatun, naatu iti yawas i sabuw isah marakaw bai na.
5 Rãitĩarojʉ masa ĩna ñeñaro yibojaja cʉni busu masiguĩji Cristo. “Ñeñaro yirã ña mani”, ĩna yi masiroca, yigʉ yiguĩji Cristo. Ito bajiri ĩre rẽtocũ masibicʉ yiguĩji rãitĩaro ñagʉ̃ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ.
5 Iti marakaw guguminamaim kusisiar, naatu gugumin men karam boro marakaw na’asabun.
6 Sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ ñaquĩ gʉa masare ĩ riasotoni Dios ĩ cũrʉ. Ĩ wame cʉtiquĩ Juan idé guri masʉ.
6 God ana kob abarayan wabin John iyafar na tit;
7 “Cristo ñami busurise rʉcogʉ”, masare yi riasorocʉ wadiñi Juan idé guri masʉ. Cristore masa ĩna tʉorʉ̃nʉtoni Dios ocare gotigʉ wadiñi Juan idé guri masʉ.
7 marakaw isan sif ruboun eorereb sabuw hinowar, naatu sabuw iyab tur hinonowar hitumatum.
8 Ĩ meje ñañi busurise rʉcogʉ. Cristo, busurise rʉcogʉre bʉsi ĩsigʉ̃ wadirʉ ñañi Juan.
8 I taiyuwin i men marakaw; i marakaw akisin ana sif narubonamih na.
9 Busurise rʉcosagʉ ĩ ñaquĩ Cristo. Jeyaro masa ĩna tʉo masitoni wadirʉ ñaquĩ Cristo. Ito bajigʉ ñari ñajediro masa ĩna tʉo masitoni wadiñi ĩ.
9 Iti marakaw i turobe, marakaw anababatun, tafaramaim na sabuw tafahimaim ekukusisiar.
10 Adi macãrʉcʉ̃ro rujearoto riojʉajʉ ñacãyijʉ ĩ Dios oca gotiri masʉ. Ĩ́na sʉoriti adi macãrʉcʉ̃rojʉ Dios ĩ menire ñabojarocati adi macãrʉcʉ̃ro gãna masa ĩre ti masibisijarã maji.
10 Tur i na tafaram eo mamatar wanawananamaim ma, baise tafaram i men inanimih.
11 Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeore ñabojarocati ĩ ñarãjʉa ĩre boca ãmibisijarã.
11 I na ana tafaram tit, baise taiyuwin ana sabuw i men hibaimih.
12 Gãjerã coriarãma ĩre queno boca ãmiyijarã. Ito yicõri ĩre tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna. Ito bajiri ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉjare Dios rĩa ĩna ñaroca yiyijʉ Cristo. “Yʉre masogʉ̃ yiguĩji Cristo”, yi tʉorʉ̃nʉrãre Dios rĩa ĩna ñaroca yiyijʉ Cristo.
12 Baise sabuw afa hibai naatu wabinamaim hitumitum, naatu baibasit itih i hina God natunatun himatar.
13 Ito bajiri Dios rĩati ñama ĩna ĩja. Ĩre boca ãmicõri ĩ rĩa ñama ĩja. Masa ĩna rĩa cʉtirona ĩna yiro bajiro meje ña. Dios rĩati ĩna ñaroca Cristo ĩ yiana ñama ĩna. Ito bajiri Dios rĩati ñama ĩna ĩja. Ito yicõri Dioti ñami ĩna Jacʉ.
13 God natunatun himamatar i men orot anarara, o men orot babin aawan hairi hi’in kek tetutufu na’atube’emih, baise i God akisin anakokok sinaf i natunatun himatar.
14 Dios oca gotiri masʉ manire bajiroti rujʉ cʉticõri, mani wato ña ucuquĩ. Ĩti ñami masare ti maigʉ̃, ito yicõri riojo gotigʉ. Ĩ, Dios Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re ticõri, “Ĩti ñami busurise rʉcogʉ. Ĩ Jacʉre bajiroti rẽtoro ñasagʉ ñami ĩ cʉni”, yi tʉoĩa mani.
14 Tur i na orot matar, naatu wanawanatamaim ma, ana marakaw bonamanamarin i taitin, iti marakaw bonamanamarin i God Natun ta’imonamo ebitin. Iti tur wanawanan i turobe naatu manaw kabeber awan karatan.
15 Juan idé guri masʉ, Cristore bʉsi ĩsigʉ̃ ado bajiro masare gotiquĩ ĩ ejaroca: —Ãni gaye gotisʉogʉ, ado bajiro mʉare goticʉ yʉ. “Yʉ berojʉa sĩgʉ̃ ejagʉ yiguĩji. Yʉ berojʉa ejagʉ ñabojagʉti, yʉ rẽtoro ñasagʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Yʉ riojʉajʉ ñacãñi ĩ”, yi goticʉ yʉ, yiquĩ Juan idé guri masʉ, masare gotigʉ.
15 John iti orot isan fanan sib binan eo,” Iti orot ayu isan ao’oban iti enan, anamaramaim ayu iti na’at ao, ‘I ayu ufu enan i ana fair ra’at ayu natabiru, anayabin i wan ma’abo ayu atufuw.’”
16 Mani jeyaro queno ĩ yirise boca ãmisotia mani. Manire ĩ queno yiado bajiroti manire queno yitĩñami maji.
16 I wanawanan manaw kabeber karsuwei it etei ebigegewasinit, ana baigegewasin tafan baban ebitit.
17 Moisés ñayorʉna sʉoriti bʉcʉrã ĩna rotire gaye manire ejayija. Dios manire ĩ ti mairise gayeama, ĩ oca riojo ñasarise cʉni, Cristona sʉoriti manire ejayija.
17 Anayabin God ana ofafar i Moses itin, baise manaw kabeber naatu turobe i Jesu Keriso’one na.
18 Sĩgʉ̃jʉa Diore tigʉ maquĩji. Ĩ Macʉ sĩgʉ̃ti ĩre tiguĩji. Ĩ ñaguĩji ĩ Jacʉ robo bajiroti corocõ tʉoĩagʉ̃. “Ito bajiro bajigʉ ñami Dios”, mani yi masitoni, manire riasogʉ ñami Cristo.
18 Men yait ta God itin. baise God Natun ta’imon Tamah wanawananamaim ema’am akisinamo God bai na bebeyanamaim tasusu’ub.
19 Paia mesare ito yicõri levita masare cʉni cõañi judio masa Jerusalén gãna. “¿Ñimʉ ñati mʉ?” Juan idé guri masʉre ĩna yi seniĩatoni ĩnare cõañi ĩna.
19 Jew hai ukwarih Jerusalem hima’am firis afa naatu hai baibaisayah afa hiyafarih hin John hibatiy? “O i yait?”
20 Ito bajiro ĩre ĩna seniĩaja tʉocõri, riojo ĩnare cʉdiquĩ Juan idé guri masʉ: —Yʉ, Cristo Dios ĩ cõarʉ meje ña yʉ, yiquĩ Juan ĩnare.
20 I men baifuwenamaim iyafutih, baise i mutufor bebeyanamaim eorereb, “Ayu i men Keriso.”
21 Mʉcana tʉdi ĩre seniĩa quenocã ĩna: —¿Ito yijama ñimʉjʉa ñasati mʉ? ¿Elías, Diore goti ĩsiri masʉjʉa ñatite mʉ? yi seniĩacã ĩna ĩre. —Ĩ meje ña yʉ, yiquĩ ĩ ĩnare. Ito yija mʉcana tʉdi ĩre seniĩacã ĩna: —¿Mʉti ñati Diore goti ĩsiri masʉ, “Ejagʉ yiguĩji”, ĩna yicacʉ? yi seniĩacã ĩna Juan idé guri masʉre. —Ĩ meje ña yʉ, yiquĩ ĩ.
21 Naatu hibatiy, “Bo o i yait? Om Elizah?” John eo, “Ayu men Elizah.” Ai o dinab orot?” John iya’afutih eo, “Ayu men dinab orot.”
22 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yicã ĩna: —¿Ñimʉjʉa ñasati mʉ? yicã ĩna. Gʉare roticõarãre oca ãmi tʉdi wa ãmoa gʉa. Mʉmasiti mʉ gaye, ¿no bajiro gʉare gotiati mʉ? yi seniĩacã ĩna Juan idé guri masʉre.
22 Ibanak hibatiy maiye hio, “O i yait? Ku’o anowar saise anamatabir anan iyab hiyafari anan hai tur ana’owen. O taiyuw isa boro inakubuna ananowar.”
23 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ ĩ ĩnare: —Yʉti ña, yucʉ manojʉ masare oca sẽoro goti ucugʉ: “Mani Ʉjʉ ĩ ejaroto riojʉa, mʉa ñeñaro yirise jidicãcõri ĩre ña yucãña”, yi goti yuri masʉ ña yʉ. Isaías ñayorʉ, Diore goti ĩsiri masʉ, ĩ yiado bajiroti yi gotia yʉ cʉni, yiquĩ Juan idé guri masʉ ĩre oca seniĩacãnare.
23 John iya’afutih dinab orot Isaiah Buk Atamaninamaim kirum inu’in imaim eo, “Ayu i orot ta fanan araramaim eafa’af. Ef kwanarumutufur Regah ana remor isan!”
24 Juan idé guri masʉ tʉ oca seniĩarã ejacãna, ĩna ñañi fariseo gaye tʉoĩarã ĩna cõana.
24 Kob nayah Pharisee hiyafarih hina,
25 Mʉcana tʉdi ĩre seniĩacã ĩna: —Ito yija, Cristo meje ñabojagʉti, Elías meje ñabojagʉti, Diore goti ĩsiri masʉ meje ñabojagʉti, ¿no yija masare idé guati mʉ? yi seniĩacã ĩna Juan idé guri masʉre.
25 John hibatiy, “Bo o men Keriso, o Elizah o dinab orot na’at, aisim sabuw bapataito kubitih?”
26 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ ĩ: —Yʉ masare idé guja, idenagoti idé gua yʉ. Sĩgʉ̃ ñami ado mani wato mʉa masibicʉ.
26 John hai tur eowen eo, “Ayu harewamaim sabuw bapataito abitih, Baise kwa wanawanamaim orot ta ebatabat kwa men kwaso’ob.
27 Yʉ rẽtoro ñasagʉ ñami ĩ. Yʉ bero ejarʉ ñabojagʉti, yʉ rẽtoro ñasagʉ ñami ĩ. Ĩre bajiro bajigʉ meje ña yʉama. Yʉ rẽtoro quenagʉ̃ ĩ ñajare ĩ rãca corocõ ñado ma yʉ. Ito bajiro quenagʉ̃ meje ñacõri ĩ ya gʉboco õja masibea yʉ, yiquĩ Juan idé guri masʉ ĩre seniĩacãnare.
27 I Ayu ufu’umaim enan, an ana baibaiyon murab men gewasu boro anarufamen.”
28 Jordán wame cʉtirisa tʉjʉ masare Juan idé guroca ito bajiro rẽtacʉ. Betania wame cʉtirijʉ ñacʉ itijʉ, Jordán tʉnima.
28 Iti sawar etei i Bethany himatar harew Jordan sisibin veya yeninane, John sabuw bapataito bitihimaim.
29 Ito bero gaje rʉmʉ, Jesús gʉa tʉjʉ ĩ wadija tiquĩ Juan idé guri masʉ. Ito bajiri masare ado bajiro gotiquĩ ĩ: —Tiya mʉa, ãniti ñami Dios yagʉ, Oveja Macʉ robo bajigʉ. Masa ĩna ñeñaro yirise waja yi ĩsirocʉ ñari Oveja Macʉ robo bajiro bajigʉ ñami ĩ. Ĩti ñami adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ĩna ñeñaro yirisere waja yi ĩsiri masʉ.
29 Mar to John nuw Jesu nan itin eo, “Kwanuw God Ana Lamb tafaram ana kakafin bosairenayan enan kwa’itin!”
30 Ĩ gaye gotisʉogʉ, ado bajiro mʉare goticʉ yʉ: “Yʉ berojʉa sĩgʉ̃ ejagʉ yiguĩji. Yʉ berojʉa ejagʉ ñabojagʉti yʉ rẽtoro ñasagʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Yʉ riojʉajʉ ñacãñi ĩ”, yi goticʉ yʉ mʉare.
30 Iti orot isan ao’orereb anamaramaim iti na’atube ao, ‘Orot ayu ufu’umaim enan i ana fair ra’at kwanekwan, anayabin i wan ma’abo ayu a tufuw.’
31 Yʉ cʉni, “Ĩ ñaguĩji”, yi masibiticʉ maji. Ado ña yʉ masare idé gugʉ. “Ãni ñami Dios ĩ cõarʉ”, mani ñarã cʉni ĩna yi masitoni, yi gotia yʉ, yiquĩ Juan idé guri masʉ Israel sita gãnare.
31 Ayu taiyuwu auman iti orot men asu’ub, baise anayabin nati isan ayu harewamaim sabuw bapataito abitih imaim Israel sabuw isah tirerereb hitaso’ob’.
32 Gaje ado bajiro masare gotiquĩ ĩ: —Espíritu Santo bujare bajigʉ ruji wadicõri, ĩ joejʉre ĩ quedi jeaja ticʉ yʉ.
32 Naatu John iti tur eorereb. “Ayu Anunin mamu imag na’atube marane ra’iy naatu i tafanamaim mamara’at aitin.
33 Ĩre tibojagʉti, “Ĩti ñaguĩji Cristo”, yi masibiticʉ yʉ maji. Yʉre masare idé gu roticacʉ, yʉre ĩ gotigore tʉoĩa bʉjacõri, “Ãniti ñami Cristo”, yi masicʉ yʉ ĩja. Ado bajiro yʉre gotiquĩ ĩ yʉre idé gu roticacʉ: “Sĩgʉ̃re Espíritu Santo ĩ quedi jeaja, mʉ tija, Ĩti ñami masare Espíritu Santo queo sãgʉ̃”, yiquĩ yʉre idé gu roticacʉ.
33 Ayu iti orot i boro men ataso’ob, baise God iyunu ana harewamaim sabuw bapataito abitih i au tur eowen, ‘Orot yait Anunin nara’iy tafanamaim namara’at ina’i’itin, i boro Anun Kakafiyinamaim bapataito nitih.’”
34 Ĩre tigorʉ ña yʉ. Ito bajiri, “Dios Macʉ ñami ĩ”, yi masia yʉ, yi gotiquĩ Juan idé guri masʉ, masare gotigʉ.
34 John eo, “Ayu aitinika naatu ao’orereb iti i God Natun.”
35 Ito bero gaje rʉmʉ ito ñacʉ gʉa mʉcana. Jʉ̃arã ñacʉ gʉa Juan idé guri masʉ rãca riasotirã.
35 Ana martot John iban maiye ana bai’ufununayah orot rou’ab bairi hina efan ta’imonamaim hibatabat.
36 Jesús ĩ rẽta waja ticõri, ado bajiro gʉare gotiquĩ Juan idé guri masʉ: —Tiya, ãniti ñami Dios yagʉ Oveja Macʉ robo bajiro bajigʉ, mani ñeñaro yirise waja yi ĩsiri masʉ, yiquĩ Juan gʉare.
36 Naatu Jesu na natabirih inan i’itin anamaramaim, John eo, “God ana Lamb enan kwa’itin!”
37 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, Jesure sʉya wacʉ gʉa ĩja.
37 Anamaramaim bai’ufununayah orot rou’ab iti hinonowar, i hairi Jesu hi’ufunun.
38 Ito bajiro gʉa ĩre sʉya waja jʉda ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —¿Ñere ãmarã yati mʉa? yiquĩ Jesús gʉare. —Riasori masʉ, ¿nojʉ ñati mʉ ñaro? yi seniĩacʉ gʉa Jesure.
38 Jesu nunutabir, orot rou’ab hibi’ufunun itih naatu ibatiyih, “Kwa abistan kwakokok?”
39 —Adojʉ tirã waya maji, yi cʉdiquĩ Jesús gʉare. Ito ĩ yijare ĩre sʉya wacõri, ĩ ñarojʉ ticʉ gʉa ĩja. Ito bajiri iti rʉmʉ ĩ rãcati ñarã rãiocoacʉ gʉa. Yucʉ wecacõ tʉjaquĩ ũmacañi.
39 I iya’afutih eo, “Kwanatan, kwa taiyuw efan kwa’itin.”
40 Juan idé guri masʉre tʉocõri, yʉ rãca Jesure sʉya wacʉ ñaquĩ Andrés. Ĩ ñaquĩ Simón Pedro ocabaji.
40 John abistan eo’o orot rou’ab hinowar Jesu hibi’ufunun orot ta i Andrew, Simon Peter tain
41 Jesure ti masicõri, ĩ rĩjorʉ Simónre gotirocʉ ãmagʉ̃ waquĩ ĩ. Ĩ rĩjorʉ tʉ ejacõri, ado bajiro gotiyijʉ Andrés: —Dios ĩ cõarʉ Cristore bʉjacõa yʉ, yi ejayijʉ ĩ.
41 Andrew Jesu bihamiy ufunamaim wantoro’ot i tuwah Simon nuwih, naatu tita’ur ana tur eowen, “Ayu i Roubininenayan atita’ur, nati i Keriso.”
42 Ito yija, Simónre gʉa tʉjʉ ãmi wadiquĩ Andrés. Simónre ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Mʉ ña Simón, Jonás macʉ. Ito bajibojarocati Pedro wame cʉtigʉ yigʉja mʉ ĩja. Gʉ̃tagã yireoni ña iti, yiquĩ Jesús Simónre.
42 Naatu Andrew tuwah Simon nawiy in Jesu biyan tit.
43 Ito bero gaje rʉmʉ, Galilea wame cʉtirita tʉjʉ waquĩ Jesús. Itojʉ ejacõri, Felipe wame cʉtigʉre bʉjaquĩ. Ito yicõri ado bajiro ĩre yiquĩ Jesús: —Yʉ rãca waya, yiquĩ Jesús ĩre.
43 Ana marto, Jesu au Galilee namih bobogaigiwas, Philip tita’ur naatu iu, “Kuna kwi’ufnunu tan.”
44 Betsaida wame cʉtiri cʉto gagʉ ñaquĩ Felipe. Pedro ocabaji Andrés cʉni ĩna ñaro ñacʉ ito.
44 Philip ana tafaram i Betsaida, Andrew tuwah Peter bairi hai bar merar ta’imon.
45 Jesure tʉocõri, Natanaelre ãmagʉ̃ waquĩ Felipe. Ĩre bʉjacõri, ado bajiro ĩre gotiyijʉ ĩ: —Moisés ñayorʉ Dios ĩ rotire ucagʉ, ĩ uca gotirʉre bʉjacõmʉ yʉ ĩja. Diore goti ĩsiri masa ĩna ucarʉre bʉjacõmʉ yʉ ĩja. Ĩ ñami Jesús, Nazaret gagʉ, José wame cʉtigʉ ĩ masorʉ, yiyijʉ ĩ Natanaelre gotigʉ.
45 Philip na Nathanael tita’ur naatu iu, “Iti orot isan Moses Buka Atamaninamaim eo kikirum naatu dinab oro’orot auman hikikirum i boun atita’ur, iti orot tamah i Joseph ana bar ana merar i Nazareth.”
46 Ĩ ito yija tʉocõri, ado bajiro seniĩayijʉ Natanael: —¿Nazaret gagʉ ĩ ñaja quenagʉ̃ ñaguĩjida mʉca? yi seniĩayijʉ ĩ Felipere. —Waya tito, yiyijʉ Felipe Natanaelre. Ito bajiro yicõri gʉa tʉjʉ ejacã ĩna ĩja.
46 “Nazareth! Sawar gewasin ta boro imaim namatar?” Nathanael ibat.
47 Natanael ĩ ejaja ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Sĩgʉ̃ Israel sita gagʉgoro ejaquĩ ado. Ĩre rʉore ma, yiquĩ Jesús, Natanaelre ticõri.
47 Anamaramaim Jesu nuw Nathanael nan itin, isan eo, “I turobe Israel mowan, i orot ana yawas gewasin men baifufuwenayan.”
48 Ito ĩ yijare: —¿No bajiro yʉre ti masiati mʉ? yi seniĩaquĩ ĩ Jesure. —Felipe mʉre ĩ jiroto riojʉa, higuera wame cʉtiricʉ roca mʉ rʉ̃gõroca tibʉ yʉ mʉre, yiquĩ Jesús ĩre.
48 Nathanael ibatiy, “O mi’itube ayu isu’ubu?”
49 Ito ĩ yija tʉocõri: —Yʉre Riasogʉ, mʉti ña Dios Macʉ, ito yicõri gʉa Israel sita gãna Ʉjʉ ña mʉ, yiquĩ Natanael Jesure.
49 Imaibo Nathanael eorereb eo, “Rabbi, Bai’obaiyenayan o i God Natun! o i Israel hai Aiwob.”
50 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús ĩre: —Higuera wame cʉtiricʉ roca mʉ rʉ̃gõroca mʉre tibʉ yʉ, ¿mʉre yʉ yija, yʉre tʉorʉ̃nʉati mʉ? Gaje iti rẽto bʉsaro bajirise tigʉ yigʉja mʉ, yiquĩ Jesús ĩre.
50 Jesu eo, “O i tumatum anayabin ayu a tur aowen o i ai fig an ima’am ait. O boro sawar gagamihika ina’itan men iti i’i’itin na’atube.”
51 Gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare: —Riti mʉare gotia yʉ. Macãrʉcʉ̃ro soje iti janaroca, Yʉ Masa Rĩjorʉ tʉjʉ, ángel mesa yʉ tʉjʉ ĩna rujija, ĩna mʉjaja cʉni tirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
51 Tur tafan ya’abar maiye eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa boro mar ana etawan nabotawiy, naatu God ana tounamatar Orot Natun biyanamaim hinayen hinarara’iy kwana’itih.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.