Hebreus 12
New Testament in Macuna (MYY_WBT) vs AAI
1 Itire mani tʉoja, “Mani riojʉa gãna jãjarã Diore tʉorʉ̃nʉrã ñañi”, ya mani. Josari ñabojarocati Dios ĩ ãmoro bajiro yiyijarã ĩna. Ĩnare tʉoĩarã, Dios ĩ ãmoro bajiro yirʉja manire cʉni. Diore mani tʉorʉ̃nʉ ãmoroca gaje mani ʉsirioro iti camotaja itire jidicãrʉja manire. Mani ñeñaro yiroca tʉoĩa wisarisere cʉni jidicãrʉja manire. Josare ñabojarocati ʉsiriomenati Dios ãmoro bajiro yirʉja manire. Ado robojʉa bajia. Sĩgʉ̃ ũmaquediri masʉ gãjerãre ĩ rẽtocũ ãmoja, rʉ̃cʉrisere cũcõgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiroti yirʉja manire cʉni. Diore mani tʉorʉ̃nʉroca gaje ʉsirioro ñeñaro manire iti camotaja, itire jidicãrʉja manire.
1 Isan imih it i sabuw maramaim kau’ay gagamin na’in sisibit roun roun hi’ar bebera’uh hibat hi’itit tanununuw. Imih sawar kakafih erorowen tanit tanisrouwen naatu bowabow kakafihine fatumit tama’am tanarufamit tanatit, nunuwamih hi’u’uwit saise tanitarfofor tananunuw gewas.
2 Jesure bʉto tʉoĩarʉja manire. Manire goda ĩsicõri, ĩti ñami mani tʉorʉ̃nʉroca yigʉ. Ĩ godare gaye bojobiticõri, yucʉtẽojʉ tõbʉjayijʉ Jesús. “Yʉ tõbʉjaja bero bʉto bʉsa wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ”, yicõri ñeñaro yirã ĩna godado bajiro godagʉ bojobisijʉ ĩ. Mʉcana tʉdi caticõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiyijʉ ĩ. Adocãta cʉni itoti rujitĩñaguĩji ĩ.
2 Matat etei Jesu tana’itin, ata baitumatum an naatu yomanin, sabuw hibai onaf afe’en hi’onaf hibi’i’iyab, men biyan eohow. Anayabin yasisir nanamaim ma’am i so’ob, imih wainab in yomaninamaim yen God ana asukwafune mare bonamanamarinamaim ema’am.
3 Mani bogaja mani oca sẽobeja, manire Jesús ĩ goda ĩsire gayere tʉoĩarʉja manire. Ñeñaro yirã Jesure ĩna ti tudibojarocati ĩ tõbʉjaroca ĩna yibojarocati ñemecʉtiyijʉ ĩ. Ito bajiri ĩre mani tʉoĩaja, ñemecʉti masirã yirãji mani cʉni.
3 Sabuw kakafih wanawanahimaim wawainab i kwananot, isan imih kwa men kwanahahar naatu gubam nahuriramih.
4 Cristo ĩ tõbʉjado bajiro goroama tõbʉjabea mani. “Mʉa ñeñaro yirisere jidicãña”, masare mani yibojarocati manire sĩabiticã ĩna.
4 Anayabin bowabow kakafih bairi kwabiyow ana veya kwa men yait hi’asbuni imorobomih.
5 ¿Ĩ rĩa bajiro ñarãre, mʉare ĩ goti quenore ãcabojati mʉa? Ado bajiro gotiñi Dios ĩ oca tutina:
5 Buk Atamaninamaim God kwa i natunatun rouw koufair tur bit kwanotanot? Iti na’atube eo,
6 — ausente —
6 Anayabin Regah orot babin iyab isah ebiyabow boro baikwatutunen nitih, naatu orot babin iyab i natunatunamih ebowabow boro baimakiy nitih.”
7 Ito bajiri mʉa tõbʉjaja ñemecʉtiba. Ĩ rĩa mani ñajare ito bajiro yigʉ yiguĩji ĩ. Sĩgʉ̃ rʉyabeto jacʉsabatia ĩna rĩare goti quenorãji ĩna masitoni.
7 Biyababan fokarih wanawanan kwana fair nawainabi nati i kwa a baikwatutunen na’atube, anayabin kwa i natunatun imih ebi’obaiyi. It tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit i kwaso’ob.
8 Dios cʉni ĩ ñarã ñarocõreti goti quenoguĩji, ĩna queno yitoni. Mʉare Dios ĩ goti quenobeja ĩ rĩa meje ñarãji mʉa. Ĩ rĩa meje mʉa ñaja, gãji rĩa ñarãji mʉa.
8 God natunatun etei baikwatutunen ebitih, naatu o baikwatutunen men inabaib na’at, nati ana itinin o i men natun anababatun. O i tamat en, ometakek.
9 Mani rĩaca ñaroca mani jacʉsabatia manire goti quenoñi. Ito bajiro ĩna yijare ĩnare rʉ̃cʉbʉoyija mani. Ito bajiri mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre bʉto bʉsa rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Ito bajiro mani yija catitĩñarã yirãji mani.
9 Kek ana veya, tamatanah baikwatutunen hibitit i taso’ob, naatu takakafiyih. Imih Tamat maramaim baikwatutunen nabitit ana maramaim tanakakafiy gewas, saise boro ma’ama wanatowanamaim tanama.
10 Yoari mejeti ĩna ãmorocõ manire riasoñi mani jacʉsabatia. Dioama manire queno yirocʉ sẽoro riasogʉ yiguĩji. Ĩre bajiro mani queno yi ñatoni, ito bajiro yami ĩ.
10 Tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit, nati i it ata ma gewasin isan. Baise God baikwatutunen ebitit i turobe naatu gewasin, anayabin i ekokok, i ana kakafiyin bairi tanafaram.
11 Mani tõbʉjaroca Dios ĩ yija, queno wanʉmenaji mani. Manire juniro yiroja iti. Mani tõbʉjarisena sʉoriti mani riasotija, queno yirãji mani. Ito yicõri oca mano queno ñarã yirãji mani.
11 Baikwatutunen tabaib ana veya’amaim biyat i ebababan tarererey naatu men tabiyasisir. Baise biyababan ufunamaim sabuw iyab baikwatutunen hibai hibi’akir hai yawas boro namutufor yasisiramaim hinama gewas.
12 Ito bajiri tõbʉjabojarãti oca sẽoma mʉa. Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja mʉa.
12 Isan imih kwanunuw uma tehahahar kwana’awanfairen, naatu a hiririm ra’iyemih kwabiwa’an kwanabat gewas.
13 Dios ĩ ãmoro bajiro yirona queno tʉoĩama mʉa. Mʉa baba mesare Diore masisʉorãre queno ejabʉaya. Ĩnare mʉa ejabʉaja bʉto bʉsa Diore tʉorʉ̃nʉ oca sẽorã yirãji ĩna. Ito yicõri Dios ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji ĩna.
13 A i namutufor efatut kwanan, saise sabuw afa ah umah ririmih naatu kiyatabirih kwa hi’ufnuni tenan boro men hinawasdidir hinare, baise kwane i boro hai fair hinab maiye hini’ufnuni.
14 Gãjerã rãca queno oca mano corocõ ñama mʉa. Mani Ʉjʉ queno ĩ yiado bajiroti queno yi ñama mʉa cʉni. Mani Ʉjʉ Dios ĩ queno yi ñado bajiro yirã riti ĩ tʉ ejarã yirãji mani.
14 Kwanasinaftobon taituwa bairi tufuwamaim kwanama, naatu kwanayasairi kakafiyinamaim kwanama. Anayabin orot yait ana yawas men ya’asair kakafiyinamaim ema’am Regah ana yumat boro men na’itin.
15 Mʉare Dios ĩ ĩsirotire boca ãmirona sĩgʉ̃ rʉyabeto gãmeri mʉa ejabʉaja quena. Sĩgʉ̃ mʉa rãca gagʉ ñeñaro ĩ yija, gãjerãre ñeñogʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. Ote quenarise wato widirise iti judija, biaro yiroja iti. Ito yicõri sĩaro yiroja. Ito bajiro bajigʉ ñami ĩocʉ̃, gãjerãre ñeñogʉ̃.
15 Mata toniwa’an gewas, men yait ta God ana manaw ana kabeberane namatabiramih. Kwana’itin gewas men yait ta kwa wanawanamaim ihitutu na’atube ub nakufaifaiy, naatu ana fafa’amaim sawar etei hinakokoramih.
16 Mʉa manojo cʉtiroto riojʉa cʉni romiare ajebeja. Ito yicõri Dios jeyaro ĩ yire gayere ti tebesa. Esaú ñayorʉ ñañi itire ti tudirʉ. Esaú ba ãmogʉ̃ ado bajiro yiyijʉ ĩ ocabajire: “Yʉre mʉ ecaja, mʉ ñagʉ̃ yigʉja, ‘Yʉ macʉ ñasʉogʉ yʉ maigʉ̃’, cʉni ĩ yirʉ”, yiyijʉ Esaú ĩ ocabajire.
16 Kwana’itin gewas men yait ta na’in nisesebar kwanekwanemih, o Esau sisinaf na’atube nasinaf koun God nitinimih. Anayabin Esau bay tew ta’imonamaim kek ai’in hai onowaten sawar tutufin etei bora’ah tain itin.
17 Ito bajiri ĩ jacʉ ĩ godaroto riojʉa, “Ado bajiro queno yigʉ yiguĩji Dios mʉre”, jacʉ ĩ yire gaye tʉo ãmobojarocati gotibisijʉ jacʉ Esaúre. Ĩ ocabajijʉare ito bajiro queno gotiyijʉ ĩna jacʉ. “Queno yibiticʉ yʉ”, yi tʉoĩa otiyijʉ Esaú ñayorʉ. Ito bajibojarocati jacʉ ĩ gotigoja bero ñajare, no robojʉa ĩ gotigore wasoa masibisijʉ Esaú ñayorʉ.
17 Naatu sawar abisa uf himamatar i kwaso’ob, Esau tamah ana baigegewasin isan erererey auman bifefeyan tamah rutawiy. Anayabin abisa marasika sisinaf men dogor baikitabir bai.
18 Diore mʉa rʉ̃cʉbʉoja, Israel sita gãna ñayoanare bajiro meje ya mʉa adocãta. Gʉ̃tagʉ̃ Moisésre Dios ĩ rotire ĩ ĩsiragʉ jʉdojʉ ejayijarã ĩna, Diore rʉ̃cʉbʉorona. Itojʉ ejacõri guijorise tiyijarã ĩna. Iti gʉ̃tagʉ̃ bʉto ʉ̃jʉyijʉ. Ide bueri bʉto iti ñajare, bʉto rãitĩayijʉ. Ito yicõri mino bʉto wẽayijʉ.
18 Kwa i men kwana oyaw an kwatit Israel sabuw sawar hi’i’itin na’atube kwa’itinimih. Anayabin Israel sabuw hina oyaw Sinai anamaim hititit ana veya wairaf in bitakir hi’itin, gugumin kakafin anababatun hi’itin, wowog gagamin maiyow re’er hi’itin. Naatu nidun hinonowar i
19 Ito yicõri trompeta iti ruyuja tʉoyijarã ĩna. Ito yicõri Dios ĩnare ĩ bʉsirise ruyuyijʉ. Guijorise oca iti ruyuja tʉocõri, ĩ bʉsi jidicãre ãmoyijarã ĩna.
19 tour nidun hinowar, naatu orot fanan hinonowar ana veya yah birubir fafar Moses hi’u, “Orot ku’otan aki men akokok tur ta nao maiye ananowar.”
20 Güirã ñemecʉti masibisijarã ĩna. Ado bajiro ĩ rotirise ruyuyijʉ: “Sĩgʉ̃ masʉ, waibʉcʉ cʉni gʉ̃tagʉ̃re ĩ cʉ̃oja, gʉ̃tagãrina rea sĩacõrʉja ĩocʉ̃re”, yire oca ruyuyijʉ.
20 Anayabin God ana ofafar tur fokarin iti na’atube eo isan i hibir, “Bobaituw ta nan iti oyaw sisibinamaim natit nabubutubun na’at kabayamaim kwanarab namorob.”
21 Bʉto guijorise iti ñajare, Moisés cʉni ado bajiro yiyijʉ: “Iti guijojare nʉrʉoa yʉ”, yiyijʉ Moisés.
21 Abisa matahimaim hi’i’itin i hai bir ra’at, Moses auman ana bir ra’at eo, “Ayu iti sawar aitin abir au umau teo’oror.”
22 Gajero bajirojʉa bajia adocãta Diore mʉa rʉ̃cʉbʉoja. Mani ñicʉsabatia ñayoanare bajiro guijoro tõbʉjabea mʉa adi rʉmʉri gãnama. Dios catitĩñagʉ̃ tʉjʉ ejacõri bʉsirã bajiro Diore bʉsia mʉa adi rʉmʉri. Ĩ cʉtojʉ ũmacʉ̃jʉ Jerusalén wame cʉtiri cʉto ña. Itojʉ Sión wame cʉtiricʉ gʉ̃tagʉ̃ ñaroja. Itojʉ ejacõri bʉsirã bajiro bʉsia mʉa, Diore mʉa bʉsija. Diore rʉ̃cʉbʉorona jãjarã ĩ ñarã minijua ñarãji.
22 Baise boun kwa i kwana oyaw wabin Zion imaim kwatit, God wanatowan ma’ama’anin ana bar ana merar, mar ana Jerusalem, tounamatar kou’ay gagamin na’in dones na’atube tibiyasisir wanawanah kwarun bairi kwabiyasisir.
23 Ito yicõri ĩ ñarã ĩre rʉ̃cʉbʉorona minijua ñarãji itojʉ. Itojʉ ĩ ñarã wame wõñi Dios. Itojʉ ĩna rãca minijua ñarãre bajiro Diore bʉsia mʉa adocãta. Masa jeyarore bese masigʉ̃re bʉsirã ña mʉa adocãta. Itojʉ ñarãji queno yigoana. Ito bajiri, “Mʉa ñama seti mana”, yiguĩji Dios ĩnare. Ĩna rãca ñacõri Diore bʉsirã bajiro bʉsia mʉa.
23 Kwa i kwana God natunatun ai’in hai yasisir wanawanan kwarun, natunatun wabih maramaim hikikirum, kwa i kwana sabuw etei hai baibatiyenayan ana God biyan kwanatit. Naatu sabuw gewasih ayubih kouksouwen hibaika tema’am biyah kwatit.
24 Mʉa ña Jesure masirã. Ĩ ñami mame oca quenorʉ. Mʉa ña, “Yʉ ñeñaro yirisere mʉ ya rína yʉre coeya”, yiana. Abel ñayorʉ ya ríre mani tʉoĩaja, “Ĩ rĩjorʉ ĩre sĩayijʉ”, yi tʉoĩa mani. Jesús ya ríre mani tʉoĩaja, “Ĩ ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios”, yi tʉoĩa mani.
24 Kwana Jesu obaibasit boubun ana foun batayan biyan kwatit naatu rara boubun suware’er i igewasin kwanekwan men Abel ana rara na’atube.
25 Ito bajiri Dios manire ĩ bʉsija, queno tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ito yicõri ĩ gotiro bajiro cʉdija quena manire. Moisés ñayorʉ adi sita gagʉ Dios ĩ rotirise masare ĩ goti ãmobojaja, ĩre cʉdibisijarã ĩna. Ito bajiri ĩna tõbʉjaroca yiyijʉ Dios ĩnare. Jesuama ũmacʉ̃jʉ wadicõri manire oca quenarise ãmi wadiñi. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉbeja, Moisés ñayorʉre tʉorʉ̃nʉbitiana rẽtoro tõbʉjarã yirãji mani.
25 Kwana’itin gewas God abisa boun eo kwananowar, men kwanakwahir. Anayabin sabuw iyab marasika oyaw anamaim Moses eo hinowar fanan hisasair i baimakiy men kafa’imo hihaiwimih. Naatu boun God fanan i mutufor marane re eo tanonowar, baise kwanitafasar fanan kwanasasair na’at, kwa i kwamorob sawar. Baimakiy kakafin anababatun boro men karam kwanahaiw!
26 Jane mejejʉ mani ñicʉsabatiare ĩ bʉsija sita ʉeroca yiyijʉ Dios. Mʉcana ado bajiro gotiami Dios ĩ oca tutina: “Mʉcana tʉdi iti ʉeroca yʉ yija, sita riti ʉeroca yibicʉja yʉ. Ũmacʉ̃jʉ cʉni ʉeroca yigʉ yigʉja yʉ”, yi gotiami Dios ĩ oca tutina.
26 Oyaw Sinai anamaim i fananawat eo, me etei i’uruyuy, baise boun it ata veya’amaim ana omatanen hikirum inu’in na’atube boro namatar, “Veya ta boro men me akisin aniyuwiyuw, baise mar tafaram etei boro aniyuwiyuw.”
27 “Ito bajiro, bajiro yiroja”, Dios ĩ yija, “Ija bajiroti gayere bʉsiami Dios”, yi tʉoĩa mani. Adi macãrʉcʉ̃ro gaye jeyaro ĩ rujeore ruyuriogʉ yiguĩji ĩ. Ito bajibojarocati mani ya ʉsi, mani tʉoĩarise, ito yicõri mani catitĩñarotijʉre ruyuriobicʉ yiguĩji Dios.
27 Tur mar ta’imon i bebeyan i’obaiyit taitin, God umanamaim abisa eo himatar tema’am boro etei niyuwiyuw hai efan hinasa’iren. Baise sawar abisa wanatowan ma’amih bimataren boro hai efanika hinama.
28 Dios ĩ rotirojʉ mani catitĩñarotijʉ jediroto meje ñaroja. Itire masicõri, “Queno ya Dios mʉ”, yirʉja manire. Ito yicõri ĩre tʉo güirã ĩre rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Yiro bajiro cʉdirʉja manire ĩ wanʉtoni. Jeame iti ʉ̃jʉ ruyurioro bajiro guijoro ruyuriogʉ yiguĩji Dios, ĩre cʉdimenare. Ito bajiri ĩ ãmoro bajiro cʉdicõri ĩre rʉ̃cʉbʉorʉja manire.
28 Imih God ana merar tanay anayabin, it i God ana aiwobomaim tarun, nati efan God boro men niyuwiyuw. Imih God tanifai tanabora’ara’ah ata not tutufin etei kakaf bir auman.
29 — ausente —
29 Anayabin ata God i turobe tafaram gurusenayan ana wairaf.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.