Tiago 1
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Ñati yʉ ñarã mʉa. Yʉ ña Santiago adi papera mʉare cõagʉ̃. Diore moa ĩsiri masʉ ña yʉ. Ito bajiroti mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni moa ĩsia yʉ. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ ña bate jedicoajʉ mani. Co masa ñabojanati, jãjarã masa bʉjʉcõri jʉa gʉbojeno masa buturi ña mani ĩja.
1 Baitumatumayah etei a tafaram kwaihamiy kwatit tafaram tata’amaim kwama’am, etei a merar ayiy. Ayu James God ana akir wairafin na’atube ata Regah Jesu Keriso ana akir wairafin kwa a fef akikirum.
2 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Bʉto quenabeto mani tõbʉjaja cʉni wanʉ quenarʉja manire.
2 Taitu, routobon fokarih yumatah ta ta isa hinamamatar ana veya, mar etei kwaniyasisir.
3 Quenabiti manire ejabojarocati Diore mani tʉorʉ̃nʉjama queno ña masicõri ʉsirio yimenaji mani.
3 Anayabin a baitumatum routobon nati na’atube nab kwanabisnowah ana veya baitafofor ana ef boro kwanaso’ob.
4 Quenabeto mʉa tõbʉjaja cʉni bʉto ʉsiriobeja. Mani ʉsiriobeja bʉto bʉsa Diore masi warã yirãji mani. Ito bajiro ĩre masicõri, “Dise rʉyabea manire”, yi tʉoĩacõri queno wanʉ quenarã yirãji mani ĩja.
4 Naatu kwanabatkikin nawainabi kwanan yomanin kwanabisawar ufunamaim, boro men abisa ta isan niyababanimih.
5 Mʉa masibiti iti rʉyaja Diore seniña. Ito mʉa yija tʉocõri, ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ. Rẽobicʉti masa jeyarore ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios.
5 Baise o yait kukokok ukwar narerekab, God isan inayoyoban, God boro nit, anayabin God i dogoron tutufin etei yasisiramaim sabuw etei ebitih.
6 Ito bajibojarocati Diore mʉa senija, “Gʉareama ĩsibiquĩji”, yi tʉoĩabesa mʉa. “Ĩsibiquĩji”, mʉa yi tʉoĩa wʉoja jeyaro tʉoĩarise wisaroja mʉare. Ide jacũrisere bajiro bajiroja mʉa tʉoĩarise.
6 Baise inayoyoyoban ana veya initumatum, men ere kasiy auman, anayabin orot yait erekasiy auman eyoyoyoban ana’itinin i tor yan yabat kotar ebabin in ebiyuwiyuw na’atube.
7 — ausente —
7 Orot yait ana not nati na’atube enotanot Regah biyanane boro men sawar ta nab.
8 — ausente —
8 Anayabin nati orot ana not i rou’ab ebinotanot, ana sinafumaim ana not ebiyuwiyuw.
9 Gajeoni mana ñabojarãti Jesure mani tʉorʉ̃nʉja queno ʉsi wanʉ quena ñarʉja manire. Dios ĩ tija ñasarã bajiro ñarãji mani.
9 Kirisiyan orot yait yababan wairafin Regah nabobora’ah isan niyasisir nakawasa.
10 Gajeoni jaigʉ cʉni Jesure ĩ tʉorʉ̃nʉja ĩ ya ʉsi wanʉ quenaroja ĩre cʉni. Diore masicõri, “Ñasarise meje ña gajeoni”, yi tʉoĩaguĩji ĩja. Gajeoni jairã go siniari go bajiro bajirã yirãji. Gajeoni jairã ñatĩñamenaji ĩna.
10 Naatu Kirisiyan orot yait guguw wairafin, God nab nayayare isan niyasisir, anayabin guguw wairafin sigar beran na’atube boro hinafenem hinare.
11 Ũmacañi joejea wadiroca ĩ bʉto asiroca ta cʉni siniacoacʉ. Go cʉni sinia quedicoacʉ. Ito bajicõri quenarise iti ruyuja bero ruyubiticʉ ĩja. Ito bajiroti bajiguĩji gajeoni jaigʉ ñabojarʉ cʉni. Iti gajeoni niyeru wasoa ãmibojagʉ riti godacoagʉ yiguĩji ĩocʉ̃.
11 Veya wabuburinamaim beran earkimow, ana gewasin i’en hea’obow ere’er na’atube, orot guguw wairafin boro namorob ana sawar abisa’awat bow ma tafan yayababar boro nihamiyen.
12 Quenabeto tõbʉjabojarãti, Diore mani tʉorʉ̃nʉtĩñaja queno wanʉ quenarã yirãji mani. Quenabeto tõbʉjagoana ñabojarãti catitĩñare gaye boca ãmirã yirãji mani. “Yʉre mairãre catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yicãñi Dios.
12 Orot yait routobon wanawananamaim nabatkikin nawawainab boro baigegewasin nab. Anayabin routobon nati na’atube nabisnowaten ana maramaim, ana baiyan ma’ama wanatowan boro nab. Iti omatanen i sabuw iyab God tibiyabuw eomatanih.
13 Ñeñaro yʉ yi ãmoroca, “Ʉsirioro yami Dios yʉre”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ñeñarisere tʉorʉ̃nʉbiquĩji Dios. Ito yicõri mani ñeñaro yirisere tʉoĩa ʉsirio yibiquĩji Dios manire.
13 Orot yait routobon iti na’atube nabaib ana maramaim men nao, “Iti routobon i Godane enan.” Kwanaso’ob demon kakafin men kafa’imo God erurtubunimih naatu God men kafa’imo orot babin routobon ebitinimih.
14 Ado bajirojʉa bajia. Mani ñeñaro yirise mani ñeñaro tʉoĩarise iti tʉoĩa rẽtocũ warã, ñeñaro ya mani.
14 Baise routobon i orot taiyuwin biyan ana kok ebonawiy, kakafih sinaf kwanekwan enan taiyuwin ana warasa eona’on.
15 Iti ñeñarisejʉare mani tʉo sʉyaja, ñeñarise yirãji mani. Ñeñarise riti mani yi ʉyaja, jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji mani.
15 Naatu i taiyuwin ana kakafih nayen namamaririb ufunamaim, ana bowabow kakafin boro nirerereb. Naatu bowabow kakafin ana yomaninamaim boro morob natita’ur.
16 Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa. “Ñeñaro yʉ tʉoĩatoni ʉsirioro yami Dios yʉre”, yi tʉoĩa wʉobesa mʉa.
16 Imih taitu au yabow, sabuw men hinifufuwi. God men kafa’imo orot babin erurutubunihimih.
17 Riojo tʉoĩare gaye quenarise ñarocõti Dios manire ĩ cũre ña. Ĩti ñami ũmacʉ̃jʉ gaye busurise rujeorʉ. Busuriseama ʉ̃mʉa ña, ñami ña, gaje rʉmʉama ide rãitĩari rʉmʉ ña, bajicʉ. Itire bajiro wasoabiquĩji Dios. Ĩ tʉoĩarise gaje tʉoĩa wʉo yibiquĩji Dios. Quenarise riti tʉoĩaguĩji.
17 Usar gewasih naatu siwar mokobfouh etei i marane tenan. Tamat God marakaw ana baimatarenayan biyanane. I men kafa’imo boro nabotabir auwaraunane nigugum ina’itinimih, en anababatun.
18 Ĩ oca quenarise mani tʉorʉ̃nʉsʉocati rʉmʉ catitĩñare gaye ĩsiñi Dios manire. Ito bajiri Dios rĩa ñasʉorãre bajiro bajirã ña mani ĩja. Ito bajiroti manire ãmoñi Dios.
18 God taiyuwin ana kokomaim Tur anababatun bai na itit ata yawas iboubun i natunatun tamatar. Saise it tatan sawar bimataren wanawanahimaim ata efan wantoro’ot tatab isan.
19 Adi Dios ocare ãcabojabesa yʉ ñarã mʉa. Jesure masicõri queno Dios ocare tʉo sʉyarã ñaña mʉa. Queno tʉoĩamenati rocati bʉsire ma. Ito yicõri yoari mejeti junisinire ma.
19 Taitu au yabow, iti tur i men nuhi nabur! Tain i kwanarub gewas tur kwanowar, naatu tur o isan i yatenanub kwanao, na’atube yaso’ar isan men ya virivir hiniwa’an.
20 Mani junisinija, Dios ĩ tʉo wanʉro bajiro yirã meje ya mani.
20 Anayabin orot yait yan so’aso’arin God ana kok abisa yamutufurin isan boro men karam nasinaf.
21 Ito bajiri ñeñaro mʉa yi ʉyarisere jidicãña mʉa. Ito yicõri ñeñaro mʉa tʉoĩarise cʉni jidicãja quena. Itire jidicãcõri Dios oca mani ya ʉsijʉ ĩ cũcãrere tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ĩ ocare mani tʉorʉ̃nʉja, mani ya ʉsire masogʉ̃ yiguĩji Dios.
21 Isan imih a kato etei naatu a tafasar etei susuw kwama’am kwanihamiyen, taiyuw kwanitaiy, God ana tur dogoromaim tatanum i kwanab, anayabin nati tur i boro niyawasi.
22 Dios ocare tʉocõri ñaro bajiroti cʉdirʉja manire. Dios oca tʉobojarãti mani cʉdibejama manimasiti rʉoa mani.
22 Men taiyuw inifufuwi ana’itinin o i tur kunonowar, baise tur inanowar naatu inia’ait.
23 — ausente —
23 Orot yait tur nowar baise men ebi’a’it, ana’itinin i orot yumatan kiyam yan i’itin na’atube.
24 — ausente —
24 Orot yumatan itinbunai sawar, tit inan ufunamaim mar ta’imon yumatan nuhin bur.
25 Mani ya ʉsire masorocʉ, quenarise mani tʉoĩatoni ĩ rotirise cũñi Dios manire. Dios ĩ rotirisere mani ãcabojabeja, ito yicõri mani cʉdija, queno mani wanʉ quenaroca yigʉ yiguĩji Dios manire.
25 Baise orot yait sabuw roufamih isan ana ofafar rousouwin na’itinbunai nanot nabia’ait, nati orot boro baigegewasin nab. Anayabin men turawat nowar nuhin burumih.
26 “Diore queno rʉ̃cʉbʉoa yʉ”, yibojarãti mani rocati bʉsi bateja, manimasiti rʉoa mani. Ito bajiro mani yibojaja, ñe waja manoja manire. Ito bajiro mani yija, “Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ña yʉ”, yi masimenaji mani.
26 Naatu orot yait taiyuwin i’itin i Kirisiyan gewasin, baise menan ebi’uma’ar, nati orot ana Kirisiyan yawas i yabin en, taiyuwin ebifuwifuw.
27 Jacʉ godagoana, manʉjʉ godagoanare cʉni mani ejabʉaja, ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñarise mani yibeja, Dios ĩ tija queno ĩre rʉ̃cʉbʉorã ña mani.
27 Imih Tamat God matanamaim Kirisiyan orot anababatun gewasin naatu dogoron rousouwin ana bowabow i boro iti na’atube nasinaf. Kwafur baibin, kwatuw oro’orot, gagaganiy boro ninanawanih, naatu tafaram ana kato boro men biyan nikwahikwah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Tiago 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.