Romanos 9

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yʉ gotirise riti ña. Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari ĩ yagʉ ña yʉ. Ito bajiri socabea yʉ. “Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena riojo oca gotia yʉ”, yi tʉoĩa yʉ.
1 Ayu i Keriso wabinamaim tur anababatun ao, men abifufuwenamih. Anayabin dogorou naniyan atatatam Anun Kakafiyin ebibasit ayu abisa ao.
2 “Jesucristore tʉorʉ̃nʉ ãmobeama yʉ ñarã”, yi tʉoĩacõri bʉto bojori bʉja yʉ.
2 Ayu dogorou wanawanan yababan awan karatan, naatu baiyufarir isan abiwa’an men ekakaram.
3 Ĩnare maigʉ̃, jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna ware ãmobea yʉ. Ĩnare jeame ʉ̃jʉrojʉ Dios ĩ cõame yirocʉ, yʉjʉare ĩ cõa ãmojama camotabitibogʉja yʉ.
3 Anayabin ayu au sabuw, biyau finimu turin naatu au rara anababatun, i wabihimaim mi’itube God tao rarafu. Naatu Keriso’one hita’afuru’umu atatit nabin,
4 Ĩna ñama yʉ ñarã, Israel ñayorʉ janerãbatia. Jane mejejʉ ĩnare besebojayijʉ Dios ñarã ĩna ñatoni. Ĩ masirise, ĩoyijʉ Dios ĩnare. Ito yicõri ĩ rotirise cʉni ĩnare gotibojayijʉ ĩ. “Ado bajiro yicõri yʉre mʉa rʉ̃cʉbʉore ãmoa yʉ”, yiyijʉ Dios yʉ ñarã ñasʉoanare. “Queno mʉare yigʉ yigʉja yʉ”, yiari goti yucãyijʉ Dios yʉ ñarãre.
4 saise Israel sabuw yawas hitab, God natunatunamih hitamatar: ana marakaw, ana obaibasit, ana obaiyunen tur hitab, kwafiren anababatun, naatu ana omatanen isah tirerereb.
5 Yʉ ñarã bʉcʉrã ñasʉoana janerãbatia ñama ĩna. Cristo cʉni yʉ ya butu gagʉti rujeañi. Cristoti ñami Dios, masa ñarocõreti rotigʉ. Coji rʉyabeto ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. Ito bajiro riti bajitĩñajaro.
5 Nati sabuw hai a’agir kwafe’en i Hebrew big ana kik owe’owen, imaim gin tanay boro tanan Keriso ana tufuw ana’an tanatit. God akisinamo sawar etei ana bonawiyenayan tanabora’ara’ah wanatowan wanatowan. Amen.
6 Yʉ ñarã, judio masare, Dios oca quenarise ĩ gotibojarocati coriarãti ñama ĩre bajiro tʉoĩarã. “Judio masare Dios ĩ goticãdo bajiroti yibeami”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Judio masa rujeabojarãti jeyaro Dios ñarã meje ñarãji ĩna.
6 Baise God ana omatanen i men ta baifuwenamih, mar etei i yabih temamatar. Iti ao anayabin Israel sabuw etei hai tufuw ana’an i Israelane hitufuw, baise etei’imak boro men hinan Israel sabuw hinamataramih.
7 Abraham janerãbatia, ĩna ñarocõti, ĩ janerãbatia goro meje ñama, Dios ĩ tija. Ado bajiro Abrahamre gotiñi Dios: “Mʉ macʉ Isaac ĩ rĩa ĩna ñarã yirãji mʉ janerãbatia goro”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre.
7 Na’atube Abraham ana rara’ane hitutufuw men etei Abraham natunatunamih. Bukamaim God iti na’atube eo hikirum inu’in kwaso’ob. “O natu Isaac ana rara’ane iti omatanen abit boro i hinab.”
8 Iti oca tʉocõri, “Abraham janerãbatia riti rujearã, Dios rĩa ñama ĩna, yireoni meje ña iti”, yi tʉoĩa mani. Ado bajirojʉa bajia: Dios ĩ goti cũrise tʉorʉ̃nʉrã, ĩna ñama mʉcana tʉdi rujeana, ito yicõri Dios rĩa. Ito bajicõri Abraham janerãbatia goro bajiro bajiama ĩna ĩja.
8 Tur iti na’atube ana kubuna kwananowar, God natunatun i men Abraham ana rara’amaim hitutufuw akisih ebowabowamih. Baise sabuw iyab omatanenane hitutufuw God natunatun i nati sabuw.
9 Ado bajiro goti yucãyijʉ Dios Abrahamre: “Ijaca rodo adocõ tʉjarocati wadigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri mʉ manojo Sara wame cʉtigo macʉ rʉcogo yigõji iso”, yiyijʉ Dios Abrahamre.
9 Anayabin God Abraham iti na’atube eomatan, Veya ayai’iya’imaim boro ana matabir naatu Sarah boro nataub kek orot nayai.
10 Adiacã riti meje ña. Ado bajiro bajia gaje. Ĩna macʉ Isaac jai tujacõri, Rebeca rãca manojo cʉtiyijʉ ĩ. Rĩa sʉ̃rʉ̃ayijo iso. Ito bajibojarocati jacʉama sĩgʉ̃ti ñayijʉ.
10 Men nati akisin baise kwana’itin, Rebecca auman toub kek kikif ya, tamah ta’imon ata’agir Isaac.
11 — ausente —
11 Anakubuna gewas kwananowar, kek kikif wanawanahimaim kek ta bai ana kok abisa yayakitifuw isan, naatu Rebecca iu, “Kek ain boro tain isan nabow.” Kek i men hitufuw,
12 — ausente —
12 naatu men sawar ta gewasin o kakafin hisinafumih, baise i ana yayakitifuwen tafanamaim bat ta rubin. Men i hai bowabowamaim ta rubinimih, en.
13 — ausente —
13 Bukamaim hikirum inu’in kwaso’ob, “Jacob i ayu abiyabuw, baise Esau i ayu abifa’ifai.”
14 “Gãjerãre bese, gãjerãre besebiti ĩ yija, ñeñaro yami Dios”, yi tʉoĩabojama coriarã. Ito bajirojʉa meje bajia.
14 God isan boro mi’itube tanao? I bowabow kakafin orot? Aiyabin anababatun!
15 Dios sĩgʉ̃ti bese masiguĩji ĩ. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ Dios, Moisés ñayorʉre: “Yʉ ãmorãrecõti ĩnare ti maigʉ̃ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Moisés ñayorʉre.
15 Anayabin Moses isan eo, “Ayu orot babin yait ta anarurubin i boro anakabibir.”
16 Dios queno yami masare. Ĩ ti mairo roboti yami. Masa ĩna queno yire ãmoja meje, ito yicõri bʉto ĩna moaja meje, ĩ ti mairo bajiro queno yami Dios masare.
16 Isan imih sawar etei i men it sabuw takokok o tabowabowamaim emamatar, baise sabuw iyab God ana kokomaim ekakabibirih.
17 Ucara tutina ado bajiro yiyijʉ Dios Egipto gagʉ ʉjʉre: “Ʉjʉ mʉre cũcʉ yʉ, mʉna sʉoriti yʉ masirise masare ĩorocʉ. Ito bajiro yicʉ yʉ masa jeyaro yʉ gayere ĩna tʉo jeditoni”, yiyijʉ Dios, Egipto gagʉ ʉjʉre.
17 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum inu’in, Moses Egypt hai aiwob orot isan eo, “Anayabin iti isan ayu abora’ahi efan yatetoro’ot ayara’ahi. Saise ayu au fair wanawanamaim anayai nabow naatu ayu wabu nara’at tafaram tutufin etei hinanowar.”
18 Iti tʉocõri, “Ĩ ti mairãre riti ti maiguĩji Dios. Ito yicõri, ‘Yʉre cʉdibicʉre ĩre cʉdibitiroca yigʉ yigʉja yʉ’, yicõri, ĩ ãmoro bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
18 Isan imih, God ebiyasisir sabuw iyab baibais tekokok boro nibaisih, baise sabuw iyab dogoroh efofokar boro niwa’an hinafokar.
19 Ito bajiro bajija tʉocõri, “¿No yija, ‘Mʉare seti ña’, yigʉ yiguĩjida Dios manire?” yirãji mʉa coriarã. “ ‘Dios ĩ ãmoro bajiro yibicʉja yʉ’, yi masigʉ̃ mami”, yirãji mʉa. Ito bajiro yʉre mʉa bʉsija, ado bajiro mʉare cʉdicʉja yʉ:
19 Kwa orot ta ayu isau boro iti na’atube inao, “Aisimamih God aki ebi’ubari? Yait boro ana kok nakwahir?”
20 Ito bajiro bʉsibitirʉja mʉare. “Dios ĩ yire quenabea”, yiado ma mʉare. Riri sotʉ, “¿No yija yʉre ito bajiro yʉre meniri mʉ?” yibetoja iti sotʉ menirore. |src="HK00139B.TIF" size="col" copy="Horace Knowles ©The British & Foreign Bible Society, 1954, 1967, 1972, 1995." ref="Romanos 9.20-21"
20 O i yait, orot maiyow aisim God awan kuyayafutifut? Noukwat men karam boro ana bu’urayan isan nao, ‘Aisim iti na’atube ibu’uru?’
21 Riri sotʉ meniri maso iso ãmoro bajiroti menigõji. Iti ririnati quenari sotʉ iso meni ãmoja, menigõji. Itinati ejori iso meni ãmoja rocati bʉsa bajiro menigõji iso ãmoro bajiroti.
21 Orot noukwat bu’irayan i akisin ana kokomaim me ta’imonamaim noukwat boro rou’ab nabu’ir, ta hiyuw ana noukwat, ta veya maiyow baitab isan ana noukwat.
22 Iso yiado bajiroti ĩ ãmoro bajiro yigʉ yiguĩji Dios cʉni. Ĩ masirise ĩo ãmobojagʉti ito yicõri masa ĩna tõbʉjaroca yi ãmobojagʉti, itire yibisijʉ Dios. Ado robojʉa bajia. “Ĩnare ruyuriorʉja yʉre”, yibojagʉti, ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yi ʉsiriobisijʉ Dios.
22 God ana yaso’ar i kok kwanekwan boro sabuw ti’obaiyih. Iyab hisisinaf kakaf isan tagurusih, saise ana fair imaim hita’itin, baise nati efanin i yatenub wainab bairi hima.
23 Ito bajiro yiñi Dios, mani ĩ ti mairãre, “Ĩti ñami rẽtoro masigʉ̃”, mani yi tʉoĩatoni. Cajerojʉti manire ti maicõri beseñi Dios, ĩ masirise manire ĩsirocʉ.
23 Iti na’atube sinaf, saise i ana marakaw bonamanamarin ti’obaiyit tata’itin naatu ana sabuw iyab kabibirih bairi ana marakaw faram isan rurubinih auman tataso’ob.
24 Mani ĩre tʉorʉ̃nʉtoni, manire beseñi Dios. Mani coriarã judio masa ña. Gãjerã judio masa meje ñama. Ito bajibojarocati mani ñarocõreti beseñi Dios.
24 Anayabin it sabuw i God ea’afit, men Jew sabuw akisih, baise Ufun Sabuw auman ea’afih.
25 Ado bajiro bajia Dios ĩ yire, Oseas ñayorʉ ĩ ucare jane mejejʉ gaye:
25 God ana tur iti na’atube eo Hosea ana Bukamaim kirum.
26 “Yʉ rĩa meje ñama”, Dios ĩ yiadojʉ, ĩnati Dios rĩa ñarã yirãji. Dios catitĩñagʉ̃ rĩa ñarã yirãji. Ito bajiro ucayoñi Oseas jane mejejʉ.
26 Nati efamaim God eo, “Kwa i men ayu au sabuw.” Baise i boro nao, “Kwa i God ma’ama wanatowanin natunatun.”
27 Isaíasjʉa, ado bajiro bʉsiyoyijʉ, Israel sita gãnare tʉoĩa yugʉ: “Israel gãna jãjarã bʉsa bʉjʉama. Jai rẽtocũcõri, ja sitacõ jãjarã ñama ĩna. Jãjarã ĩna ñabojarocati coriarãreti masogʉ̃ yiguĩji Dios.
27 Isaiah Israel sabuw isah tur rererebamaim eo, “Kwa Israel sabuw i tor ana dones na’atube, God boro matan ta’amo niyawasih.
28 Dios ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji. Jãjarã adi macãrʉcʉ̃ro gãna masa, ĩna ñeñaro yirise waja, ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri cojisiti ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji”, yi ucañi Isaías.
28 Anayabin, Regah i saise’ewat esisinaf sabuw tafaramamaim tema’am etei boro marta’imon baimakiy nitih nasawar.”
29 Ito yicõri, ucagʉti ado bajiro yiyijʉ Isaías:
29 Marasika iti tur Isaiah eo, “Regah Fairin men agir hai durun ta ebihamiy i, it boro tatan bar merar Sodom naatu Gomorah hairi bi’afiyih na’atube ti’afiyit.”
30 Riti ña. Itire tʉocõri ado bajiro yi tʉoĩa masia mani: “¿No bajiro yirʉjati gʉare, Dios riojo, ‘Quena ña mʉa’, ĩ yitoni?” yi tʉoĩabisijarã judio masa meje ñarã. Ito bajibojarocati, “Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios, Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja, yi tʉoĩa masia mani.
30 Tur yomanin boro iti na’atube tanao, Ufun Sabuw i men ofafar hinuwih hibai imaim God hai ef mutufurin rouw eorerebamih, baise abisa Keriso isah sisinaf hitumatum imih God hai ef mutufurin rouw eorereb.”
31 Yʉ ñarã, judio masama ado bajiro yi tʉoĩabojayijarã: “Queno gʉa yija, ‘Queno yirã ñama’, yigʉ yiguĩji Dios gʉare”, yi tʉoĩabojayijarã ĩna. Dios ĩ rotirise ñarocõti, ĩna cʉdibejare, “Queno yirã ñama ĩna”, yi masibisijʉ Dios.
31 Baise Israel sabuw ofafar hinuwih hinotanot hai ef i mutufor hirouw hio, baise en, anayabin i ofafar eo’omaim hisisinaf.
32 Ado bajiro bajia. Judio masa Diore tʉorʉ̃nʉrã meje ñayijarã. “Quenaro gʉa yirise ticõri, ‘Queno yirã ñama ĩna’, yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojayijarã ĩna. Cristore boca ãmimena ñari, masa ĩna camota cũado bajiro Dios tʉ eja masibisijarã ĩna. Cristore ĩna boca ãmi ãmobeja, gʉ̃tagã camotado bajiro bajiami ĩ.
32 Ana’an aisim? Ana’an i men baitumatumamaim hibat, baise abisa i hisisinafumaim hibat. Imih a rousukusukunen ana kabayamaim ah rusukun hire.
33 Itire ĩ oca tutina ado bajiro bʉsiami Dios:
33 Bukamaim hikikirum na’atube,

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.