Romanos 5
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, “Ĩna ñama quenarã. Yʉre waja ruyuriobeama ĩna”, yigʉ boca ãmiguĩji Dios manire. Ñarocõreti quenoyijʉ Jesús. Ito bajiri Dios rãca queno ñare gaye ña manire.
1 Isan imih ata baitumatumamaim yamutufurit bonawiyit tana Jesu Keriso ana sinafumaim God bairi taitafentutur tama’am.
2 Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, manire ti maicõri manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre tʉorʉ̃nʉcõri queno wanʉrãji mani. “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios. Ĩ quenaro yirise manire yiari jidicãgʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi wanʉ quenarãji mani.
2 Baitumatumamaim buwit tana manaw kabeber God nowan i’obaiyit taso’ob boun imaim tama’am. Naatu ana marakaw bonamanamarin bairi faram isan nuhit fot tama tabiyasisir.
3 Iti gaye riti meje wanʉ quenarãji mani. Mani ñeñaro tõbʉjabojarijʉ cʉni wanʉcõrãji mani. “Ñeñaro yʉ tõbʉjabojaja cʉni Jesure masicõri bʉto bʉsa tʉoĩa oca sẽogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani.
3 Men nati akisin, baise biyababan ta ta tabaib auman isan tabiyasisir, anayabin biyababanane baitafofor ebimatar,
4 Ito bajiro mani bajija ticõri, “Queno yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro Dios ĩ yija, “Yʉre masogʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa yucãrãji mani.
4 naatu baitafoforane ata yawas ewowowab, naatu nati yawasamaim it nuhifot ebitit.
5 Ito bajiro tʉoĩa yucõri, bojori bʉjare gayere bʉjamenaji mani. “Dios manire masogʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩacõa mani. Manire bʉto maiami Dios. Ito bajiri manire Espíritu Santore queo sãñi Dios. Espíritu Santo mani rãca ĩ ñatĩñajare, “Yʉre maiami Dios”, yi tʉoĩa mani ĩja.
5 Naatu iti nuhifot tabaib boro men yababan nititamih, anayabin God ana yabow dogorot wanawanan Anun Kakafiyinane isuwai ra’iy, nati i God ana usar it ebitit.
6 Ñeñaro mani yirise mani jidicã masibeto, ito yicõri, “No yi masia ma yʉre”, mani yi tʉoĩaroca, itocõ Dios ãmoro bajiro ejayija, Cristo manire ĩ goda ĩsirijʉ.
6 Anayabin it ata fair naatu ata baibais en tama’am God ana veya yai inu’in imaim Keriso na tit ata kakafih isan morob.
7 Sĩgʉ̃ queno yigʉ ñabojarocati, ĩre goda ĩsigʉ̃ queno maquĩji. Sĩgʉ̃ queno yigʉ ĩre goda ĩsigʉ̃ ñaguĩji gajea.
7 Men yait ta boro orot ana yawas mutufurin isan morobomih nakok, basit orot babin ta boro orot gewasin isan nakok.
8 Cristoama mani ñeñaro yirã ñabojarocati, manire goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiri, “Manire bʉto maiami Dios”, yi tʉoĩa masia mani.
8 Baise God ana yabow it bi’obaiyit i ra’at kwanekwan, it bowabow kakafin wanawanan tama’ama ana veya Keriso isat morob.
9 Jesús mani ñeñaro yirise waja, ĩ ya rína waja yi godañi. Ito bajiri itire ticõri, “Yʉre waja ruyuriobeama ĩna. Ñe seti ma ĩnare ĩja”, yiguĩji Dios manire. “Yʉre yiari bʉsigʉ yiguĩji Cristo. Ito bajiri, yʉre junisinibicʉ, ñeñaro yʉ tõbʉjaroca yibicʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masia mani.
9 Naatu boun it i Keriso ana rara’amaim yamutufurit, baise men nati akisin, God ana yaso’arane auman iyawasit.
10 Diore mani wajacʉ cʉtibojarocati maji, manire yiari goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro yiñi ĩ, Dios rãca mani queno ñatoni. Dios rãca queno mani ñaroca, adocãta Jesús mʉcana caticõri queno bʉsa manire yigʉ yiguĩji. Jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca, manire masogʉ̃ yiguĩji Jesús.
10 Marasika it i God ana kamabiy sabuw, baise I Natun ana morobomaim it tana God ana tounuw tamatar, naatu men baitounuw akisin, baise God ana tufuw auman itit, i Natun ana yawasamaim it boro niyawasit.
11 “Jeame ʉ̃jʉrojʉ wabore gaye manire masogʉ̃ yiguĩji”, yirona bʉto wanʉrãji mani. Ito yicõri, “Yʉ ñarã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro yiguĩji Dios, mani Ʉjʉ Jesucristo manire ĩ goda ĩsire ñajare.
11 Naatu men nati akisin, baise God isan taniyasisir anayabin ata Regah Jesu Keriso iyafar na God bairi taitounuw.
12 Dios ĩ cajero rujeosʉorʉ ĩ ñayijʉ Adán wame cʉtigʉ. Ĩ cajero ñeñarise yisʉoyijʉ. Ĩ ñeñaro yisʉorajʉna, jeyaro macãrʉcʉ̃ro gãna ñeñaro yisʉoyijarã. Ito yicõri godasʉoyijarã ĩna. Mani ñeñarise yirã ñari, goda jedirã yirãji mani jeyaro.
12 Tafaramamaim bowabow kakafin i orot ta’imon biyanamaim matar, naatu i ana kakafinamaim morob matar, naatu sabuw etei hibusuruf himorob, anayabin sabuw etei kakafin hisinaf.
13 Dios ĩ rotirise, Moisésre ĩ jidicãroto riojʉa, masa ñeñarise yicãnajʉ ñayijarã ĩja. Ñeñaro ĩna yibojarocati, Dios ĩ rotirise manijare maji, “Yʉ rotirisere tʉorʉ̃nʉbeama ĩna”, yibisijʉ Dios maji.
13 Bowabow kakafin tafaramamaim i wan matar, God ana ofafar i ufibo na. Imih bowabow kakafin ana tur Bukamaim en, anayabin ofafar en.
14 Dios ĩ rotirise manijare, ñeñaro yiyijarã masa. Adán ĩ ñaratʉ̃ajʉ, ito yicõri Moisés ĩ ñarajʉjʉ cʉni, ito bajiroti bajicõyijʉ. Ito bajiri goda jedicoayijarã ĩna ñarocõti. Ĩna ñeñaro yire, Adán ĩ Diore cʉdibitire gaye bajiro meje yiyijarã ĩna. Adánti ñayijʉ cajero ñeñarise yire gayere mʉocõari masʉ. Mani ĩ bero gãna jeyaro ñeñaro yirã riti ña. Manire ticõri, “Ñeñaro yirã riti ñama”, yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati Adán ĩ ñaja bero yoari sĩgʉ̃ ĩ robo bajiro bajigʉ meje quenarise riti yigʉ ñayijʉ. Ĩ ñayijʉ Jesucristo. Ĩ ñayijʉ cajero Dios rotirise cʉdi jeogʉ. Mani ñeñaro yirise waja ĩ waja yi ĩsirena sʉoriti, “Yʉre waja ruyuriobeama. Ñe seti ma ĩnare ĩja”, yi tisʉoyijʉ Dios manire.
14 Baise tanaso’ob, Adam ana veya’ika busuruf na Moses ana veya’amaim titit, orot babin etei morob nawiyih. Sabuw afa himomorob i men God ana obaiyunen Adam ea’astu’ub na’atube hi’a’astu’ub isan himorobomih, baise rara kakafinane etei himomorob.
15 Adán ñeñaro ĩ yigore, ito yicõri Dios manire queno ĩ yigore rãca babo masia ma. Masare Dios ĩ ti mairise, iti ña bʉto bʉsa quenarise. Adán sĩgʉ̃ ñabojagʉti ñeñaro ĩ yirajʉna sʉoriti masa jãjarã godayijarã. Dioama manire ti maicõri, Jesucristore cõañi manire ĩ goda ĩsitoni. Jesús sĩgʉ̃ ñabojagʉti jãjarãre jeamejʉ ʉaboanare masoyijʉ ĩ. Ito yicõri Jesús ĩ sĩgʉ̃ti manire ti maicõri, waja senibicʉ yiguĩji ĩ. Ĩama mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji.
15 Baise iti siwar ana baiyan en God ana manaw ana kabeberamaim bitit i ra’at kwanekwan. Men Adam ana bowabow kakafin na’atube’emih. Anayabin orot ta’imon ana kakafinamaim sabuw etei himorob, baise orot ta’imon Jesu Keriso ana manaw ana kabeberane God ana siwar gewasin bai na sabuw moumurih na’in tubunih yawas itih.
16 Dios manire ĩ queno yigore ito yicõri Adán ĩ ñeñaro yigore rãca babo masia ma. Adán sĩgʉ̃ ĩ ñabojarocati ñeñaro ĩ yisʉore ticõri, “Masa jeyaro ñeñaro ĩna yirise waja tõbʉjarã yirãji ĩna”, yiyijʉ Dios. Ito bajibojarocati, masare ti maicõri, Jesure cõañi Dios, masare ĩ goda ĩsitoni. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, ñeñaro mani yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ñeñaro yirã mani ñabojarocati, “Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios.
16 Iban ao maiye, God ana siwar naatu Adam ana kakafin hairi hai itinin i men ta’imon. Anayabin orot ta’imon ana kakafinamaim baibatiyen na sabuw baimakiy hibai. Baise God ana siwar gewasin baiyan en nan ana maramaim sabuw moumurih na’in ata kakafihimaim tama’ama botaitit naatu yamutufurih tana God biyan tatit.
17 Adán sĩgʉ̃ ñabojagʉti, ĩ ñeñaro yijare, masa jeyaro godarã yirãji. Ito bajibojarocati Jesús manire ĩ goda ĩsirena sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri manire ti maicõri, “Quenarã ñama ĩna. Ũmacʉ̃jʉ yʉ Macʉ Jesucristo rãca catitĩñarã yirãji ĩna”, yigʉ yiguĩji Dios.
17 Orot ta’imon ana kakafinamaim sabuw etei morob nawiyih, baise turobe orot ta’imon Jesu Keriso ana sinafumaim. God ana manaw ana kabeberamaim ef baimutufurin ana siwar gewasin bisuwai boro hini’aiwob Keriso wanawananamaim.
18 Adán sĩgʉ̃ ñabojagʉti, ñeñaro ĩ yijare masa jeyaro ĩna tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati Jesús sĩgʉ̃ ñabojagʉti queno ĩ yijare, “Ñeñaro yʉ yirisere itire ãcabojoya Dios mʉ”, yi masirãji masa jeyaro. Ito bajiro ĩna yi rʉ̃cʉbʉoja tʉocõri, “Quena ñama. Catitĩñarã yirãji”, yigʉ yiguĩji Dios.
18 Isan imih orot ta’imon ana kakafinamaim sabuw etei bonawiyih baimakiy bainamih hinan. Baise iban maiye Keriso bowabow gewasin sisinafumaim sabuw yamutufurih yawas bain ma isan ana siwar itih.
19 Dios ĩ rotiro bajiro cʉdibisijʉ Adán. Adán sĩgʉ̃ ñabojagʉti, ito bajiro ĩ yija, jãjarã masa ñeñaro yisʉoyijarã ĩja. Ito bajibojarocati, Jesuama ñaro bajiroti cʉdiyijʉ Diore. Ito bajiro ĩ yija jãjarã masa ñeñaro ĩna yirise Dios ĩ cõa ĩsigoana ñama ĩja. Ito bajiri, “Queno yirã ñama”, yicõri ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios.
19 Anayabin orot ta’imon ana fanasairamaim sabuw tutufin etei hi’af, imih orot ta’imon ana fanabowamaim sabuw etei hina hai ef mutufor.
20 Dios ĩ rotirise jidicãñi Moisésre, “Ñeñaro yirã ña gʉa”, mani yi tʉoĩa jeditoni. Ñeñaro mani yibojarocati, “Dioama bʉto bʉsa manire ti maiguĩji”, yi tʉoĩa mani ĩja.
20 Ofafar natit, saise bowabow kakafin nataub nara’at, baise efan menamaim bowabow kakafin toub erara’at God ana manaw ana kabeber nati’imaim auman i tafan ya’abar erara’at.
21 Mani ñarocõreti ñeñaro mani yirise waja seti ña. Ito bajiri ñarocõti godarã yirãji mani ĩja. Ito bajibojarocati Dioama manire ti maiguĩji. Dios manire ti maicõri, Jesucristo mani Ʉjʉre cõañi, ñeñarise jeyaro ĩ quenotoni. Ito bajiri Dios manire ti maicõri, “Queno yirã ñama ĩna”, yicõri, manire boca ãmigʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri catitĩñarã yirãji mani ĩja.
21 Isan imih bowabow kakafinamaim nawiyit tan morob wan tayen, baise God ana manaw ana kabeberamaim ata Regah Jesu Keriso biyanamaim ata ef yamutufur ma’ama wanatowan itit. Manaw kabeberamaim yamutufurit|alt="sin reigned in death" src="C007.tif" size="col" loc="Illustration used with permission of New Tribes Mission." copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.21"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.