Romanos 3

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Itire tʉocõri, ¿no bajiro tʉoĩati mʉa? Judio masʉ ñaja, ¿ñasagʉ ñare ñati? wiro tare gaye, ¿ĩna yiado bajiro yija quenati? “Judio masʉ ña yʉ”, ¿sĩgʉ̃ ĩ yija quenati? ¿No yibeati?
1 Jew orot inamamatar boro Ufun Sabuw inanatabirih? Naatu a’ar kanabin hina’a’afuw ana gewasin i boro men tomar inab?
2 “Judio masʉ ña yʉ”, ĩ yi tʉoĩaja quena ña. Jaje gotirena sʉoriti judio masʉ ñasagʉ ñare ña. Cajero goroama judio masare ĩ oca cõañi Dios.
2 Ef tata’ane etei i gewasih, wantoro’ot God ana tur i Jew sabuw hitutumih hitih.
3 Ĩ oca rʉ̃cʉbʉobojarãti judio masa coriarã Diore yiro robo ĩna cʉdibeja, ¿no bajirojada? Yiro robo Dios rotirise ĩna yibitibojarocati Dioama yiro robo yigʉ ñami. “Ĩ yiro robo yibiquĩji Dios”, ĩna yi tʉoĩaja, ¿ĩ yiro robo yibiquĩjida Dios?
3 Baise sabuw afa men hibitumitum isan, kwanotanot God ana omatanen isan boro men nabosunusunub?
4 Meje, bajibea. Ĩ yiro robo yisotigʉ yiguĩji Dios. Masa jeyaro ĩna socabojarocati, Dioama socagʉ meje ñami. Jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masʉ ado bajiro ucayoñi:
4 En anababatun! God ana tur i mar etei turobe, baise sabuw i baifuwenayah. Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum,
5 Coriarã ado bajiro tʉoĩabojarãji: “Bʉto ñeñarise yʉ yi rẽtocũja ticõri, ‘Dios sĩgʉ̃ti ñami quenagʉ̃’, yi tʉoĩarã yirãji gãjerã”, yi tʉoĩabojama coriarã. Ito bajiro tʉoĩacõri, “Ñeñaro yʉ yirise waja, waja Dios ĩ senija, ñeñaro yiguĩji ĩ cʉni”, yi tʉoĩabojarãji coriarã.
5 Baise it ata sinaf kakafihimaim God ana sinaf gewasin bebeyan natit sabuw hina’i’itin ana veya, it boro mi’itube tanao? God baifuwenamaim yan so’ar baimakiy ebitit? it i anababatun taikoko’aw tao kwanekwan.
6 Ito bajiro meje ña. Masa ĩna ñeñaro ĩna yirise waja Dios ĩ senija, ñeñaro yigʉ meje yami Dios. Ñeñarise ma Diore. Ito bajiri masa jeyarore, ñeñaro ĩna yirise waja seni masiguĩji Dios.
6 Nati tur i men turobe tao’omih, anayabin sinaf nati na’atube nama’am, God boro mi’itube tafaram ana sabuw nibatiyih?
7 Gajero bajirojʉa tʉoĩabojarãji masa: “Yʉ rʉoja ticõri, ‘Rʉogʉ meje ñami Dios’, yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji gãjerã. Ito bajiri, ¿no yija yʉ rʉojati yʉre waja seniati Dios?” yi tʉoĩabojarãji coriarã.
7 Orot babin ta boro nagam nao, “Ayu i men bosunusunubayan, baise au bowabowamaim turobe God nowan tit irerereb sabuw hi’itin God hifai tebobora’ara’ah, aisim God ayu kakafu rouw eo ekukusairu?”
8 “Ñeñaro mani yija ticõri, ‘Dios sĩgʉ̃ti ñami queno yigʉ’, yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji gãjerã. Ito bajiri ñeñaro yito mani”, yi tʉoĩabojarãji coriarã. Gʉare masa tʉorʉ̃nʉme yirona, “Ito bajiroti rʉore gaye riasoama Pablo mesa cʉni”, yi rʉoama gãjerã gʉare. Ito ĩna yire waja, quenabeto ĩna tõbʉjaroca yirʉjami Dios.
8 Naatu iban boro kwanao maiye, kakafin tanasinaf, saise sinaf gewasin boro ine natit. Sabuw afa ayu iti na’atube o hirouw higam tiu’uwu, God nati sabuw boro baimakiy nitih.
9 ¿No bajiro tʉoĩati mʉa? Mani judio masa, ¿gãjerã rẽto bʉsaro ñasari masa bajiro bajiati mani? Ñena sʉori bajibea mani. Mani judio masa, judio masa meje ñarã cʉni, seti cʉtirã riti ña mani. Ito bajiro riti masare riasocʉ yʉ.
9 Iti sawar ana an i abisa? It Jew ata gewasin i ra’at Eteni Sabuw tanatabirih? En anababatun! Jew sabuw naatu Eteni Sabuw etei i bowabow kakafin ana fair babanamaim tama’am.
10 Dios oca tuti ado bajiro gotia:
10 Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum,
11 Ñimʉjʉa tʉoĩa masigʉ̃ maquĩji, ito yicõri Dios robo bajiro ʉsi cʉti ãmogʉ̃ maquĩji.
11 Men yait ta ana not rerekabin,
12 Masa jeyaro Dios oca quenarisere jidicãñi, ito yicõri ñeñarise riti yirãji. Nijʉa sĩgʉ̃ quenarise yigʉ maquĩji.
12 Etei hitatabir kouh God hitin,
13 Ĩna ya riseri, masari cuma janado bajiro bajiroja. Ĩna bʉsija masari cuma ʉ̃niro bajiro bajiroja, rʉore oca riti ĩna bʉsija. Ĩna bʉsija, ãña rima robo bajiro junirise budiroja, ĩna ya oca.
13 Sikah dub i tahahab sabuw tetotonan,
14 Gãjerãre bʉsiturã, oca junisiorise bʉsiturã ñarãji ĩna. Ito bajiro yicõri gãjerãre rojarã yirãji ĩna.
14 “Awah i orarafen awan karatan naatu tenakuyakuy.”
15 Rocati tʉoĩamenati, gãjire sĩarãji ĩna.
15 “Iti sabuw umah i rara awan karatan.
16 Ĩna warojʉ ñeñarise yirãji ĩna. Ñeñaro yicõri, gãjerã bʉjato mano ĩna tõbʉjaroca yirãji ĩna.
16 Menamaim tenan ma kakaf naatu gurugurusen mar etei imaim emamatar,
17 Gãjerã rãca queno ñare gaye ña masimenaji ĩna.
17 Naatu tufuwamaim ma ana ef i men hiso’ob.
18 “Sẽogʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩabojarãti, ĩre rʉ̃cʉbʉomenaji ĩna, yi gotia Dios oca tuti.
18 Naatu God matanamaim men kafa’imo tibibiruw.”
19 Dios ĩ rotirise gaye, mani judio masare cũñi, ĩ rotirisere mani cʉditoni. Dios ĩ rotirise masibojarãti, itire mani yibeja, “Yʉre seti ma”, yi masimenaji mani. Ito bajiri, “Masa jeyarore ĩna ñeñaro yirise waja, waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
19 Imih it ata so’obamaim ofafar hikikirum i sabuw iyab ofafar babanamaim tema’am isah, saise awah etei nabofafaren, naatu tafaram wanawanan sabuw etei nabow nan God ana baibatiyenamaim hinatit.
20 Nijʉa sĩgʉ̃ maquĩji, “Dios ĩ rotirise ñarocõti cʉdi jeoa yʉ”, yi tʉoĩagʉ̃. Ito bajiri, “ ‘Queno yigʉ ña mʉ’, yigʉ yiguĩji Dios yʉre”, yi tʉoĩagʉ̃ maquĩji. Dios ĩ rotirise masicõri, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ”, yi masi jedia mani ĩja.
20 Isan imih God boro men sabuw ofafar tebobosiyasiyar imaim hai ef mutufurin narouw nabowamih, ofafar i orot babin ana bowabow kakafin botait ebirerereb.
21 “Yʉ rotirisere masibitibojarãti queno yirã ñama yʉre tʉorʉ̃nʉrã. Ñe seti ma ĩnare”, yi gotiami Dios adi rʉmʉri ĩja. Jane mejejʉ cʉni ito bajiroti gotisʉoyija ĩ rotirise, ĩre goti ĩsiri masa ĩna ucare cʉni.
21 Baise boun God sabuw yamutufurih isan ana ef i boubun botawiy. Moses naatu dinab oro’orot nati isan i ofafaramaim hio’orereb tanowar, men ofafar tanabi’ufununimaim nabuwitamih.
22 “No Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃, ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Judio masa, judio masa meje cʉni Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, coro bajiroti ti maiguĩji Dios.
22 It yamutufuren boubun Godane enan i sabuw iyab Jesu Keriso tibitumitum imaim enan, naatu God matanamaim it etei ata’itinin i men tata’amih.
23 Mani jeyaro ñeñarise yiana riti ña mani. Ñimʉjʉa maquĩji, Dios ĩ ãmorise yigʉ.
23 Anayabin sabuw etei bowabow kakafin hisinaf naatu God ana gewasin bain isan umah kabom.
24 Ito bajibojarocati manire ti maiguĩji Dios. Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, “Yʉre waja ruyuriobeama ĩna, ĩna ñeñaro yirise waja yi jeocõñi yʉ Macʉ”, yigʉ yiguĩji Dios.
24 Baise manaw kabeber God ana siwar na’atube Jesu Keriso wanawananamaim na it ata kakafihine tubunit botaitit tatit.
25 Dios cõayijʉ Jesucristore, manire ĩ goda ĩsitoni. Mani rʉ̃cʉbʉore rãca, “Ñeñaro yʉ yirisere waja yi ĩsiñi Jesús ĩ ya rína”, mani yija, mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Iti masicõri, “Yiro bajiroti yigʉ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani. Jane mejejʉ masa ĩna ñeñaro yirisere waja seni ʉsirio yibisijʉ Dios. “Ĩna ñeñaro yirise waja goda ĩsigʉ̃ yiguĩji yʉ Macʉ”, yire gaye masi yucãyijʉ Dios.
25 Bowabow kakafin notawiyen isan God Keriso biyan siboromih yai, ana rara suwa re saise baitumatumamaim tanan biyan tanatit. Sawar iti na’atube sinaf saise bebeyan ti’obaiyit i ana ef i mutufurin. Anayabin I ana yatenub kakafiyin imaim bowabow kakafih marasika tasisinaf isubun rabon.
26 Ito bajiro rẽtayija, “Yiro robo yigʉ ñami Dios”, mani yitoni. No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti, “Queno yigʉ ñami”, yigʉ yiguĩji Dios, ñeñaro mani yirise Jesús ĩ waja yija bero ñajare.
26 Naatu iti boun it ata veya’amaim i turobe ebi’obaiyit i ana ef mutufurin. Imih i karam sabuw iyab Jesu tibitumitum boro nafufunih gewas nayamutufurih.
27 “Queno yigʉ ña yʉ”, Dios ĩ tiro riojo yi masibea mani. Adocãta Dios rotirise yiro robo mani cʉdija, “Queno yigʉ ña yʉ”, ¿yi masiati mani? Meje itioni yi masimenaji mani. Itire mani yi masibitibojarocati Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, “Queno yirã ñama”, yi tiguĩji Dios manire.
27 Isan imih it boro abisa isan tanaora’ara’at? Ofafar tabobosiyasiyar isan tarara’at? En anababatun! Baise baitumatum isan i tarara’at.
28 Dios rotirise mani cʉdi ãmorã josabojarocati, “Queno yirã ñama”, yibiquĩji Dios. Ito bajibojarocati, “Yʉ ñeñaro yirisere waja yi ĩsiñi Jesús”, mani yi tʉoĩaja, “Ĩna ñama quenarã”, yigʉ yiguĩji Dios.
28 Anayabin sabuw iyab tibitumatum i hai ef mutufurin rouw ebowabow men ofafaramih.
29 Mani judio masa Ʉjʉ riti meje ñaguĩji Dios. Judio masa mejere cʉni ĩna Ʉjʉti ñami Dios.
29 Imih kwanotanot God i Jew sabuw akisih hai God? Ai kwanotanot Ufun Sabuw auman hai God? Baise anao kwananowar, iti God i Ufun Sabuw auman hai God.
30 Ito bajiri sĩgʉ̃ ñabojagʉti masa jeyaro Ʉjʉ ñami Dios. Ito bajiri sĩgʉ̃ judio masʉ, Jesure ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Quenagʉ̃ ñami”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri judio masʉ meje cʉni Jesure ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Wiro mani tabeja, wiro mani taja cʉni ñasarise meje ña Dios ĩ tija.
30 Kwanaso’ob God i ta’imon men rou’ab, imih sabuw iyab hai ar kanabih hi’afuw o men hi’afuw etei i baitumatum ta’imonamaim hiyawas.
31 Itire tʉoĩacõri, ¿Dios ĩ rotirise jidicãrʉjati mani? No yicõri jidicãmenaji mani. Mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã bʉto bʉsa Dios ĩ rotirisere cʉdirã yirãji mani.
31 Kwanotanot iti baitumatumamaim aki ofafar abobosa’ir? En anababatun, aki i ofafar aiwa’an tit ana efan bai ebirerereb.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.