Romanos 2

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Gãjerãre ti masicõri, “Ĩna ñama ñeñaro yirã”, yibesa. Ĩna robo bajiroti ñeñarise ya mʉa cʉni. Ito bajiri, “Seti ma gʉare”, yi masia ma mʉare. “Ĩnare seti ña”, mʉa yija, “Yʉre cʉni seti ña”, yiado bajiro ya mʉa. Ĩna yiro bajiroti ya mʉa cʉni.
1 Isan imih kwa isa men ef ta ema’am boro imaim kwanabat sabuw afa hai kakafih kwanasebmatar ubar kwanitih, anayabin nati kakafin ta’imon kwa auman kwasisinaf.
2 Ñeñaro yirã ñabojarãti, “Ĩna ñama ñeñaro yirã”, mʉa yija, mʉare cʉni waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Masa jeyaro ñeñaro ĩna yirise waja, Dios ĩ senija, yiro robo yigʉ ñami Dios. “Riti bajia iti”, yi masi jedia mani.
2 Baise God turobe tafanamaim bat sabuw iyab kakafih tisisinaf isan baibatiyen ebitih i taso’ob.
3 Ĩna robo ñeñaro yirã ñabojarãti, “Ĩnare seti ña”, mʉa yija, ĩna robo bajiro ñeñaro yirãti ya mʉa cʉni. “Dios mani ñeñaro yirise waja, manire waja senibiquĩji”, yi tʉoĩabojarãji mʉa. Ito bajiro yi tʉoĩabojarocati mʉa ñeñaro yirise waja mʉare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
3 Imih o orot maiyow, sawar kakafin o kusisinaf na’atube sabuw tisisinaf isan o kubibatiyih o kunotanot God ana baibatiyen boro inahaiw?
4 Mʉa ñeñaro yibojarocati, mʉa ñeñaro yirise waja senirocʉ ʉsiriobiquĩji Dios. ¿Ito bajiri, “Yʉre waja senibiquĩji”, yi tʉoĩabojati mʉa? Ito bajiro meje bajia. Manire ti maicõri, mani ñeñaro yirise waja, waja senirocʉ ʉsirio yibiquĩji Dios. Ñeñaro yirise mani jidicãre ãmoami ĩ. Itire mani jidicãtoni yugʉ yami Dios.
4 Ai o God ana baiwanbabanen, ana yawanan, ana yatenub i ku’i’itin furuw. Naatu o iwanbabani dogor baikitabirin isan enanawiyi kwa’i’itin ai en?
5 Diore tʉo ãmobea mʉa. Ito bajiri ñeñaro mʉa yirisere tʉoĩa bojori bʉjabiticõri itire jidicãbea mʉa maji. Bʉto bʉsa ñeñarise mʉa yi rẽtocũja, bʉto ñeñarise mʉa tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro ĩ yija ticõri, “Yiro robo yigʉ ñami Dios”, yi masi jedirã yirãji masa jeyaro.
5 Baise anayabin kwa i kwafokar naatu dogor kwahir, a baimakiy kwama kwatutu ra’at eyey ana Veya’amaim God ana yaso’ar bebeyan nab natit turobe’emaim tafaram boro nabibatiy kwana’itin.
6 Masa jeyarore ñeñaro ĩna yirise waja ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri quenaro yigoanare, queno yigʉ yiguĩji ĩ.
6 God boro ta’ita’imon abowabow ana fofonin a baiyan nit.
7 “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉcõri queno yirã ña mʉa. Ito bajiri yʉ rãca catitĩñarã yirãji mʉa”, Dios ĩ yire tʉo ãmorã, quenarise riti yisotirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios.
7 Sabuw iyab yatehnub hima gewasin tisisinaf, naatu marakaw, baifa’en, ma wanatowan tinunuwih boro ma’ama wanatowanin nitih.
8 Gãjerãma ito bajirã meje ñarãji. Gãjerãre tʉo maibiticõri ĩna rʉcorisere bʉto mairãji ĩna. Ito yicõri Dios oca quenarise tʉorʉ̃nʉmena, ñeñarise yi ʉyarãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija bʉto ti junisinicõri, ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
8 Baise sabuw iyab i taiyuwih hai yawas tinunuwih, naatu turobe hikwahir kakafih tibi’ufunun, God ana gagamat naatu ana yaso’ar boro tafah yan nisuwai nare.
9 Ñeñaro yirã jeyaro bʉto tʉoĩa bʉjatobiticõri ñeñaro tõbʉjarã yirãji ĩna. Cajero judio masa ñeñaro ĩna yirise waja tõbʉjasʉorã yirãji ĩna. Judio masa meje cʉni ito bajiroti ñeñaro ĩna yirise waja tõbʉjarã yirãji ĩna.
9 Sabuw iyab bowabow kakafih tisisinaf i boro bai’akir naatu biyababan gagamin maiyow hinab. Jew sabuw biyahimaim boro nabusuruf nan Ufun Sabuw biyahimaim nisawar.
10 Gãjerã quenaro yigoanareama, “Quenaro yirã ñañi”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩnareama gãjerã rʉ̃cʉbʉorã yirãji. Ito yicõri ñe ʉsiriobeto ñarã yirãji ĩna. Ĩna ya ʉsijʉ queno wanʉ quenarã yirãji ĩna. Ito bajiro, bajiro yiroja judio masare, ito yicõri judio masa mejere cʉni, Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri quenarise riti ĩna yijama.
10 Baise sabuw iyab bowabow gewasih tisisinaf, God boro fair, baifa’en, borara’aten naatu tufuw nitih, Jew sabuw biyahimaim boro nabusuruf nan Ufun Sabuw biyahimaim nisawar.
11 Mani yi ñasotigore ticõri, manire bese masigʉ̃ yiguĩji Dios. Judio masa, judio masa mejere cʉni coro bajiroti ti maiguĩji Dios.
11 Anayabin God i ana fofoninamaim sabuw bai’ubaren ebitih, men ta aukoun ebatabatamih.
12 Masa jeyaro ñeñaro yirãji ĩna. Coriarã Dios ĩ rotirisere masimenati ñeñaro yirãji ĩna. Ĩna ñeñaro yija, ĩna ñeñaro yirise waja, waja senigʉ̃ yiguĩji Dios, ĩ rotirisere masimena ñabojarocati. Gãjerãma Dios ĩ rotirisere masirã ñabojarãti, ñeñarise yirãji ĩna. Ito bajiri ĩna cʉdibitire waja, ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
12 Sabuw iyab ofafar ufunane hima kakafin hisisinaf auman boro baimakiy hinab. Naatu sabuw iyab ofafar babanamaim hima kakafin hisisinaf boro ofafar nibatiyih.
13 Ĩ rotirise tʉobojarãti ĩna cʉdibeja, “Queno yirã ñama”, yibiquĩji Dios. “Quenarã ñama ĩna”, yiguĩji Dios, ĩ rotirise yiro robo cʉdirãreama.
13 Anayabin sabuw i boro men ofafar tenonowaramaim nayamutufurih God matanamaim hinatitamih, en baise ofafar hinowar tibi’ufunun boro nayamutufurih.
14 Judio masa meje cʉni, Dios ĩ rotirisere masibitibojarãti, coriajʉri quenarise yisotirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yisotija, Dios rotirise ucara tuti manibojarocati, ĩna masirisena Dios rotirise ña ĩnare.
14 Eteni Sabuw aurih ofafar i en, baise abisa i hai yawasamaim eo na’atube tisisinaf i hai ofafar turaban nati, basit i aurih ofafar anababatun i en.
15 Ĩna rʉ̃cʉbʉogore ticõri, “Ĩna masirisena Dios ĩ rotirise ña ĩnare”, yi tʉoĩa mani. Ñeñaro ĩna yija, yoari meje, “Ñeñaro ya yʉ”, yirãji ĩna, ĩna masirisena. “¿No yija ñeñaro yati yʉ?” yi tʉoĩarãji ĩna. Quenarise ĩna yija, “Quenarise yibʉ yʉ”, yi masirãji ĩna.
15 Anayabin kakafin gewasin kousibin ana not i ofafar na’atube dogoromaim ema’am boro a tur na’owen, a kakafin isan boro ubar nit nakusairi, naatu a gewasin isan boro natafafari.
16 Mani tʉoĩarisere masicãguĩji Jesucristo. Ito yicõri yeyorojʉ mani yibojarisere masicõguĩji ĩ. Ito bajiri Dios, Jesure waja senitoni ĩ cõari rʉmʉ, masa quenarãre bese masigʉ̃ yiguĩji Jesús. Ĩ oca quenarise mʉare yʉ riasoja, ito bajiroti iti oca mʉare riasoa yʉ.
16 Tur Gewasin iti ao’orereb na’atube boro namatar. Nati baibatebat ana veya God boro Jesu Keriso narubin sabuw hai not wa’iwa’irih etei boro nabow hinatit rerereb yah naya.
17 Ado bajiro tʉoĩabojarãji judio masa mʉa: “Judio masa ñari Moisés ñayorʉre Dios ĩ rotirise ĩ cũre rʉ̃cʉbʉoa gʉa. Ito bajiri Dios ñarã ña gʉa”, yi tʉoĩabojarãji mʉa.
17 Baise kwa Jew sabuw kwarouw kwao, naatu ofafar tafanamaim kwabat God isan kwanao ra’at.
18 Dios ĩ yiro robo yire gayere masirãji mʉa. “Dios ĩ rotirise masicõri, quenarisere yi masia gʉa”, yirãji mʉa.
18 God ana kokok sinaf isan i kwaso’ob, naatu kakafin gewasin hairi kusibin isan i ofafaramaim ebi’obaiyi.
19 Mʉa itire tʉoĩarã, “Dios gaye masimenare riaso masia gʉa”, yi tʉoĩarãji mʉa. “Ñeñaro yirãre quenarise gaye riaso masia gʉa”, yi tʉoĩarãji mʉa.
19 Taiyuw kwaso’ob, kwa i matah fim hai nabatanayah, gugumin ma’ayah hai marakaw
20 “Tʉo masimenare, ito yicõri rĩaca bajiro tʉoĩarãre cʉni riaso masia gʉa”, yi tʉoĩarãji mʉa. “Dios rotirise masicõri, jeyaro ñasarise masia gʉa”, yi tʉoĩabojarãji mʉa.
20 koko’aw sabuw hai roube’atenayah, bereberefiy hai bai’obaiyenayan, naatu ofafar wanawanan ana kinitur tutufin etei naatu turobe etei auman i kwaso’ob.
21 Gãjerãre queno riasobojarãti, ¿no yija ĩnare mʉa riasoado bajiroti yibeati mʉa? “Rinire, quenarise gaye meje ña”, yi riasobojarãti, ¿no yija mʉamasiti riniati mʉa?
21 Sabuw kwabi’obaibiyih, baise kwa taiyuwiban kwabi’obaiyi ai en? A binanumaim kwao, “Men kwanabain” Baise o kubabain ai en?
22 “Manojo cʉtibojarãti, gãjerãre yire meje ñaroja”, yibojarãti, ¿no yija mʉamasiti itire yati mʉa? Masa ĩna meni rujeorʉre ti tebojarãti, ¿no yija iti wi gaye gajeoni riniati mʉa?
22 Sabuw turahinah aawah ufun na isan i kuo’otanih, baise o turanah aawah ufuh kwenan ai en? Umataratar baifa’ifa’ih irouw kuo, baise hai kwafiren bar wanawanan o kubabain ai en?
23 “Dios ĩ rotirisere masia gʉa”, yibojarãti, ĩre cʉdibea mʉa. Diore cʉdimena ñari, ĩre rʉ̃cʉbʉorã meje ña mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, gãjerã cʉni Diore rʉ̃cʉbʉomena yirãji ĩna.
23 God ana ofafar isan i kuo’ora’ara’at, baise ofafar i’astu’ub God biya’ohow kubitiniban kui’itin ai en?
24 Dios oca gotirise bajiro bajia mʉare. Ado bajiro goti iti: “Judio masa ñabojarãti, Dios rotirise gayere cʉdibea mʉa. Mʉa ito bajija ti masicõri, judio masa meje cʉni Diore ñeñaro bʉsituama ĩna. Ito bajiri mʉare seti ña”, yi gotia Dios oca tuti.
24 Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum, “Eteni Sabuw God wabin tibigigim anayabin kwa Jew sabuw asinafumaim.”
25 “Dios ñarã ña gʉa”, yi tʉoĩacõri pĩ gaja wiro tasotirãji judio masa. “Diore mʉa cʉdija ĩ ñarã ñarãji mʉa”, ya yʉ. Ito bajibojarocati, wiro tagoana ñabojarãti Diore mʉa cʉdibeja ĩ ñarã meje ña mʉa.
25 O ofafar inabobosiyasiyar na’at, a’ar hi’a’afuw i boro nan ana’an gagamin namatar, baise ofafar ina’a’astu’ub, o a’ar kanabin hi’a’afuw ana’itin i afuwina’e.
26 No Dios rotirisere cʉdigʉti, wiro taya macʉ ñabojagʉti, “Yʉ yagʉ ñami ĩ”, yigʉ yiguĩji Dios.
26 Sabuw iyab hai ar kanabih men hi’afuw, baise ofafar eo biyunih na’atube tebobosiyasiyar, nati sabuw i sabuw iyab hai ar kanabih hi’a’afuw hinasairih.
27 Mʉa judio masa Dios rotirise ucara tutire rʉcorã ñabojarãti, ito yicõri wiro tagoana ñabojarãti Diore cʉdibea mʉa. Coriarã judio masa meje ñarã, wiro tamena ñabojarãti Dios ĩ rotirisere cʉdirã ñama ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, “Dios ĩ tiro riojo ñeñaro yirã ña gʉa”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa.
27 Orot yait biyanane ana ar kanabin men hi’afuw, baise ofafar i ebobosiyasiyar, o boro nasiksairi, anayabin o i ofafar iso’ob naatu a’ar kanabin hi’afuw, baise ofafar men kubobosiyasiyar.
28 Judio masʉ goro ĩ ñarise mʉare gotigʉ ya yʉ. Sĩgʉ̃ wiro tarʉ ñabojagʉti Diore rʉ̃cʉbʉobicʉ, judio masʉ goro meje ñami ĩocʉ̃.
28 O yait Jew orot kumamatar i men biya ufunane hi’a’afuw imaim o ina Jew orot kumamataramih.
29 No Dios bajiro ʉsi cʉtigʉ, ito yicõri Dios ĩ rotirise yiro robo cʉdigʉ judio masʉ goro ñaguĩji ĩocʉ̃. Judio masa bajiro wiro tacõacõri, ĩ ñeñaro yirisere jidicãgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiro bajigʉ ñaguĩji Dios rotirisere yiro robo cʉdigʉ. Ito bajiro bajigʉre, “Quenagʉ̃ ñami. Ñe seti ma ĩre”, yiguĩji Dios. Masa ĩna, “Quenagʉ̃ ñami”, ĩna yibitibojarocati, “Quenagʉ̃ ñami”, yiguĩji Dioama.
29 En baise, Jew orot anababatun i dogor wanawanan. Naatu afu’afuw anababatun i dogor wanawananamaim Anun Kakafiyin esisinaf, men biya. Naatu bora’ara’aten etei i Godane nan inab men orot biyahine.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.