Romanos 1
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Ñati Roma gãna mʉa. Yʉ ña Pablo, adi mʉare papera cõagʉ̃. Jesucristore moa ĩsiri masʉ ña yʉ. Yʉre besecõri Cristo oca masare yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios. “No Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃re ĩre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masare yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios.
1 Ayu Paul, Jesu Keriso ana akir wairafin, tur abarin isan rubinu, naatu Tur Gewasin binan isan God eafu atit.
2 Jane mejejʉ, “Ado bajiro masare queno ejabʉagʉ yigʉja yʉ”, yirocʉ iti oca goti yucãyijʉ Dios. Ĩ gotiado bajiroti ĩ ocare uca rotiyijʉ ĩre goti ĩsiri masare. Ito bajiri iti oca quenarise uca warã ĩ oca tuti ucayijarã ĩna.
2 Iti Tur Gewasin i marasika God ana dinab hai veya’amaim eomatanih, dinab oro’orot Buk Kakafiyinamaim hikirum.
3 Iti oca Jesucristo gaye manire riasoa. Ĩti ñami Dios Macʉ, mani Ʉjʉ. Adi sitajʉ masʉ rujʉna rujeayijʉ ĩ. Ito yicõri David ñayorʉ janerãbatia janamiti ñayijʉ Jesucristo.
3 Iti tur ana an gagamin i Natun it ata Regah Jesu Keriso isan. Biyanane ana tufuw i David ana rara’ane tufuw.
4 Ito bajibojagʉti Dios Macʉti ñayijʉ Jesucristo. Ĩ godaja bero Espíritu Santo ĩ masirisena, ĩre mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiyijʉ. Itire masicõri, “Dios Macʉti ñami Jesucristo”, yi tʉoĩa mani ĩja.
4 Baise i Ayubin ana kakafiyinamaim morobone mimisir ana veya, bebeyan ebi’obaiyit turobe i, i God Natun fairin.
5 Jesucristona sʉoriti queno yiñi Dios yʉre. Masa jeyaro Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉtoni, ito yicõri yiro robo ĩna cʉditoni, yʉre cũñi Dios. Ito bajiri, “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios”, yi ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa.
5 I wanawananamaim naatu i wabin isan ayu manaw kabeber itu ana tur abarayan amatar, saise tafaram wanawanan Ufun Sabuw anabuwih hinan tur hinitumatum naatu hinabosiyasiyar.
6 Mʉare cʉni beseñi Dios. Jesucristo ñarã mʉa ñatoni, mʉare beseñi ĩ.
6 Naatu kwa auman i nati sabuw wanawanahimaim Jesu Keriso nowan matar isan God eafi.
7 Mʉa Roma gãna ñarocõreti adi papera cõa yʉ. Bʉto maiami Dios mʉare. Ĩ ñarã mʉa ñatoni mʉare beseñi Dios. Mani Jacʉ Dios ito yicõri Jesucristo mani Ʉjʉ mʉare queno yijaro. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ queno mʉa wanʉ quenaroca yijaro ĩna.
7 Naatu Rome wanawanan kwa iyab God iyabuwi naatu rubini i ana sabuwamih kwamatar kwama’am etei, isa ayoyoyoban manaw kabeber, tufuw Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one mar etei kwa isa nama.
8 Ado bajiro mʉare gotisʉoa yʉ. Co cʉto rʉyabeto mʉa Jesure tʉorʉ̃nʉre gayere mʉare bʉsisotiama masa jeyaro. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, “Queno ya Dios mʉ”, ya yʉ. Ito bajiro Diore bʉsia yʉ, Jesús yʉre ĩ ejabʉarisena.
8 Wantoro’ot Jesu Keriso wabinamaim ayu au God ana merar ayiy kwa etei isa, anayabin kwa a baitumatum i tuw ra’at tafaram wanawanan sabuw etei tenonowar.
9 Coji rʉyabeto Diore yʉ bʉsija, mʉare yiari bʉsisotia yʉ. Bʉto yʉ tʉoĩarise ñarocõnati ĩ yiro robo Diore cʉdia yʉ. Ĩre yiro robo cʉdigʉ, ĩ Macʉ Jesús oca masare goti ucua yʉ. “Roma gãnare yiari yʉre senisotiami Pablo”, yi masiguĩji Dios yʉre.
9 God isan dogorou tutufin etei abow i Natun ana tur gewasin abibinan, i so’ob, ayu mar etei kwa anunuhi.
10 Diore yʉ bʉsija ito bajiro senisotia yʉ. Ĩ ãmoja mʉa tʉjʉ co rʉmʉ ejabogʉja yʉ, yirocʉ ito bajiro senisotia yʉ. Yoari mʉa tʉ warocʉ tʉoĩasotiboja yʉ.
10 Matanfufur isa ayoyoyoban, naatu au yoyobanamaim God abifefeyan nakokok na’at boun ana veya ef nabotawiy isou naham anan kwa aninanawani.
11 Dios gayere mʉare riaso ãmoa yʉ, yʉre ĩ ejabʉado bajiro mʉare cʉni ĩ ejabʉatoni. Ito bajiro mʉare ĩ ejabʉaja, ĩ ocare masicõri bʉto bʉsa tʉoĩa oca sẽorã yirãji mʉa. Ito bajiri bʉto mʉare ti ãmoa yʉ.
11 Au kok gagamin i mi’itube kwa ayumat ata itin, saise ayubit ana usar kwa atit imaim a fair kwatab.
12 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ña mani. Ito bajiri mʉa tʉ ejacõri mʉa rãca baba cʉti ãmoa yʉ. “Queno Jesure tʉorʉ̃nʉama ĩna”, yi mʉare ti masicõri tʉoĩa oca sẽogʉ̃ yigʉja yʉ. Mʉa cʉni ito bajiroti yʉ rãca gãmeri bʉsicõri tʉoĩa oca sẽorã yirãji.
12 Iti tur i men ayu akisu kwa fair bait isan ao’omih, baise kwa auman ayu koufair kwanitu bairi tanibaibaisbonen ata baitumatum nakwat isan ao’o.
13 Mʉa tʉo masitoni adi mʉare gotia, yʉ mairã yʉ. Coji rʉyabeto mʉa tʉjʉ wa ãmosotiboja yʉ. Yoari mʉa tʉjʉ wa ãmobojagʉti, iti rʉmʉjʉ mʉa tʉjʉ eja masibiticʉ yʉ maji. Gaje cʉto gãnare yʉ riasoroca Jesure boca ãmiñi ĩna. Mʉa bajiroti judio masa meje ñarã ñacã ĩna cʉni. Mʉa tʉ ñarã cʉni Jesure ĩna masitoni ejabʉagʉ wa ãmosotia yʉ mʉa tʉjʉ. Ito bajibojarocati mʉa tʉjʉ ejabiticʉ yʉ maji.
13 Taitu tuwa’inah ayu akokok tain anayai kwanaso’ob, mar moumurih na’in abogaigiwas atan kwa ata’iti, saise kwa wanawanamaim Ufun Sabuw afa atabow hitan baitumatum wanawanan hitarun, nati’imaim abow hina baitumatum wanawanan hirur na’atube. Baise sawar moumurih maiyow ayu au ef hirufutifut tama tanan iti boun tatit.
14 Masa jeyarore riasore ña yʉre, Dios oca quenarise gayere. Yʉ ya moare ña, yʉ oca bʉsirãre riosore, ito yicõri yʉ oca bʉsimenare cʉni riasore gaye. Masirãre cʉni riasogʉ yigʉja yʉ, ito yicõri masimenare cʉni.
14 Ayu i sabuw etei’imak isah bai’akiramih atit, Greek sabuw naatu sabuw iyab men Greek, na’atube sabuw so’ob wairafih naatu men so’ob wairafih etei’imak isah anabow anibaisih.
15 Ito bajicõri Romajʉ ejacõri, mʉa tʉ gãnare cʉni Jesús gaye oca quenarise riaso ãmosacõa yʉ.
15 Ana’an nati isan ayu akokok kwanekwan tur gewasin kwa iyab nati Rome kwama’ama auman isa anabinan.
16 Iti oca masa ĩna tʉorʉ̃nʉja, jeamejʉ ĩna ʉabore ñaroca, ĩnare masoguĩji Dios. Iti oca judio masare riti ejasʉoyija maji. Ito bajibojarocati adocãtama no itire tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti masogʉ̃ yiguĩji Dios ĩja. Ito bajiri itire masicõri, Jesús gayere bojobicʉti gotia yʉ.
16 Ayu Tur Gewasin ao’orereb isan men biyou eo’ohow, anayabin God ana fair i ef iti’imaim tit sabuw iyab tibitumatum ebiyawasih. Iti yawas i wantoro’ot Jew sabuw isah, baise Ufun Sabuw auman.
17 Ado bajiro ña iti oca: “Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, manire boca ãmicõri, ‘Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare’, yiguĩji Dios. Ado bajiro ucare ñayija jane mejejʉ gaye: No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃re, ĩre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. ‘Ñe seti ma ĩre’, yi tigʉ yiguĩji Dios ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re. Ito bajiri catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi gotia Dios oca tuti.
17 Anayabin yawas mutufurin Godane i tur gewasinamaim orot babin eyayamutufurih, baitumatumamaim ebubusuruf naatu boro baitumatumamaim nasawar. Buk Atamaninamaim hikikirum iti na’atube eo,
18 Ado bajiro ña. Dios macãrʉcʉ̃rojʉ ñagʉ̃, masa ĩna ñeñaro yirise, ĩna riojo cʉdibitire cʉni, itire bʉto ti teguĩji Dios. Ito bajiro ĩna ñeñaro yija, Dios oca quenarisere gãjerã ĩna tʉobitiroca yirãji ĩna. Itire junisinicõri bʉto teguĩji Dios.
18 Sabuw bowabow kakafih sinafuyah naatu sabuw tafa’asarih, i hai kakafinamaim turobe ana gewasin esumisum, imih maramaim God ana ya so’ar tit ibirerereb nati sabuw isah.
19 “Ito bajiro bajigʉ ñaguĩji Dios”, yi masi jedirãji masa. Ĩmasiti ito bajiro ĩna masiroca yiñi Dios. “Ñeñaro yʉ yire waja quenabeto yʉ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi masi jedirãji masa.
19 Sawar tutufin etei i rereb yah hi’itah tesoso’ob, anayabin God etei bebeyanamaim sinaf tibirerereb.
20 Diore tibitibojarãti, “Bʉto masigʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani. Dios mani masiroca yami, ito bajigʉ ñari. Macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeorajʉjʉ, jeyaro ĩ rujeore gaye ticõri, “Ito bajigʉ ñami Dios. Iti ña ĩ rujeogore”, yi masirãji masa jeyaro. Ito bajiri, “¿No bajigʉ ñati Dios? Ĩre ti bʉjabea yʉ. Ito bajiri yʉre seti ma”, yi masia ma masare.
20 Anamaim God tafaram sinaf mamatar ana veya, God ana yawas wa’iwa’irin, ana fair wanatowanin naatu i ana itinin etei i sawar sinaf himamataramaim bebeyah hi’itan hiso’ob, imih boro men yait ta God su’ubina’e nao nifufuwenamih.
21 “Ito bajigʉ ñami Dios”, yi masibojarãti, Diore queno rʉ̃cʉbʉobisijarã masa. Ito yicõri, “Queno ya mʉ”, yire gaye yibisijarã ĩre. Ado bajirojʉa yiyijarã ĩna. Rocati bajiro, tʉoĩabojayijarã masa. Ñeñarise riti ĩna tʉoĩa rẽtocũja, quenarise ĩna tʉoĩabojare gayere ãcabojayija ĩnare. Ito bajiro bajirã ñari rãitĩari ʉsi bajiro ʉsi cʉtiyijarã ĩna.
21 Nati sabuw i God hisu’ub, baise men kafa’imo God hirouw tebora’ara’ah, o merarayow tibitinimih. Nati efanin i hai not bonawiyih kwarikwarisen wanawanan hirun dogoroh eowarar naatu gugumafut.
22 “Bʉto masirã ña gʉa”, yibojayijarã ĩna. Ito yibojarãti masimena ñayijarã ĩna.
22 Basit i not wairafih hirouw teo, baise hai not botabir hina koko’aw na’atube himatar,
23 Ito bajiro tʉoĩabojarãti, Dios catitĩñagʉ̃re queno rʉ̃cʉbʉobisijarã ĩna. Gajero bajirojʉa yiyijarã ĩna. Masʉ jogaroti rujʉ robo bajiro meni rujeocõri rʉ̃cʉbʉobojayijarã ĩna. Wʉtirãre, jinoare, ito yicõri waibʉcʉ bajirãre cʉni rʉ̃cʉbʉobojayijarã ĩna. |src="cn01920b.tif" size="span" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Romanos 1.23"
23 God morob atin bonamanamarin kwafirina’e i hitatabir orot hai yumatabe o mamu, o harufor, uma’ar, kok, i hai yumatabe hitar hima tekwakwafirih.
24 Itire ñeñarise gayere ĩna rʉ̃cʉbʉoja, “Yibesa”, yibisijʉ Dios. Riojoti ticõayijʉ ĩja. “Ĩna ãmoro bajicõato”, yiyijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri ĩnamasiti ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yi ʉyayijarã ĩna. Ito bajiro yicõri ĩnamasiti gãmeri ñeñaro yiyijarã ĩna.
24 Isan imih God nati sabuw ihamiyih hitit bowabow kakafih ta ta wanawanan hirun. Dogoroh ana kok na’atube tisisinaf, orot baibin hai faifuw hikwahir naatu baibin ibo orot hai ar hikwahir taiyuwih hi’in hisesebar biyah tebobokarikarit.
25 Dios oca ñasarisere tʉorʉ̃nʉbiticõri, rʉore ocajʉare tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉoado õno yirã, Dios ĩ menire gayejʉare rʉ̃cʉbʉoyijarã masa. “Dise rʉyabeto rujeorʉ ña Dios mʉ. Mʉ ña rẽtoro queno yigʉ”, yi rʉ̃cʉbʉotĩñacõrʉja manire. Ito bajiro riti bajitĩñaja quena.
25 Turobe God nowan i hibotabir efanin baifuwen hiyari’iy, naatu God Sawar Sinafuyan kwafirina’e, hitatabir sawar i sinaf himamatar hai fair babahimaim hirun hikwafirih isah tebowabow. Baise ana gewasin sabuw i God akisinamo hitakwafir hitabora’ara’ah wanatowan, wanatowan, Amen.
26 “Ĩna ñeñaro yirisere jidicã ãmobeama”, yi masicõri masare ticõayijʉ Dios ĩja. Romiajʉa cʉni, ʉ̃mʉa rãca ĩna yibojarere jidicãcõri, ĩna romia comasiti yiyijarã ĩna ĩja.
26 Ana an iti isan God ihamiyih insesebar naniyan kakafin anababatun hibai tisisinaf. Baibin oro’orot hai ar hikwahir, i taiyuwih hi’in tibisesebar kwanekwan.
27 Ito bajiroti ʉ̃mʉa cʉni, romia rãca ĩna yibojarere wasoayijarã ĩna. Ito bajiri, ĩna ʉ̃mʉa comasiti, ruje josayijarã ĩna ĩja. Ito bajiri ĩna ʉ̃mʉa comasiti ñeñarise yiyijarã ĩna. Ito bajiri ñeñaro ĩna yirisere ĩna ya rujʉmasiti quenabisijʉ ĩnare.
27 Ef nati ta’imon oro’orot auman baibin hai faifuw hikwahir i taiyuwih baisesebar isan tibifi’afi. Naatu oro’orot taiyuwih hi’in tibisesebar kwanekwan. Ana an nati isan i taiyuwih hai kakafinamaim baimakiy tebaib.
28 Diore ĩna tʉo ãmobitiado bajiroti, ñeñarise ĩna yijare, “Yibesa mʉa”, yibisijʉ Dios. Riojoti ticõayijʉ. “Ĩna ãmoro bajicõato”, yiyijʉ Dios. Ito bajiri ĩna yi ãmoriseti ñeñaro yiyijarã ĩna ĩja.
28 Anayabin sabuw God ana so’ob anababatun bain isan hai not kowarar naatu hirutawiy, imih God ihamiyih hitit not kwarikwarisen hibai hima kakafih men hitasisinaf i hima tisisinaf.
29 Jeyaro ñeñarise, yi ʉyarã ñama masa. Jeyaro ñeñarise yirãji ĩna. Ado bajiro bajia. Tʉote mʉa. Dios rotirisere tʉo tecõri bʉto ñeñarise yirãji ĩna. Gãji ya gajeoni ãmotirã yirãji ĩna. Gãjire ñeñaro yirona tʉoĩarã yirãji ĩna. Gãji jai bʉsaro ĩ rʉcoja, ĩre ʉorãji ĩna. Sĩarãji ĩna. Gãmeri oca josarãji ĩna. Ito yicõri rocati socarãji ĩna. Ti tudirã yirãji ĩna. Gãjerãre oca menirã yirãji ĩna.
29 Dogoroh wanawanan bowabow kakafih ta ta etei awan karatan: not kakafih, kabat, tafa’asar, bobowen, sabuw rouw morob; baiyow, baifufuwen, nuw okwanekwan, yanuw,
30 Bʉsiturãji ĩna. Diore ti terãji ĩna. Junisiorise cʉdirã yirãji ĩna. “Ñasagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩarã yirãji ĩna. “Bʉto masigʉ̃ ña yʉ”, yi bʉsirãji ĩna. Ñeñarisere yirã, bʉto tʉoĩa rujeorã yirãji ĩna. Ĩna jacʉsabatiare yiro robo cʉdimenaji ĩna.
30 koutabitabir, God baifa’ifa’in, kakaf en, nuw furuwen, ora’ara’at, naatu bowabow kakafih sinaf isan hai ef boubuh tibimamataren. Naatu hinah tamah fanah tibifanasair.
31 Tʉo masimena ñarã yirãji ĩna. Ĩna bʉsisʉoado bajiro yimenaji ĩna. Ito yicõri gãjerãre ti maimenaji ĩna. Gãjerã ñeñaro ĩna yirisere, ãcabojomenaji ĩna.
31 Nati sabuw i hai naniyan en, aurih bosunusunub en, yabow, baiwan babanen en.
32 “Ito bajiro ñeñaro yirãre jeame ʉ̃jʉrojʉ cõacʉja yʉ”, yicãñi Dios, yi tʉoĩabojarãti ñeñaro ĩna yirisere jidicã ãmomenaji ĩna. Iti ñeñarise yi ʉyacõrã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩna robo bajiro gãjerã cʉni ñeñaro ĩna yija ticõri, bʉto wanʉrã yirãji. “Quena ña iti”, yi tirã yirãji ĩna.
32 Naatu God ana ofafaramaim sabuw iti na’atube hinasisinaf isan hinamomorob i hiso’ob, baise i hima kakafin tisisinaf. Naatu sabuw afa bowabow iti na’atube tisisinaf auman isah i baibasit hitih hima tisisinaf.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.