Romanos 15
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Mani Diore queno tʉorʉ̃nʉrã, gãjerã queno Diore tʉorʉ̃nʉsamenare ejabʉarʉja manire, ñeñaro ĩna yibititoni. “Rẽore ña”, ĩna yi tʉoĩare gaye yibiticõrʉja mani. Ito yicõri mani wanʉroti gaye riti yibitirʉja manire.
1 It iyab ata baitumatum fairih karam ata ofonah hai baitumatum ririmin tanibaisih hai bit turin tanab. Men akisit isat tananot taniyasisiramih.
2 Ado bajirojʉa yirʉja manire. Mani tʉ ñarãre ĩna wanʉ quenaroca yirʉja manire. Ito yicõri ĩnare queno yirʉja mani, Diore bʉto bʉsa ĩna tʉorʉ̃nʉtoni.
2 Naatu tanabow ata ofonah hiniyasisir, naatu tanibaisih hai baitumatum nawowab nayen.
3 Cristo cʉni ĩ rioti ĩ wanʉroti gayere yibisĩ ĩ. Ado robojʉa bajiyija. Dios oca tuti ucare bajiroti rẽtayija. Ado bajiro yiyijʉ Cristo, ĩ Jacʉre: “Jeyaro ñeñarise mʉre ĩna bʉsigoreti, yʉre rẽtacʉ ĩja”, yi ucare ñayija jane mejejʉti.
3 Keriso i men taiyuwin ana yasisir isan bowamih. Baise nati efanin, Buk Atamaninamaim iti na’atube eo na’atube sinaf. “Sabuw iyab tur kakafih hi’u hibi’a’akir ana bit etei ayu tafau yan re.”
4 Jane mejejʉ Dios ĩ bʉsigore ucare ñayija. Quenarisejʉa mani yi riasotitoni bajiyija iti. Ito bajiri itire mani riasotija, ñeñaro tõbʉjabojarãti ʉsiriomenati ñemecʉticõrãji mani. Ito yicõri queno wanʉ quenarã yirãji mani. “Dios ĩ goticãdo bajiroti jeyaro rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩa yucõri, queno wanʉ quenarã yirãji mani.
4 Anayabin tur abisa marasika hikikirum i bai’obaiyit isan, saise nawawainabit ana veya, nati Buk Atamanin ana turamaim koufair tanab nuhit nafot tanama.
5 Dios ñami mani ñemecʉtiroca yigʉ, ito yicõri mani tʉoĩa oca sẽoroca yigʉ. Sĩgʉ̃re bajiro mʉa tʉoĩa wanʉroca yijaro ĩ, Cristo ĩ ãmoro bajiro.
5 God koufair naatu yatenub ana matuwan, isan ayoyoyoban i boro a kou’ay nita’imon, Jesu Keriso kwani’ufunun.
6 Mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉ Diore mʉa rʉ̃cʉbʉotoni, ito bajiro yijaro Dios mʉare. Ito yicõri sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉticõri, “Ĩ ñami rẽtoro masigʉ̃”, mʉa yi tʉoĩatoni, ito bajiro yijaro Dios mʉare.
6 Naatu dogor ta’imon namatar auta’imon fana kwanabora’ah God, ata Regah Jesu Keriso Tamah ana merar kwanay kwanabora’ara’ah.
7 Cristo manire ĩ boca ãmiado bajiroti, gãjerãre boca ãmiña mʉa cʉni. Ito bajiro mʉa yija, masa mʉare tirã riti, “Queno yigʉ ñami Dios”, yirã yirãji ĩna.
7 Taituwa hai merar kwanay kwanabuwih, Keriso a merar yi bubuwi na’atube. Saise bora’a’araten God kwanitin niyasisir.
8 “Adi macãrʉcʉ̃rojʉre judio masare ejabʉagʉ wadiñi Cristo”, ya yʉ mʉare. Ito bajiro yiñi Cristo, “Jane mejejʉ gãnare Dios ĩ goticãdo bajiroti yiñi”, mani yi masitoni.
8 A tur ao’owen, Keriso i na Jew sabuw hai bai’akirayan orot matar, God ana tur gewasin isan bow, ana omatanen uwatanah wabih gagamin itih hikirum inu’in sinaf na yabin matar.
9 Gaje ado bajiro wadiñi Cristo. “Masare ti maigʉ̃ ñari rẽtoro queno yigʉ ñami Dios”, judio masa meje cʉni ĩna yi masitoni, ado wadiñi Cristo. Dios oca tuti iti gotiado bajiroti ado bajiro gotiñi Cristo Diore:
9 Saise Eteni Sabuw God hitabora’ara’ah i ana kabeber isan. Buk Atamaninamaim hikikirum na’atube
10 Ito yicõri gaje ado bajiro ucare ña:
10 Ibanak eo maiye;
11 Ito yicõri ado bajiro ucare ñayija gaje:
11 Naatu iban maiye eo,
12 Isaías ñayorʉ ado bajiro ucañi:
12 Naatu iban Isaiah eo maiye,
13 “Dioti ñami manire masorocʉ”, yi tʉoĩa mani. Ĩre senia yʉ, mʉa ĩre tʉorʉ̃nʉcõri queno corocõ mʉa wanʉ quenatoni, ito yicõri queno corocõ mʉa ñatoni. Gaje ĩre senia yʉ. “Espíritu Santona sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji”, yi mʉa tʉoĩa wanʉtoni Diore senia yʉ.
13 Ayoyoyoban abaitumatumamaim God nuhifot bit i yasisir naatu tufuw nit, saise Anun Kakafiyin ana fairamaim yasisir ebit dogor wanawanan awan nakaratan nakarsuwai nare.
14 Yʉ ñarã, queno yirã ña mʉa, ito yicõri Cristo gayere queno masirã ña mʉa. Ito bajiri gãmeri riaso masia mʉa. Yi tʉoĩasacõa yʉ itire.
14 Taitu ayu aso’ob, kwa a gewasin i ra’at, naatu so’ob tutufin etei kwabai karam, imih karam taituwa boro kwani’obaiyih.
15 Ito bajibojarocati adi paperana mʉare oca sẽo bʉsaro gotia yʉ. Ito bajiro mʉare ya yʉ, mʉa tʉogore mʉa tʉo bʉjatoni, ito yicõri mʉa ãcabojabititoni. Sẽoro mʉare papera cõa yʉ, Dios yʉre ti maicõri ito bajiro ĩ cũjare.
15 Baise iti fef wanawanan i sawar gagamih afa bebeyan a tur ao’owen saise nuhi anakusib. Anayabin God ana gewasin ayu wanawana’umaim yari’iy
16 Mʉa judio masa mejere cʉni Cristo oca quenarise riasotoni yʉre cũñi Dios. Cristore tʉorʉ̃nʉjaro ĩna, yirocʉ mʉare riasocʉ yʉ. Adocãta ĩre tʉorʉ̃nʉrã ñari Espíritu Santona sʉoriti Dios ñarã ña mʉa ĩja. Ito bajiri queno wanʉ quenacõri mʉare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Itire tʉoĩagʉ̃ mʉare riasoa yʉ.
16 Keriso ana akir orot amatar Ufun Sabuw isah anabowamih. Naatu firis na’atube anabow God ana Tur Gewasin anao’orerereb. Saise Ufun Sabuw hinan siwar na’atube hinamatar God hai merar nay nabuwih, naatu Anun Kakafiyin nakusouwih kakafiyih hinamatar.
17 Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri Diore moa ĩsia yʉ. Ito bajiri wanʉ quenacõri, “Jesucristo ĩ ejabʉarisena Diore queno moa ĩsia yʉ”, yi tʉoĩa yʉ.
17 Isan imih au bowabow God isan, Jesu Keriso wanawananamaim abowabow i abiyasisir gagamin maiyow.
18 — ausente —
18 Anayabin iti isan ayu boro men kafa’imo sawar afa isah anao’omih. Baise abisa Keriso iyunu ao naatu abow Ufun Sabuw abonawiyih hina God tebobosiyasiyar akisinamo boro anao.
19 — ausente —
19 Anun Kakafiyin ana fairamaim, ina’inan naatu baifofofor fokarih himatar. Jerusalem imaim au nanawan abusuruf God ana tur abinan aremor ana tafaram wabin Ikonium atit.
20 Cristo gaye ĩna tʉoĩamena ñarojʉ, Cristo masare ĩ masore gaye ĩnare riasogʉ wasoticʉ yʉ. Gãjerã ĩna riasocãdojʉre, riasogʉ wa ãmobiticʉ yʉ.
20 Akokok kwanekwan efan menamaim Keriso ana tur men hinonowar imaim anabinan hinanowar. Anayabin ayu men bar wowabayan orot boro orot ta ana bar bubu rarouw nonowatin tafanamaim anawowab.
21 Ito bajiro yʉ yija, Dios oca tuti iti ucado bajiroti bajicʉ. Ado bajiro gotia:
21 Bukamaim hikikirum na’atube,
22 Jaje cʉtori yʉ riaso ucure ñajare mʉa tʉ wa ãmobojagʉti wa masibiticʉ yʉ maji.
22 Ana’an nati isan ayu kwa isa namih mar etei ayu hirorowenbibiru.
23 Adi sitajʉre moare tĩocoa yʉ ĩja. Canʉ meje mʉa tʉ wa ãmobojagʉti, wa masibiticʉ yʉ maji. Ito bajiri adocãta mʉa tʉ wacʉ ya yʉ ĩja.
23 Baise boun efan iti wanawanan ayu au bowabow i sawar naatu kwamur manin maiyow akok kwanekwan atan ata’iti isan ama akakaibababan.
24 Españajʉ wacʉ, mʉare ti rẽta wacʉ yigʉja yʉ. Mʉa rãca yʉ wanʉ quenaja bero yʉre mʉa ejabʉare ãmoa yʉ, España yʉ eja masitoni.
24 Imih bounabo anotanot boro anan ana’iti. Spain bainanawan isan ananan founamaim boro anarun ana’iti.
25 Ito bajibojarocati cajero Jerusalénjʉ wacʉ ya yʉ maji, Cristore tʉorʉ̃nʉri masare niyeru ãmi wacʉ.
25 Boun i ayu au Jerusalem anan God ana sabuw hai bowabow ta ta isan.
26 Macedonia sita gãna, ito yicõri Acaya sita gãna cʉni, ado bajiro tʉoĩayijarã ĩna: “Jerusalén gãna Jesure masirã, bojoro bʉjarã yirãji coriarã. Ito bajiri niyeruna ĩnare ejabʉarʉja mani”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Niyeru miojucõri yʉre ĩsicã ĩna. Ito bajiri iti niyeru Jerusalén gãnare ĩsigʉ̃ wacʉ ya yʉ.
26 Ekalesia sabuw nati Masedonia naatu Akaiya wanawanan Jerusalem sabuw yababan wairafih hai tur hinonowar i yasisir auman baibaisih isan hai siwar kaifai hiyai.
27 Macedonia sita gãna, ito yicõri Acaya sita gãna, judio masa meje ñabojarãti, “Jerusalén gãna judio masare, ĩnare ejabʉarʉja mani”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Cajero maji judio masa mejere cʉni Dios masare ĩ masore gaye riasoyijarã judio masa maji. Ito bajiri adocãta judio masa meje ñarã judio masa bojoro bʉjarãre, ejabʉaja quena.
27 Iti sinaf isan i hiyasisir, naatu kabay hiyai hibiyafar ana itinin i wayow na’atube hisinaf. Anayabin Jew sabuw ayubih ana baigegewasin i wan Ufun Sabuw hifaramih bairi hibai.
28 Jerusalén gãna Jesure masirãre iti niyeru yʉ ĩsija bero, Españajʉ wacʉ mʉare ti rẽta wacʉ yigʉja yʉ.
28 Imih ayu bowabow anisawar hai siwar kafai abai anan anitih. Imaibo au Spain ananan ef aumatan boro anarun ana’itibo anan.
29 Mʉa tʉ ejacõri Cristo gayere yʉ riasoja, mʉa wanʉroca yigʉ yiguĩji Cristo.
29 Ayu kwa isa ananan, i aso’ob Keriso ana baigegewasin tutufin etei boro auman anan.
30 Yʉ ñarã Cristore tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa. Ito yicõri Espíritu Santona sʉoriti gãmeri ti maia mʉa. Ito bajiri yʉre yiari Diore mʉa senitoni mʉare ʉsirio codea yʉ.
30 Taitu, abifefeyani ata Regah Jesu Keriso wabinamaim naatu Anun Kakafiyin ana yabowamaim au biyababanamaim kwanikofan naatu isou kwanayoyoban God nibaisu.
31 Judea gãna Jesure masimena yʉre ñeñaro ĩna yibititoni, Diore bʉsi ĩsiña mʉa, yʉre yiari. Ito yicõri gaje ado bajiro Diore seniña, Jerusalén gãna Cristore masirã, bʉto wanʉ quenacõri, yʉ niyeru ãmi warise ĩna boca ãmitoni.
31 Kwanayoyoban saise Eteni Sabuw Judea wanawanan tema’am umahine God natafafaru naatu God ana sabuw Jerusalemamaim tema’am au bowabow isan hiniyasisir au merar hinay.
32 Ito bajiro yʉre yiari mʉa bʉsi ĩsija, Dios ĩ ãmoro bajiroti mʉa tʉ wanʉ ejagʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri queno ʉsi cʉticõri gãmeri ejabʉarã yirãji mani.
32 Saise God nakokok na’at ayu boro ereyasisir ana matabir maiye not boubun auman anan kwa aninanawani.
33 Mani sajari oca cʉtiroca yigʉ ñami Dios. Mʉa rãca ñatĩñajaro Dios, ya yʉ. Ito bajiro riti bajitĩñajaro.
33 Tufuw ana God kwa etei isa nama wanatowan. Amen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.