Romanos 11
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 “Dios ñarã Israel sita gãna ĩnare jidicãcõrʉ”, yire ¿tʉoĩati mʉa? Meje ĩnare jidicãbeami. Israel sita gagʉti ña yʉ cʉni. Ito bajiri yʉ ñicʉ ñasʉorʉti ñami Abraham ñayorʉ. Ito yicõri Benjamín ya butu gagʉti ña yʉ. Ito yicõri Benjamín janerãbatia janamiti ña yʉ.
1 Ayu kwa abibatiyi: Kwanotanot Israel sabuw God kwahirih? Aiyabin! Ayu i Israel orot, Abraham ana rara’ane atufuw naatu au durun i Benjamin.
2 Jane mejejʉ gʉa Israel gãnare beseñi Dios, ĩ ñarã ĩna ñatoni. Ito yicõri gʉare jidicãbeami ĩ. Dios oca tutijʉ Elías ñayorʉ ĩ oca gayere tiyija mʉa. Dios rãca bʉsigʉ, “Israel gãnare seti ña”, yire gaye yiyijʉ Elías ñayorʉ. Tite. Ado bajiro yiyijʉ ĩ, Diore bʉsigʉ:
2 God ana sabuw marasika nowanamih rurubinih men kwahirihimih. Buk wanawanan efan ta’amaim Elijah Israel sabuw isah gam God iu kwanotanot?
3 “Yʉ Ʉjʉ, mʉre goti ĩsiri masare sĩayijarã Israel sita gãna. Mʉre rʉ̃cʉbʉorã ĩna soe ĩsisotira casabo cʉni ruyurioñi ĩna. Ito yirã ñari, yʉre cʉni sĩa ãmocã ĩna. Yʉ sĩgʉ̃ti mʉ oca gotiri masʉ catia maji”, yiyijʉ Elías Diore.
3 “Regah ifefeyan eo, “Regah a dinab orot etei hirouw himorob sawar, naatu a sibor hai gemogem i etei hikwayam hihururuw hire, ayu akisu’umo kutatabuw ama’am. Naatu boun i tesisinaftobon ayu hinarabu ana morobomih.”
4 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Dios: “Mʉ sĩgʉ̃ meje ña. Siete mil ñarã masa ñama maji yʉre rʉ̃cʉbʉorã. Gãjerã ĩna meni rujeorʉ Baal wame cʉtigʉre ñini rũjũ rʉ̃cʉbʉo yibiticã ĩna”, yiyijʉ Dios Elías ñayorʉre.
4 Baise God Elijah iya’afut eo, “Ayu au bai’ufununayah sabuw etei seven thousand iyab Baal men hikwakwafir i tema’am.”
5 Elías ĩ ñaratʉ̃a, Dios ĩ beseado bajiroti adocãta cʉni Israel gãna coriarãre beseguĩji Dios, ĩ ñarã ĩna ñatoni. Ĩnare ti maicõri ĩnare beseñi Dios.
5 Ef i nati ta’imon boun emamatar. Sabuw matanta’amo iyab God ana manaw ana kabeberamaim rurubinih i tema’am.
6 Ĩna queno yirena sʉori meje beseñi Dios. Ĩnare ti maicõri beseñi ĩ. Ĩna queno yirena sʉori ĩ besero bajija, ĩnare waja yirocʉ robo beseborʉ ĩ. Quenarise ĩna yibitibojarocati, ĩnare ti maicõri beseñi Dios.
6 I ana roubinen i manaw kabeber tafanamaim bat esisinaf. Men sabuw hai bowabowamaim. Anayabin God ana roubinen sabuw hai bowabowamaim na’itin narurubiniyih na’at, nati manaw kabeber i yabin en.
7 Ado robojʉa bajia. Israel sita gãna, “Queno yirã ñama ĩna”, ĩ yire ĩna ãmobojarocati, “Queno yirã ñama ĩna”, yibisijʉ Dios. Coriarãti Dios ĩ beseana, “Ĩna ñama queno yirã”, yiyijʉ Dios. Gãjerãma Dios oca tʉo ãmomena ñayijarã ĩna.
7 Ana itinin nati isan, Israel sabuw abisa isan hinot hinunuwet men hitita’urimih, baise sabuw matan ta God rurubinihiwat hinunuwih hitita’ur. Sabuw turin God ea’afih tainih gogor naatu dogoroh fokar.
8 Ĩna gayere bʉsia Dios oca tuti. Ado bajiro gotia: “Ĩre ãmomenare ĩ oca ĩna tʉo masibitiroca yiyijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri gãjerã ĩ ocare ĩna gotibojarocati tʉo masibisijarã ĩna. Ito bajiroti bajia adi rʉmʉri cʉni”, yi gotia Dios oca tuti.
8 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
9 Ado bajiro yiñi David ñayorʉ Diore:
9 Naatu David eo na’atube,
10 Ĩna tʉo masibitiroca yiya. Sĩgʉ̃ rʉ̃cʉrise ãmi wacʉ robo bajiro, ĩna ñeñaro yirise tãniroca yiya mʉ, yiyijʉ David ñayorʉ Diore.
10 Matah kubofafar, saise men hinanuw,
11 ¿No bajiro tʉoĩati mʉa? Dios judio masare, ĩre ĩna ãmobejare, ¿ĩnare jidicã ruyuriogʉ yiguĩjida? Meje ĩnare jidicã ruyuriobiquĩji Dios. Judio masa Diore ĩna ãmobeja, judio masa mejereama masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiro gãjerãre ĩ masoja ti masicõri, ãmotirã yirãji judio masa cʉni.
11 Abibatiy maiye. Israel sabuw ah rusukun hire’er boro na’atuka hina’in? En anababatun! Baise boro hinamisir maiye. Anayabin i hai ra’iyemaim ef botawiy yawas gewasin na Ufun Sabuw hibai, isan imih Israel sabuw isah tibibobowen.
12 Judio masa Diore ĩna cʉdibejare, jaje quenarise gaye masa jãjarãre ejayijʉ. Judio masa Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbejare judio masa mejere cʉni jaje quenarise gaye ejayijʉ. Ito bajiri Cristore tʉorʉ̃nʉsʉoyijarã ĩna cʉni ĩja. Judio masa cʉni Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja, bʉto bʉsa masa jeyarore quenarise ejaro yiroja.
12 Jew sabuw hai kakafihimaim baigegewasin gagamin tit tafaram etei ebaib. Naatu i ayubih ana kasiyomaim Ufun Sabuw baigegewasin gagamin na’in suware tebaib. Imih Israel sabuw moumurih na’in hinarur ana veya baigegewasin i boro gagamin na’in hinab.
13 Mʉa judio masa mejere cʉni bʉsigʉ ya yʉ. Mʉare Dios oca gotire ña yʉre. Mʉare yʉ riasotoni yʉre cũñi Dios. “Iti ña moare ñasarise”, yi tʉoĩa yʉ.
13 Boun i kwa Ufun Sabuw isa ao. Ayu iti na’atube kwa Ufun Sabuw a tur abarayan ana ma’am, ayu iti bowabow wanawananamaim boro anasinaftobon anabow gewas.
14 Yʉ ñarã judio masa, mʉare bajiro ĩna bajire ãmogʉ̃, itire gotia yʉ. Dios mʉare masoja masicõri, ãmotirã yirãji ĩna cʉni. Ito yija Cristore tʉorʉ̃nʉrã yirãji gajea. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare masogʉ̃ yiguĩji Dios.
14 Saise imaim anotanot au sabuw Jew hita’it ra’ahu hinanugigir ibo hinan yawas hinab.
15 Judio masare Dios ĩ jabeto jidicãrajʉ, masa jeyarore oca quenarise cũyijʉ Dios, ĩ rãca ĩna queno ñatoni. Ito bajiro ĩ oca cũyijʉ Dios judio masa mejere cʉni. Ito bajiri Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja Dios ñarã ñarãji ĩna cʉni. Bʉto bʉsa quenaroja, judio masa cʉni Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja. Jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabore ñaroca ĩnare masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri godabojarãti mʉcana tʉdi catirã robo bajirã yirãji ĩna.
15 Anayabin Jew sabuw kouh God hibitinimaim, tafaram wanawanan sabuw God ana rakit hima’am botabirih hina bairi hitounuw. Imih God sabuw bairi tibitounuw ana veya, ana itinin i sabuw murumurubih bow na yawas ebitih maiye na’atube.
16 Ado bajiro bajia. Jabeto cʉjabʉra gaye, boca ãmicõri, Dios ĩ quenoja, ñarocõti cʉjabʉra quena jedicoaro yiroja. Yucʉgʉ ñe, jeyaro iti quenaja, jeyaro rʉjʉri cʉni quena jediroja. Ito bajiro bajiyijʉ Abraham ñayorʉ. Queno yigʉ ñari, Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ ĩ. Ito bajiri ĩ janerãbatia Diore ĩna tʉorʉ̃nʉja, queno yirã ñarã yirãji ĩna cʉni.
16 Rafiy kafuf imasib reban sibor kuyayara’ah, kafuf tutufin etei i kakafiyin matar, naatu ai wairoron turin God ana sibor inabitin na’at, famefamen auman i nowan himatar.
17 Cogʉ yucʉgʉ, olivo wame cʉtiricʉ, rʉjʉ jatacõacõri, rocati judiragʉ rʉjʉ ãmicõri wõja, cogʉ gaye bajiroti bajiroja. Ito bajiroti Dios cʉni judio masare cõacõri, judio masa mejere cʉni, mʉare ĩ ñarã ñatoni cũñi ĩ. Ito bajiri Dios ye quenarise bʉjacõri gʉa judio masa rãca sĩgʉ̃re bajiro bajirã ña mʉa.
17 Kwa Ufun Sabuw a’itinin i kutor olive famefamen na’atube. Baise hi’afuw umatanum olive famenamaim hituwituw hikuboubunih hiyen, imih boun kwa i Jew sabuw hai yasisir turin kwabai kwabiyasisir.
18 Ito bajiro Dios ĩ yija, “Judio masa rẽto bʉsaro queno yirã ña gʉa”, yi tʉoĩabitirʉja mʉare. “Judio masare mani riojʉajʉ beseñi Dios”, yire gayere tʉoĩaña mʉa. Cristo judio masʉ ĩ rujearena sʉoriti mʉare masoñi Dios. Ito bajiri, “Judio masa rẽto bʉsaro queno yirã ña mani”, yiado ma mʉare.
18 Isan imih sabuw nati ai famehibe hi’afuw hire’ere men kwananuw furuwih kwani’o’orotomih. Anayabin kwa i ai famefamen, naatu ai famen ana fair i ai anane ana fair ebaib.
19 Mʉa judio masa meje ñarã, ado bajiro yiborãji gajea: “Judio masare jidicãyijʉ Dios, ĩ ñarã mani ñatoni. Ito bajiri ñasari masa ña mani”, yi tʉoĩabojarãji gajea mʉa.
19 Kwa boro iti na’atube kwanao, “Ai famen hi’afuw hisaroun, imih ayu boro i ana efanin anab hinitutuwu.”
20 Riti ña, judio masare Dios ĩ jidicãre. Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbejare, ito bajiro yiñi ĩ, ĩnare. Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉbeja, mʉare cʉni cõacõborʉ ĩ. Ito bajiri, “Judio masa rẽto bʉsaro ñari masa ña mani”, yi tʉoĩabesa mʉa. “Ñasarã meje ña mani”, yi tʉoĩaña mʉa. Ito bajiro tʉoĩacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiya, ĩre rʉ̃cʉbʉorã.
20 Nati i turobe. Nati sabuw ai famehibe hi’afuw hibisaroun, anayabin men hitumatum, kwa i kwaitumatum imih kwana hai efan kwabai. Baise nati isan men kwanio’oro’ot.
21 Dios judio masare, cajero ĩ beseanare ĩ cõaja, mʉare cʉni cõa masiguĩji ĩ.
21 Anayabin Jew sabuw i ai famen anababatun men yawananih, baise e’afuw isaroun, imih kwa auman boro men nayawanan nihamiy kwanama’amih.
22 “Jaje quenarise gaye yami Dios masare. Ito yicõri masare bʉto ĩna tõbʉjaroca cʉni yami Dios”, yi tʉoĩaña mʉa. Ado bajiro bajia. Ĩre rʉ̃cʉbʉomenare bʉto ĩna tõbʉjaroca yibojagʉti mʉare queno yami. Ito bajibojarocati mʉa ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñabeja, mʉare cʉni cõacõborʉ ĩ.
22 Imih God ana kabeber naatu ana yaso’ar hairi kwana’itin. Sabuw iyab kakafin sinafuyah God nati sabuw isah i yan esoso’ar, baise kwa isa i ekakabeber. Naatu i ana kabeberamaim kwanama’am na’at i mar etei ana gewasin kwanama. Baise men imaim kwanama’am kwa i boro na’afuw nabosairi kwanatit.
23 Judio masa ĩ cõana, Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja ĩ ñarã ñaroca yigʉ yiguĩji ĩ mʉcana. Ĩ masirisena, ĩ ñarã ñaroca yi masiguĩji mʉcana.
23 Sabuw nati hinamatabir maiye hinabusuruf God hinabitumitum, boro nabow hai efanamaim naya. Anayabin God ana fair ema’am karam boro nasinaf.
24 Judio masa meje mʉa ñabojarocati ĩ ñarã bajiro mʉare cũñi Dios. Judio masa ñama cajero Dios ĩ beseana. Cajero ĩ beseana meje mʉa ñabojarocati josari ĩ ñarã mʉa ñaroca yiñi Dios. Judio masa cajero ĩ beseana mʉcana ĩ ñarã ñaroca ĩ yija, josari mejeti ñaroja.
24 Kwa Ufun Sabuw, kwa i kaiyar olive famen na’atube kwama’am hi’afuw kwana umatanum olive famenamih hitutuwi. Naatu Jew sabuw i umatanum olive na’atube. Isan imih God karam ai famefamen anababatun hitagagagir ti’inu’in boro nabow nitutuwen maiye.
25 Yʉ ñarã, masa ĩna masibiticati gayere, mʉare gotigʉ ya yʉ. Dios ĩ beseana ña mani. “Jeyaro masirã ña mani”, mʉa yi tʉoĩabititoni, iti gaye ocare mʉare gotia yʉ. Adocãta judio masa jãjarã ñama Diore tʉo ãmomena. Ito bajiro bajitĩñamenaji ĩna. Judio masa meje ñarã, Dios ĩ besecãna, Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, judio masa cʉni Diore ãmorã yirãji ĩna.
25 Ayu akokok iti tur ana kirikirifot i kwanaso’ob gewas, saise men kwa akis not wairafih kwanarouw kwana’omih. Israel sabuw afa dogoroh i fokar, imih boro nati na’atube hinama nanan Ufun Sabuw runamih hio ana fofonin hinan hinarun.
26 Ito bajiro judio masa Diore ĩna ãmoja, jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabore ñaroca ĩnare masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiro ucare ña Dios oca tutijʉ:
26 Ef iti na’atube namatar saise Israel sabuw etei boro niyawasih, Buk Atamaninamaim iti na’atube eo.
27 Ito bajicõri, ñeñaro ĩna yirise yʉ ãcabojoja, jane mejejʉ yʉ goticãdo bajiroti yigʉ yigʉja yʉ, yi gotia Dios oca tuti.
27 “Naatu
28 Adocãta judio masa jãjarã Cristo oca quenarise rʉ̃cʉbʉomena jaicoama. Ito bajiri Dios wajana ñama ĩna. Ito bajiro ĩna bajijare, mʉa judio masa mejejʉa tʉorʉ̃nʉsʉoa mʉa. Judio masa ĩna Diore ãmobitibojarocati, ĩjʉama ĩnare ti maiguĩji maji. Ĩna ñicʉsabatiare cʉni ti maiñi ĩ. Ito bajiri adi rʉmʉri gãna judio masare cʉni ti maiami ĩ maji.
28 Israel sabuw hina God ana rakit na’atube himatar, saise Tur Gewasin kwa Ufun Sabuw isa tan. Baise Israel i God ana rourubinen sabuw, imih God ebiyabuwih anayabin uwahinah oro’orot wabih gagamin.
29 “Ĩnare besecʉ yʉ. Ito bajiri ĩnare queno yigʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji ĩ. Ĩ goticãdo bajiroti jidicãbicʉ yiguĩji Dios.
29 God men kafa’imo siwar bitih umahimaim bosair naatu ana sabuw rurubinih isah nuhin burumih.
30 Cajero Diore cʉdibisija mʉa. Judio masa Diore ĩna cʉdibeja ticõri, mʉajʉare maicõri, mʉare masoñi ĩ.
30 Baise kwa Ufun Sabuw marasika God fanan kwasair, baise boun ana kabeber i’obaiyi kwa’i’itin, anayabin Israel sabuw fanan hisair.
31 Adocãta judio masa Diore cʉdirã meje ñama. Ito bajiro ĩna bajibojarocati, mʉare ĩ ti mairo bajiroti, ija ĩnare cʉni ti maigʉ̃ yiguĩji ĩ.
31 Naatu ef i ta’imon, kabeber nati kwakwabaib i boun Jews sabuw auman God i’obaiyih ti’i’itin.
32 Mani jeyaro Diore cʉdimena riti ñacʉ mani maji. Ñeñaro mani yi ãmoja manire camotabisĩ Dios. Ito bajiro yiñi, ñeñaro mani yija bero, “Bʉto yʉre maisacõguĩji Dios. Ĩre yʉ ñeñaro yirise yʉ goti rẽtobuja, yʉre ãcabojogʉ yiguĩji”, mani yi tʉoĩa masitoni.
32 Anayabin sabuw etei hibifanasair isan God ibasit hifanasair, saise hai fanasairane etei’imak takabibirih.
33 Quenasacõa. Quenoguti yigʉ ñami mani Jacʉ Dios. Jeyaro masigʉ̃ ñami ĩ, ito yicõri jeyaro tʉo masigʉ̃. Ĩ tʉoĩarisere masibea mani. Ito yicõri ĩ yirisere ti masibea mani.
33 Yowe! abifofofor men kafaita,
34 Ado bajiro gotia Dios oca tuti: “Ñimʉjʉa Dios ĩ tʉoĩarise tʉoĩagʉ̃ mami. Ñimʉjʉa Diore riasogʉ mami.
34 O yait Regah ana not iso’ob?
35 Ñimʉjʉa mami, ‘Diore ĩsicʉ yʉ. Ito bajiri yʉre waja ruyurioami ĩ’, yigʉ”. Ito bajiro ucare ñayija jane mejejʉti.
35 O yait God a sawar itin,
36 Adi sita ñarotire jeyaro rujeoñi Dios. Ĩ́na sʉoriti jeyaro ña. Ito yicõri ĩ ye riti ña. Ito bajiro ĩ bajijare ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñacõrʉja manire. Ito bajiro riti bajitĩñajaro.
36 Anayabin sawar tutufin etei hai an i God,
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.