Mateus 8
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Jesús ĩ tʉria roja ejaroca jãjarã masa sʉyayijarã ĩre.
1 Jesu oyaw wanane re nan ana veya’amaim, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’ufunun bairi hin.
2 Ito ĩ waroca sĩgʉ̃ ĩ ya rujʉ cami jogagʉ Jesure canamʉoyijʉ. Jesús riojo rijomunigãna ñini rũjũyijʉ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ Jesure:
2 Naatu orot ta biyan kokom ani’anin na Jesu nanamaim sun yowen eo, “Regah inakokok na’at basit biyou iniwa’an nigewasin.”
3 Ĩ ito yija tʉocõri, ĩ ya ãmona moa jeoyijʉ Jesús.
3 Jesu uman ru’atayan orot biyan butubun eo, “Ayu akokok, biya igewasin.” Mar ta’imonamo orot biyan kokom etei hihururuw hire orot biyan igewasin.
4 Ito yicõri ado bajiro rotiyijʉ Jesús ĩre:
4 Naatu Jesu orot iu, “Men orot babin ta ana tur inaowenamih, baise mutufor kwen firis biya enutitiy naatu Moses ana obaiyunen tur eo na’atube, sibor inayai sabuw etei matahimaim hina’itin o biya igewasin.”
5 Capernaum wame cʉtiri cʉto Jesús ĩ ejaroca sĩgʉ̃ surara ʉjʉ ĩ tʉjʉa wayijʉ. Romano masʉ ñayijʉ ĩ. Jesús tʉ ejacõri ado bajiro ĩre josayijʉ:
5 Nati ana veya’amaim Jesu na Capernaum titit, basit Roman baiyowayan hai orot ukwarin na baibais isan Jesu ifefeyan.
6 —Tʉoya yʉ Ʉjʉ mʉ. Yʉ ya wijʉ yʉ ya moari masʉ cõ yosami. Bʉto juni wisi yosami, yiyijʉ ĩ Jesure.
6 “Regah, ayu au bowayan orot ta i sawow, an uman himorob, baremaim inu’in, misir isan men karam, biyan ebababan kwanekwan.”
7 Ĩ ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre:
7 Basit Jesu eo, “Boro anan a orot aniyawas.”
8 Ito bajiro ĩ yiroca ado bajiro cʉdiyijʉ surara ʉjʉ, Jesure:
8 Baiyowayan orot ukwarin Jesu iya’afut eo, “Regah ayu men orot gewasu boro inan au bar wanawanan inarun, baise turawat kuo au bowayan orot eyawas.
9 Gãjerã yʉ ʉjarã roca gagʉ ña yʉ. Ĩna rotirise cʉdigʉ ña yʉ. Ito bajiri yʉ roca gãna yʉ ya surara yʉ rotirã ñama yʉre cʉni. Sĩgʉ̃re, “Wasa”, yʉ yija waguĩji ĩ. Gãjire, “Waya”, yʉ yija wadiguĩji ĩ. Ito yicõri yʉre ejabʉari masʉ ĩre yʉ rotija, ĩre yʉ rotiro bajiroti yiguĩji ĩ. Adojʉnati mʉ goti ñucaja yʉ ya moari masʉ caticoagʉ yiguĩji, yiyijʉ ĩ Jesure. |src="CN01702B.TIF" size="col" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="San Mateo 8.9-9"
9 Anayabin ayu i roubabaruwen ana fair biyau’umaim ema’am, naatu baiyowayah etei ayu bab’umaim tema’am, imih baiyowayan orot ta isan anao, ‘Ni’imaim kwen,’ i boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti imaim kuna,’ i boro nan, naatu au bowayan orot ta isan anao, iti kusinaf, i boro nasinaf, imih turawat kuo au orot boro nayawas.”
10 Ito bajiro ĩ yija tʉo ʉcacõri, “Yʉre tʉorʉ̃nʉsacõami ãni”, yi ti masiyijʉ Jesús ĩre. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre:
10 Jesu iti tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu sabuw hi’ufunun bairi hinan tatabir isah eo, “Anababatun a tur ao’owen, Israel wanawanan men kafa’imo orot ta ana baitumatum gagamin iti na’atube bitumatum atita’urimih.
11 Riti mʉare gotia yʉ. Jãjarã ũmacañi ĩ quedi sãjaro gãna ĩ joejearo gãna cʉni ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri ba rujirã yirãji ĩna. Abraham, Isaac, ito yicõri, Jacob ñayoana rãca ba rujirã yirãji.
11 A tur ao’owen, sabuw moumurih boro veya yeninane naatu veya ra’iyinane hinan mar ana aiwobomaim hina run, gem sisibinamaim hai efan hinabow Abraham, Isaac, naatu Jacob bairi hiniyasisir.
12 Israel sita gãna Dios rotirojʉ ejaboanare rãitĩarojʉ ĩnare cõagʉ̃ yiguĩji ĩ. Itojʉ ejacõri ñeñaro tõbʉjarã yirãji. Ito bajiri oticõri bʉto tʉoĩa oca jairã yirãji, yiyijʉ Jesús masare.
12 Baise sabuw iyab mar ana aiwobomaim hitarur i boro maramaim hinabow hinarauw hinare gugumin wanawanan hinarun. Nati’imaim hinama hinarerey wah hinanib kakikak hiniwa’an.”
13 Ito yija surara ʉjʉre ado bajiro yiyijʉ Jesús:
13 Imaibo Jesu baiyowayan orot ukwarin iu, “Aubar kwen, naatu abisa kubitumatum i boro namatar.” Naatu nati ana veya’amaim akir wairafin bar sawow inu’in yawas.
14 Pedro ya wijʉ wayijʉ Jesús. Iti wi ejacõri, Pedro mañicõre tiyijʉ Jesús. Cama joejʉ iso cõ jesaja tiyijʉ Jesús. Bʉto rujʉ yayijʉ isore.
14 Naatu Jesu na Peter ana bar titit, Peter rawan babin sawow biyan fora’ab inu’in itin.
15 Isore ticõri ãmo ĩ moaĩarocati rujʉ yarise jedicoayijʉ isore. Ito bajiri wʉmʉcõri masare eca bocasʉoyijo iso.
15 Basit Jesu babin uman baib ana veya’amaim, ana sawow i en misir bay bogaigiwas.
16 Iti rãioroca jãjarã rʉ̃mʉ́ sãñarãre Jesús tʉjʉ ãmi ejayijarã masa. Ito ĩna bajija ticõri, coji ĩ bʉsirisenati rʉ̃mʉ́are bucõacõyijʉ Jesús. Ito yicõri ñarise cʉtirãre yisioyijʉ Jesús.
16 Birabirab sabuw wagabur kouh hiyen hima’am hibow hina Jesu biyan hitit, naatu awanawat eaf eo wagabur hibihir hititit, naatu sabuw afa hisawow hibow hinan auman etei iyawasih.
17 Ito bajiro rẽtayijʉ Isaías Diore goti ĩsiri masʉ ñayorʉ ĩ goticãdo bajiroti. Ado bajiro yiyijʉ Isaías ñayorʉ: “Manire rujʉ gajajuarise ito yicõri mani rujʉ ñarise cʉtirise yisiogʉ yiguĩji”, yiyijʉ Isaías ñayorʉ yʉre tʉoĩa yugʉ, yiyijʉ Jesús masare.
17 Sawar iti himamatar i dinab orot Isaiah eo kikirum na iturobe,
18 Jãjarã masa ĩ tʉjʉ ĩna gãni biaja ticõri, “Gaje dʉjajʉ jẽa wato mani”, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
18 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiruru’ay Jesu itih, basit ana bai’ufununayah iuwih eo, “Kwabobuna tarabon harew kukuf rewan rounane.”
19 Ĩna waroto riojʉa sĩgʉ̃ Moisés rotirise riasori masʉ, Jesús tʉ ejayijʉ:
19 Naatu ofafar bai’obaiyenayan orot ta na Jesu isan eo, “Bai’obaiyenayan, ayu o menamaim kwenan ayu boro imaim airit tanan.”
20 Ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre:
20 Jesu iya’afut eo, “Sigarafor i hai batar tema’am, naatu mamu hai batar tema’am imaim ti’inu’in, baise Orot Natun inure in biyan tubaiwa’an isan aurin efan en.”
21 Ito yija gãji Jesús rãca riasotiri masʉ ado bajiro yiyijʉ ĩre:
21 Bai’ufununayah orot tabo na Jesu isan eo, “Regah karam wan itihamiyu atan tamai momorob atayai’ibo atan ati’uf nuni airit tanan?”
22 —Adocãtati yʉre sʉyaja quena. Godarãma godarãmasiti gãmeri yujejaro. Jeyaro mʉ tʉoĩa oca jairisere jidicãcõri yʉre sʉyaja quena, yiyijʉ Jesús ĩre. Yʉre tʉorʉ̃nʉmena godacãnare bajiro bajirã ñama. Ĩnamasiti godarãre yujerã yirãji.
22 Baise Jesu iya’afut eo, “Ayu kwi’ufnunu tan, iyab himomorob taiyuwih boro hinaya’ih.”
23 Ĩ ito yija bero cumajʉ ĩ rãca riasotirã rãca sãjayijʉ Jesús.
23 Naatu Jesu wa isra’at ana bai’ufununayah hiyen bairi hiboy hirabon.
24 Itajura gʉdareco ĩna tʉjaroca mino bʉto wẽayijʉ. Ito bajicõri cumajʉ jacũsãyijʉ. Ito iti bajibojarocati canigʉ̃ yiyijʉ Jesús.
24 Naniyan meyemeye yabat gagamin misir wan kikiy yen wa iwanasum. Baise Jesu wa uranane nuhin bur inu’in ufu’ufut.
25 Ito iti bajija ticõri, ĩ rãca riasotirã ĩre yujioyijarã. Ĩre yujiocõri ado bajiro yiyijarã ĩna ĩre:
25 Bai’ufununayah hina Jesu hibunibun hio, “Regah, iniyawasi, wa iu’unun kafa’imo tana morob.”
26 —¿No yija bʉto güiati mʉa? Yʉre queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa, yiyijʉ ĩ ĩnare. Ito yija wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ ĩ. Ito yicõri minore, “Wẽabesa”, ito yicõri jacũrise, “Jacũbesa”, yiyijʉ Jesús.
26 Jesu iyafutih eo, “Kwa aisim kwabirubir? A not men nakabom, ayu kwanitutumu boro men kwanamorobomih.” Imaibo misir kwarar yabat kotar eotanih mar ta’imon nuwarob eafuw.
27 Ĩ rãca riasotiri masa itire ticõri rujʉ ʉcayijarã:
27 Ana bai’ufununayah hifofor hio, “Iti orot i abi orot? Karam yabat naatu kotar boro fanan hinab hinanutanub.”
28 Itajura gaje dʉjajʉ Gadara wame cʉtiri sita ejayijarã ĩna. Ito ĩna ejaroca jʉ̃arã ʉ̃mʉa masari cumajʉ budi wadiyijarã. Ito yicõri Jesús tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijarã ĩna. Jʉ̃arãjʉti rʉ̃mʉ́a sãñarã ñayijarã ĩna. Bʉto guarã ñayijarã ĩna. Ito bajiri ĩna tʉ rẽta masia mañijʉ.
28 Naatu hirabon hina harew kukuf rewan rounane tafaram wabin Gadara hititit ana veya, orot rou’ab marasika wagabur kouh hito hirun rah yanamaim hima’ama hitit, hai itinin i birubir naatu nati efanamaim men yait ta reremoramih, anayabin hibirubir orot rou’ab isah. Baise Jesu nati’imaim titit ana veya, hairi hina Jesu biyan hitit.
29 Jesure ticõri ado bajiro awasãyijarã ĩnare sãñarã rʉ̃mʉ́a:
29 Hiwow hio, “God Natun, aki isai mi’itube inasinafumih kunan? Aki baimakiy initi’imih, bo aki ai baimakiy ana veya binatit.”
30 Ito sõjʉa nocõ mejeti jãjarã ecana yesea ãma ba ñayijarã.
30 Naatu nati’imaim for i men ef yok hima hi’u’ufar.
31 Yeseare ticõri ado bajiro Jesure josayijarã rʉ̃mʉ́a:
31 Imih wagabur Jesu hifefeyan hio, “Aki inanuni ana titit akokok iniyuni anan for wanawanah ana run.”
32 —Mʉare roticã yʉ. Wasa, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́are.
32 Jesu eo, “Kwatit kwan.” Hirouwatait hinunuw hin for wanawanah hirun, for himisir fan hinunuw hire hin harew kukuf yan hire hi’aa tomatom himorob.
33 Yeseare tirʉ̃nʉbojana ito iti bajija ticõri, güirã ũmaquedi wayijarã ĩna. Cʉtojʉ ejacõri, “Ado bajiro rẽtamʉ”, yirona goti jeoyijarã ĩna. Rʉ̃mʉ́a sãñabojarãre ĩna rʉ̃mʉ́a budigore gaye goti jeoyijarã ĩna iti cʉto gãnare.
33 Orot nati for hima’uten hima’am himisir hibihir hin bar merar hitit, abisa’awat himamatar hai tur hi’owen naatu orot rou’ab isah abisa mamatar auman hai tur hi’owen.
34 Ĩna ito bajiro gotija tʉocõri, Jesús tʉjʉare minijua wayijarã masa, iti cʉto gãna. Jesure güirã ĩ ware ãmorã ĩre josayijarã ĩna.
34 Imaibo sabuw nati bar merar hima’am etei hitit hina Jesu bairi hitar naatu hi’i’itin ana veya hifefeyan hiu hai tafaram ihamiy tit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.