Mateus 7
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 ’Gãjerãre seti yibesa, Dios mʉare ĩ seti yibe yirona.
1 “Taituwa hai kakafin men ina’itin inibibatiyih, God boro nibatiyi.
2 Gãjerãre mʉa seti yiro bajiroti mʉare cʉni seti yigʉ yiguĩji Dios. “Itocõ seti ña ĩnare”, gãjerãre mʉa yiro bajiroti mʉare cʉni, “Itocõ ña seti”, yi masigʉ̃ yiguĩji Dios.
2 Anayabin God boro ef ta’imon taituwa ibibatiyih na’atube, o boro nibatiy, naatu fufun ta’imon taituwa ifufufunihimaim, o boro nafufuni.
3 “Ãnire jabeto seti ña”, yibojarãti, “Gʉare jai bʉsaro seti ña”, yi masibea mʉa. Seti cʉtirã ña mʉa cʉni. Ado bajiro bajirã ña mʉa. Tʉote. Mʉa babare cajeajʉ sũjuriacã iti ñaja ti masia mʉa. Ito bajibojarocati mʉa ya cajeajʉ sita jaje iti sãña biaja, ti masibea mʉa.
3 “Aisim taituwa matah mutusukwar i’itin kikin ku’o naatu o mata ahay gagamin yi ebatabat men kui’itin.
4 Mʉa ya cajeajʉ sita iti ñabojarocati mʉa babare cajeajʉ sũjuriacã ãmicãto yiboja mʉa. Mʉamasireti bajirisereama ti masibea mʉa.
4 O taituwa isan boro mi’itube awa fariniwa’an inao, ‘Aro nekuna mata mutusukwar abosair.’ Naatu baise o mar etei i matan ahay yi ebatabat.
5 “Yiro robo yirã ña gʉa”, yirã ñaboja mʉa. Mʉa ya cajeajʉ sita sãñarisere ãmicãña maji cajero. Iti sita mʉa ãmicãja berojʉa queno ti masirã yirãji mʉa. Ito yicõri mʉa babare cajeajʉ sũjuri ñarisere ãmicã masirã yirãji mʉa. Ado bajirojʉa bajia. Bʉto ñeñaro yirise mʉa jidicãja berojʉa, “Mʉ ñeñaro yirise jidicãña mʉ”, yi masirã yirãji mʉa babare, yiyijʉ Jesús ĩnare.
5 Wanawan rerekabih, mat o taiyuw mata a’ahay ina’uy, saise boro inanuw gewas taituwa matan ana ahay ina’uy.
6 ’Bʉto quenarise ña Dios oca. Ĩre ti terãre riaso josabeja. Yaiare quenarise ĩsibea mani. Ĩnare mani ĩsibojaja, manire curutirã yirãji ĩna. Mʉa ya ñaque perla wame cʉtirisere yesea wato cõacũbeja. Mʉa cõacũja itire cʉda aborã yirãji ĩna. Ito bajiroti Dios oca quenarise ĩre ti terãre riaso josabeja ĩna tʉo ãmobeja ticõri, yiyijʉ Jesús ĩnare.
6 “Abisa kakafiyin men haru aninamih kwanitih, boro hinatatabir hinayubi. Naatu a nugunug men for nahimaim kwanarub nare, boro tafan hinayen hinawasu’uru’um.
7 ’Diore mani senija ĩsigʉ̃ yiguĩji. Ĩre mani ãmaja bʉjarã yirãji. “Mʉre bʉsi ãmoa yʉ”, mani yija, bʉsi rotigʉ yiguĩji manire.
7 “Inafefeyan boro inab, inanuwet boro inatita’ur, naatu inarukikitar etawan boro isa nabotawiy.
8 No senigʉ̃ti boca ãmiguĩji. No ãmagʉ̃ti bʉjagʉ yiguĩji. “Bʉsi ãmoa yʉ”, yigʉreti bʉsi rotigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
8 Anayabin orot yait efefeyan boro nab, orot yait enunuwet boro natita’ur naatu orot yait erurukikitar etawan boro isan nabotawiy.
9 ’“Naju ãmoa yʉ”, yi mʉa macʉ ĩ senija, ¿gʉ̃tagã ĩsirã yirãjida mʉa? Meje gʉ̃tagã ĩsimenaji mʉa.
9 “O yait natu, wahimih fefeyan kabay ibai itin ean?
10 “Wai ãmoa yʉ”, mʉa macʉ ĩ yija, ¿ãña ĩsirãjida mʉa? Meje ãña ĩsimenaji mʉa.
10 Na’atube siyamih rererey kok ibai itin ean?
11 Mʉa ñeñaro yirã ñabojarãti mʉa rĩare queno yirãji mʉa. Ito bajiri itire masicõri mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ quenarise mani senija, “Manire ĩsi masiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa mani, yiyijʉ Jesús ĩnare.
11 En baise Kwa i bowabow kakafih sinafuyah, baise kwaso’ob natunat boro siwar gewasih kwanitih, imih Tamat maramaim i ma tainin erubirub orot yait efefeyan boro siwar gewasin nitin.
12 ’Gãjerã mʉare queno yire mʉa ãmoja ĩnare cʉni queno yiya mʉa. Ito bajiroti rotiyijʉ Moisés ñayorʉ, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucayore cʉni, yiyijʉ Jesús masare.
12 Imih sawar etei taituwa isah inabow, o kukok isa tebowabow na’atube, anayabin Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai bai’obaiyen an anababatun i iti’imaim ku’ay inu’in.
13 ’Dios tʉjʉ mani eja ãmoja suari soje bajiri soje sãjarãji mani. Jeame ʉ̃jʉrojʉ wara ma jaja ma ñaroja, ito yicõri soje sãjarajʉ eyarijʉ ñaroja. Ito bajiri jãjarã warãji itijʉre.
13 “Etawan awan kukurinamaim kwanarun kwan, anayabin etawan awan gagamin, naatu ef awan hahabin inarun inanan yomaninamaim i gurugurusen ema’am naatu sabuw moumurih na’in imaim tenan.
14 Catitĩñarã wara ma eyabiti ma ñaroja. Ito yicõri iti soje sãjarajʉ jaibiti soje ñaroja. Ito bajiri coriarãti sãjarãji itojʉre, yiyijʉ Jesús ĩnare.
14 Baise etawan awan kukurin naatu ef awan tuwafutin inarun inanan yomaninamaim i yawas ema’am, naatu sabuw matan ta’amo imaim tenan.
15 ’“Dios oca goti ĩsiri masa ña gʉa”, yibojarãre masiña mʉa. Rʉori masa ñama coriarã. Mʉa tʉ ĩna ejaja, oveja guamenare bajiro ejarãji ĩna. Ito bajibojarãti bʉto yaia guarãre bajiro ñarãji ĩna.
15 “Mata to niwa’an dinab baifufuwenayah hinanan kwana’itih, anayabin hinanan ufuhine ana itinin boro sheep na’atube, baise dogoroh wanawanan ana itinin i haru tuwetuwenih.
16 Ĩna yirisejʉ ticõri masirã yirãji mʉa. Jota yucʉrijʉ rica manoja ʉyé. Jota marijʉ rica manoja higos wame cʉtirise.
16 Hai bowabowamaim boro kwana’inanih, agor ro’on boro men kiw tafanamaim inima’ub, naatu wanob ro’on boro men kiw tafanamaim inima’ub?
17 Ito bajiroti yucʉ quenarise, quenarise rica cʉtiroja. Ito yicõri yucʉ quenabitigʉ quenabiti rica cʉtiroja.
17 Ai gewasin boro niw gewas, baise ai wanawanan kour nabiw ro’on boro nukunukuwin.
18 Yucʉ quenabitigʉ quenarise rica cʉtibetoja. Ito yicõri yucʉ quenaricʉ ñeñarise rica cʉtibetoja.
18 Ai gewasin boro men ro’on nukunukuwin nayai, na’atube ai kakafin boro men ro’on gewasin nayai.
19 Yucʉgʉ queno rica manigʉ̃re itigʉre quẽacõri jeamejʉ soerã yirãji mani.
19 Ai menatan men ebiw gewas boro natar nare nab nan wairaf wan nayara’ah na’arah.
20 Ito bajiroti masare cʉni ĩna yirise ticõri ĩnare ti masirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
20 Imih dinab baifufuwenayah boro hai bowabowamaim kwana’inanih.
21 ’Jãjarã, “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yibojarãti coriarãti ũmacʉ̃jʉ yʉ Jacʉ ĩ rotirojʉ ejarã yirãji ĩna. Yʉ Jacʉ ĩ ãmoro robo bajiro yirã riti ejarã yirãji.
21 “Men sabuw etei ayu wabu hisu’ub teo, ‘Regah, Regah’ boro mar ana aiwobomaim hinarun, baise sabuw iyabowat ayu Tamai ana kok tisisinafuwat boro hinarun.
22 Iti rʉmʉ iti ejaroca jãjarã ado bajiro yibojarã yirãji: “Gʉa Ʉjʉ mʉ rotire rãca riti Dios oca bʉsisoticʉ gʉa. Mʉ rotire rãca rʉ̃mʉ́a sãñarãre bucõacʉ gʉa. Ito yicõri mʉ wame rãca jaje tiyamani ĩocʉ gʉa”, yibojarã yirãji ĩna yʉre.
22 Baibatebat ana veya nanan, sabuw moumurih na’in boro hinao, Regah, Regah, o wabimaim aki tur abai aorereb, o wabimaim aki demon kakafih anunih hibihir, naatu o wabimaim aki ina’inan moumurih na’in asinaf.
23 Ito bajiro ĩna yibojarocati ado bajiro ĩnare yigʉ yigʉja yʉ: “Yʉ ñarã meje ña mʉa. Mʉare masibea yʉ. Yʉre wa camotadicoasa mʉa. Ñeñaro yiana ña mʉa”, yigʉ yigʉja yʉ ĩnare, yiyijʉ Jesús masare.
23 Imaibo ayu boro anauwih anao, Ayu men aso’ob kwa iyab. Biyau’umaim kwatit sa’ab kwan, bowabow kakafih sinafuyah.
24 ’Yʉre tʉocõri yʉ rotiro bajiro yigʉ, ĩocʉ̃ ñami queno tʉoĩagʉ̃. Ĩ ñami sita bʉtirojʉ wi menirʉõcʉ̃ robo bajiro bajigʉ.
24 “Isan imih orot yait au tur nowar ebobosiyasiyar, i orot not wairafin ana bar to tafan wowab batabat na’atube.
25 Sita bʉtirojʉ wi ĩ menija bero ide quediyijʉ. Riari jue jaiyijʉ. Ito yicõri bʉto mino wẽayijʉ. Ito bajibojarocati sita bʉtirojʉ ñacõri cadabisijʉ iti wi.
25 Taun gagamin yar, harew tit, naatu wowog tit bar babin, baise bar men ufar re’emih, anayabin bar ana bubu an i to wanawanan rouw re wowab.
26 Yʉre tʉobojagʉti yʉ rotiro bajiro yibicʉ, tʉoĩa masibicʉ ñami ĩocʉ̃. Ĩ ñami sita jujurojʉ wi menibojarʉ robo bajiro bajigʉ.
26 Baise orot yait au tur nowar naatu men ebobosiyasiyar, i orot aurin not en bar ana bubu dones yan rouw wowowab na’atube.
27 Iti wi ĩ menija bero ide quediyijʉ. Riari jue jaiyijʉ. Ito yicõri mino wẽayijʉ. Ito bajiri sita jujurojʉ ñacõri wi jujayijʉ, yiyijʉ Jesús masare.
27 Taun yar, harew tit, naatu wowog babin, bar babinakouw, naatu nati bar re’ere i ra’iy tagurugurus sawar.”
28 Ito bajiro Jesús masare ĩ bʉsija bero rujʉ ʉcayijarã ĩna.
28 Jesu iti tur eo in sasawar ufunamaim, sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu binan hinonowar isan hifofofor men kafaita.
29 Judio masa rotirise riasori masare bajiro meje queno bʉsa riasoyijʉ Jesús. Dios ĩ cũre rãca ñasarise ĩ riasojare rujʉ ʉcayijarã ĩna masa.
29 Anayabin bi’obaiyih ana itinin i roubabaruwen ana fair isan ma’am na’atube, men Ofafar Bai’obaiyenayah na’atube’emih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.