Mateus 6

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 ’Queno mʉa yija, “Queno yama ĩna”, yijaro gãjerã yirona meje, queno yiba mʉa. Masa tiro riojo riti, “Ãni ñami queno Diore cʉdigʉ”, mʉa yi ĩobojaja ñe waja bʉjamenaji mʉa, ũmacʉ̃jʉ mani Jacʉ Dios tʉjʉ mʉa ejaja.
1 “Yate nanub, men iti baifa’i isan a bowabow gewasih sabuw nahimaim kwanabowamih, nati na’atube kwanasisinaf na’at, Tamat maramaim boro men a baiyan nitimih.
2 Ito bajiri bojoro bʉjarãre mʉa ejabʉaja masa jeyarore goti batobeja. Ito bajiro yama minijuara wijʉ, marijʉ cʉni, “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena. Bojoro bʉjarãre ĩna ejabʉaja, “Queno yirã ñama”, masa ĩna yitoni yama ĩnaõna. Riti mʉare gotia yʉ. Ito bajiro ĩna yirisenati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji.
2 “Imih veya ta akir wairafin sawar inabitin men inakurereb sabuw etei hinanowaramih, men sabuw wanawanah rerekabih Kou’ay Bar wanawanan, naatu ef gagamih yahimaim sabuw itih baifa’ih isan tisisinafube kwanasinafumih, anababatun a tur ao’owen, nati sabuw i boro men hai siwar ta God nitihimih.
3 Mʉama bojoro bʉjarãre mʉa ejabʉaja, masa ĩna masibeto ito yicõri mʉa baba ñasagʉ ĩ masibeto masare ejabʉaja quena.
3 Isan imih akir wairafin inabibais, wa’iwa’iramaim inibais, saise a’of iti sisib ema’am men naso’ob o abisa kusisinaf.
4 Reco meje masa ĩna tibeto bojoro bʉjarãre ejabʉaba mʉa. Masa ĩna tibeto bojoro bʉjarãre mani queno yija, ti masiguĩji Dios manire. Ito bajiri waja yigʉ yiguĩji manire, yiyijʉ Jesús ĩnare.
4 Iti sawar i wa’iwa’iramaim inasinaf, saise Tamat maramaim o abisa wa’iwa’iramaim isisinaf na’iti boro a baiyan nit.
5 ’Diore mʉa bʉsija, “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena bajiro Diore bʉsibeja mʉa. Ĩnama minijuara wijʉ Diore ĩna bʉsija rʉ̃gõcõri bʉsirãji. Ito yicõri ma tʉnima masa ĩna titoni Diore bʉsirã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yirisenati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji ĩna Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji.
5 “Naatu yoyobanamih men wanawanah rerekabih tisisinafube, kwanasinafumih, anayabin i tekokok Kou’ay Bar wanawanan hinabat hinayoyoban, o ef na’ih awah kaukusebamaim hinabat hinayoyoban, saise sabuw hina’itih, baise anababatun a tur ao’owen, nati sabuw hai baiyan i hibaika.
6 Mʉama Diore mʉa bʉsija, mʉa ya sõa sãjacõri soje biaya maji. Ito bajiro yicõri mani Jacʉ rãca riti bʉsiba mʉa. Ito bajiro masa mano mʉa yija ticõri, mani Jacʉ mʉare waja yigʉ yiguĩji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
6 Baise o yoyobanamih a bar inarun, etawan inahir, Tamat wa’iwa’iramaim ema’am isan inayoyoban, naatu Tamat abisa wa’iwa’iramaim isinaf i’itin boro a baiyan nit.
7 ’Diore masimena ĩre ĩna bʉsija, coji gayeti bʉsimʉcʉtiama ĩna. “Bʉto mani bʉsimʉcʉtija Dios manire tʉogʉ yiguĩji”, yi tʉoĩa bʉsibojarãji ĩna.
7 Naatu yoyobanamih men a tur nidun namomonamih, Eteni Sabuw iyab God men hisusu’ub i na’atube tisisinaf. Tenotanot yoyoban manin hinayoyoban God boro hai yoyoban nanowar.
8 Ĩnare bajiro yibeja mʉama. Ñe manire rʉyarise mani seniroto riojʉajʉ masicãguĩji Dios.
8 Men i hai sinaf kwani’u’ur, anayabin abisa inotanot Tamat i so’obabo o kubifefeyan.
9 Ito bajiri Diore mʉa bʉsija, ado bajiro bʉsiba:
9 Imih iti na’atube kwanayoyoban,
10 Masa jeyaro Ʉjʉ mʉ ñaroti rʉmʉ ejare ãmoa gʉa. Ũmacʉ̃jʉga tuti cʉni mʉ ãmoro bajiroti ñayija. Ito bajiri adi tutijʉ cʉni mʉ ãmoro bajiro riti ñare ãmoa gʉa.
10 A aiwob tan,
11 Co rʉmʉ rʉyabeto gʉa baroticõti gʉare naju ĩsiña.
11 Biyai ana fair isan mar etei ai bay initi.
12 Gʉa ñeñaro yirisere ãcabojoya. Gʉa cʉni ito bajiroti gʉare ñeñaro yirãre ãcabojoa.
12 Ai kakafih kunotawiyen,
13 ¿No bajiro yʉre cʉdirã yirãjida ĩna? yi tʉoĩabesa gʉare. Gʉa ñeñaro yibititoni gʉare ejabʉaya. Mʉ ña ʉjʉ ñatĩñarocʉ. Mʉ ña bʉto masitĩñare gaye rʉcotĩñarocʉ. Mʉ ña masa jeyaro ĩna rʉ̃cʉbʉotĩñarocʉ. Itocõ ña. Amén. Ito bajiro Diore mʉa bʉsija quena, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
13 Men routobonamaim inanawiyi’imih,
14 ’Mʉare ñeñaro yirãre ĩna ñeñaro yirisere mʉa ãcabojoja, mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ mʉa ñeñaro yirise ãcabojogʉ yiguĩji ĩ cʉni.
14 “Taituwa o isa bowabow kakafin hisisinaf inanotawiyen, Tamat maramaim o a kakafih auman boro nanotawiyen.
15 Gãjerã ĩna ñeñaro yirisere mʉa ãcabojobeja mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ cʉni mʉa ñeñaro yirisere ãcabojobicʉ yiguĩji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
15 Baise hai kakafih men inanotanotwiyen na’at, o a kakafin auman Tamat boro men nanotawiyen.
16 ’Diore tʉoĩa ãmorã bamena riti ĩre mʉa bʉsija, masa ĩna tiro riojo bojori bʉjabeja mʉa. “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena bamena riti Diore ĩna senija, masa ĩna tiro riojo bojori bʉjacã ĩna. Masa ĩna ti masitoni bojori bʉjabojacã ĩna. Riti mʉare gotia yʉ. Itinati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji ĩna Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji.
16 “Kwanayoyohar ana veya men sabuw wanawanah rerekabih kwani’u’urih, anayabin nati na’atube teyoyohar, saise taituwah hina’itih yoharayah hinarouw hinifa’ih isan. Anababatun a tur ao’owen nati sabuw hai baiyan i hibaika.
17 Bamena riti Diore mʉa bʉsija, joa cʉni queno siro, rio cʉni queno coe yiba mʉare masa ti masime yirona.
17 Baise kwanayoyohar ana veya yumat kwanasouwen arib raiy kwanay kwanisuwar,
18 “Bamena riti Diore bʉsirã ñama ĩna”, masa yibe yirona wanʉ quenama. Mani Jacʉ mani rãca ñagʉ̃ ĩ sĩgʉ̃ti masitĩñagʉ̃ yiguĩji. Gãjerã masibeto ĩ sĩgʉ̃ti masigʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri manire waja yigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
18 saise sabuw afa boro men hina so’ob kwa i kwayoyohar, baise Tamat wa’iwa’iramaim ema’ama, o abisa akisimo isinaf i’itin boro a baiyan nit.
19 ’Adi sitajʉ gajeoni jairo mio cũbesa. Adojʉ gajeoni mʉa mio cũbojarisere mʉtarãcã barã yirãji gajeoni bari masa. Gajeoni jogaro yiroja, ito yicõri riniri masa rinirã yirãji.
19 “A sawar gewasih iti tafaramamaim inaya inatototo, ganidor boro na’aan fufur naatu simur boro na’arah, naatu bainowah auman boro a bar hinakwib hinarun a sawar hinabain.
20 Yʉ tija ũmacʉ̃jʉ mani Jacʉ tʉjʉ quenarise miojuja quena. Itojʉ gajeoni bari masa manaji. Gajeoni jogabetoja. Ito yicõri riniri masa cʉni ejamenaji. Ũmacʉ̃jʉ manire yiari queno yisotitĩñagʉ̃ yiguĩji Dios. Manire ĩ queno yirise jedibetoja.
20 Imih a sawar etei maramaim inaya inatoto, saise ganidor boro men hina’aan, naatu simur boro men na’arah, naatu bainowah boro men a bar hinakwib hinarun hina bainuwihimih.
21 Gajeoni mani rʉcorojʉ mani tʉoĩarise ñaro yiroja manire. Ito bajiri ũmacʉ̃jʉ mani Jacʉ tʉjʉ quenarise mani miojuja quena, yiyijʉ Jesús ĩnare.
21 A toto abuyoy menamaim kuya’aya, o dogor boro imaim mar etei nama.
22 ’Mani ya cajea queno iti ruyuja, mani tʉoĩarise queno sosaroja manire. Ticõri queno mani tʉoĩaja mani ya ʉsi cʉni quenaroja manire.
22 “Matat i biyat ana hinow, matat gewasin, biyat etei boro marakawin.
23 Ito bajibojarocati tibojarãti queno mani tʉoĩabeja, mani ya ʉsi cʉni quenabetoja manire. Rãitĩarojʉ mani rʉ̃gõro robo bajiro bajiroja manire. “Ado bajiro ãmoami Dios”, yi masibojarãti Diore mani cʉdibeja, ĩre masirã meje ña mani. Ito bajiri bʉto bʉsa rãitĩarojʉ mani rʉ̃gõro robo bajiro bajiroja manire, yiyijʉ Jesús ĩnare.
23 Baise matat kakafin, biyat tutufin etei boro gugumin kakafin, naatu nati gugumin i wanu’umin kakafin.
24 ’Cocati mani ʉjarã jʉ̃arãre cʉdi masibea mani. Jʉ̃arã ĩna ñaja sĩgʉ̃re queno ti maicõri, gãjire ti tudirã yirãji mani. Sĩgʉ̃re queno cʉdirã yirãji mani. Gãjire queno cʉdimena yirãji mani. Iti robo bajiroti Diore mani cʉdija, niyerujʉare bʉto tʉoĩamenaji mani. Niyerure riti mani bʉto tʉoĩaja Diore queno cʉdisabea mani, yiyijʉ Jesús ĩnare.
24 “Orot ta’imon men karam boro orot gagamih rou’ab isah nabow, ana gewasin orot ta i boro nakwahir, naatu orot ta isan niyabow, orot ta ana tur i boro nanowar naatu orot ta boro nifutuw.
25 ’Gaje mʉare ado bajiro gotia yʉ: “¿Ñe bacõri catigʉti yʉ?” ito yicõri, “¿Ñe idicõri catigʉti yʉ?” yi tʉoĩabesa. “¿Ñejʉa sãñacõri ñagʉ̃ti yʉ?” yi tʉoĩabesa. Manire rujeorʉ ñacõri mani baroti, mani idiroti cʉni ĩsi masiguĩji Dios.
25 “Isan imih a tur ao’owen, ayawas isan men kwaniyababan, a tom isan, biya isan, naatu ar faifuw isan. Kwanotanot yawas i sawar gagamin ar faifuw naatu a tom hairi natabirih?
26 Minia ũmacʉ̃jʉ wʉtirãre tʉoĩate mʉa. No õno otemenaji ĩna. Ito yicõri no õno bare miojumenaji ĩna. Ĩna baroti seomenaji ĩna. Ito bajiro ĩna bajibojarocati mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩnare bare ecaguĩji. “Minoa rẽtoro ñasarã ña mani Dios ĩ tija”, ¿yi masibeati mʉa? Minoare ĩ tirʉ̃nʉja bʉto bʉsa manire tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Dios.
26 Kwanuw mamu kwa’itah, men masaw tebob naatu men masaw tefafour, na’atube aurih bay ana korom en baise Tamat maramaim kaifih bay ebitih. Imih kwa i men mamu ekakaifih na’atube ekakaifimih.
27 “Yoa bʉsari cati ãmoa yʉ”, yi mʉa oca jaija, ¿yoa bʉsaro catirã yirãjida mʉa? Meje, yoa bʉsari catimenaji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
27 Imih yababan men karam boro a yawas nakumanin kwanama’amih
28 ’“¿Ñe sãñagʉ̃ yigʉjada yʉa?” yi tʉoĩa oca jaibesa mʉa. Joa gaye gore tʉoĩate mʉa. Iti go moabetoja. Ito yicõri iti sãñaroti suabetoja iti.
28 “Naatu aisim ar faifuw isah kwabiyababan? Sigar beran kwanuw kwa’itih, men kafai hibow raro’oh ebababan, o biyah isan ar faifuw tesasakiramih.
29 Ito bajibojarocati gore seyorise iti ñaroca yami Dios. Ʉjʉ Salomón ñayorʉ gajeoni jaigʉ ñabojagʉti go robo sãña jeobitiyoñi ĩ.
29 Baise a tur ao’owen, aiwob orot Solomon toto buyoy wairafin, ana faifuw eo’osen i men ta iti beran ana gewasinabe’emih.
30 Gore seyorise iti ñaroca yami Dios. Goama seyorise ñabojaroti yoari mejeti siniaroja ũmacañi jeana. Iti siniaja ticõri, itire soerã yirãji masa. “Manire yutabuju ĩsiguĩji Dios”, ¿yi masibeati mʉa? Ĩre queno tʉorʉ̃nʉsabea mʉa.
30 God kaiyar fotan ebi’osen wainih kwana’itin, fotan iti boun natasasar, maras boro nakimow nare wairaf wan hinayara’aten hina’arah. Baise kwa i Tamat God uman yanamaim ekakaifi, aisim men kwabitumitum?
31 Ito bajiri, “¿Ñe barãti mani? ¿Ñe idirãti mani? ¿Ñe sãñarãti mani?” yi tʉoĩabitirʉja manire.
31 Imih men kwaniyababan kwanao, au ar au faifuw boro menamaim anabow ana’osen, naatu bay boro menamaim anabow ana, harew menamaim anahun anatom?
32 Diore masimena itire tʉoĩa oca jaicãbojama ĩna. Manireama mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ñacãmi, “Iti rʉya ĩnare”, yiri masʉ.
32 Eteni Sabuw i sawar iti isah tibiyababan, naatu Tamat maramaim kwa a yababan etei i so’ob.
33 “Dios ñami yʉ Ʉjʉ. Ĩ yagʉ ña yʉ”, mani yi tʉoĩaja quena. Iti ña ñasarise. “Ĩre bajiro quenarise riti yi ãmoa yʉ”, mani yi tʉoĩaja quena. Ito bajiro mani yija, iti jeyaro manire rʉyarise boca ãmirã yirãji mani.
33 Baise wan i mar ana aiwob naatu ma gewasin kwananuwih kwanab, naatu sawar iti etei boro tafan naya’abar nit kwanabow.
34 “¿Jane busuri gaye ñe yigʉ yigʉjada yʉ?” yi tʉoĩa oca jaibesa. Co rʉmʉ rʉyabeto ricati riti bajiroja. Jane busuri oca ñaja mani rãca ñagʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri, “¿ñe yigʉ yigʉjada yʉ?” yi tʉoĩa oca jaibesa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
34 Isan imih maras isan men kwaniyababan, anayabin maras ibo akisin ana yababan. Na’atube veya ta’ita’imon hai yababan men inabo’ay inanot a yababan nara’atamih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.