Mateus 5
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Jãjarã masare ticõri tʉria maja wayijʉ Jesús. Itojʉ maja wacõri rujiyijʉ Jesús. Ito yija ĩ rãca riasotirã ĩ tʉ minijuayijarã.
1 Jesu sabuw rou’ay gagamin maiyow hinan itih, basit heher yen in koun yan mare ana bai’ufununayah hina sisibinamaim himarir.
2 Ĩna ejaja ticõri, ado bajiro ĩnare riasoyijʉ Jesús:
2 Naatu busuruf i’obaibiyih eo, Jesu Oyaw tafan ma ebi’obiyih|alt="sermon on mount" src="CN01700B.TIF" size="col" loc="Mat 5.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.2"
3 —“Jaje rʉya Dios oca queno yʉ masi jeoroti”, mʉa yi tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri ĩ rãca rotirã yirãji mʉa.
3 “Sabuw iyab ayubih ana’amorob tebaib boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro ninowah hinab.
4 ’Adocãta tʉoĩa riorã mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ mʉa tʉoĩa riorise rẽtogʉ̃ yiguĩji Dios.
4 Sabuw iyab hiyababan tererey God boro ni’afutih baigegewasin nitih.
5 ’“Gãjerã rẽtoro ñasagʉ meje ña yʉ”, mʉa yi tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Dios ĩ goticãdo bajiroti queno bʉjarã yirãji mʉa.
5 Sabuw iyab taiyuwih teyayara’iyih boro baigegewasin hinab, anayabin me tafaram boro ninowah hinab.
6 ’Adocãta Diore cʉdi jeo ãmorã mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Mʉare ejabʉagʉ yiguĩji Dios, ĩre mʉa cʉdi jeo masitoni.
6 Sabuw iyab gewasin sinaf isan hi’amorob sikah emamamah boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nitih hinab nasusuwih.
7 ’Gãjerãre ti maicõri mʉa queno yija, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Dios cʉni mʉare ti maicõri mʉare queno yigʉ yiguĩji ĩ.
7 Sabuw iyab tekakabeber boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nakabibirih.
8 ’Dios ĩ ãmoro bajiro riti quenarise mʉa tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Diore tirã yirãji mʉa.
8 Sabuw iyab dogoroh uhew boro baigegewasin hinab, anayabin God boro hina’itin.
9 ’Adocãta oca quenori masa mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ, “Yʉ rĩa ña mʉa”, yigʉ yiguĩji Dios.
9 Sabuw iyab tufuw ma gewas isan tebowabow boro baigegewasin hinab, anayabin God boro natunatumih nabuwih.
10 ’Diore mʉa cʉdire ticõri, gãjerã mʉa tõbʉjaroca ĩna yija, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri, ĩ rãca rotirã yirãji mʉa.
10 Sabuw iyab gewasin tisisinaf isan hirouw tibi’a’akirih boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro hinab.
11 ’Yʉre mʉa cʉdire ticõri, gãjerã mʉare aja tudija, mʉa tõbʉjaroca ĩna yija, ito yicõri mʉare ĩna bʉsitubojaja cʉni, wanʉ quenarã yirãji mʉa.
11 “Kwabi’ufununu isan sabuw boro tur kakafin hina’uwi, hinarabi hini’a’a’akiri naatu baifuwenamaim tur kakafih maiyow hina’u’uwi isan, baigegewasin boro kwanab.
12 Diore goti ĩsiri masare cʉni ito bajiroti ñeñaro yiyijarã masa jane mejejʉ cʉni. Itire masicõri queno wanʉ quenaña mʉa. Ijajʉ Dios tʉ ejacõri ñajediro ĩ seo ĩsirisere queno bʉjarã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
12 Kwaniyasisir naatu kwanakawasa, anayabin a siwar gagamin na’in auyom maramaim inu’in boro kwanab. Ef ta’imon nati na’atube marasika dinab oro’orot hirouw hi’a’a’akirih.
13 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre:
13 “Kwa i riy na’atube sabuw etei isah. Baise riy naniyan nabi’en na’at boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye’emih, naatu sawar isan ana gewasin boro men ta nama, imih boro hinisaroun haw nare, sabuw tafan hinawas kamakamar hinaremor.
14 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
14 “Kwa i tafaram ana marakaw. Bar merar gagamin oyaw wan hiwowab ebatabat boro men karam hinibun wa’irimih.
15 Sĩabusuorise mani sĩaja sotʉ rocajʉ cũmenaji mani. Sĩabusuorise sĩacõri ũmacʉ̃jʉ cũrã yirãji mani ñajediro iti wi gãna ĩna titoni.
15 Na’atube orot babin men ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut inumih. Baise ana sisikofamaim boro nasikof bar wanawanan etei namarakaw kawin hinama.
16 Ito bajiroti queno yiya mʉa “Queno yirã ñama Diore tʉorʉ̃nʉrã”, yi ti masirã yirãji masa jeyaro. Mʉa queno yirise ticõri mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre wanʉ rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
16 Ef ta’imon nati na’atube a marakaw sabuw etei matahimaim kwanabotawiy, saise abisa gewasin kwabowabow hina’itin naatu Tamat maramaim wabin hinabora’ara’ah.
17 ’“Moisés ñayorʉ ĩ rotirise ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna riasorisere cõarocʉ wadiñi Jesús”, yi tʉoĩabesa mʉa. Itire cõarocʉ meje wadia yʉ. Ĩna riasorisere mʉa queno tʉoĩatoni wadibʉ yʉ.
17 “Ayu anan men kwananot Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai bai’obaiyen baihamiyen isan ao’omih. Ayu men i kouseiren isan anamih, baise sinaf yabih matar isan.
18 Riti mʉare gotia yʉ. Dios ĩ rotirise ñajediro ñatĩñaro yiroja. Adi macãrʉcʉ̃ro jediroto riojʉa co wame godo cʉtibeto yiroja. Ñajediro Dios ĩ gotiado bajiroti rẽtaro yiroja.
18 Anababatun a tur a’owen, mar tafaram ema’am wanawananamaim kirum kikimin maiyow hikikirum, naatu pen wanamaim abisa hikukuyowan boro men ta anakusairimih, baise etei boro anasinaf yabih hinamatar.
19 No Dios rotirisere jabeto cʉdibicʉ, “No yibea mani cʉdi jeobeja cʉni”, yi riasogʉ quenabeami. Dios rotirojʉ ejacõri ñasagʉ meje bajiro ñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. No Dios rotirise cʉdicõri, “Jeyaro ĩ rotirise mani cʉdi jeoja quena”, yi riasogʉ ĩ ñami quenagʉ̃. Ito bajiri Dios rotirojʉ ejacõri ñasagʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩama.
19 Orot yait ofafar kikimin maiyow itin yabin en rouw eastu’ub naatu sabuw afa i’obaiyih nati na’atube tisisinaf, mar ana aiwobomaim ibo boro hina’itfuruw, anayabin en hinarouw hinao, baise orot yait iti ofafar ia’ait naatu sabuw afa ebi’obaiyih mar ana aiwobomaim i boro orot gagamin.
20 Riti mʉare gotia yʉ. Judio masa rotirise riasori masa ito yicõri fariseo gaye tʉoĩarã ĩna queno yibojado rẽtoro mʉa queno yibeja Dios rotirojʉ ejamenaji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
20 A tur ao’owen o yait abosunusunub nara’at Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah inananatabirih na’at, o i nuhinafot mar ana aiwobomaim i kurur.
21 Mʉcana gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
21 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, men sabuw kwana’asbunuw, naatu orot yait sabuw ea’asbunuwih boro ofafar nafatum hinibatiy.
22 Yʉama ado bajiro mʉare goti remoa: No gãjire junisini tigʉre waja senigʉ̃ yiguĩji oca quenori masʉ. No gãjire bʉsitugʉre waja senirã yirãji oca quenori masa. No, “Rocati mecʉri masʉ ña mʉ. Jeame ʉ̃jʉrojʉ warʉja mʉ”, yigʉti ĩjʉare waja senirocʉ ĩre cõagʉ̃ yiguĩji Dios jeame ʉ̃jʉrojʉ, ya yʉ mʉare.
22 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait taintuwan isan yan nasoso’ar boro ofafar nafatum hinibatiy, naatu orot yait taintuwan isan fudirin en narouw nao’o, i boro kaniser hinibatiy. Baise orot yait taintuwan na’oraraf anayabin en nao, nati orot i enan kakafin ana wairaf wan nayenamih.
23 ’Itire masicõri, gaje ocare cʉni tʉoĩaña mʉa. Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩna soe ĩsira casabojʉ ejacõri, “Gãji rãca oca cʉtia yʉ”, mʉa yi tʉoĩa bʉjaja Diore rʉ̃cʉbʉorona ecarʉre sĩacõri soebeja maji.
23 “Isan imih gem kakafiyin tafamaim o a siwar ya’inamih ibai kuyey, naatu nati’imaim o nuhi nataseb, tai ta o isa i yan esoso’ar.
24 Itire cũña maji. Itire cũcõri oca quenorona mʉa baba tʉ wasa. Ĩ rãca oca quenocõri Diore soe ĩsirona tʉdi waja quena, ya yʉ mʉare.
24 Basit a siwar nati gem tafanamaim inihamiy na’in, o inamatabir maiye inan tai airi kwanao gewas uma kwanabow kwanitonuw, imaibo inamatabir inan a siwar God initin.
25 ’Gaje ado bajiro bajia. Gãji mʉare ĩ seti yija oca quenori masʉ tʉjʉ mʉa ejaroto riojʉa oca quenoña mʉa. Oca quenori masʉ tʉ ejamenati mʉa oca quenobeja ĩ mʉare poreciare ĩsigʉ̃ yiguĩji. Ĩna poreciajʉ mʉare tubiarã yirãji.
25 “Ofafar ta ina’astu’ub taituwa baibatiyihimih nabuwi kwanan, airi kwanao gewas kwanitonuw, veya kikimin nama’am na’at, imaibo inan baibatiyenamaim inarun, anayabin nati’imaim tura boro nabuwi baibatiyenayan orot gagamin umanamaim naya’i, naatu baibatiyenayan orot boro nabuwi furisiman nitih hinabuwi kwanan dibur bar hinayaruyi.
26 Riti mʉare gotia yʉ. Ñeñaro mʉa yigore mʉa waja yi jeobeto riojʉa budimena yirãji mʉa. Iti robo bajiroti bajia Dios waja seniri rʉmʉ ejaroto riojʉa ĩ rãca mʉa oca quenobeja, ya yʉ mʉare, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
26 Anababatun a tur ao’owen, nati’imaim o boro inama kabay hio na’atube inatubuni, imaibo boro hinabotait inatit.
27 Mʉcana gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
27 “Tur hio uwatanah hibi’obaibiy i hio kwanowar, turanah a’aawah ufuh men kwanan.
28 Yʉama ado bajiro mʉare goti remoa: No romiore ãmotigʉ ĩ tʉoĩarisena isore ajegʉ bajiro yami ĩocʉ̃, ya yʉ mʉare, yiyijʉ Jesús.
28 Naatu boun a tur ao’owen orot yait matanawat nuw babin itin ana notamaim hairi baiwa’anamih enotanot ana notamaim hairi hiwa’anaka.
29 ’Mʉa ya riojocadʉja cajeana ticõri ñeñaro mʉa yi ãmoja iti cajeare ruacõña. Itire ruacõri cõatẽña. Manire co dʉja cajea manija quenabetoja. Ito bajibojarocati jʉa cajea, cajea cʉtirã ñabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ mani waja, rẽto bʉsaro quenabeto yiroja.
29 Imih o mata asukwafune nuw kwaneyan, o in bowabow kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun, men basit mata ta’imon ana kakafinamaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
30 Mʉa ya ãmona ñeñarise mʉa yija, itire jatacõña. Itire jatacõri cõatẽña. Manire co dʉja ãmo manija quenabetoja. Ito bajibojarocati jʉa ãmo, ãmo cʉtirã ñabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ mani waja, rẽto bʉsaro quenabeto yiroja. “Mʉa ñeñaro yirise jidicãña mʉa”, yirocʉ ito bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
30 Na’atube uma asukwafune eof kwaneyan, ku’afuw kwisaroun men basit uma ta’imon ana of kwanekwanemaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
31 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
31 “Moses ana ofafaramaim eo, ‘Orot yait aawan nakwakwahir gewasin kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.’
32 Yʉama ado bajiro mʉare gotia: Sĩgʉ̃ ĩ manojo gãji rãca ajebitigoro ñabojarocati isore ĩ cõaja, isore bʉto ñeñaro yami ĩocʉ̃. Gãji rãca iso manʉjʉ cʉtibojaja ĩre ajego yigõji iso. Ito yicõri no iso rãca manojo cʉtija isore ajegʉ yiguĩji ĩ, yi gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
32 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait nibobowen aawan nakwahir nan orot ta ni’awan, hairi hinabiwa’an i men babin ana ubar, baise orot ana ubar anayabin i kok imih babin esisinaf, naatu orot yait nati babin bai bi’awan auman bowabow kakafin esisinaf.
33 Mʉcana gaje gotiyijʉ Jesús:
33 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, ‘A omatanen men kwana’astu’ub, baise sinafumih God kwao’omatan i kwanasinaf.’
34 Yʉama ado bajiro mʉare gotia: “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yicõri, riojo yiba. “Yʉ goticãdo bajiroti yicʉja yʉ”, yirocʉ “Riti gotia yʉ Dios ĩ ñaro riojo”, yibesa itioni. Ĩ ñaro ña ĩ rotirojʉ. Ito bajiri, “Riojo gotia yʉ”, yibesa iti wame rãca. “Adi macãrʉcʉ̃ro riojo cʉni, riti gotia yʉ”, yibesa itioni.
34 Baise boun i a tur ao’owen, God wabinamaim men asir kwanao kwanifaro’omih, na’atube auyom mar isan, anayabin nati i God ana ma’ama efan.
35 Adi macãrʉcʉ̃ro ña Dios yaro. Ito bajiri, “Riojo gotia yʉ”, yibesa iti wame rãca. “Jerusalén wame cʉtiri cʉto riojo cʉni riti gotia yʉ”, yibesa itioni. Mani Ʉjʉ ñasagʉ cʉto ña Jerusalén. Ito bajiri iti cʉto wame rãca “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yibesa.
35 Me yan auman men isan kwanifaro, anayabin nati i God an ana baibiyarir efan, Jerusalem auman, anayabin nati i ata aiwob gagamin God ana tafaram.
36 “Yʉ ya rijoganati riojo gotia yʉ”, yibesa itioni. Ñirise, botirise mani ya rijoga joa godo weo masibea mani. Dios sĩgʉ̃ti ñami itioni godo weo masigʉ̃. Ito bajiri iti wame rãca, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yibesa mʉa.
36 Naatu o taiyuw auman men arib isan inao baifaro’omih, anayabin o men karam boro arib ta inab inau nikwes o nafurum.
37 Mani riojo gotija quena. Mani cʉdibeja cʉni riojo gotija quena. “Riti gotia yʉ”, yirona gaje mani goti remoja rʉ̃mʉ́a ʉjʉ ejabʉarisena goti remoa mani, yi gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
37 Imih inakwahir o inarufut, anayabin abisa awamaim iya’abar i’o etitit i Demon Kakafin biyanane enan.
38 Mʉcana gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
38 “Marasika ana tur hio kwanowar, ‘Orot yait mata nakubai, ibo matan kukubai, naatu orot yait wa nimarir, ibo wan kwimarir.’
39 Yʉama ado bajiro mʉare gotia. Sĩgʉ̃ ñeñaro mʉare ĩ yija ĩre gãmebeja. Ado bajirojʉa yiba. Sĩgʉ̃ rio mʉare ĩ jaja gaje dʉja cʉni rotiba.
39 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait isa nasisinaf kakaf men wan inay, rebareb rounane nifafar inatatabir rounane’ebo nifafar.
40 Sĩgʉ̃ mʉ ya camisa ĩ ẽma ãmoja, rẽobeja ĩre. Ĩ ãmoro ãmicõto. Ito yicõri ĩre jai bʉsaro ĩsi remoña.
40 Naatu orot yait niyaso’ar baibatiyimih nabuwi kwananan, a biya baibiyon baban nikiya’ub nabaib, a biya baibiyon tafan auman inikiya’ub initin.
41 Sĩgʉ̃ ĩ ya gajeoni coji cõrecõ ĩ ũma rotija jʉaji cõrecõ ĩre ũma ĩsima. “Ado bajiro yʉre moa ĩsiña”, gãji mʉare ĩ rotija, ĩ rotiro rẽto bʉsaro ĩre moa ĩsija quena.
41 Baiyowayan orot ta nan nakwarari ana hafoy abarin veya ta’imon airi namih nao, ina’abar veya rou’ab airi kwanan.
42 Noa mʉare gajeoni senirãreti ĩsicõaja quena. Sĩgʉ̃ mʉare wasoa ãmoja wasoaja quena. Ito yicõri “Mʉre ĩsicʉjʉ yʉ”, yija quena, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
42 Orot babin ta isa sawaramih nafefeyani kwitin, naatu orot babin ta a sawar bai na mar kafai imaim bowamih nao, kwitin ebai en.
43 ’Jane mejejʉ gãna ĩna bʉsigore tʉogoana ña mʉa cʉni. Ado bajiro bajia iti: “Mʉa babare queno ti maiña. Ito yicõri mʉa wajacʉre ti teya”, yiyijarã masa jane mejejʉ gãna.
43 “Marasika ana tur hio a’a’agir hinonowar i hio kwanowar, ‘Taituwa kwaniyabuwih naatu a kamabiy sabuw kwanimat gigigirih.’
44 Yʉama mʉare ado bajiro gotia: “Mʉa wajanare ti maiña. Ĩnare queno yiya. Mʉa tõbʉjaroca yirãre yiari Diore bʉsi ĩsiña”, ya yʉ mʉare.
44 Baise boun a tur ao’owen, a kamabiy sabuw kwaniyabuwih naatu sabuw iyab terurukoukuwi isah kwanayoyoban.
45 Ito bajiro mʉa yija mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ rĩa ñarã yirãji mʉa, ĩ ãmoro bajiro riti mʉa yisotija. Masa ñajedirore queno ejabʉami Dios. Ĩre cʉdimenare cʉni ejabʉami ĩ. Ĩ ñami quenarã, ñeñarãre cʉni ũmacañi busuroca yigʉ. Ĩ ñami riojo cʉdirã, riojo cʉdimenare cʉni ide queo ĩsigʉ̃.
45 Saise kwa boro Tamat auyom maramaim natunatumih nabuwi, anayabin God sinaf sabuw gewasih kakafih etei tafahimaim veya erararan, sabuw iyab gewasin tisisinaf naatu kakafin tisisinaf etei God taun ebitih.
46 Mʉare ti mairãre riti mʉa ti maija ñe waja ma iti. Ito bajiro mʉa yija ticõri, mʉare waja yibiquĩji Dios. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa ĩnare mairãre riti ti mairãji ĩna cʉni. Ĩnare bajiro yibesa mʉa. Mʉare ti terãre cʉni maija quena.
46 Sabuw kabay o’onayah tisisinaf na’atube kwanasinaf sabuw iyabowat isa tibiyabowawat isah kwanabiyabow, God boro men ana siwar gewasin ta nitimih.
47 Mʉa ñarãre riti mʉa seniĩaja, ñe waja ma. Diore masimena cʉni ito bajiroti yirãji ĩna cʉni.
47 Naatu Eteni Sabuw taih tuwah akisih hai merar tiyiy na’atube kwanasinaf taituwa akisih hai merar kwanayiyi, ana gewasin boro men kwanabaimih.
48 Mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ, coji ñeñaro yiĩabicʉ ñami ĩ. Ĩre bajiroti yiya mʉa cʉni, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
48 A yawas uhew bitan kwanama, Tamat auyom maramaim ana yawas uhew bitan ema’am na’atube.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.