Mateus 26
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Ito bajiro ĩ goti jeoja bero gʉa ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiquĩ Jesús:
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 —Mʉa masia jʉa rʉmʉ beroti ñaro wado ya Pascua basa. Ito bajiro basa ĩna meniri rʉmʉ Masa Rĩjorʉre ñiatoni ĩ wajanare gotigʉ yiguĩji sĩgʉ̃. Ito bajiri ĩre ñiacõri yucʉtẽojʉ jaju sĩarã yirãji ĩna. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Iti rʉmʉri paia mesa ʉjʉ Caifás wame cʉtigʉ ya wijʉ minijuacõri tʉoĩa ñayijarã paia ʉjarã, ito yicõri judio masa bʉcʉrã cʉni.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 “¿No bajiro rʉocõri Jesure sĩarã yirãjida mani?” yi gãmeri bʉsi ñayijarã ĩna.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Ado bajiro bʉsiyijarã ĩna:
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Betaniajʉ Simón cami jogagorʉ ya wijʉ ñacʉ gʉa Jesús rãca.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Iti cʉto gʉa ñaroca sĩgõ gʉ̃tagã toti cʉtiricajʉ sʉtirise jiocõri ãmi ejacõ. Sʉtirise iso jioraga alabastro wame cʉticʉ. Bʉto waja cʉtirise ñacʉ iti sʉtirise. Jesús ĩ ba rujiroca ĩ ya rijogajʉ sʉtirise jiojeocõ iso.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Ito bajiro iso yija ticõri, bʉjatobiticʉ gʉa ĩ rãca riasotirã. Ado bajiro gãmeri bʉsicʉ gʉa:
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Iti sʉtirise ĩsicõri jairo niyeru bʉjacõri bojoro bʉjarãre ejabʉaroti ñabojayija iti, yi gãmeri tʉoĩa bʉsicʉ gʉa.
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Ito bajiro gʉa tʉoĩa bʉsija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare:
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Mʉa rãca riti ñatĩñarã yirãji bojoro bʉjarã. Ito bajiri ĩnare ejabʉatĩñarã yirãji mʉa. Yʉama mʉa rãca ñatĩñabicʉ yigʉja. Ito bajiri mʉa rãca yʉ ñaroca maji yʉjʉare ejabʉaja quena.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Adio yʉre iso sʉtirise jiojeoja yʉre ĩna yujeroto riojʉa jiojeo yugo yamo iso.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Riti mʉare gotia yʉ. Adiore ãcabojamena yirãji masa. Ito bajiro sʉtirise yʉre iso jiojeoja bero masa jeyaro tʉorã yirãji iti gaye. “Masare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca ĩna gotiroti iso oca cʉni tʉorã yirãji masa, yiquĩ Jesús gʉare.
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Ito yija bero gʉa Jesús rãca riasotirã jʉa gʉbojeno ñarã gʉa rãca gagʉ Judas Iscariote wame cʉtigʉ paia ʉjarãre bʉsigʉ waquĩ.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Ito bajiri ado bajiro gotiyijʉ ĩ ĩnare:
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Iti niyeru boca ãmicõri: “¿No bajiro yicõri Jesure rʉorʉjatibe yʉ ĩre ĩna ñiatoni?” yi tʉoĩa ñayijʉ Judas iti rʉmʉre.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Ito yija naju wadarise ʉco wʉoya mani bara rʉmʉ cõña wacʉ gʉare. Gʉa Jesús rãca riasotirã ado bajiro ĩre seniĩacʉ:
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 —Cʉtojʉ wasa mʉa. Ito mʉa ejaja sĩgʉ̃re bʉjarã yirãji mʉa. Ado bajiro ĩre yiba: “Ado bajiro roti ñucami gʉa ʉjʉ gʉare. Jabetoti rʉya yʉ wẽjoroto. Ĩ ya wijʉ Pascua basa meniana mani, yi ñucami gʉare riasogʉ”, yiba mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 “Ito bajiro yiba mʉa”, Jesús ĩ gʉare yicato bajiroti yicʉ gʉa. Ito bajiroti Pascua basa ĩre meni ĩsisʉocʉ gʉa.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Iti ñami gʉa ĩ rãca riasotirã jʉa gʉbojeno ñarã ba rujicʉ ĩ rãca.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Gʉa baroca ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare:
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Ito ĩ yija tʉocõri, bʉto bojori bʉjacʉ gʉa. Ito bajiri sĩgʉ̃ rʉyabeto Jesure seniĩacʉ gʉa:
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Ado bajiro cʉdiquĩ Jesús gʉare:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Dios oca iti gotiro bajiroti rẽtaro yiroja yʉre. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Yʉre sĩarã yirãji masa. Bʉjato yiguĩji yʉre ñiatoni gãjerãre gotirocʉ. Rujeabiticõ rʉjabojañi ĩama, yiquĩ Jesús gʉare.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Ito yija bero Judas Jesure ñiatoni gãjerãre gotirocʉ bʉsiquĩ. Ado bajiro yiquĩ ĩ:
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Ito yija bero gʉa ba rujiroca ĩ ya ãmojʉ naju ãmi rʉcoquĩ Jesús. “Queno ya Dios mʉ”, yicõri gʉa ĩ rãca riasotirãre batoquĩ.
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Iti gʉa ba tĩoroca rujatẽro ãmi rʉcocõri, “Queno ya yʉ Dios mʉ”, yiquĩ Jesús. Ito yicõri gʉare io batoquĩ.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Iti ña yʉ ya rí robo bajiro bajirise. Jãjarã ĩna ñeñaro yirise ĩna waja yi ĩsitoni, yʉ ya rí budiro yiroja. Itire ticõri, “Oca mame Dios ĩ goticãdo bajiroti bajia”, yi tʉoĩa masirã yirãji mʉa.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Riti mʉare gotia yʉ. Adi sitajʉ mʉcana jʉaji mʉa rãca ʉyé ide idibicʉ yigʉja yʉ. Ũmacʉ̃jʉ yʉ Jacʉ ĩ rotirojʉ mʉcana tʉdi mʉa rãca idigʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Ito ĩ yija bero Diore basacʉ gʉa. Basa tĩocõri Olivos wame cʉtiri tʉriajʉ wacʉ gʉa.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Ito gʉa waroca ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare:
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Yʉre ĩna ñiaja ticõri, rudi batecoarã yirãji mʉa. Ito bajibojarocati yʉre ĩna sĩaja bero mʉcana tʉdi catigʉ yigʉja yʉ. Tʉdi caticõri mʉa riojʉa bʉsa Galilea sitajʉ wacʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Pedro ĩre:
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús ĩre:
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 —Yʉre ĩna sĩa ãmoja cʉni, “Jesure masibea yʉ”, yibicʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Pedro Jesure.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Warãjʉ Getsemaní wame cʉtiri wesejʉ ejacʉ gʉa Jesús rãca. Itojʉ ejacõri ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare:
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Pedrore, Zebedeo rĩa jʉ̃arãre ji waquĩ Jesús. Wacʉti bʉto tʉoĩa bojori bʉjaquĩ Jesús.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Ito yija ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca wacãnare:
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Ito yicõri ito sõjʉa bʉsa wa remoyijʉ Jesús. Sitajʉ ĩ ya rio cʉ̃oro muqueacõri Diore bʉsiyijʉ ĩ:
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Ito ĩ yija bero Pedro mesa tʉ tʉdi ejayijʉ ĩna caniroca. Ado bajiro bʉsiyijʉ Jesús Pedro mesare:
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Canibesa mʉa maji. Yʉ rãcati tiya. Rʉ̃mʉ́re cʉdibe yirona Diore seniña mʉa maji. Riti mʉare masia yʉ. Mʉa ya ʉsijʉama queno tʉoĩarã ñabojarãti mʉa ya rujʉna queno yi masibea mʉa. Yʉre queno cʉdi ãmobojarãti queno cʉdimenaji mʉa, yiyijʉ Jesús Pedro mesare.
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Ito yicõri mʉcana tʉdi wacʉjʉ ado bajiro Diore bʉsiyijʉ Jesús:
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Tʉdi wacʉ ĩna caniroca tʉdi ejayijʉ Jesús mʉcana. Bʉto wʉjo ĩnare jeobʉaja caniyijarã ĩna.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Ito bajiro ĩnare bʉsicãriti mʉcana Diore bʉsigʉ wayijʉ Jesús. Ito yicõri Diore ĩ bʉsiado bajiroti tʉdi bʉsiyijʉ mʉcana.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Ito yija bero gʉa tʉ ejacõri gʉare yujioquĩ Jesús:
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Ito bajiri yujiya mʉa. Wato. Yʉre ĩna ñiatoni gotiri masʉ wadicoami ĩja, yiquĩ Jesús gʉare.
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Ito bajiro Jesús gʉare ĩ bʉsi ñaroca riti, jʉa gʉbojeno ñagʉ̃ Judas ejaquĩ. Jãjarã ĩ rãca wadicã sarera jãiri rʉcorã, gãjerã yucʉ rʉcorã. Paia ʉjarã, judio masa bʉcʉrã ĩna cõajare wadiñi ĩna.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 “Ado bajiro mʉare goticʉja yʉ”, yi ĩnare bʉsi wadicãri seyoñi Judas:
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Gʉa tʉ ejacõri ado bajiro yiquĩ Judas Jesure:
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 —¿No yigʉ wadiri yʉ baba mʉ? yiquĩ Jesús ĩre.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Ito bajiro Jesure ĩna ñiaja ticõri, sĩgʉ̃ gʉa rãca gagʉ ĩ ya sarera jãi ãmiquĩ, ito yicõri paia ʉjʉ ya moari masʉre gãmoro jataquĩ.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Ito ĩ yija ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩre:
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Adocãta yʉ Jacʉre yʉ seni ñucaja, ángel mesa jãjarãguti jʉa gʉbojeno masa buturi cõagʉ̃ yiguĩji ĩ. ¿Itire masibeati mʉa?
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Ito bajibojarocati ĩre senibicʉ yigʉja yʉ. Yʉre ĩna ñiajare ito bajiro gotia Dios oca. “Ito bajiroti rẽtaro yiroja”, Dios ĩ yicãre ñari, ito bajiroti bajiro ya yʉre, yiquĩ Jesús gʉare.
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Ito yicõri ĩre ñiarã ejarãre ado bajiro yiquĩ Jesús:
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Jeyaro yʉre rẽtaroti Diore goti ĩsiri masa ĩna ucado bajiroti rẽtaro ya, yiquĩ Jesús ĩre ñiacãnare.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Jesure ñiacõri paia ʉjʉ Caifás wame cʉtigʉ tʉ ĩre ãmi wayijarã. Itojʉ minijua ñayijarã judio masa rotirise riasori masa ito yicõri ĩna masa bʉcʉrã cʉni minijua ñayijarã ĩna.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Jesure ĩna ãmi waroca sõbʉsa yeyo ti sʉya wayijʉ Pedro. Paia ʉjʉ ya wi soje riojo sãjacõri rujiyijʉ Pedro. Iti wi coderi masa rãca rujiyijʉ ĩ. “No bajiro Jesure ĩna yi gajanoaja ticʉja yʉ”, yirocʉ ito bocati rujiyijʉ Pedro.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Paia ʉjarã, ʉjarã ñasari masa cʉni Jesure sĩa ãmoyijarã ĩna. Ito bajiri, “Ado bajiro ñeñaro yiquĩ Jesús”, yi rʉo gotironare ãmabojayijarã ĩna.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Jãjarã socari masa ĩna oca menibojarocati, “Riti bajia ĩna gotirise”, yi masibisijarã ĩna. Sʉsari jʉ̃arã rʉo gotiri masa ejayijarã ĩna.
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 Ado bajiro gotiyijarã:
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Ito ĩna yija tʉocõri, paia ʉjʉ wʉmʉ rʉ̃gʉ̃cõri ado bajiro yiyijʉ Jesure:
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Ito ĩ yibojarocati Jesuama cʉdibisijʉ ĩre. Ĩ cʉdibeja ticõri, ado bajiro yiyijʉ paia ʉjʉ Jesure mʉcana:
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 —Mʉ seniĩaro bajiroti, ĩti ña yʉ. Gaje ado bajiro mʉare gotia yʉ: Dios jeyaro masigʉ̃ ya riojocadʉja Masa Rĩjorʉ ĩ rujija tirã yirãji mʉa. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ ide buerina ĩ ruji wadija tirã yirãji mʉa. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ, yiyijʉ Jesús paia ʉjʉre.
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Ito bajiro Jesús ĩ yija tʉocõri, bʉto junisinigʉ̃ ĩ ya yutabuju tʉ̃a ñigãyijʉ:
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 ¿No bajiati mʉaca? ¿No bajiro ĩre yirʉjati mani? yiyijʉ paia ʉjʉ masare.
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Ito yija Jesús ya riore go ide eobate guyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre jayijarã. Gãjerã ĩ ya riojʉ jayijarã.
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 Ĩ ya cajea moabiacõri, ĩre jayijarã ĩna. Ito yicõri ado bajiro ĩre seniĩa tudiyijarã:
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Wi totijʉ ito bajiro rẽtaroca, macʉ̃jʉ soje riojo rujicõayijʉ Pedro. Sĩgõ moa ĩsiri maso Pedro tʉ ejacõri ado bajiro yiyijo ĩre:
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Ito bajiro iso yija tʉocõri, masa jeyaro ĩna tʉoro riojo ado bajiro yiyijʉ Pedro:
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Sãjasʉora soje tʉ Pedro ĩ ejagʉ wagʉ yiroca tiyijo gajeo mʉcana:
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 —“Dios ĩ tiro riojo ĩre masibea yʉ”, ya yʉ, yiyijʉ Pedro.
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Ito bero yoa bʉsari Pedrore ado bajiro yiyijarã gãjerã:
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 —Ito bajiro mʉa bʉsigʉre tiĩabea yʉ. Rʉore oca yʉ gotija, Dios yʉre sĩajaro, yi oca sẽoro bʉsiyijʉ Pedro.
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Cara ĩ yujija tʉocõri, Jesús ĩre bʉsigorere tʉoĩa bʉjayijʉ Pedro: “Cara ĩ yujiroto riojʉa ʉdiaji, ‘Jesure masibea yʉ’, yigʉ yigʉja mʉ”, Jesús ĩ yire tʉoĩa bʉjayijʉ Pedro. Ito budi wacõri bʉto otiyijʉ ĩja.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.