Mateus 23

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ito yija bero ado bajiro yiquĩ Jesús masare, gʉa ĩ rãca riasotirãre cʉni:
1 Imaibo Jesu sabuw rou’ay gagamin naatu i ana bai’ufununayah isah eo,
2 —“Moisés ñayorʉ ĩ rotire gaye tʉo masirã ñama fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni”, yama masa.
2 “Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee i Moses ana ofafar etei hisora’ub.
3 Ito bajiri ĩna rotiro bajiroti cʉdiba. Jeyaro ĩna rotiro bajiroti cʉdiba. Ito bajibojarocati ñeñaro ĩna yirisere yibeja itireama. “Ado bajiro ya gʉa”, yibojarãti ricati yama ĩna.
3 Imih abistan tibi’obaiyi i kwanabosiyasiyar, baise men kwani’u’urih. Anayabin abisa teo i men na’atube tisisinafumih.
4 “Cʉdi masia mani”, masare rotiama ĩna. Ito bajibojarocati ito bajiro riti ĩnare roti ʉyama ĩna. “Ito bajiro yiya mʉa”, yibojarãti ĩnamasiti ito bajiro yibeama ĩna.
4 Ofafar fokarih maiyow sabuw tuwabuh hiyara’ah hi’abar tibi’akir, naatu i men kafa’imo boro umah hina’ofere hinibaisih bit nakereremih.
5 Jeyaro ĩna yirise, “Queno yirã ñama ĩna”, masa ĩna yi tijaro yirona ito bajiro yibojama ĩna. Masa ĩna tiro riojo ĩna ya rioweca, ĩna ya ricajʉdori cʉni Dios oca jũ wõbojama ĩna, “Gãjerã gʉare ti seyojaro”, yirona ito bajiro yibojama ĩna. Ito yicõri yutabujuri yoarise gãjerã rẽto bʉsaro rore gaye sãñabojama ĩna. “Gãjerã gʉare ti seyojaro”, yirona ito bajirise sãñabojama ĩna. |src="HK079D.tif" size="col" copy="Horace Knowles revised by Louise Bass © The British & Foreign Bible Society, 1994." ref="San Mateo 23.5"
5 “Sawar etei bebeyanamaim tisisinaf sabuw itihimih. God ana Tur ai kanabihimaim hikirum, ukwarih, umah, hai faifuwamaim hikubabaren sabuw itihimih.
6 Ĩna ba ruji ãmoja, quenari cumuro ba ruji ãmoama ĩna. Minijuara wirijʉ ĩna ruji ãmoja, rʉ̃cʉbʉorajʉ riti ruji ãmoama ĩna.
6 Hiyuw hai mar tekokok efan gewasih hinabow hinamare hinama, naatu Kou’ay Bar wanawanan tekokok efan gewasih imaim hinama.
7 Marijʉ masare ĩna bocaja, queno rʉ̃cʉbʉore rãca seniĩare ãmoama ĩna. Ito yicõri, “Yʉre riasogʉ”, masa ĩna yire ãmoama ĩna, yiquĩ Jesús gʉare.
7 Hai kok gagamin i ahar efanamaim sabuw hinakakafiyih, hai merar hinay hinabora’ara’ahih bai’obaiyenayah gewasih hinarouw.
8 ’Mʉama ricati yija quena. “Yʉre riasogʉ”, masa ĩna mʉare yiroca yibeja. Mani jeyaro sĩgʉ̃ rĩare bajiro bajirã ña mani. Yʉ Cristo, Dios ĩ cõarʉ yʉ sĩgʉ̃ti ña mʉare riasori masʉ.
8 “Baise kwa men bai’obaiyenayah hinarauw hina’omih. Anayabin kwa etei i ain uf, naatu a Bai’obaiyenayan i ta’imon.
9 Sĩgʉ̃ti ñami mani Jacʉ. Ĩti ñami Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉ. Ito bajiri adi sita gãnare, gãjerã ʉ̃mʉare, “Cʉna”, yibeja mʉa.
9 Men yait ta iti tafaramamaim Tamat kwana’omih, anayabin kwa Tamat i ta’imonamo maramaim ema’am.
10 “Yʉ ʉjʉ”, yi rotibeja gãjerãre. Yʉ Cristo, Dios ĩ cõarʉ sĩgʉ̃ti ña mʉa Ʉjʉ.
10 Naatu men yait ta kwa isa bai’obaiyenayah narouw nao, anayabin kwa A Bai’obaiyenayan i ta’imon Keriso akisin.
11 Sĩgʉ̃ mʉa rãca gagʉ mʉare ĩ ejabʉaja, ĩ ñagʉ̃ yiguĩji ñasagʉ.
11 Orot gagamin kwa wanawananamaim i orot yait taintuwan isah ebi’akir.
12 No gãjerã riojʉa gagʉ ña ãmobojagʉti ñabicʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri berojʉa gagʉ tujagʉ yiguĩji ĩ. Sĩgʉ̃, “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yibicʉ ĩ ñagʉ̃ yiguĩji ñasagʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
12 Orot yait taiyuwin ebobora’ah God boro nayare, naatu orot yait taiyuwin eyayare God boro nabora’ah orot gagamin namatar.
13 Fariseo gaye tʉoĩarãre, judio masa rotirise riasori masare cʉni bʉsigʉ ado bajiro bʉsiquĩ Jesús:
13 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee, wanawanah rerekabih! Sabuw mar ana aiwobomaim run isan hai etawan kwahir, naatu kwa run isan kwakwahir, sabuw afa runamih tisisinaftobon baise kwa men kwabibasit boro hinarun.
14 ’Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Manʉjʉ godagoana romiare rʉocõri jairoguti ĩnare waja senia mʉa. Ito bajiro yicõri ĩna rʉcobojarisere ñarocõti ẽma jeoa mʉa. Queno yimena ñabojarãti masa mʉare tʉo wanʉtoni yoari ĩna tiro riojo Diore bʉsitobʉaboja mʉa. Ito bajiri bʉto bʉsa mʉare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri gãjerã rẽtoro tõbʉjarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
14 Yababan boro kanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee, wanawan rerekabih! Kwafur baibin kwai’a’afiyih hai sawar kwabowabow, naatu iti baifa’i isan kwai’o’orot yoyoban manimanih kwayoyoyoban
15 ’Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. “Mani robo gãji ĩ tʉoĩaja quena”, yi tʉoĩabojacõri jeyaro masare riaso ucua mʉa. Sĩgʉ̃ mʉare bajiro tʉoĩaroca mʉa yigʉre bʉto bʉsa ñeñaro ĩ tʉoĩaroca ya mʉa. Ito bajiri mʉa rẽto bʉsaro ñeñaro yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ warʉjami ĩ cʉni, yiquĩ Jesús ĩnare.
15 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee, wanawanan rerekabih! Tafaram, tafaram un boy kwabai sabuw dogoroh baikitabirin a kou’ayomaim run isan kwa’u’uwih, naatu orot ta’imon kwabai a kou’ayomaim erur i ana kakafin tafan kwaya’abar kwai’afiy kakafin natun matar kwa bairi kwanan kwani’akiramih.
16 ’Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa. Cajea mana gãjerã cajea manare tʉ̃a wabojarãre bajiro bajirã ña mʉa. Ado bajiro gãjerãre yiboja mʉa: “ ‘Dios ya wi wamenati ado bajiro yicʉja yʉ’, yibojarãti mʉa yiro robo yibeja cʉni no yibea iti. ‘Dios ya wijʉ oro wamena ado bajiro yicʉja yʉ’, mʉa yija, yiro bajiroti yiba itireama”, yiboja mʉa gãjerãre.
16 “Yababan boro kwanab! Mata fimih! A bai’obaiyenamaim sabuw kwai’obaiyih kwao, ‘Orot yait Tafaror Bar isan na’obaifaro, nati ana’obaifaro yabin en, baise orot yait Tafaror Bar wanawanan gold isan na’obaifaro, nati anao matanen i nakakafiy.’
17 Tʉo masimena, cajea manare bajiro bajirã ña mʉa. ¿Disejʉa ñati ñasarise mʉa tija? ¿Orojʉa ñasatite mʉa tija? ¿Dios ya wijʉ oro cuji ñarijʉ masa ĩna rʉ̃cʉbʉorijʉ ñatite ñasarijʉ? yiquĩ Jesús ĩnare.
17 Mata hifim kwabobosa! Sawar menatan i gagamin, gold o Tafaror Bar? Baise Tafaror Bar i gagamin anayabin i wanawananamaim gold i kakafiyih himatar ti’inu’in.
18 Gaje ado bajiro masare yiboja mʉa: “ ‘Diore ĩna soe ĩsisotira casabo wamena ado bajiro yicʉja yʉ’, yibojarãti mʉa yiro robo yibeja cʉni, no yibea iti. ‘Diore ĩna soe ĩsisotira casabojʉ ĩre ĩsiroti wame rãca ado bajiro yicʉja yʉ’, mʉa yija, mʉa yiro bajiroti mʉa yija quena itireama”, yiboja mʉa masare.
18 Iban maiye sabuw kwai’obaiyih kwao, ‘Orot yait sibor ana gem kakafiyin isan nao’obaifaro, nati anao baifaro i yabin en, baise gem kakafiyin afe’enamaim siwar isan na’obaifaro nati ana’obaifaro i nakakafiy.’
19 Tʉo masimena, cajea manare bajiro bajirã ña mʉa. ¿Mʉa tija disejʉa ñati ñasarise? ¿Diore ĩsiroti iti ñati ñasarise, gaje Diore ĩna soe ĩsisotira casabojʉ ĩre ĩsiroti ñarijʉjʉa ñasatite? yiquĩ Jesús ĩnare.
19 Mata hifim kwabobosa! Sawar menatan i gagamin, siwar o sibor ana gem kakafiyin tafanamaim siwar tena kakafiyin kakafiyin temamatar i gagamin?
20 ’Ado bajiro bajia. Tʉote mʉa. No, “Diore ĩna soe ĩsisotira casabo wamena ado bajiro yicʉja yʉ”, yigʉ iti casabo wamena meje riti, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yiguĩji. Diore soe ĩsira casabojʉ jesarise rãca, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yigʉre bajiro bajiami ĩocʉ̃.
20 Isan imih orot yait sibor ana gem kakafiyin isan eobaifaro, sawar etei nati gem tafaramamaim ti’inu’in auman isah eobaifaro.
21 No, “Dios ya wi wame rãca, ado bajiro yicʉja yʉ”, yigʉ iti wi wame rãca riti meje yiguĩji. Dios iti wi ʉjʉ wame rãca, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yigʉre bajiro yiguĩji ĩocʉ̃.
21 Na’atube orot yait Tafaror Bar isan eobaifaro, i God nati wanawananamaim ema’am auman isan eobaifaro.
22 “Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñaro wame rãca ado bajiro yicʉja”, yigʉ Dios itojʉ rotigʉ wame rãcati yigʉre bajiro yami ĩocʉ̃, yiquĩ Jesús ĩnare.
22 Naatu orot yait mar isan eobaifaro i God ana urama’ama efan isan eobaifaro, anayabin nati i God ana ma’ama efan.
23 ’Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Jũ queno sʉtirise, anís, menta, comino waja rʉ̃cʉbiti gaye mʉa rʉcoja, Moisés ñayorʉ ĩ rotiado bajiroti Diore jabeto ĩsia mʉa. Ito bajibojarocati rotire ñasarisere tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ado bajiro bajia ñasarise, queno yire, gãjerãre ti maire, Diore tʉorʉ̃nʉre, itocõti ña ñasarise. Iti gaye yitĩñama mʉa, Diore jabeto ĩsire gaye cʉni jidicãbeja mʉa.
23 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee, wanawanan rerekabih! Kwa i fiyow yamurih gewasih, bay hai momon, bay matah haibaib gewasih i roumukur kwayai God kwabitin, baise ofafar gagamih ma gewas isan, kabeber, bosunusunub isan eo i kwakwahiren. Ofafar iti i gagamih, gewasin i kwatabosiyasiyar ofafar afa auman.
24 Cajea mana gãjerã cajea manare tʉ̃a wabojarã bajiro bajirã ña mʉa. Ado bajiro bajirã ña mʉa. Ide wato mʉtarãcã ñarãre ĩna idiroto riojʉa queno besecãbojacõri camello jaigʉ bʉcʉre idi yucõarã bajiro bajirã ña mʉa. Rotire ñasabiti gayeama queno tirʉ̃nʉa mʉa. Ito bajibojarocati ñasarisereama queno tirʉ̃nʉbea mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
24 Bonawiyenayah mata fim! Ofafar rimiyafof totomar i kwarurububuna, baise camel koun butun i kwatotonan.
25 ’Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Somotẽro idira tẽrori cʉni joejʉa riti coea mʉa. Totijʉama ñarocõti ʉeri cʉtia maji. Mʉa guaja, joe rujʉ riti coea mʉa. Jubejʉama ñeñaro tʉoĩa maji. Gãjerã ĩna rʉcorise ti ʉorã ĩnare rʉoa mʉa. Ito bajiri bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa.
25 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu Pharisee wanawanan rerekabih! A kerowas naatu a tew ufuhine i kwasasouwen, baise wanawanah i kato rabirabih, bain, bai’o’orot, kabat, gamin baiyow awan karatan inu’in.
26 Mʉa fariseo gaye tʉoĩarã cajea manare bajiro bajirã ña mʉa. Somotẽro, idira tẽro cʉni totijʉa mʉ coesʉoja joejʉa cʉni ʉeri mano yiroja. Ito bajiroti ñeñaro mʉa tʉoĩarise cʉni mʉa jidicãja, jeyaro queno yirã ñarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
26 Mata hifim kwabobosa Pharisee! Gewasin a tew naatu a kerowas wanawanahine wan kwanasouwen, saise ufuhine auman boro hinigewasih.
27 ’Mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Masari cuma bajiro bajirã ña mʉa. Ado bajiro bajia masari cuma, joeti mani tija queno boti quena. Ito bajibojarocati jubejʉama gõarigoti ñaroja, ito yicõri jogare bʉorise ñaroja.
27 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee. wanawan rerekabih! Kwa a’itinin i rah ufunane tewowab gewas ebatabat na’atube, baise wanawanan i orot babin hai rarik awan karatan masin kakafin.
28 Ito bajiro bajirã ña mʉa. Masa ĩna tija, queno yirã bajiro bajia mʉa. Ito bajibojarãti jubejʉama ñeñaro tʉoĩarã ña mʉa. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti ñeñaro yirã ña mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
28 Imih kwa ayumat i nati na’atube, ufunane sabuw matahimaim a’itinin i gewasin, baise wanawananamaim a kakafin naatu a tafasar i ra’at.
29 ’Mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Diore goti ĩsiri masa ĩna godaja bero masari cuma menia mʉa. Queno yirãre masari cuma queno tirʉ̃nʉa mʉa, ito yicõri tija seyorise iti joere jeoa mʉa.
29 “Yababan boro kwanab, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu Pharisee, wanawan rerekabih! dinab oro’orot hai yawas gewasih naatu sabuw hai yawas mutufurih himomorob hai rah i kwabobuna’en kwama kwabi’aburen.
30 Ito yicõri ado bajiro ya mʉa: “Gʉa ñicʉsabatia ĩna catijama, Diore goti ĩsiri masare ĩna sĩaroca ĩnare ejabʉabitiboana gʉa”, yi tʉoĩa mʉa.
30 Naatu kwao, aki ai a’agir hima’am hai veya’amaim bairi ata ma’am aki boro men dinab oro’orot ata rauw hitamorobomih.
31 Ito bajiro mʉa yija, “Diore goti ĩsiri masare sĩayoana janerãbatia ña gʉa”, yi tʉoĩa mʉa.
31 Imih nati turamaim kwa taiyuw kwao’orereb kwa uwatanah i dinab oro’orot hi’asbunubunuw himorob.
32 Mʉa ñicʉsabatia ĩna yiyore bajiroti ya mʉa cʉni adi rʉmʉri gãna, yiquĩ Jesús ĩnare.
32 Imih abisa uwatanah hibubusuruf hisisinaf i kwaisawar nuhi efot.
33 ’Ãña bajiro bajicõri ĩ robo junirã ña mʉa. Jeame ʉ̃jʉrojʉ mʉa tõbʉjaroti rẽtare ma mʉare.
33 “Kok hai yumat! naatu kok natunatun! God ana baimakiy boro kwanahaiw?
34 Queno tʉo masijaro ĩna yirocʉ, Diore goti ĩsiri masa, riasori masa gãjerã queno tʉoĩarãre cʉni cõabojagʉ yigʉja yʉ mʉa tʉ. Ĩnare cʉdi ãmomena ĩnare sĩarã yirãji mʉa. Gãjerãreama yucʉtẽojʉ jaju sĩarã yirãji mʉa. Gãjerãre minijuara wijʉ ĩnare jarã yirãji mʉa. Ĩnare ñeñaro yirona co cʉto rʉyabeto ĩnare sʉyarã yirãji mʉa.
34 Isan imih a tur ao’owen, dinab oro’orot, bai’obaiyenayah naatu orot not wairafih boro aniyafarih hinan. Baise boro kwanabow kwanarauw hinamorob, afa boro kwana’onafih, naatu boro kwanarouw hinamorob, afa boro Kou’ay bar wanawanan kwanawabirih, naatu bar merar ta ta’amaim kwaninunih kwanaremor.
35 Abel queno yigʉ ñayorʉre sĩasʉoyijarã mʉa ñicʉsabatia ito yicõri Berequiás macʉ Zacaríasjʉre sĩasʉsayijarã. Dios ya wijʉ Diore ĩna soe ĩsisotira casabo tʉ Zacaríasre sĩayija mʉa. Mʉa ñicʉsabatiare bajiroti ya mʉa cʉni. Ito bajiri queno yirãre ĩna sĩagore ñajare seti ña mʉare cʉni.
35 Sinaf ana an nati isan, sabuw gewasih himorob hai rara susuwa anabit etei boro kwa tafa nayen baimakiy kwanab. Abel orot gewasin momorob ana veya’ika re na Berakiah natun Zechariah, iti Tafaror Bar naatu sibor kakafiyin hai founamaim kwarab momorob i ana veya’amaim tit.
36 Riti mʉare gotia yʉ. Mʉa adi rʉmʉ gãnare ititi seti ña ejaro yiroja mʉare, yiquĩ Jesús ĩnare.
36 Imih tur anababatun a tur ao’owen, Sabuw himorob hai rara re’er hai bit etei kwa iti boun yawasih kwama’am boro kwanab.
37 ’Jerusalén gãna mʉare cõañi Dios ĩre goti ĩsiri masa, ito yicõri ĩ oca riasori masare. Ĩre goti ĩsiri masa, ĩ oca riasori masa cʉni mʉare gotirona cõañi Dios. Ito bajibojarocati ĩnare sĩayija mʉa. Coji meje mʉare mioju ãmobojacʉ yʉ. Cara iso rĩare caero rocajʉ iso miojuro robo bajiro, mʉare yi ãmobojacʉ yʉ. Ito bajiro yʉ yi ãmobojarocati ãmobiticʉ mʉa.
37 “O Jerusalem, Jerusalem! dinab oro’orot etei i’asbunuw himorob, naatu kob abarayah hiyunih hinan etei kabayamaim irauw himorob. Mar etei a kok kwanekwan umau’umaim natunat atabuwih hitan ta’imon hitamatar. Kokorere natunatun ita’imonih ebaba’afuwih na’atube, baise o men kafa’imo baibasit itu.
38 Queno tʉoĩaña mʉa. Mʉa wiri wagora wiri bajiro tujaro yiroja. Ito yicõri mʉare jidicãgʉ̃ yiguĩji Dios.
38 Isan imih a bar a merar boro hinakwahir naowarar.
39 Riti ado bajiro mʉare gotia yʉ: “Gʉare yiari Dios ĩ cõarʉ ña mʉ. Mʉre queno yiñi Dios”, mʉa yiroto riojʉa mʉcana jʉaji yʉre timena yirãji mʉa, ya yʉ mʉare, yiquĩ Jesús masare.
39 A tur ao’owen ayu boro men kwana’itu maiye’emih. Ana maramaim kwanao, ‘Yait Regah wabinamaim enan boro baigegewasin nab.’”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.