Mateus 16

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Fariseo gaye tʉoĩarã ito yicõri saduceo gaye tʉoĩarã cʉni Jesure tirona ejacã ĩna. “ ‘Riti Dios ĩ cõarʉ ña mʉ’, gʉa yi masitoni ũmacʉ̃jʉ gaye tiyamani ĩoña gʉare”, yi ejabojacã ĩna.
1 Pharisee naatu Sadducees afa hikok i Jesu hitikubibiruw, imih hina hio, “Aki akokok ina’inan ta marane ini’obaiyi saise anaso’ob o i anababatun God ana fair ibai.”
2 Ito ĩna yibojarocati ado bajiro cʉdiquĩ Jesús:
2 Baise Jesu iyafutih eo, “Rabirab mar ebiwuwun kwa’i’itin, boro kwanao, maras boro veya gewasin nayen.
3 Busuri jĩjʉ iti sũaja mʉa tija, wajʉ bueri rãca iti ñaja. “Adi rʉmʉ quenado ma”, ya mʉa. Ũmacʉ̃jʉ ticõri, “Ito bajiro rẽtaro ya adi rʉmʉ”, yi masia mʉa. Ito bajibojarocati adi rʉmʉ rẽtarise gaye, “Ito bajiro bajiro wado ya”, yi masibea mʉa.
3 Naatu mar auman gagub niwuwun naatu turin nafufurum kwana’itin boro kwanao, boun boro nayar. Kwa i gagub akisin ana itinin kwaso’ob boro kwanao, baise abisa iti boun temamatar hai yabih men karam boro kwanaso’ob.
4 Ñeñaro yirã ña mʉa ito yicõri yʉre tʉorʉ̃nʉmena. Tiyamani ĩore yʉre seniboja mʉa. Ito bajiro mʉa yibojarocati jʉaji tiyamani mʉare ĩobicʉja yʉ. Jonás ñayorʉre tiyamani rẽtare gaye riti mʉare goticʉja yʉ, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
4 Mar iti boun ana sabuw hai fanasair naatu hai tafa’asar i ra’at, ina’inan isah tinunuwet. En! Baise ina’inan ta’imon ebi’obaiyi i Jonah ana i’inan.” Basit Jesu sabuw nati’imaim ihamiyih hima i sa’ab in.
5 Itajura gaje dʉjajʉ jẽa ejacõri, “Mani baroti naju ãcabojacoayija mani”, yicʉ gʉa.
5 Jesu ana bai’ufununayah harew kukuf hirabon hina rewan rounane hiyey ana maramaim, nuhih taseb hio, “It rafiy men ta tabai auman tarabonamih.”
6 Ito yija Jesús ado bajiro gʉare gotiquĩ:
6 Jesu iten ya’ih eo, “Mata to niwa’an kwanakaifi gewas, Pharisee naatu Sadducee hai yeast isan.”
7 Jesús ito bajiro ĩ yija gʉamasiti gãmeri tʉoĩa bʉsicʉ gʉa:
7 Naatu bai’ufununayah taiyuwih hibabatiy hio, “It rafiy baina’e tanan isan ma eo?”
8 Ito bajiro gʉa tʉoĩabojaja tʉo masicõri, ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare:
8 Jesu abisa isan hio i naniyan bai, imih ibatiyih, “Aisim rafiy ta baina’e tanan isan taiyuw kwakasiy kwama kwabibabatiyi? Kwa a baitumatum i kikimin anababatun.
9 Queno tʉo masibea maji mʉa. Canʉ bʉsati co dʉjamocõ naju ñarisere co dʉjamocõ mil masa ñarãre eca jeocʉ yʉ. Ĩnare yʉ eca jeoja bero jaje jibʉri dajocʉ mʉa. ¿Itire ãcabojati mʉa?
9 A not boro’ika kwarisin ema’am. Sabuw etei 5, 000 rafiy fafar faive’imo imaim abituwih isan nuhi bur? naatu kwaso’ob sakasak etei bai’ab kwaiwanfoten?
10 Ito bero canʉ bʉsati mʉcana jʉa ãmojeno naju ñarisere jʉaria mil masa ñarãre eca jeocʉ yʉ. Ĩna masare yʉ eca jeoja bero jaje jibʉri dajocʉ mʉa rʉyarise. ¿Itire ãcabojacoati mʉa?
10 Na’atube rafiy sevenimo sabuw 4, 000 abituwih sakasak etei bai’ab kwaiwanfoten?
11 ¿No yija queno tʉoĩa masibeati mʉa maji? Jĩjʉ, “Fariseo gaye tʉoĩarã, saduceo gaye tʉoĩarã ĩna ya naju wadarise ʉco gaye queno tʉo masiña”, yʉ yija, naju gayere meje bʉsibʉ yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
11 Aisim a not boro’ika hikwaris ayu rafiy isan ao kwararouw, en baise Pharisee naatu Sadducee hai yeast isan kwanakaifi gewasomih ao.”
12 Ito ĩ yijare tʉo masicʉ gʉa. “ ‘Fariseo gaye tʉoĩarã, saduceo gaye tʉoĩarã naju wadarise ʉco gayere tʉoĩarã ya mʉa’, gʉare ĩ yija, ‘Ĩna riasorisere queno tʉoĩa masiña mʉa’, yireonire gʉare gotiyijari Jesús”, yi tʉoĩacʉ gʉa ĩja.
12 Imaibo bai’ufununayah naniyan hibai, Jesu i men yeast maiyow rafiy wanawanan teyai’iyai isan matah toniwa’anamih, baise Pharisee naatu Sadducee hai bai’obaiyen isan matah toniwa’an.
13 Mʉcana ito sõjʉa wacõri, Cesarea Filipo wame cʉtiri cʉto tʉ ejacʉ gʉa Jesús rãca. Itojʉ ejacõri ado bajiro gʉare seniĩaquĩ Jesús:
13 Jesu na Caesarea Philipi wanawananamaim titit ana veya, ana bai’ufununayah ibatiyih, “Sabuw Orot Natun isan mi’itube teo kwanonowar?”
14 Ado bajiro cʉdicʉ gʉa ĩre:
14 Hiya’afut hio, “Sabuw afa i teo John Baptist, afa Elijah, afa i Jeremiah, naatu afa teo i dinab orot ta.”
15 —¿Mʉama ñimʉ ñami yati mʉa yʉre? yiquĩ Jesús gʉare.
15 Ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Bo kwa ayu isau i mi’itube kwa’o?”
16 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Simón Pedro:
16 Simon Peter iya’afut eo, “O i God Tafa eof nowah God ma’ama wanatowanin Natun.”
17 —Riti ya Simón, Jonás macʉ mʉ. Ito bajiro mʉ bʉsija wanʉ quenagʉ̃ ña mʉ. Itire mʉ bʉsija, masare tʉocõri meje bʉsia mʉ. Itire mʉ bʉsija, ũmacʉ̃jʉ gagʉ yʉ Jacʉre tʉocõri bʉsia mʉ.
17 Jesu iya’afut eo, “Simon, Jonah natun abigegewasini. Anayabin nati tur anababatun i men orot ta biyanane na irererebamih, baise marane Tamai mutufor o it.
18 Ado bajiro mʉre gotia yʉ. Iti mʉ wame ña Pedro, “gʉ̃tagã”, yireoni ña iti Pedro. Riti ña mʉ bʉsirise. Iti oca mʉ bʉsirise jedibetoja. Gʉ̃tagã bʉtirica robo bajiro bajirise ña iti mʉ bʉsirise. Iti oca tʉocõri yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉ bero gãna. Ito bajiri yʉ ñarã, ñarã yirãji ĩna. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉjare godana ʉjʉ ĩnare rẽtocũbicʉ yiguĩji. Godabojarãti mʉcana tʉdi catirã yirãji ĩna.
18 Imih a tur ao’owen o i Peter. Iti kabay tafanamaim ayu boro au ekaleisia anawowab. Naatu morob ana fair boro men kafa’imo natafufur nare’emih.
19 Ado bajiro mʉre gotia Pedro yʉ. Soje janado rʉcogʉre bajiro mʉre cũgʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca masa ĩna tʉo masiroca yigʉ yigʉja mʉ. Ito bajiro mʉre cũgʉ̃ yigʉja yʉ. Adi sitajʉ mʉ rẽorise, ũmacʉ̃jʉ itojʉ cʉni rẽore ñaro yiroja. Adi sitajʉ, “Ito bajiroti yiya”, mʉ yija, ũmacʉ̃jʉ cʉni ito bajiroti yire ñaro yiroja, yiquĩ Jesús Pedrore.
19 Ayu boro mar ana tufatan anit; abisa iti tafaramamaim kututufatan, maramaim boro ana tufatan. Naatu abisa iti tafaramamaim kururufam, maramaim boro ana rufam.”
20 Ito bajiro Pedrore ĩ yija bero ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: “Ĩti ñami Cristo Dios ĩ cõarʉ, yi masare goti batobesa mʉa”, yiquĩ Jesús gʉare.
20 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah awah bofot eo, “Ayu i Tafau hi’of nowah imih men yait ta ana tur kwana’owenamih.”
21 Ito ĩ yija bero itijʉnati gʉare goti rẽtobuquĩ Jesús:
21 Nati ana veya’amaim Jesu busuruf ana bai’ufununayah isah tur mutufor iuwih eo, “Ayu i anan Jerusalem ana tit biyababan gagamin maiyow boro anab, orot ai’in biyahine, Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah biyahine, hina’asabunu ana morob. Baise veya tounu ufunamaim morobone boro anamisir maiye.”
22 Ĩ ito yija tʉocõri, ricati bʉsa camotadi rʉ̃gʉ̃cõri, oca sẽoro ĩre bʉsisʉobojaquĩ Pedro:
22 Peter bai hin nabinamaim eo, “Regah, iti na’atube men akokok isa namatar”.
23 Ito ĩ yija tʉocõri, jʉda rʉ̃gʉ̃cõri, ado bajiro bʉsiquĩ Jesús Pedrore:
23 Jesu tatabir Peter kwarar iu, “Au’uf kwen, Satan! O i kabay kiru nou kuyayare, anayabin o a not i men God enotanot na’atube kunotanotamih. O i orot babin hai notabe kunotanot.”
24 Ito ĩ yija bero ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare ĩ rãca riasotirãre:
24 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah eo, “O yait inakok ayu airit namih, taiyuw ina kwahiri a onaf ina’abar ini’ufnunu airit tanan.
25 No ĩ catirise maibojagʉti godagʉ yiguĩji. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃, yʉ oca ĩ gotija tʉo junisinicõri ĩna sĩagʉ̃ama catitĩñare gaye bʉjagʉ yiguĩji.
25 Anayabin orot yait taiyuwin ana yawas isan ebowabow boro nikasiy. Baise orot yait ana yawas ayu isau ebi’inuw boro natita’ur.
26 Sĩgʉ̃ adi macãrʉcʉ̃rojʉ gajeoni jeyaro ĩ bʉjabojaja, ĩ ya ʉsi jeame ʉ̃jʉrojʉ iti waja, ĩ ya gajeoni ĩ bʉjabojare ñe waja ma. Ñe mani ya ʉsi rẽto bʉsaro waja cʉtirise manoja. Catirãjʉti Dios rãca mani oca quenobeja, mani godaja bero ĩ rãca oca queno masimenaji ĩja.
26 Tafaram wanawanan sawar tutufin etei ibai aur karam, baise inamomorob ana veya ana gewasin boro inab? En anababatun. Boro men kafa’imo nati sawaramaim a yawas inatubun inab maiye’emih.
27 Yʉ Masa Rĩjorʉ ñacõri, yʉ Jacʉ Dios ĩ busurisena tʉdi ejagʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri ĩ tʉ gãna ángel mesa rãca ejagʉ yigʉja yʉ. Tʉdi ejacõri masa ĩna yigoado bajiroti waja senigʉ̃ yigʉja yʉ.
27 Anayabin Orot Natun i Tamah ana fair ana bonamanamarinamaim nan, ana tounamatar kakafiyih bairi, imaibo nati ana maramaim i boro orot babin hibowabow ana fofoninamaim hai baiyan nitih.
28 Riti mʉare gotia yʉ. Mʉa coriarã adijʉ ñarã mʉa godaroto riojʉa, ĩre tʉorʉ̃nʉrãre Masa Rĩjorʉ ĩ mioju ejaroca tirã yirãji mʉa. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
28 Anababatun a tur ao’owen, sabuw afa iti kwama tur kwanonowar boro morobo’e kwanama’am Orot Natun ni’aiwob maramaim nanan kwana’itin.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.