Mateus 15
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Ito ĩna yiroca fariseo gaye tʉoĩarã ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni ejacã Jesús tʉ. Jerusaléna wadiana ñacã ĩna. Jesús tʉ ejacõri ado bajiro seniĩacã ĩna:
1 Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah afa Jerusalemane hina Jesu hibatiy hio,
2 —¿No yija bʉcʉrã ĩna yisotire bajiro yiro robo cʉdibeati mʉ rãca riasotirã? Mʉ rãca riasotirã ĩna baroto riojʉa ãmo coebeama ĩna. Bʉcʉrã ĩna rotiado bajiro yiro robo yibeama ĩna, yicã ĩna Jesure.
2 “Aisim o a bai’ufununayah, bai’obaiyen ata a agir hibitit men tebobosiyasiyar, naatu umah sauwena’e ere kato auman bay te’au?”
3 Ito bajiro ĩna yijare, ado bajiro ĩnare cʉdiquĩ Jesús:
3 Jesu iyafutih eo, “Bo kwa aisim God ana obaiyunen tur kwa’astu’ub uwatanah hai binanakwar kwabi’ufunun?
4 Ado bajiro rotia Dios oca: “Mʉ jacʉ, mʉ jacore cʉni queno rʉ̃cʉbʉoya mʉ. No ĩ jaco, ĩ jacʉre cʉni ñeñaro bʉsitugʉ godacoajaro”, yi rotia Dios oca.
4 Anayabin God eo, ‘Hinat tamat kwanakakafiyih’ naatu ‘yait hinah tamah isan tur kakafin na’u’uwih i boro hina’asabun namorob.’
5 Mʉama ricati bajiro rotia. Ado bajirojʉa rotia mʉa: “No, ‘Jeyaro gajeoni yʉ rʉcorise Diore yʉ ĩsiroti riti ña. Ito bajiri yʉ jacʉsabatiare ejabʉa masibea yʉ’, ĩ yija, ĩ jacʉsabatiare ejabʉabeja quena”, yi tʉoĩa rotiboja mʉa.
5 Baise kwa a bai’obaiyenamaim, orot ta boro hinat tamat isah iti na’atube inao, ‘Sawar iti o atabibaisi i God ana siwaramih ayai, imih boro men karam anibaisi.’
6 Ito bajiro mʉa yija, bʉcʉrã masa ĩna rotirisejʉa cʉdirona, Dios ĩ rotirisejʉare cʉdibea mʉa. Ito bajiro mʉa yija, “Ñe waja ma Dios oca”, yirã bajiro ya mʉa. Ĩ ocare jidicãrã ña mʉa.
6 Sinaf iti na’atube’eban hinat tamat kwakakafiyih? En! Baise, kwa asinaf iti’imaim God ana obaiyunen tur kwayara’iy kwa taiyuw abai’obaiyen kwabi’ufunun.
7 Mʉa yiro bajiro yirã meje ña mʉa. Diore goti ĩsiri masʉ Isaías ñayorʉ mʉare tʉoĩa wacʉ queno ucañi ĩ. Ado bajiro ucañi ĩ:
7 Wanawan rerekabih! Isaiah i tur anababatunamaim kwa isa eo kirum,
8 Mʉa ya risena riti yʉre rʉ̃cʉbʉoboja mʉa. Ito bajibojarocati mʉa ya ʉsina sõjʉ bajiro tʉoĩa mʉa. Yʉre rʉ̃cʉbʉobea mʉa.
8 ‘Iti sabuw ufurihiwat ayu tirursagiyu, baise hai notamaim i ef yok na’in tema’am.
9 Minijuacõri yʉre mʉa rʉ̃cʉbʉobojaja, bʉrãti ya mʉa. Mʉa riasorise masa ĩna tʉoĩa rujeore ña iti. Itireti, “Dios ĩ rotire ña”, yiboja mʉa. Dios ĩ gotirise tʉoĩa wacʉ ito bajiro ucañi Isaías ñayorʉ, yi gotiquĩ Jesús.
9 Hai kwafiren ayu isou i wanawanan nikuwat; men basit orot hai notamaim ofafar hikikirum sabuw kwati’obaiyih hiti’ufunun.’”
10 Ito ĩ yija bero masare jicõri ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare:
10 Imaibo Jesu rou’ay eaf ayuwih iuwih eo, “Abisa ao kwananutanub kwananowar naatu kwanasinaftobon yabin kwanab.
11 Mani ba sãrise meje mani ñeñaro yiroca yiroja iti. Ñeñaro tʉoĩacõri mani bʉsirise, iti ña mani ñeñaro yiroca yirise, yiquĩ Jesús masare.
11 Abisa orot awanamaim erur i men biyan ebobokarit, baise abisa orot awanamaim etitit i biyan ebobokarit.”
12 Ito yija gʉa ĩ rãca riasotirã ĩ tʉ minijuacõri ado bajiro yicʉ gʉa ĩre:
12 Imaibo bai’ufununayah hina Jesu hibatiy, “Pharisee abisa i’o isan hai naniyan ibi’afiy iso’ob?”
13 Ito bajiro gʉa yija, ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare:
13 Jesu iyafutih eo, “Ai menatan ayu Tamai maramaim men tatanum i boro an wairoron etei na’uy ra’ah.
14 Dios ocare riasomena ĩna ñajare, ĩnare tʉorʉ̃nʉbeja. Ĩna ñama cajea mana gãjerã cajea manare tʉ̃a wabojarã robo bajiro bajirã. Sĩgʉ̃ cajea macʉ gãji cajea macʉre ĩ tʉ̃a wabojaja, goje ñaro ĩna ejaja, jʉ̃arãjʉti quedi sãjacoarã yirãji, yiquĩ Jesús gʉare.
14 Nati Pharisee biyahimaim kwanahaiw, anayabin i matah fim na’atube sabuw afa matah fim tibi’unawiyih, naatu boro etei hinan hub hinare.”
15 Ĩ ito yija ado bajiro seniĩaquĩ Pedro Jesure:
15 Peter eo, “Oroubon anayabin kuo anowar.”
16 —¿Tʉo masibeati mʉa cʉni?
16 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa auman boro’ika tur hai yabih men kwaso’obamih?
17 Mani ba sãrise jeragajʉ waro yiroja iti. Ito bero rẽta budiro yiroja iti. ¿Itire queno tʉo masibeati mʉa?
17 Abistan awatamaim erur i en kabutitamaim etit naatu en uratane ere’er i kwaso’ob ai en?
18 Mani ya ʉsina tʉoĩacõri risena bʉsia mani. Iti ña mani ñeñaro yiroca yirise.
18 Baise abisa awatamaim etitit i dogor wanawananane etitit, naatu i boun orot biyan ebobokarit.
19 Ĩna ya ʉsina tʉoĩacõri ñeñaro yama masa. Tite mʉa. Gãjerãre sĩama ĩna. Manojo cʉtirã ñabojarãti gãjerã romiare ajeama. Jeyaro ĩna tʉoĩaro bajiroti romia rãca ñeñaro ajeama ĩna. Riniama ĩna. Socama ĩna. Rocati oca gotiama ĩna. Ito bajiro yama masa.
19 Anayabin abisa orot dogoromaim etitit i not kakafin, sabuw rauw morob, turanah a’aawah ufuh na, baiwa’an kwanekwan, bain, baifufuwen, naatu yanuw koutabitabir.
20 Ito bajiro ñeñarise tʉoĩacõri iti ña masa ĩna ñeñaro yiroca yirise. Mani baroto riojʉa mani ãmo coebeja, bʉcʉrã ĩna rotiro bajiro mani yibeja iti gaye meje ña mani ñeñaro yiroca yirise. Ñeñaro tʉoĩacõri ñeñaro ya mani. Iti ña mani ñeñaro yiroca yirise, yiquĩ Jesús gʉare.
20 Iti sawar i boun orot babin ebi’afiy, baise uma sauwena’e ere kato bay ina’aa boro men ni’afiyimih.”
21 Ito bajiro ĩ yija bero itijʉna, wacʉ gʉa Jesús rãca. Ito wacõri Tiro ito yicõri Sidón wame cʉtiri cʉtorijʉ ejacʉ gʉa.
21 Jesu nati efan ihamiy naatu in tafaram Taiya Sidon hairi wanawanahimaim bar merar afa imaim tit.
22 Ito gʉa ejaja bero sĩgõ Canaán gago itijʉ ñaro Jesús tʉjʉa awasã wadicõ:
22 Canaan babin nati’imaim ma’ama na Jesu isan rerey eo, “Regah, David uwan, kukabibiru; ayu natu babitai i demon kakafih wanawanan hirun hiforatoun hibonawiy bai’akir kakafin maiyow ebaib.”
23 Ito bajiro iso yibojarocati isore cʉdibitiquĩ Jesús. Ito bajiri ĩ rãca riasotirã gʉa ado bajiro roticʉ Jesure:
23 Baise Jesu men babin isan tur ta eo. Imih ana bai’ufununayah hina hifefeyan hio, “Babin ku’u sa’ab en, rerey ufut enan.”
24 Ito bajiro gʉa yija ado bajiro yiquĩ gʉare:
24 Jesu iya’afutih eo, “Orot Natun nan i Israel sabuw sheep na’atube hikasiy hima’am akisih isah na.”
25 Ito bajiro ĩ yiroca ĩ riojo wacõri rijomunigãna ñini rũjũcõ romio:
25 Baise babin na Jesu nanamaim sun yowen eo, “Regah Jesu kwibaisu.”
26 Ito bajiro iso yibojarocati ado bajiro yiquĩ Jesús isore:
26 Jesu eo, “Kek hai bay men karam boro tanarouw nare haru hina’aan.”
27 —Riti ya yʉ Ʉjʉ. Ĩna ʉjarã ba bate queorise bacã yaia. Yʉ gaje maso ñabojarocati mʉ ñarã bero yʉre jabeto mʉ ejabʉaja quena ñaro yiroja yʉre, yicõ iso Jesure.
27 Babin iya’afut eo, “Turobe Regah, baise bay momosarih tamah ana gemane tere’ere haru tebow te’aa.”
28 Ito bajiro iso yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús isore:
28 Imaibo Jesu eo, “Babin o a baitumatum i ra’at kwanekwan, imih abisa kukokok i namatar.” Naatu nati ana maramaim natun babitai yawas.
29 Ito yija bero Galilea wame cʉtirita tʉnima wacʉ gʉa. Itojʉ ejacõri tʉriajʉ mʉja wacʉ gʉa. Itojʉ gʉa joejearoca rujiquĩ Jesús.
29 Jesu efan nati ihamiy naatu Galilee harew kukuf rewarewan remor in, imaibo oyaw ta sisibinamaim yen in tafan mare.
30 Jãjarã masa ejacã Jesús ĩ rujirojʉ. Wa masimena, cajea mana, bʉsimena, ruduana, ito yicõri jãjarã cõrãre ãmi ejacã ĩna Jesús tʉjʉ. Ĩ tʉ ĩna ãmi ejaroca ĩnare yisioquĩ Jesús.
30 Sabuw moumurih maiyow hai sabuw ah kafikafirih, matah fim, ah umah murumurubih, awah gugih naatu sawusawuwih afa moumurih maiyow auman hibow hina Jesu nanamaim hiya, naatu etei’imak iyawasih. Sabuw matah fim ah umah murubih hina Jesu biyan titit|alt="blind and lame come to Jesus" src="CN01785b.TIF" size="col" loc="Mat 15.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.30"
31 Bʉsimena bʉsicã. Ruduana wacã. Cajea mana ticã. Rujʉ ñeñarã quenari rujʉ, rujʉ cʉticã. Ito bajija ticõri, ti ʉcacã masa. Ito bajiri Diore wanʉ rʉ̃cʉbʉosʉocã ĩna. “Judio masa ĩna rʉ̃cʉbʉorʉ Dios ĩ ñami quenagʉ̃”, yi rʉ̃cʉbʉocã masa.
31 Awah gugih tur hio, ah umah murubih higewasin, ah kafikafirih hibat hiremor, naatu matah fim higewasin hinuw sawar hi’itah isan, sabuw hifofofor men kafaita. Naatu Israel hai God wabin hibora’ara’ah.
32 Ito yija gʉa ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiquĩ ĩ:
32 Jesu ana bai’ufununayah eaf hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Ayu sabuw aitih abiyababan anayabin hina bairi ama’ama veya tounu sawar naatu boun hai efanamaim men abisa ta ema’am boro hina’aan. Ayu men akokok a murumurubih aniyafarih hai ubar hinan. Hinanan boro efamaim bayumih hinigagamat.”Jesu masaw yanamaim eyoyoyoban|alt="disciples distributing bread" src="CN01718B.TIF" size="span" loc="Mat 15.32-38" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.32-38"
33 Gʉajʉa ado bajiro yicʉ ĩre:
33 Naatu ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Iti arar yan bay boro menamaim tanab nakaram iti rakit gagamin tana’afuwagiy?”
34 —¿Nocõ jaje naju rʉcoati mʉa? yiquĩ Jesús gʉare.
34 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy bai’ab kwabobotanen?” Hiya’afut hio,
35 Ito yija masare jacajʉ ruji rotiquĩ Jesús.
35 Basit Jesu sabuw iuwih me yan himarir.
36 Ĩ ya ãmona naju jʉa ãmojeno ñarisere ito yicõri wai rãca ãmi rʉcocõri, “Queno ya Cʉna mʉ”, yiquĩ ĩ Diore. Ito ĩ yija bero gʉa ĩ rãca riasotirãre ĩsiquĩ masare gʉa batotoni.
36 Jesu rafiy fafar seven naatu siy auman bow God ana a merar yiy, naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
37 Masare batocʉ gʉa. Ĩna jeyaro bacã. Ito bajiri sĩgʉ̃ rʉyabeto yaji quenaro ñacã ĩna. Ĩna baja bero jʉa ãmojeno jibʉri gʉa ba rʉarise dajocʉ gʉa.
37 Hi’aa etei yah iw, naatu bai’ufununayah bay sabuw hi’aa rebarebah hibiwanen sakasak etei seven hiwanfoten.
38 Gʉa itire bagoana cuatro mil ʉ̃mʉa ñacʉ gʉa. Romiare ito yicõri rĩacare cʉni cõĩabiticʉ gʉa.
38 Sabuw etei 4000 na’atube bay hi’aa, kek baibin men auman hiyabamih.
39 Ito bero masare ware gotiquĩ Jesús. Ito bajiri cumana Magadán wame cʉtiri sitajʉ wacʉ gʉa.
39 Imaibo Jesu sabuw iyafarih hinan ufunamaim, wa bai rabon na tafaram wabin Magadan imaim tit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.