Mateus 14
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Iti rʉmʉriti Galilea gagʉ ʉjʉ, Herodes wame cʉtigʉ Jesús gaye oca tʉoyijʉ.
1 Nati ana veya’amaim Herod tafaram Galilee ana kaifayan orot Jesu bowabow ana tur nowar.
2 Ĩ rãca ñarãre ado bajiro yiyijʉ Herodes, Jesure tʉoĩa wacʉ:
2 Naatu ana orot ukwarih hai tur eowen eo, “Ni’i orot i John Baptist, morobone yawas maiye, imih fair bai nati ina’inan isisinaf.”
3 — ausente —
3 Herod i John Baptist bai fatum in dibur yari’iy aawan Herodias baiyasisirin isan.
4 — ausente —
4 John tur fokarin maiyow Herod Herodias i tain Philip aawan bai bi’aawan isan gam iu, “O i ofafar iastu’ub tai aawan ibai i’awan.” Tur fokarin iti eo isan Herod yan bai dibur yari’iy.
5 Juanre sĩa ãmobojayijʉ Herodes. “Diore goti ĩsiri masʉ ñami Juan”, masa ĩna yi rʉ̃cʉbʉoja tʉocõri, güiyijʉ ĩ. Ito bajiri Juanre sĩa rotibisijʉ Herodes.
5 Herod kok i John ta’asabun, baise Jew sabuw isah bir, anayabin John hi’i’itin i dinab orot ta na’atube.
6 Herodes ĩ joeara rodo gãni bia ejayijʉ. Ito bajiri masare oca cõayijʉ ĩ, ĩna basa titoni. Iti rʉmʉ rujarʉmʉ Herodías maco masa riojo basayijo. Iso basaja ticõri, bʉto wanʉyijʉ Herodes.
6 Naatu Herod ana tufuw isan hibiyasisir ana veya’amaim, Herodias natun babitai run sabuw rou’ay gagamin nahimaim benaben, Herod itin iyasisir gagamin maiyow.
7 Ito bajiri: “No ãmorise mʉ senija, yiro roboti mʉre jidicãcʉja yʉ”, yiyijʉ Herodes isore.
7 Naatu taiyuwin isan eo baifaro babitai eomatan eo, “Abisa kukokok boro anit?”
8 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, “¿No bajiro ãmoati cana mʉ?” yigo wayijo iso jacore. Jaco iso gotija tʉocõri, ado bajiro yiyijo iso Herodesre:
8 Naatu babitai hinah ana turamaim na eo, “Ayu akokok boun John Baptist ukwarin tew yan iniwan inab inan initu.”
9 Ito bajiro iso yija tʉocõri, bojori bʉjayijʉ Herodes. Masa ĩna tʉoro riojo, “Yiro bajiroti mʉre ĩsicʉja yʉ”, ĩ yire ñajare, ito bajiroti rotiyijʉ ĩ ya moari masare.
9 Aiwob orot iti tur nonowar i uwan yi, baise sabuw rou’ay gagamin matahimaim eomatan, imih ana baiyowayah orot iuwih babitai ana kokok hisinaf.
10 “Tubiara wijʉ Juanre rijoga jata ãmitẽña”, yiyijʉ Herodes ĩ ya moari masare.
10 John dibur bar wanawananamaim ma’am hin sikan hi’afuw,
11 Ĩ ya rijoga jata ãmicõri somotẽrojʉ jeocõri mamore ĩsiyijarã ĩna. Ito yicõri isojʉ jacore rẽto ĩsiyijo ĩja.
11 ukwarin tew yan hiwan hibai hina babitai hitin, bai in hinah itin (so’ob John i morob).
12 Iti oca tʉocõri Juan rãca riasotiana masa ejayijarã. Ito yicõri ĩ ya rujʉ ãmi wacõri yujeyijarã. Ito bajiro ĩna yija bero Jesure gotirã gʉa tʉ ejacã ĩna.
12 John ana bai’ufununayah hina biyan hibai hin hiyai, imaibo hin Jesu ana tur hiowen.
13 Juan idé guri masʉre ĩna sĩare tʉocõri bojori bʉjaquĩ Jesús. Ito bajiri cuma sãjacõri ricati waquĩ ĩ. Ito bajiro Jesús ĩ waja masicã masa. Gãjerã boejʉna Jesure sʉya wacã.
13 Jesu John ana tur nonowar ufunamaim, wa bai akisinamo efan nautanubinamaim in. Baise sabuw menamaim inan i ana tur hinowar, ababawat bar merar ta ta hirun hitit hi’ufunun hin.
14 Majado ejacõri Jesús ĩ tija masa jãjarã ñayijarã. Ito bajiri ĩnare ti maiyijʉ ĩ. Cõrãre ĩna ãmi ejaro bajiroti ĩnare yisio ĩsiyijʉ Jesús.
14 Jesu wa biyut ana veya nuwanuw sabuw rou’ay gagamin maiyow i’itih iyababan, naatu hai sabuw sawusawuwih hibow hinan etei iyayawasih.
15 Iti rãioja ticõri, gʉa ĩ rãca riasotirã ĩ tʉjʉa wacʉ. Ĩ tʉ ejacõri ado bajiro yicʉ gʉa:
15 Veya re birabirab auman Jesu ana bai’ufununayah hin hiu, “Veya i re sawar. Igewasin sabuw iniyafarih hinan bar merar yubinamaim bay hinatobon hinaa hinayawas.” (Anayabin iti efan i arar yan sabuw en).”
16 —Itojʉ ware ma ĩnare. Mʉati bare ecaya ĩnare, yiquĩ Jesús gʉare.
16 Jesu iyafutih eo, “Men karam asir ana’uwih hinan. Gewasin, kwa a efanamaim bay kwana’itin kwanitih hina hinayawas.”
17 —Bare ma gʉare. Naju riti co dʉjamocõacã ña gʉare. Ito yicõri wai jʉ̃arãti ñama gʉare, yicʉ gʉa Jesure.
17 Baise hiya’afut hio, “Aki ai efanamaim rafiy fafar etei umat roun naatu siy rou’ab na’atumo ti’inu’in, men karam boro iti sabuw rou’ay gagamin anituwih.”
18 —Adojʉa yʉre ãmi waya maji, yiquĩ Jesús gʉare.
18 Jesu eo, “Kwabow kwana kwaitu.”
19 Itire boca ãmicõri ta quenarise joe masare ruji rotiquĩ Jesús. Ito yicõri naju co dʉjamocõ ñarisere ito yicõri wai jʉ̃arã ñarãre ãmi rʉcoquĩ Jesús. Itire rʉcocõri ũmacʉ̃jʉ ti mʉoquĩ Jesús. Ito ti mʉocõri, “Queno ya Cʉna mʉ”, yiquĩ ĩ. Itire igajea batocõri gʉare ĩsiquĩ Jesús. Ito ĩ yija bero gʉajʉ masare batocʉ ĩja.
19 Naatu sabuw iuwih fotan yan himare, imaibo Jesu rafiy fafar umat roun, siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at, God ana merar yi sawar, basit rafiy imseseb ana bai’ufununayah itih, naatu ana bai’ufununayah hibow sabuw hifaramih hi’aa.
20 Masa ñarocõti ba jedicã itire. Ito yicõri sĩgʉ̃ rʉyabeto yaji quenaro riti tujacã ĩna. Ĩna ba rʉarise jʉa gʉbojeno jibʉri dajacʉ gʉa.
20 Sabuw etei hi’aa yah iw, naatu ana bai’ufununayah bay rebareb hi’aa hi’inu’in hibow hibiwan sakasak etei 12 hiwan foten.
21 Gʉa itire bagoana cinco mil ʉ̃mʉa ñacʉ gʉa. Romiare ito yicõri rĩacare cʉni cõĩabiticʉ gʉa.
21 Orot iti bay hi’aa hibiyab etei 5,000 kek babin men auman hiyabamih.
22 Cumajʉ gʉare sãja rotiquĩ Jesús ĩ riojʉa gʉa jẽa watoni. Gʉa waroca riti masare ware gotiñi Jesús.
22 Jesu matan kabiy ana bai’ufununayah iuwih wa hibai wan hirabon hin harew kukuf rewan rounane na’at. Naatu Jesu ma sabuw iyafarih hai au bar hin.
23 Masare ware goti tĩogʉ̃ tʉriajʉ mʉja wañi Jesús. Itojʉ sĩgʉ̃ti mʉja ejacõri ĩ Jacʉre bʉsiñi ĩ. Rãio jedija bero itojʉ ĩ sĩgʉ̃ti ñañi Jesús maji.
23 Sabuw iyafarih hinan ufut akisinamo yen in oyawamaim yoyoban isan. Naatu nati’imaim, akisinamo ma’am mar bu’u’um.
24 Itajura gʉdareco tʉjacʉ gʉa. Ito gʉa tʉjaroca jacũtucʉ gʉare, mino bʉto iti wẽajare.
24 Iti ana veya’amaim ana bai’ufununayah i hire hin hikukuyowen ana veya yabat misir wa rab naatu kotar nahine na kufutih.
25 Busu mʉja wadiroca Jesús gʉa tʉ ejaquĩ ide joena wadicõri.
25 Mar sibisib auman Jesu riy tafanamaim bat ana bai’ufununayah isah remor na.
26 Ide joe ĩ wadija ʉcacʉ gʉa. Ito bajija ticõri:
26 Riy tafan bat remor nan ana bai’ufununayah hi’i’itin ana maramaim, hai bir ra’at hio, “Iti i wagabur mowan.” Hikirir hirerey.
27 —Oca sẽoña, güibesa yʉti ña, yiquĩ Jesús gʉare.
27 Baise Jesu mar ta’imon eaf eo, “Men kwanabir, ayu anan.”
28 Ito ĩ yija tʉocõri, gʉa rãca gagʉ Pedro ado bajiro bʉsiquĩ ĩre:
28 Naatu Peter iya’afut eo, “Anababatun o na’at, basit ku’uwu riy tafan abat ana biya atit.”
29 Ĩ ito yijare:
29 Jesu eo, “Kuna.” Peter wa afe’en isure riy tafan bat in Jesu biyan tit.
30 Bʉto mino iti wẽaja tʉocõri, itire güiquĩ Pedro. Ito bajiri jacũrisena ruja wasʉoquĩ Pedro:
30 Baise kotar gagamin bababin naniyan bai, ana bir ra’at, basit busuruf unun re, re’ere auman Regah isan ererey eaf eo, “Regah kwiyawasu.”
31 Ito ĩ yirocati Pedro ya ãmojʉ ñiacõri ado bajiro yiquĩ Jesús ĩre:
31 Jesu mar ta’imon eof nunuw uman bai iu eo, “A baitumatum men nikikimin, aisim kukakasiy.” Jesu eofere Peter uman ebaib|alt="Jesus reaching out to Peter" src="cn01722B.tif" size="col" loc="Mat 14.31" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="14.31"
32 Cumajʉ Jesús rãca ĩna mʉja sãjarocati mino wẽata rojocoacʉ.
32 Naatu hairi wa tafan hiyey ana veya kotar bababin nutanub.
33 Gʉa cumajʉ ñacãnama Jesús riojo rijomunigãna ñini rũjũcʉ, ĩre rʉ̃cʉbʉorã:
33 Imaibo bai’ufununayah wa tafan hima’am Jesu hibora’ah hio, “O i anababatun God Natun!”
34 Ito jẽa wacõri Genesaret wame cʉtiri sitajʉ ejacʉ gʉa.
34 Hirabon hina rewan rounane hitit naatu hin Genesaret, imaim hai wa hitain yen.
35 Iti cʉto gãna Jesús ĩ ejaja tʉo masicõri, masa jeyarore oca batoñi. Ito bajiri masa ñarise cʉtirãre ãmi ejacã Jesús tʉ.
35 Naatu nati’imaim sabuw Jesu hi’i’inan ana veya, tur hiyafar nati tafaram wanawanan bar merar gidigidihimaim, sabuw sawusawuwih etei hibow hina Jesu biyan hitit.
36 “Mʉ ya yutabuju tʉnima gʉare moaĩa rotiya”, yicã masa Jesure. No moaĩarãcõti cati quenarã tujacã mʉcana.
36 Naatu ana faifuw taininawat butubunin isan hifefeyan, naatu sabuw iyab ana faifuwawat hibubutubun i etei hiyawas.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.