Mateus 12
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Iti rʉmʉri tujacãra rʉmʉ ñaroca ote wato wacʉ gʉa Jesús rãca. Gʉa ĩ rãca riasotirã ñiocõcʉ. Ito bajiri trigo ajeri beja ãmicõri bacʉ gʉa.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Iti gʉa baja ticõri, fariseo gaye tʉoĩarã ado bajiro yicã Jesure:
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús:
3 — ausente —
4 Ñiocõ wana ñari Dios ya wijʉ sãjacõri, ĩre rʉ̃cʉbʉorã gãjerã ĩna cũre naju bayijarã ĩna. Paia mesa riti ĩna baroti ñabojayijʉ iti. David mesa ĩna baroti meje ñabojayijʉ.
4 — ausente —
5 “Paia mesa tujacãra rʉmʉ Dios ya wijʉ ĩna tujacãbeja ñeñaro yirã meje yiana ĩna”, yi Moisés ñayorʉ ĩ ucare gaye, ¿tiĩabiticati mʉa?
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Riti mʉare gotia yʉ. Dios ya wi rẽto bʉsaro ñasagʉ ña yʉ.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Dios oca tuti gaye queno tʉoĩa masibea mʉa. Ado bajiro gotia iti: “Masa gãjerãre queno ti maija quena yʉre. No yibea ecarʉ sĩacõri yʉre ĩna soe ĩsija”, yi gotia Dios oca. Itire mʉa tʉoĩa masija, gãjerãre ti maicõri, “Ĩnare seti ña”, yibitiboana mʉa.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Masa Rĩjorʉ, Dios ĩ cũrʉ ña yʉ. Ito bajiri tujacãra rʉmʉ gaye yʉ rotiroti cʉni cũquĩ Dios yʉre, yiquĩ Jesús masare.
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Ito yija bero judio masa minijuari wijʉ wacõri sãjacʉ gʉa Jesús rãca.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Iti wijʉ ñaquĩ sĩgʉ̃ co dʉja ãmo digarʉ. “Jesure seti ña”, yirona fariseo gaye tʉoĩarã ado bajiro Jesure seniĩacã ĩna:
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Ĩna ito yija tʉocõri:
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Ecarʉ rẽto bʉsaro ñasagʉ ñami masʉ. Ito bajiri tujacãra rʉmʉre cʉni gãjire mani ejabʉaja quena, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Ito yija ãmo digagʉre ado bajiro yiquĩ Jesús:
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Ito ĩ yija ticõri, budi wacã fariseo gaye tʉoĩarã. “¿No bajiro yicõri Jesure sĩarʉjati mani?” yi tʉoĩa bʉsiri seyocã ĩna.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Ito bajiro ĩna tʉoĩaja, tʉo masicõri gajerojʉa waquĩ Jesús mʉcana. Gʉa cʉni ĩ rãca wacʉ. Jesús ĩ waja ticõri, jãjarã masa sʉya wacã gʉa rãca. Ito ĩ warojʉ ñajediro masa cõrãre yisioquĩ Jesús.
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 Ito yicõri, “Ãniti gʉare yisioquĩ”, yibeja mʉa, yiquĩ ĩ ĩnare.
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Isaías ñayorʉ Diore goti ĩsiri masʉ ĩ goticãdo bajiroti rẽtacʉ iti. Ado bajiro goti ucayoñi Isaías ñayorʉ:
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 Ãni ñami yʉre moa ĩsiri masʉ yʉre cʉdigʉ. Ĩre besecʉ yʉ. Ĩre maia yʉ, ito yicõri ĩre wanʉa yʉ. Yʉ ya ʉsi ĩre queo sãgʉ̃ yigʉja yʉ. “Masa ĩna ñeñaro yirise waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masare goti batogʉ yiguĩji ĩ.
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Masare oca josabicʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri masare ma gʉdareco eja rʉ̃gʉ̃cõri awasã gotibicʉ yiguĩji ĩ.
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Yʉre queno tʉorʉ̃nʉsamenare cʉni ĩnare cõabicʉ yiguĩji. Yʉre queno tʉorʉ̃nʉsamenare ĩnare ejabʉagʉ yiguĩji ĩ, yʉre ĩna queno tʉorʉ̃nʉtoni. Ito bajiro ñagʉ̃ yiguĩji ĩ, masa jeyarore yʉ ti beseri rʉmʉ iti ejarocajʉ.
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 “Ĩti ñami masare masorocʉ Dios ĩ cõarʉ”, yi tʉoĩa wanʉ yurã yirãji masa jeyaro, yi gotia Dios oca tuti, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Ito yija bero sĩgʉ̃re Jesús tʉ ãmi ejacã ĩna. Ĩ ñaquĩ tibicʉ, bʉsibicʉ cʉni. Rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃ ñari ito bajiro ñabojaquĩ ĩ. Ĩre yisioquĩ Jesús. Ito bajiri tibicʉ ñabojarʉ tiquĩ ĩja. Ito yicõri bʉsibicʉ ñabojarʉ bʉsicoaquĩ ĩja.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Itire ticõri masa jeyaro ʉcacã:
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Ito bajiro masa ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yicã fariseo gaye tʉoĩarã:
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Ito bajiro ĩna yi tʉoĩarise ti masicõri ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare:
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Ito bajiroti rʉ̃mʉ́a ʉjʉ rʉ̃mʉ́are ĩ bucõaja queno ña masibiquĩji ĩ. Ito bajiro ĩ yija queno roti masibiquĩji ĩja.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 “Beelzebú wame cʉtigʉ ĩ ejabʉarisena rʉ̃mʉ́are bucõami ĩ”, yiboja mʉa yʉre. Ito bajiro mʉa yʉre yi tʉoĩabojaja, “Rʉ̃mʉ́ ĩ ejabʉarise rãca bucõama gʉa rãca gãna”, yirãre bajiro ya mʉa. “Tʉoĩa wisarã ya gʉa”, yi tʉoĩarʉja mʉare.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Rʉ̃mʉ́re yʉ bucõaja Espíritu Santona sʉoriti bucõa yʉ. Ito bajiro yʉ yija, “Diore tʉorʉ̃nʉrãre ĩ miojuri rʉmʉ eja wajʉ ĩja”, yi masirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 ’Sĩgʉ̃ gãji sẽogʉ̃ ya wi sãjacõri ĩre siabicʉti gajeoni ẽma masibiquĩji ĩ. Ĩre ĩ siaja berojʉ gajeoni ẽma masiguĩji ĩ. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ. Ito bajiri rʉ̃mʉ́are bucõa yʉ, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 ’Yʉ robo bajiro tʉoĩamena yʉre tʉo terã ñama ĩnaõna. Yʉre ejabʉabicʉ yʉre ñeñaro yami ĩocʉ̃, yiquĩ Jesús ĩnare.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 ’Riti mʉare gotia yʉ. Masa ĩna ñeñaro yija, ito yicõri ñeñaro ĩna bʉsija cʉni, ĩnare ãcabojo masiguĩji Dios. Espíritu Santore ĩna bʉsituja, itireama ĩnare ãcabojo masibiquĩji Dios.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. No yʉre ĩ bʉsituja, ĩocʉ̃re ãcabojo masiguĩji Dios. Ito bajibojarocati, no Espíritu Santore ĩ bʉsituja itireama ĩre ãcabojo masibicʉ yiguĩji Dios. Adi tutire ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ cʉni ãcabojo masibicʉ yiguĩji Dios, Espíritu Santore masa ĩna bʉsituja, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 ’Yucʉgʉ quenaricʉ iti ñaja, quenarise rica cʉtiro yiroja. Yucʉgʉ ñeñaricʉ iti ñaja, ñeñarise rica cʉtiroja. Ricajʉ ticõri, “Adigʉ ña quenarise rica cʉtiricʉ, adigʉ ña ñeñarise rica cʉtiricʉ”, yi ti masia mani.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Ñeñaro bʉsirã mʉa ñajare ãña juniro bajiro bajia mʉa ya rise. Ñeñaro riti yirã ñari quenarise bʉsi masimenaji mʉa. Mani ya ʉsi iti tʉoĩaro bajiroti bʉsia mani.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Sĩgʉ̃ queno yigʉ quenarise bʉsigʉ yiguĩji, ĩ ya ʉsi iti tʉoĩaro bajiroti. Ito yicõri ñeñaro yigʉ, ĩ ya ʉsi ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñarise bʉsigʉ yiguĩji ĩ.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Riti mʉare gotia yʉ. Dios ĩ waja seniri rʉmʉ rocati mani bʉsiado bajiroti manire waja senigʉ̃ yiguĩji.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Mani bʉsi wado bajiroti waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Queno yirã mani ñaja, “Queno yirã ñama ĩna”, yigʉ yiguĩji Dios manire. Ito yicõri ñeñaro yirãreama, “Seti cʉtirã ñama”, yigʉ yiguĩji Dios, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Ito ĩ yija bero, ado bajiro seniĩacã fariseo gaye tʉoĩarã, ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni:
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Ito yija ado bajiro ĩnare cʉdiquĩ Jesús:
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Ado bajiro rẽtayijʉ Jonásre: Ʉdia rʉmʉ, ʉdia ñami wai jaigʉ totijʉ ñabojayijʉ. Ito bajiroti yʉ cʉni Masa Rĩjorʉ ñami ʉdia ñami ʉ̃mʉa ʉdia rʉmʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ sita watojʉ.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Nínive cʉto ñayoana Dios ĩ waja seniri rʉmʉ mʉcana tʉdi catirã yirãji. Tʉdi caticõri, “Mʉare seti ña”, yirã yirãji adi rʉmʉri gãnare. Nínive cʉto gãna ñayoana Jonás ñayorʉ Dios oca ĩ gotija tʉocõri, ñeñaro ĩna yirisere jidicãyijarã ĩna. Ito yicõri mama ʉsi wasoayijarã ĩna. Jonás ñayorʉre ĩna tʉorʉ̃nʉjare, tʉdi caticõri, “Mʉare seti ña”, yirã yirãji ĩna adi rʉmʉri gãnare. Yʉ ado mʉa rãca ñagʉ̃ Jonás ñayorʉ rẽto bʉsaro ñasagʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Rocajʉ gago ʉjo ñayoro Dios ĩ waja seniri rʉmʉ mʉcana tʉdi caticoago yigõji iso. Mʉcana tʉdi caticõri adi rʉmʉri gãnare, “Mʉare seti ña”, yigo yigõji iso. “Salomón queno masigʉ̃ ñayijʉ”, yija tʉocõri, sõjʉ gago wadicõri ĩ tʉ ejayijo iso. Ito bajiri adi rʉmʉri gãnare, “Mʉare seti ña”, yigo yigõji iso. Yʉ ado mʉa rãca ñagʉ̃ Salomón rẽto bʉsaro ñasagʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 ’Rʉ̃mʉ́ sĩgʉ̃re ĩ budija, ide manojʉ tuja ãmogʉ̃ ãma ucuguĩji. Ĩ bʉjabeja ado bajiro tʉoĩagʉ̃ yiguĩji:
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 “Yʉ budigoadojʉ tʉdi warʉja yʉre”, yi tʉoĩaguĩji. Ĩ budigorʉre mʉcana tʉdi ĩ ejaja, queno wi ʉeri mani wi, queno carari wi robo bajiro ti ejagʉ yiguĩji.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Ito bajiro ĩre ti ejacõri jʉa ãmojeno rʉ̃mʉ́a ĩ rẽto bʉsaro ñeñaro yirãre ãmi ejagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri ĩna ñarocõti ʉ̃mʉgʉ̃re sãjarã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna sãjajare bʉto bʉsa ñeñaro yigʉ ñagʉ̃ yiguĩji ʉ̃mʉgʉ̃ ĩja. Ito bajiroti rẽtaro yiroja adi rʉmʉri gãna ñeñaro yirãre cʉni, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Jesús masare ĩ bʉsiroca riti ĩ jaco ĩ ocabaji mesa rãca macʉ̃jʉ eja rʉ̃gʉ̃cã ĩna. Jesure bʉsirona ĩre ji bucõabojacã ĩna.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Sĩgʉ̃ ĩre jigʉ ado bajiro yiquĩ ĩ Jesure:
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Ito ĩ yijare ado bajiro cʉdiquĩ Jesús:
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Ito yija gʉa ĩ rãca riasotirãre ticõri:
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Noa yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩ rotiro bajiro yirã, ĩna ñama yʉ ocabajirãre bajiro bajirã, ito yicõri yʉ jacore bajiro bajirã, yiquĩ Jesús ĩre.
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.