Mateus 11
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Gʉa ĩ rãca riasotirã jʉa gʉbojeno ñarãre ito bajiro riaso rotiquĩ Jesús. Ito bajiro ĩ goti tĩoja bero iti sita cʉtori masare riaso ucurã wacʉ gʉa, Jesure sʉyarã.
1 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 roube’aten tur bitih ufunamaim efan nati itumar naatu na Galilee wanawanan bar merar afa imaim sabuw i’obaibiyih naatu binan.
2 Iti rʉmʉ masare idé guri masʉ Juan tubiara wijʉ ñañi. Itojʉ ĩ ñaroca Jesús ĩ masare riaso ucure, ito yicõri tiyamani ĩ ĩore gaye oca ejayijʉ ĩre. Ito bajiri Jesure ĩna seniĩatoni ĩ rãca riasotirã jʉ̃arãre cõañi Juan.
2 John Baptist dibur bar ma’am Jesu bowabow bigan nowar, basit ana bai’ufununayah orot afa iyunih hin Jesu hibatiy.
3 Gʉa tʉ ejacõri ado bajiro Jesure seniĩacã ĩna:
3 “Ku’o anowar, John isa eo anonowaraban o iti ina, ai aki boro orot tabo isan anama anakaif?”
4 Ĩna ito yija tʉocõri:
4 Jesu iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itin naatu kwanonowar i John ana tur kwana’owen.
5 Ado bajiro ĩre mʉa gotire ãmoa yʉ: “Timena cʉni ticoa. Wamena cʉni wacoa. Rujʉ cami jogarã cʉni cami yaticoa. Tʉomena cʉni tʉocoama. Godana cʉni tʉdi caticoama. Ito yicõri bojoro bʉjarã cʉni Dios oca quenarise gaye tʉo, baji ñañi ĩna Jesús ĩ masirise ĩ ĩojare”, yi gotiba, Juan tʉ mʉa ejaja.
5 Matah fim higewasin, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, sabuw biyah kokom ani’anih etei higewasin, tainih gugurih tur tenonowar, murumurubih hiyawas maiye timimisir, naatu Tur Gewasin i yababan sabuw isah tibibinan.
6 No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ jidicãbeja wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji, yiquĩ Jesús ĩnare.
6 Orot yait ayu asisinaf isan erekasiy auman ebitumatum, i boro men baigegewasin nab.”
7 Ĩna waja bero Juan idé guri masʉ gaye masare gotisʉoquĩ Jesús:
7 John ana bai’ufununayah hinan ufut, Jesu sabuw ibatiyih, “Arar yan kwatit kwanan John abisa sisinaf itinamih kwanot kwan? Kotar wadar i’inuwas inu’in itinamih kwan?
8 Ĩocʉ̃re mʉa tʉoĩa wabeja, ¿ñari masa ya yutabujuri sãñagʉ̃re tʉoĩa wacatite mʉa? “Quenarise yutabujuri sãñarã ñacã ĩna ʉjarã tʉ ñarã”, yi masia mani.
8 Ai abisa itinamih kwan? Orot eabur gewas batabat itinamih kwan? Baise sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
9 ¿Ñimʉjʉare tʉoĩa wasacati mʉa? ¿Diore goti ĩsiri masʉre tʉoĩa wacatite mʉa? Riti mʉare gotia yʉ. Gãjerã Diore goti ĩsiri masa rẽtoro ñagʉ̃re tiyija mʉa.
9 Kwa’o anowar, abisa itinamih kwan, dinab orot? Turobe, baise a tur ao’owen iti orot i dinab etei natabirih.
10 Dios oca tutijʉ Juan idé guri masʉ gaye ado bajiro gotia:
10 Anayabin iti orot John isan i Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum.
11 Riti mʉare gotia yʉ. Nijʉa gãji masʉ, masa jeyaro wato Juan idé guri masʉre bajiro ñasagʉ maquĩji. Ito bajibojarocati Dios ĩ rotirojʉ ñasarã meje ñabojarocati ĩna ejaja Juan rẽto bʉsaro ñasari masa ñarã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús masare.
11 “Anababatun a tur ao’owen John Baptist baibin hitatoub wanawanahimaim i orot gagamin ta hitoub hiyai. Baise orot yait mar ana aiwobomaim ebikek boro John nan natabir.
12 ’Cajero Juan ĩ riasosʉorocajʉ, ito yicõri adi rʉmʉrijʉ cʉni jãjarã ñama Dios ĩ rotirojʉ sãja ãmorã. Jãjarã ñabojama ĩna ñeñaro yirise jidicãmenati jore sãja ãmobojarã.
12 John Baptist bibinan ana veya na iti boun titit, sabuw fairih i mar ana aiwob bain isan hai fairamaim hibiturafef.
13 Juan ĩ ejaroto riojʉa, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yurã bʉsiñi Diore goti ĩsiri masa. Dios rotirise ucari masʉ Moisés ñayorʉ cʉni ito bajiroti bʉsiñi.
13 Anayabin Dinab oro’orot naatu ofafar bukamaim hikikirum i hima hio inan John natit.
14 “Diore goti ĩsiri masʉ Elías wame cʉtigʉ goaĩogʉ̃ yiguĩji”, yi goti yuyijarã ĩna. “Juana sʉoriti goaĩoami ĩna tʉoĩa yurʉ”, mʉa yi tʉoĩaja quena.
14 Imih iti tur inanowar bainamih inakokok na’at basit kubai, anayabin dinab orot Elijah matabir maiye namih hio kikirum, i John ana efan bai na titika.
15 “Gãmo goje cʉtirã tʉoya mʉa”, yiquĩ Jesús masare.
15 Imih o yait tain nama’am na’at tur inanowar.
16 ’¿Ñena cõĩacõri no bajiro bajiatibe adi rʉmʉri gãna masa, yi cõĩagʉ̃tibe yʉ? Rĩaca cʉto gʉdareco ĩna baba rãca aje rujicõri bʉsi rujirãre bajiro bajiama ĩna.
16 “Itinin boro abisa’amaim iti boun ana sabuw isah anao kwanowar, sabuw iti boun hai itinin i kek gidigidih ahar efanamaim tema, hai ofonah bairi fafowamih tibi’afa’afa na’atube.
17 “Seru jutia gʉa. Ito bajibojarocati borobea mʉa. Bojori bʉjare basa gʉa sẽabojaja otibea mʉa”, rĩaca yi ajerã robo bajiro bajirã ñama adi rʉmʉri gãna.
17 ‘Aki tabin ana ew atatabor,
18 Ito bajiro ya mʉa cʉni. Mʉa ãmoro bajiro gãji ĩ yibeja, junisinia mʉa. Juan ĩ ejaja ticõri, jeyaro ĩ babeja, ʉyé ide ĩ idibeja ticõri, “Rʉ̃mʉ́ sãñarʉ ñami ãni”, yicʉ mʉa.
18 “John nan ana veya’amaim i yohar naatu harew fokarih men tom, naatu sabuw etei hio, iti orot i yoyom koun hiyen ema’am.
19 Ĩ bero ejacʉ yʉ, Masa Rĩjorʉ. Yʉ baja, yʉ idija ticõri, “Jairo bagʉ ñami ĩ. Ito yicõri idiri masʉ ñami. Ñeñaro yiri masa baba ñami ãni. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa baba ñami ĩ”, yicʉ mʉa yʉre. Ito bajiro mʉa yibojarocati Dios masirise mʉa tʉo masi ãmoja, ĩre masirãre ĩna yigore ticõri tʉo masirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús masare.
19 Baise Orot Natun nan i bay eaa, harew fokarin tom, sabuw etei hio, ’Iti orot kwa’itin, anaa, anatom kakafin! Kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah bairi hiof tema’am.’ Baise God ana so’ob i turobe sinafumaim tit yabin emamatar.”
20 Ito bajiro ĩ yija bero tiyamani ĩ ĩora cʉtori gãnare tʉoĩacõri ĩnare tudisʉoquĩ Jesús. Ñeñaro yirisere ĩna jidicãbejare ito bajiro ĩnare tudiquĩ Jesús:
20 Bar merar moumurih maiyow Jesu ina’inanen moumurih na’in sinaf, baise sabuw men hikokok boro hai kakafihine hisisinaf dogor baikitabir hitab, imih Jesu yan so’ar iuwih eo.
21 —Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa Corazín gãna. Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa Betsaida gãna cʉni. Tiro cʉto gãna ito yicõri Sidón cʉto gãnare cʉni mʉare tiyamani yʉ ĩocato bajiro ĩnare yʉ ĩoja iti rʉmʉjʉ ĩna ñeñaro yirisere tʉoĩa bojori bʉjacõri jidicãboana ĩna. “Gʉa ñeñaro yirise jidicã gʉa”, yirona yutabuju bojori baju sãñaboana ĩna. Ito yicõri, “Bojori bʉja gʉa”, yirona ĩna ya rijogajʉ õja jeoboana ĩna.
21 “Kwa Chorazin sabuw bai’akir kakafin boro kwanab, naatu kwa Bethsaida sabuw bai’akir kakafin boro kwanab! Iti ina’inan kwa biyamaim asisinaf, Taiya sabuw naatu Sidon sabuw wanawanahimaim atasisinaf na’at, marasika boro ar faifuw kakafih hita’osen, yuh wah gao hitarab, hai kakafihine dogor baikitabir hitabaika.
22 Riti mʉare gotia yʉ. Ñeñaro yirisere mʉa jidicãbeja, Dios ĩ waja seniri rʉmʉ Sidón gãna, Tiro gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã yirãji mʉa.
22 Baise a tur aowen, baibatebat ana veya’amaim Taiya sabuw naatu Sidon sabuw hai baikwatutunen i boro ana fofonin, baise kwa abai kwatutunen boro tafan hiya’abar kwanab.
23 Mʉa Capernaum gãna, “Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ ejacoana mani”, yi tʉoĩaboja mʉa. Ejamenaji mʉa. Jubejʉ godana tʉjʉ jeame ʉ̃jʉrojʉ ejarã yirãji mʉa. Sodoma gãnare tiyamani yʉ mʉare ĩocato robo bajiro yʉ ĩnare ĩoja, ĩna ñeñaro yirisere jidicãboana ĩna. Ito bajiri adi rʉmʉrijʉ cʉni ñaboadoja ĩna cʉto maji. Tiyamani yʉ mʉare ĩobojarocati ñeñaro mʉa yirise jidicã ãmobea mʉa.
23 Naatu kwa Capernaum sabuw wab yen maramaim inu’in boro nare moroboyah hai efanamaim na’in. Ina’inan iti boun kwa biyamaim asisinaf marasika Sodom sabuw biyahimaim ata sisinaf na’at, iti boun ana veya i boro tama.
24 Riti mʉare gotia yʉ, Dios ĩ waja seniri rʉmʉ Sodoma gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús masare.
24 Baise a tur ao’owen, baibatebat ana veya, Sodom sabuw hai baikwatutunen i boro ana fofonin, baise kwa a baikwatutunen boro tafan hiya’abar kwanab.”
25 Iti rʉmʉri Diore ado bajiro bʉsiquĩ Jesús:
25 Nati ana veya’amaim Jesu yoyoban eo, “Tamai mar tafaram ana Regah a merar ayiyi, anayabin not gewasih sabuw so’oso’obayah hai notamaim ibun wa’ir ma’am natunat bereberefiy biyahimaim iwa’an ebirerereb.
26 Ito bajiro ya Cʉna mʉ, mʉ ãmoro robo bajiro yigʉ, yiquĩ Jesús Diore.
26 Turobe Tamai, abisa kokokomaim isinaf temamatar imih gewasin.
27 ’Jeyaro yʉ yirise, yʉ ĩogorise cʉni yʉ yi masiroca yami yʉ Jacʉ. Yʉ Jacʉ sĩgʉ̃ti yʉre masiami. Gãjerãma yʉre masibeama. Yʉ sĩgʉ̃ti yʉ Jacʉre ti masia. Gãjerãma ĩre ti masimenaji. Ĩre masitoni yʉ gotirã riti yʉ Jacʉre masirãji ĩna.
27 “Sawar etei’imak i ayu Tamai itu. Men yait ta so’ob ayu i God Natun, naatu men yait ta so’ob God i ayu Tamai, imih sabuw iyab ayu arurubinih boro ani’obaiyih i auman hiso’ob God i ayu Tamai.
28 Moare bogarã, rʉ̃cʉrise ãmiboja bogarãre bajiro bajirã ña mʉa yʉ tija. Ito bajiri yʉre tʉorã waya. Mʉare tujacã rotigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja mʉa tʉoĩa oca sẽoroca yigʉ yigʉja yʉ.
28 “Kwa iyabowat bit kwa’abar tun rarabi, kwana ayu biyau, ayu boro efan anit kwaniyarir.
29 Yʉ rotiro robo bajiro cʉdiya mʉa. Ito yicõri yʉ gaye riasoya. Masare ti maigʉ̃ ñari sẽoro mʉare rotibicʉja yʉ. Ʉsirioro yigʉ meje ña yʉ. Ito bajiri yʉ rotiro robo bajiro mʉa cʉdija ticõri, mʉa tujacãroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ sajari oca cʉtiro yiroja mʉare.
29 Ayu au bai’obaiyen hamehamen kwanab kwani’ufunun, anayabin ayu i taiyuwu ayara’iyu anutanub, imih kwanan ayu biyu’umaim boro biya tuniwa’an.
30 Yʉ mʉare rotirise josari meje ña. Ito bajiri yʉ gaye mʉa cʉdija bojori bʉjamenati queno wanʉ quenarã yirãji mʉa. Rʉ̃cʉbiti ũmarã bajiro wanʉ quenarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús masare.
30 Anayabin ayu au bai’obaiyen i kiririn imih an bi’obaiyi i boro hamehamen.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.