Mateus 10
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Ito yicõri gʉa jʉa gʉbojeno ñarãre jimiojuquĩ Jesús. Ito bajiro gʉare jimiojucõri rʉ̃mʉ́a sãñarãre bucõa rotiquĩ ĩ. Ito yicõri masa jeyaro ĩna ñarise cõrisere gʉare yisio rotiquĩ ĩ. Ito bajiro yicõri cõrãre gʉa yisio masiroca yiquĩ Jesús.
1 Jesu ana bai’ufununayah etei 12 eaf ayuwih hina, sawow yumatah ta ta, feher yumatah ta ta, sabuw biyahimaim baiyawasih isan fair itih naatu igegewasinih.
2 Adocõ ña gʉa jʉa gʉbojeno ñarã Jesús oca riaso ucutoni ĩ cũana. Tite mʉa. Cajero Simón Pedro wame cʉtigʉ ito yicõri ĩ ocabaji Andrés, ito bero Santiago, ito bero ĩ ocabaji Juan, Zebedeo rĩa ñama ĩna.
2 Naatu iti i bai’ufununayah nah 12 wabih, wantoro’ot i Simon wabin ta Peter tufuturan Andrew hairi, James tufuturan John hairi, orot Zebedee natunatun.
3 Bero Felipe, bero Bartolomé, bero Tomás, ito bero yʉ Mateo ʉjarãre yiari waja seni ĩsibojacacʉ, ito bero Santiago, Alfeo macʉ ñami. Ito bero Tadeo.
3 Philip, Bartholomew hairi, kabay onayan wabin Matthew i Thomas hairi, naatu Alpheus natun James i Thaddeus hairi,
4 Ito bero Simón, celote gaye tʉoĩagorʉ ñami ĩ, ito bero sʉsari Judas Iscariote. Ĩ ñami Jesure ĩna ñiatoni gotirʉ.
4 tafaram kafafarayan orot wabin Simon. Jesu ana yanuwayan orot Judas Iscariot hairi.
5 Ado bajiro gʉa jʉa gʉbojeno ñarãre riaso ucu rotiquĩ Jesús:
5 Orot nah 12 Jesu iyunih hititit iuwih eo, “Ufun Sabuw hai tafaramamaim men kwanan naatu Samaria sabuw hai bar hai meraramaim men kwanarun.
6 Quenogoroama Israel sita gãna tʉ wasa. Ĩna ñama oveja wisana robo bajiro bajirã.
6 Baise kwanan Israel sabuw bobaituw na’atube hikasiy tema’am biyahimaim kwanarun kwaniyawasih.
7 “Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yi riaso ucuba mʉa.
7 Kwanan iti tur i kwanabinan, Mar ana aiwob i na iyubinaka.
8 Rujʉ jogarãre mʉa ti bʉjaja ĩnare yisioba mʉa. Gãjerã gaje ñarise cʉtirãre cʉni yisioba mʉa. Godanare cʉni ĩna catiroca yiba. Rʉ̃mʉ́a sãñarãre cʉni ĩnare bucõama mʉa. Ito bajiro mʉa yi masitoni waja manoti mʉare jidicã yʉ. Ito bajiro mʉare yʉ jidicãjare mʉa yirise waja, waja senibeja mʉa cʉni, yiquĩ Jesús gʉare.
8 Sawusawuwih kwaniyawasih, murumurubih kwanao hinamisir, sabuw iyab biyah kokom ani’anih kwaniyawasih naatu demon kakafih kwananunih hinatit. Sawar ana baiyan en kwabaib, imih kwanabow ana baiyan en.
9 ’Mʉa waja niyeru cujiri, oro cujiri, cobre cujiri ãmi wabeja mʉa.
9 Men kabay ta kwanab a koukut kwaniwan, naiw a kikiramaim kwanarobere auman kwananamih.
10 Ito yicõri gajeoni sãra bajuri ãmi wabeja mʉa. Coro mʉa sãñaro riti ãmi waja. Gaje gʉboco mʉa wasoaroti ãmi wabeja. Gajegʉ turigʉ ãmi wabeja. Diore moa ĩsirã mʉa ñajare mʉa riasorãjʉa mʉare bare ĩna ecaja quena, yiquĩ Jesús gʉare.
10 Remor isan men hafoy ta kwanab, men biya baibiyon ta, a baibiyon ta, tu ta, kwanabow auman kwananamih. anayabin bowayah abis kikimin tibitin boro nakaram.
11 ’Jaja cʉto jaibiti cʉto cʉni mʉa ejaja, yiro bajiro tʉoĩagʉ̃re ãmama. Ĩocʉ̃ mʉa bʉjaja ĩ tʉ canima mʉa. Iti cʉto gãnare mʉa riasoja ĩ tʉ riti ñama maji, mʉa waroto riojʉa.
11 “Kwanan bar merar kikimin o bar merar gagamin kwanarur, sabuw iyab merarayow wairafih kwananuwihih, naatu i hai baremaim kwanama, a bowabow kwanisawar imaibo kwihamiyih kwanan.
12 Wijʉ mʉa ejaja, ¿ñati mʉa? yi seniĩacõri, “Queno ñaña mʉa”, yiba.
12 Naatu bar runamih sabuw a merarayow kwanitih.
13 Masa queno mʉare ĩna boca ãmija, ito bajiroti, “Queno ñaña mʉa”, yi jidicãma ĩnare. Mʉare ĩna queno boca ãmibeja, “Queno ñaña mʉa”, yi jidicãbeja ĩnare.
13 Naatu sabuw bar wanawanan tufuw ana merarayow hinabaib, basit a merarayow kwanihamiy nati baremaim nama, baise men hinabaib a tufuw ana merarayow kwanabosair kwanab maiye.
14 Mʉare ĩna boca ãmi ãmobeja, ito yicõri mʉare ĩna tʉo ãmobeja, iti wire ñabeja mʉa. Ito yicõri iti cʉtore ñabeja mʉa. Iti cʉtore jidicã warã mʉa ya gʉbori sũjuri wãrisere ja batecãma mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, “Ĩnare queno boca ãmibea mani”, yi tʉoĩa masirã yirãji ĩna iti cʉto gãna.
14 Orot babin yait a merar men nay naatu a tur men nanonowar, kwanamisir ura kwanarutatab efan nati kwanihamiy kwanan efan ta.
15 Riti mʉare gotia yʉ. Sodoma ito yicõri Gomorra gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã yirãji ĩna masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ seniri rʉmʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
15 Anababatun a tur ao’owen, baibatebat ana veya God Sodom, Gomorah sabuw boro nakabibirih, baise nati bar merar sabuw hai baimakiy i boro God tafan nayara’ah gagamin na’in hinab.
16 ’Yʉ mʉare riaso ucu rotija, oveja robo bajiro yaia wato guijorojʉ mʉare cõa yʉ. Queno ãñare bajiro ñacãña mʉa. Ito bajibojarocati bujare bajiro queno yirã ñama mʉa. Itojʉ mʉa waroto riojʉa, “Ado bajiro mani yija quena”, yirona queno tʉoĩama maji. Ito bajiri ito gãna mʉa ejaroca ñeñaro ĩna yibojarocati queno yiba mʉama ĩnare.
16 “Kwananowar, kwa i bobaituw sheep na’atube haru fairih wanawanahimaim abiyuni kwanatit kwananamih, imih kok na’atube kwanakakaf naatu mamu imak na’atube kwananutanub.
17 Queno tʉoĩama mʉa. Mʉare ñiacõri ʉjarã riojo ãmi warã yirãji ĩna. Ito yicõri minijuara wi cʉni mʉare bajerã yirãji ĩna.
17 “Mata toniwa’an sabuw isah, anayabin boro hinabuw hinafatumi kwanan kanisel nahimaim hibabatiy, naatu Kou’ay Baremaim boro hinaborabirabi.
18 Yʉ ocare mʉa riasojare gobierno masa ito yicõri cʉto gãna ʉjarã riojo mʉare ãmi warã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati ĩna riojo yʉ gaye bʉsirã yirãji mʉa. Ito yicõri judio masa meje ñarãre cʉni gotirã yirãji mʉa.
18 Ayu wabu’umaim kwabowabow isan boro aiwob sabuw naatu gawan orot gagamih na’atube Ufun Sabuw nahimaim Tur Gewasin kurereb nowar isan boro hinarab hinataini.
19 Oca quenori masʉ riojo mʉare ĩna ãmi ejaja. “¿No bajiro tʉoĩa bʉsigʉtibe yʉ, yigʉ yigʉjada yʉ?” yi tʉoĩa oca jaibeja mʉa. Mʉa bʉsirijʉ iti ejaja, mʉa bʉsiroti mʉare gotigʉ yiguĩji Dios.
19 Baise hinafatum hinabuw baibabatiyimih kwanan men kwaniyababan tur isan, o tur o isan, hinabibatiy ana veya’amaim tur boro imaim natit kwanao.
20 Mʉa bʉsija mʉario meje bʉsirãji mʉa. Mani Jacʉ ĩ ya ʉsi mʉa rãca ñajare bʉsirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
20 Anayabin nati tur i men o a notamaim tit kuo’omih, baise Tamat Anunin o iwani awa rukirir kuo.
21 ’Guijorise iti rẽtaja tirã yirãji mʉa. Masa ĩna ñarãreti gãjerã ĩna sĩatoni ñia rotirã yirãji ĩna. Ito yicõri jacʉ mesa gãjerã ĩna sĩatoni ĩna rĩare ñia rotirã yirãji. Ito yicõri ĩna rĩajʉ ĩnare ti junisinicõri gãjerãre sĩa rotirã yirãji ĩna.
21 “Orot ain boro tain baban nao namorob, regah boro natun nifa’ifa’i baban nao namorob, na’atube kek boro hinah tamah hinifa’ifa’ih babah hinao hinamorob.
22 Yʉ ocare mʉa goti ucujare, masa jeyaro mʉare ti tudirã yirãji. Noa yʉre jidicãmenati jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna waborere ĩnare, masogʉ̃ yiguĩji Dios.
22 Ayu wabu’umaim kwabowabow isan sabuw boro hinifa’ifa’i, baise orot yait nabat kikin nabowabow yomaninamaim boro yawas natita’ur.
23 Cʉtojʉ mʉa tõbʉjaroca ĩna yija, gaje cʉtojʉ rudi waja. Riti mʉare gotia yʉ. Jeyaro Israel sita gãna cʉtori mʉa wa ucu jeoroto riojʉajʉ, yʉ Masa Rĩjorʉ ejagʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
23 Bar merar ta’amaim hinarukoukuw kwanabia’akir, kwanabihir kwanan bar merar ta, anababatun a tur ao’owen, Israel wanawanan bar merar etei boro men kwanabow kwanisawaribo Orot Natun namatabir maiye nanamih.
24 ’Sĩgʉ̃ riasotiri masʉ ĩre riasorʉ rẽto bʉsaro masigʉ̃ mami. Ito yicõri sĩgʉ̃ moari masʉ ĩ ʉjʉ rẽtogʉ̃ mami.
24 “Kirum kek boro men ana bai’obaiyen orot na natabirimih, na’atube akir wairafin boro men ana orot ukwarin na natabirimih.
25 Sĩgʉ̃ riasotiri masʉ ĩre riasorʉre bajiroti yija quena. Ito yicõri moa ĩsiri masʉ ĩ ʉjʉre bajiroti yija quena. Yʉ mʉa ʉjʉre Beelzebú ĩna wame yi tudija, yʉ ñarã mʉa ñajare bʉto bʉsa mʉare bʉsiturã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare.
25 Baise kirum kek na kok ana bai’obaiyen orot na’atube mataramih, basit i ukwarin na rerekab na kirum gewas, na’atube akir wairafin nabow gewas ana orot ukwarin boro nayara’ah ibe namatar, baise bar matuwan orot isan Beelzebul hinarouw hinao na’at, i ana akir wairafin isah boro tur kakafin maiyow hina’uwih wabih hini’a’afiy.
26 ’Ito bajiro ĩna bʉsitubojarocati ĩnare güibeja mʉa. Ñejʉa yeyo bʉsire ma Dios ĩ tiro riojo. Ñejʉa masa ĩna yeyo masirise ma. Jeyaro ti masiguĩji Dios.
26 “Baise sabuw isah men kwanabir, anayabin abisa sum wanawanan wa’iwa’irin inu’in boro hina botait nirereb, naatu sawar baibunuwenamaim ti’inu’in etei boro hinatit hinibebeyan sabuw etei hinaso’ob.
27 Masa jeyaro tʉobeto yʉ mʉare gotirise jeyaro masa ĩna tʉotoni goti batoba mʉa. Mʉare yʉ yeyo gotirisere masare jimiojucõri ĩnare gotiba.
27 Abisa wa’iwa’iramaim ao kwanonowar sabuw etei nahimaim kwanao hinanowar, naatu abisa akisimo ao kwanonowar, kwanayen gem tafahimaim kwanabat kwanabinan sabuw etei hinanowar.
28 Mʉa ya rujʉre sĩarãre güibeja mʉa. Mʉa ya ʉsijʉre sĩa masimenaji ĩna. Diore mʉa güija quena. Ĩ ñami mʉa ya rujʉre sĩacõri mʉa ya ʉsire jeame ʉ̃jʉrojʉ cõa masigʉ̃. Ĩre mʉa güija quena, yiquĩ Jesús gʉare.
28 Sabuw biya te’a’asabun isan men kwanabirumih, anayabin anun boro men hina’asabunimih, baise God isan i kwanabir, anayabin i boro biya naatu anun hairi’ika na’asbunuwen hinamorob.
29 ’Minia jʉ̃arãcã waja niyeru cotiacã senirãji ĩna. Waja mana ĩna ñabojarocati ĩna quedi godaja ti masiguĩji mani Jacʉ.
29 Mamu kwikwik rou’ab hai baiyan i one toea’maim boro inatubun, baise mamu ta boro men Tamat so’oba’e namorob haw nare’emih.
30 Manire cʉni queno tirʉ̃nʉami Dios. Mani ya rijoga joa co joa rʉyabeto cõĩa masiguĩji Dios.
30 Naatu kwa ukwarimaim arib i etei God iyab sawar.
31 Ito bajiri tʉoĩa oca jaibitirʉja manire. Minia rẽtoro ñasarã ña mani Dios ĩ tija, yiquĩ Jesús gʉare.
31 Imih men kwanabir, Tamat ana yabow kwa isa i ra’at men mamu kwikwik na’atube’emih.
32 ’Masa tiro riojo, “Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yirãreama yʉ cʉni yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre, “Ĩna ñama yʉ ñarã”, yi masigʉ̃ yigʉja yʉ.
32 “Orot yait sabuw etei nahimaim ayu isou eo’orereb, ayu auman boro maramaim na’atube ana sinaf Tamai nanamaim.
33 Ito bajibojarocati masa tiro riojo, “Jesure masibea yʉ”, ĩna yija, yʉ cʉni yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre, “Yʉ ñarã meje ñama ĩna”, yi masigʉ̃ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
33 Baise orot babin yait sabuw etei nahimaim ayu ekwakwahiru, ayu auman mar Tamai nanamaim boro ibo anakwahir.
34 ’“Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri masa ĩna queno wanʉ quenatoni wadiñi Jesús”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ñeñaro yi ãmorã yʉ oca tʉomenati junisinirã yirãji masa.
34 “Men kwananot ayu i tufuw abai tafaramamaim anan, En. Ayu i men tufuw abai ananamih, baise kauseb abai anan.
35 Sĩgʉ̃ yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja ĩ jacʉjʉa ĩre tudigʉ yiguĩji. Ito yicõri sĩgõ yʉre iso tʉorʉ̃nʉja iso jacojʉa isore tudigo yigõji. Ito yicõri sĩgõ yʉre iso tʉorʉ̃nʉja iso mañicõ isore tudigo yigõji.
35 Ayu anan anayabin
36 Ito bajiri sĩgʉ̃ yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ ñajare, ĩ ñarã ñabojarãti ĩre ti tudirã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩna ñarã yirãji ĩ wajana, yiquĩ Jesús gʉare.
36 Imih orot ana kamabiy anababatun i boro i taiyuwin ana rara.’
37 ’No ĩ jacore ĩ jacʉre yʉre rẽto bʉsaro maigʉ̃, yʉ yagʉ ñado mami ĩocʉ̃. No ĩ macore ĩ macʉre yʉre rẽto bʉsaro maigʉ̃ yʉ yagʉ ñado mami ĩocʉ̃.
37 “Orot yait ana yabow ayu isou ikikimin naatu hinah tamah isah ebiyabow kwanekwan i men karam boro ni’ufnunu, na’atube orot yait ana yabow ayu isou ikikimin naatu i natun orot naatu babitai isah ebiyabow kwanekwan, i men karam boro ni’ufnunu.
38 “Jesure yʉ sʉyaja yucʉtẽojʉ yʉre jaju sĩarã yirãji”, yi tʉoĩa güigʉ, yʉ yagʉ ñado mami ĩocʉ̃.
38 Naatu orot babin yait ana onaf men na’abar ayu nabi’ufnunu i men karam boro ayu airi ani’of.
39 No ĩ catirise maibojagʉti godagʉ yiguĩji. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃, yʉ oca ĩ gotija tʉo junisinicõri ĩna sĩagʉ̃ama catitĩñare gaye bʉjagʉ yiguĩji, yiquĩ Jesús gʉare.
39 Orot babin yait taiyuwin ana yawas enunuwih boro ana yawas nikasiy, baise orot babin yait ana yawas isou ebi’inuw boro natita’ur.
40 ’No mʉare boca ãmirãti yʉre cʉni boca ãmirã yirãji ĩna. Ito yicõri no yʉre boca ãmirãti yʉre cõarʉre cʉni boca ãmirã yirãji ĩna.
40 “Orot yait kwa a merar eyiyi, ayu au merar eyiyi, naatu orot yait ayu au merar eyiyi, i orot yait ayu iyunu anan i ana merar eyiyi.
41 No, “Diore goti ĩsiri masʉ ñami”, yi masicõri ĩre boca ãmirã Dios tʉ ĩ bʉjado bajiroti waja bʉjarã yirãji ĩna cʉni. No, “Queno yigʉ ñami”, yi masicõri ĩre boca ãmirã, Dios tʉ ĩ bʉjado bajiroti waja bʉjarã yirãji ĩna cʉni.
41 Orot babin yait dinab orot ana merar eyiyi, anayabin i dinab orot, nati orot boro dinab orot ana baiyan turin nab. Naatu orot yait, orot ana yawas mutufurin ana merar eyiy, anayabin i orot ana yawas mutufurin boro orot ana yawas mutufurin ana baiyan turin nab.
42 Riti mʉare gotia yʉ. No yʉre sʉyarãre ñasarã meje ĩna ñabojarocati ĩnare boca ãmicõri ĩnare ĩna ide ioja, waja bʉjarã yirãji ĩnaõna. “Jesure sʉyagʉ ñami”, yi masicõri ĩre ĩna boca ãmija, waja bʉjarã yirãji ĩnaõna, yiquĩ Jesús gʉare.
42 Naatu orot babin yait kek kikimin harewawat hun itin etomatom, anayabin i ayu au bai’ufununayan, anababatun a tur ao’owen i ana baiyan boro nab.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.