Marcos 6
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Iti cʉtore budi wayijʉ Jesús. Budi wacõri ĩ ya cʉto ñasarijʉ ejayijʉ Nazaret wame cʉtirojʉ. Ĩ rãca riasotirã cʉni wayijarã ĩ rãca.
1 Jesu efan nati ihamiy matabir maiye ana bai’ufununayah hitur bairi hina ana bar ana merar hitit.
2 Ito bajiri tujacãra rʉmʉ ñaroca masare riasosʉoyijʉ Jesús minijuara wijʉ. Ĩre tʉocõri, “Bʉto masigʉ̃ ñami ĩ”, yirona ʉcayijarã ĩna. Ito bajiri ado bajiro yiyijarã masa Jesure tʉocõri:
2 Baiyarir ana veya Kou’ay Baremaim busuruf sabuw i’obaibiyih, naatu sabuw moumurih ana tur hinonowar i hifofofor naatu hio, “Iti orot menamaim kirum so’ob? Naatu not rerekab yait itin ina’inanen fokarih esisinaf?
3 Gaje ado bajiro yiyijarã ĩna: Ĩti ñami adojʉ yucʉ yijeri masʉ. María macʉ ñami ĩ. Ito yicõri Santiago, José, Judas, Simón mesa rĩjorʉ ñami ĩ. Ĩ ocabajirã romia cʉni ado gãna ñama ĩna, yiyijarã Jesús ya cʉto gãna.
3 Iti orot i bar wowabayan. Mary natun taitin James, Joseph, Judas naatu Simon, ruburubun baibitar iti’imaim bairit tama’am?” Iti na’atube hio naatu hikwahir.
4 Ito ĩna yibojarocati ĩnare bʉsiyijʉ Jesús:
4 Naatu Jesu hai tur eowen bar merar afa’amaim dinab orot i tekakakafiy, baise orot taiyuwin ana bar merar, ana sabuw, ana rara men tekakakafiy.
5 Ito bajiri Jesure ĩna tʉobejare tiyamani yi ĩoado mañijʉ Jesús. Ito bajibojarocati coriarãre ãmo moa jeocõri ĩna ñarise rẽtoyijʉ Jesús, jãjarãre meje.
5 Naatu ana bar meraramaim ina’inan men ta sinaf, sawusawuwih bai’abamo biyah botobonen hiyawas.
6 Ĩ ñarã ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉbeja ticõri, “Ayu, ¿no yirã tʉorʉ̃nʉbeati ĩna?” yi tʉoĩayijʉ Jesús. Ito yija gaje cʉtorijʉ wayijʉ Jesús masare riaso ucugʉ wacʉ.
6 Sabuw men hibitumatum isan Jesu ifofofor men kafai ta.
7 Ĩ rãca riasotirãre ji wayijʉ Jesús. Jʉa gʉbojeno ʉ̃mʉa ñayijarã ĩna. Gãjerãre riasojaro yirocʉ, ĩnare cõayijʉ Jesús. Co cʉto rʉyabeto jʉ̃arã riti cõayijʉ Jesús ĩnare. Ito yicõri ĩ masirise jidicãyijʉ Jesús ĩnare, “Rʉ̃mʉ́are bucõama mʉa cʉni”, yirocʉ.
7 Ana bai’ufununayah nah 12 eafih hina hitit afiy kakafih nunih isan fair itih naatu orot rouru’ab iyafarih hitit.
8 Ito yicõri ĩ rãca riasotirãre ado bajiro rotiyijʉ Jesús: “Mʉa goti ucurã waja mʉa ya gajeoni ãmi wa yibesa. Najuro, tura baju, niyerure cʉni ãmi wa yibesa. Tueragʉ riti ãmi wasa, mʉa bogaja itigʉna tue waja.
8 Naatu iuwih, “Remor kwanabubusuruf a tu akisin kwanab, men sawar ta, men rafiy, men hafoy, naatu men kabay ta kwanab naiw a kikiramaim kwanarobere.
9 Gʉboco sãñacõri, yutabuju co bujuti sãña wasa. Mʉa sãñarise riti ãmi wasa”, yi rotiyijʉ Jesús ĩnare.
9 A baibiyon kwaniyoun, baise biya baibiyon men bairou’abin kwanab.”
10 Gaje ado bajiro ĩnare rotiyijʉ Jesús:
10 Naatu iuwih, “Bar merar menatan kwarur imaim kwanama kwanabow nanan a veya nab imaibo nati bar merar kwanihamiy.
11 Gaje cʉtori mʉa waja, masa mʉare cʉdibeja, Dios oca ĩna tʉo ãmobeja, itocõti ĩnare jidicãma. Ĩnare jidicãcõri ado bajiro yiba. Mʉa ya gʉbojʉ sita wãrisere ja bateba ĩna ñarijʉre warã. Ito bajiro mʉa yija ticõri: “Bʉjato ya mani ĩnare. Queno yibea mani ĩnare”, yi tʉoĩarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
11 Naatu efan menamaim a merar men hinay hinabubuwi, o fana men hinanonowar kwana’orarafih kwanana’ufut tafaram kwanihamiy kwanan, nati i hai baimatnuwen!”
12 Jesús ĩ gotirere tʉocõri masare gotirona wayijarã ĩna: “Ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri Diore tʉorʉ̃nʉña”, yiyijarã ĩna masare.
12 Basit hitit hin bowabow kakafihine dogor baikitabiren isan hibinan.
13 Masare ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãñanare, rʉ̃mʉ́are bucõayijarã ĩna. Ñarise cõrã jãjarãre ʉ́ye jio guyijarã ĩna. Ito bajiro yicõri ĩna ñarisere rẽtoyijarã ĩna.
13 Wagabur moumurih maiyow hinunih hitit naatu sawusawuwih moumurih na’in biyah raiy hirarouw etei hiyawas.
14 Masa jeyaro bʉsiyijarã Jesús ĩ masiro robo ĩ yire gaye. Masa ĩna bʉsire tʉocõri iti cʉto gagʉ ʉjʉ Herodes cʉni, masiyijʉ Jesús ĩ masiro robo ĩ yire gaye. Itire oca tʉocõri ado bajiro bʉsiyijʉ Herodes:
14 Jesu wabin ra’at aiwob orot Herod nowar, anayabin sabuw afa hio’o Iti i John Baptist morobone misir maiye, imih biyanamaim fair ma ina’inanen ta ta sinaf temamatar.
15 Gãjerãma ado bajiro yiyijarã:
15 Afa hio, “Iti i Elijah. Afa ibanak hio’o, ‘Iti i marasika dinab orot ta na tit.’”
16 Ito bajiro masa ĩna bʉsija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Herodes:
16 Baise Herod nonowar ana maramaim eo, “John sikan abuburu’um i morobone misir maiye?”
17 — ausente —
17 Anayabin Herod taiyuwin iuwih John hifatum hibai hin dibur baremaim hiyaru’uy. Iti sisinaf ana’an i Herod tain Philip aawan bi’awan isan.
18 — ausente —
18 Anayabin Herod tain aawan bi’aawan isan John gam tur fokarin maiyow eo, “O i ofafar iastu’ub yawas kakafin kusisinaf.”
19 Ito bajiro Juan ĩ bʉsija tʉocõri, Herodías bʉto tʉo tudiyijo ĩre. Ĩre sĩa ãmobojayijo iso. No bajiro ĩre sĩa masia mañijʉ isore.
19 Imih Herodias yan so’ar kok kwanekwan boro John ta’asabun, baise ef men ta ma boro tasinaf.
20 Quenarise riti tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ Juan. Ito yicõri queno ʉsi cʉtigʉ ñayijʉ ĩ, Dios ĩ tija. Itire ticõri Juanre queno rʉ̃cʉbʉoyijʉ Herodes. Ito bajiri Juanre camotayijʉ ĩ, Herodías sĩame yirocʉ. Juan ĩ bʉsirisere tʉo oca jaibojagʉti ĩre bʉto tʉo wanʉyijʉ Herodes.
20 Baise Herod i John isan birubir anayabin i so’ob John i orot kakafiyin, ana yawas mutufurin imih tatafafar, John binan Herod nonowar ana not i’afiy baise Herod ana kok i John tabinan i tanowar.
21 Co rʉmʉ ĩ ñara rodo gãni biajare basa meni rotiyijʉ Herodes. Ĩ ya moari masa ʉjarã rãca, ito yicõri surara ʉjarã rãca, Galilea ñari masa rãca cʉni ĩna rãca basa meniyijʉ Herodes. Ĩna basa wijari rʉmʉ Juanre sĩaroco tʉoĩacõyijo Herodías.
21 Basit veya gewasin ta Herod tutufuw ana veya baiyasisir isan hiyuw bogaigiwas, ana sabuw nukwanukwarih, baiyowayah nukwanukwarih, naatu Galilee wanawanan sabuw gagamih etei e’af ayuwih.
22 Iso maco ĩnare basa ĩoyijo ĩna wanʉtoni. “Quenoguti yʉre basa ĩoamo iso”, yi tʉoĩayijʉ Herodes. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ isore:
22 Nati’imaim Herodias natun babitai na run benaben Herod ana nanawan sabuw hiru’ay hima’am etei hiyasisir men kikimin ta.
23 Mʉ senija yʉ gajeoni rʉcorise gʉdarecona mʉre ĩsicʉja yʉ. Adi cʉto gagʉ ʉjʉ ñacõri, mʉ senija gʉdarecona ĩsicʉja yʉ. Bʉgʉ meje ya yʉ adire. Ri ya yʉ, yiyijʉ Herodes Herodías macore.
23 Naatu babitai isan eobaifaro eo, “Abisa isan inifefeyan au aiwob turin auman boro anit.”
24 Ito ĩ yija tʉocõri, iso jacore seniĩagõ wayijo iso:
24 Babitai in hinah ibatiy, “Ayu boro abisa isan anifefeyan?” Hinah iya’afut iu, “John Baptist ukwarin!”
25 Ito bajiro jaco gotija tʉocõri, ʉsirio wayijo iso ʉjʉ Herodes tʉjʉ. Ĩre ado bajiro gotiyijo iso:
25 Babitai matan kabiy in aiwob biyan tit ifefeyan eo, “Ayu akokok John Baptist ukwarin tew yan inayai iti boun inab inan initu.”
26 Ito yija Herodes bʉto bojori bʉjayijʉ itire tʉocõri. Juanre sĩa ãmobitibojayijʉ ĩ. Ito yicõri isore maño ãmobisijʉ ĩ. Masa ĩna tiro riojo, “Mʉ ãmoriseti mʉre ĩsicʉja”, ĩ yicãre ñajare, iso seniro bajiroti ĩsiyijʉ ĩ isore.
26 Aiwob orot yababan gagamin bai, baise men karam sabuw matahamaim babitai isan eo’obaifaro ta’astu’ub.
27 Ito bajiri Juanre sĩa ãmobitibojagʉti, ejori oca ĩ ya moari masʉre Juanre rijoga jata rotiyijʉ Herodes. Ito bajiro ĩ rotija tʉocõri, tubiara wi wayijʉ Juan ya rijoga jatagʉ wacʉ.
27 Mar ta’imonamo tur iyafar sika afu’afuw orot iyun in John dibur baremaim ma’am sikan buru’um.
28 Ito ejacõri Juan ya rijoga jata, somotẽrojʉ jeocõri ãmi wayijʉ ĩ. Ãmi wacõri basari masore ĩsiyijʉ ĩ. Isojʉ ĩja iso jacore ĩsiyijo.
28 Naatu ukwarin tew yan iwan bai na babitai itin imaibo bai in hinah itin.
29 Juanre sĩare gaye tʉocõri, ĩ rãca riasotiana ĩ ya rujʉre ãmirã ejayijarã. Ito yicõri ĩre yujeyijarã ĩna ĩja.
29 John ana bai’ufununayah tur hinonowar ana veya hina biyan hibai hin rahamaim hiyai.
30 Mʉcana tʉdi ejacõri Jesús rãca minijuayijarã ĩ oca goti ucurã ejana. Ito bajiri ĩna riaso ucure gotiyijarã ĩna Jesure. Ĩna tiado bajiroti ñarocõti goti jeoyijarã ĩna Jesure.
30 Tur Abarayah himatabir hina Jesu biyan hitit mi’itube hibowabow naatu sabuw hibi’obaiyih ana tur hi’owen.
31 Jãjarã masa warãtibe, tʉdi warãtibe, yi ñayijarã masa. Ito bajiri Jesús ĩre sʉyarã cʉni ba ãmobojayijarã. Dijʉ barajaʉ mañijʉ ĩnare. Ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ cũanare:
31 Naatu Jesu iuwih eo, “Tarabon tan efan sira’utubinamaim mar kafai taniyarir. Anayabin sabuw moumurih Jesu isan hirun hititit, ana bai’ufununayah bay men karam boro hitaa.
32 Ito yija jajocana wayijʉ Jesús masa manojʉ. Ĩ cũana cʉni wayijarã ĩ rãca.
32 Imih akisihimo wa afe’en hisra’at hin efan ana sira’utubinamaim hitit.
33 Masa jãjarã tiyijarã ĩna waja. Jesús, ĩ cũanare cʉni ti masiyijarã masa. Ito bajiri ĩna wagoja ticõri, boejʉ ũmaquedi wayijarã masa. Jesús ĩ cũana rãca ĩna ejaroto riojʉajʉ ejayijarã masa, bʉto wacõri.
33 Baise hinan sabuw moumurih na’in hi’itih hi’inanih, naatu hai bar hai merar hihamiyen aunah hi’iyon hina hima isan hikakaif na run,
34 Cumana ejacõri maja wacʉti jãjarã masare ti bʉjayijʉ Jesús. Oveja codegʉ mano bajiro bajiyijarã masa ĩ tija. Ito bajiri ĩnare ti maiyijʉ ĩ. Ito bajiri masare ti maicõri ĩnare riasosʉoyijʉ Jesús.
34 wa’ane bisure auman sabuw kou’ay gagamin hima’am itih iyababan, anayabin iti sabuw i sheep na’atube aurih nabatanenayan en, naatu busuruf sawar moumurih na’in i’obaibiyih.
35 Ñamicajʉ ñaroca Jesure bʉsirona ĩ tʉ ejayijarã ĩ rãca riasotirã. Ado bajiro yiyijarã ĩna:
35 Veya ra’iy birabirab auman, ana bai’ufununayah hina biyan hitit hio, “Iti efan i yok na’in naatu veya i sawar,
36 Ito bajiri masa ĩna cʉtojʉ tʉdi wajaro. Õjʉ ĩna ñarojʉ bare gãme barã wajaro. Bare ma ado. Ito ñaroja, naju gãme barajʉ, yiyijarã ĩna Jesure.
36 sabuw kwiyafarih ten bar merar afa iti yubinamaim naatu masaw baremaim bay hinatobon hinaa.”
37 Ito yija ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
37 Baise Jesu iyafutih eo, “Kwa a efanamaim abisa ema’am i kwaitih te’aan.” Naatu hiya’afut hio, “Bay nati na’atube i boro sumar etei eight orot ta’imon ana baiyan ana fofonin tanatobon sabuw tanituwih.”
38 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ Jesús:
38 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy fafar bai’ab isa tema’am? Kwan kwa’itin.” Hin hiso’ob hina ana tur hi’owen rafiy fafar etei five naatu siy rou’ab.
39 Ito yija ado bajiro masare yiyijʉ Jesús: “Rujaria buri ruji wasa ta quenarise joejʉ”, yiyijʉ Jesús masare.
39 Imaibo Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih matan, matan fotan gewasin yan timarir.”
40 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, rujaria buri ruji wayijarã masa. Co bure ñayijarã cincuenta ñarã, gãjerã cien ñarã rujisosa wayijarã masa. |src="CN01718B.TIF" size="span" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="San Marcos 6.40"
40 Naatu sabuw hi’uwih matan, matan fotan gewasin yan himarir, afa 100 na’atube afa 50 na’atube.
41 Ito yija naju co dʉjamocõ ñarisere, wai jʉ̃arãre cʉni ãmi rʉcoyijʉ Jesús ĩ ya ãmona. Iti rʉcocõri macãrʉcʉ̃rojʉ ti mʉoyijʉ ĩ: “Queno ya Cʉna mʉ”, yiyijʉ Jesús Diore. Ito yicõri najuro wẽ jea batoyijʉ ĩja. Ito yicõri ĩ rãca riasotirãre ĩsiyijʉ Jesús. “Masare batoya”, yirocʉ ĩsiyijʉ Jesús. Wai jʉ̃arãre batoyijʉ Jesús masa ñarocõti ĩna batoni.
41 Jesu rafiy five naatu siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at God ana merar yi imseseben ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
42 Ito bajiri masa jeyaro bayijarã. Yaji quenaro ñayijarã masa ĩja iti bacõri.
42 Sabuw etei nati bay hi’aa hai fofonin bai.
43 Ĩna yaji rẽtarisere jʉa gʉbojeno jiburijʉ miosã dajoyijarã ĩna ba rʉarisere.
43 Ana bai’ufununayah rafiy rebarebah, naatu siy turih sabuw hi’aa hibow sakasak etei 12 hiwan foten.
44 Jãjarã ñayijarã masa, najuro waire cʉni barã. Cinco milcõ ñayijarã ĩna ʉ̃mʉa.
44 Oro’orot bay hi’aa i etei 5,000.
45 Ito yija ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiyijʉ Jesús:
45 Mar ta’imonamo Jesu ana bai’ufununayah iuwih wa hisra’at au Bethsaida wan iyafarih hirabon naatu i baise ma sabuw itubabarih hai ubar hin.
46 Ĩnare ware goticõri tʉriajʉ maja wayijʉ Jesús, Diore bʉsirocʉ.
46 Sabuw itubarih hinan ufunamaim yoyobanamih yen in oyaw wan tit.
47 Rãiocũro itajura gʉdarecoti tʉjayijʉ cuma maji. Ito bajiri Jesuama itajura tʉnima rʉ̃gõcõri ti ñucayijʉ ĩnare.
47 Birabirab auman wa re in kuyowen naatu Jesu akisinamo i me yanamaim ma.
48 Jesús ĩ tija bʉto weabojayijarã ĩna. Mino bʉto iti wẽa tuojare josari wea wabojayijarã ĩna. Ito bajiri busucũro ide joena wacõri ĩna tʉ eja wayijʉ Jesús. Ito bajibojarocati ĩnare rẽta wacʉ bajiro eja wayijʉ ĩ.
48 Ana bai’ufununayah i’itih i hiboy hibi’akir, anayabin yourabad nahine bababin, mar tot auman Jesu tit riy yan bat remor in biyah tit tanatabirihimih.
49 — ausente —
49 Baise hinuw harew yan bat remor nan hi’itin ana veya wagabur mowan ta hirouw hitar koukuw.
50 — ausente —
50 Anayabin Jesu iti na’atube sinaf hi’itin i hibir men kikimin ta, baise Jesu matan kabiy iuwih eo, “Ya hinakwat! Men kwanabirumih! Ayu anan.”
51 Itocõti ĩna rãca cumajʉ sãja ejacoayijʉ Jesús ĩja. Ĩ sãjarocati mino rẽtacoayijʉ. Ito bajiri bʉto ti ʉcayijarã ĩna itire.
51 Naatu wa afe’en yen nuwarob eafuw ana bai’ufununayah hifofofor men kafaita.
52 Bare jabetacãna jãjarã masare Jesús ĩ ecaja tibojarãti, “Dioti ñami ĩ”, yi masibisijarã ĩna maji. “Tiyamani ĩo masigʉ̃ ñami Jesús”, yi ãmobisijarã ĩna. Queno tʉo masibisijarã maji.
52 Anayabin rafiy bimasib ana kirikirifot men hiso’ob, baise dogorohine i fokar.
53 Itajura jẽacõri Genesaret wame cʉtiri sitajʉ ejayijarã ĩna. Itojʉ cumare sia cũyijarã ĩna.
53 Naatu harew hirabon tafaram Genesaret imaim hirun hai wa hirouw,
54 Cuma ĩna sia majaroca Jesure ti masiyijarã masa itijʉ gãna.
54 wa’ane hitit hirara’iy ana veya sabuw Jesu hi’itin hi’inan.
55 Jesure ticõri ʉsirio wayijarã gãjerãre gotirona. Ito yija cõrãre ĩna ya camana ãmi wayijarã Jesús tʉjʉa.
55 Naatu nati tafaram wanawanan sabuw himatkabikabiy hinunuw sawusawuwih emo’em hiwan hi’abar Jesu ana tur hinonowar imaim hi’abar hin.
56 No ĩ waro bajiroti jaibiti cʉto, jaja cʉtojʉ, wi manojʉ, majʉ cʉni cõrãre cũ yuyijarã ĩna, Jesús ĩ yisiotoni. Ĩ ya yutabuju gaja moaĩa ãmorã, ĩre josayijarã ĩna. Jesús ya yutabuju gaja moaĩanare riti ĩna ñarise cʉtirise rẽtacoayijʉ ĩja.
56 Bar merar kikimin o gagamin, naatu masaw bar imaim inan ana tur hinonowar, sawusawuwih hibow hitit ahar efanamaim hiya hifefeyan hai kok i mi’itube ana waifuw yomaninawat hitabutubun. Naatu sabuw etei Jesu hibubutubun iyawasih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.