Marcos 13
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Dios ya wijʉ ñarʉ Jesús ĩ budirocati ado bajiro yiyijʉ ĩ rãca riasotigʉ:
1 Jesu Tafaror Bar bihamiy ana veya, ana bai’ufununayah orot ta eo, “Bai’obaiyenayan kwi’itin! Kabay gewagewasin maiyow naatu bar hiwowowab ana’itin gewasin maiyow.”
2 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre:
2 Jesu iya’afut eo, “Iti bar gagamin kwi’i’itin boro men kafa’imo kabay ta ana efanamaim kwana’itinimih, etei boro nihururuw nara’iy nasawar.”
3 Ito yija bero Olivos wame cʉtiri tʉria majacõri rujiyijʉ Jesús. Iti tʉria riojo sõjʉ bʉsa ñayijʉ Dios ya wi. Jesure ricati oca seniĩarona ĩ tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijarã Pedro, Santiago, Juan, ito yicõri Andrés cʉni:
3 Jesu yen in Olive Oyaw tafan Tafaror Bar batabat rounane imaim mare ma’am basit Peter, James, John naatu Andrew wa’iwa’iramaim hina biyan hitit,
4 —¿Nocãta rẽtaro yirojada mʉ yirise? ¿No bajiro ti masirã yirãjida gʉa? Mʉ yirise rẽtaroto riojʉa, ¿ñere tisʉorã yirãjida gʉa? yiyijarã ĩna Jesure.
4 hibatiy, “Kuo anowar mar boro biy iti sawar hinamatar? Naatu ina’inanen boro abisa ni’obaiyi ana so’ob veya ina ebiyubin.”
5 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
5 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Mata toniwa’an men yait ta nan nikubibiruwimih.
6 “Dios ĩ cũana ña gʉa”, yi rʉorã yirãji ĩna mʉare. Ito bajiroti masa jãjarãre rʉorã yirãji ĩna.
6 Sabuw moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinao, ‘Ayu’uban iti!’ Naatu moumurih maiyow boro hinanawiyih hai ef hinasair.
7 ’Masa gãmeri jarise ocare mʉa tʉoja, güibeja. Ito yicõri masa gãmeri sĩarise ocare mʉa tʉoja cʉni, güibeja. Ito bajiroti rẽtaro yiroja. Ito bajibojarocati sʉsari rʉmʉ meje ñaroja maji. Jaje ñeñarise rẽtaro yiroja sʉsari rʉmʉ ejaroto riojʉa.
7 Baiyow nidun iti yubinamaim o ef yokamaim kwananonowar men kwanabir, sawar iti na’atube boro hinamatar, baise men kwananot mar yomanin i natit.
8 Co butu gãna gãmeri sĩarã yirãji gaje butu gãna rãca. Ito yicõri co sita gãna gãmeri sĩarã yirãji gaje sita gãna rãca. Co cʉto rʉyabeto sita ʉero yiroja. Ito yicõri bare jediro yiroja. Ito bajiri ñiocõrã yirãji masa. Quenabeto tõbʉjasʉorã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati bʉto bʉsa rẽtaro yiroja maji.
8 Tafaram ta boro namisir tafaram ta hairi hiniyow, aiwob ta boro aiwob ta hairi hiniyow. Nati’imaim iriyoy tafaram etei boro nab, naatu baimar kakafin boro namatar. Iti sawar hinamamatar i babin taubumih kek ebobotukwar na’atube.
9 ’Queno masima gãjerã mʉare ñiame yirona. Mʉare ñiacõri ñasari masa tʉ ãmi warã yirãji ĩna. Ito yicõri minijuara wijʉ mʉare bajerã yirãji ĩna. Yʉre tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñajare ʉjarã riojo mʉare jidi rʉ̃gõrã yirãji. Ĩna tiro riojo, “Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yirã yirãji mʉa.
9 Kwa i kwanakaifi gewas mata toniwa’an, kwa boro hinafatumi naatu hinabuwi kwanan baibabatiyi isan, Kou’ay Baremaim boro hinaborabirabi, bonawiyenayah hai ukwarih naatu aiwob nahimaim kwanabat ayu wabu’umaim tur Gewasin hai tur kwana’owen.
10 Sʉsari rʉmʉ riojʉa Dios oca quenarisere masa jeyaro masi jedirã yirãji ĩja.
10 Baise wan tur gewasin tafaram wanawanan sabuw etei isah kwanabinan.
11 Mʉare ñiacõri ʉjarã riojo mʉare ãmi cũrã yirãji ĩna. Ito bajiro mʉare ĩna yibojarocati güibeja. Ʉjarãre mʉa cʉdiroti bʉto tʉoĩa oca jaibeja. Ĩnare mʉa queno cʉditoni gotigʉ yiguĩji Espíritu Santo. Mʉa meje bʉsirã yirãji. Espíritu Santo mʉare quedi sãjacõri bʉsigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
11 Naatu hinafatumi baibabatiy isan kwananan men tur isan kwaniyababan kwanabirumih, tur o ana veya abisa a notamaim etitit i kwanao, anayabin men kwa kwao’omih, baise Anun Kakafiyin.
12 Mʉcana ĩnare gaje goti remoyijʉ Jesús:
12 “Oro’orot boro taiyuwih taituwah babah hinao hinamorob, regaregah boro natunatuh babah hinao hinamorob, kek boro hinitafasar hinah tamah babah hinao hinamorob.
13 Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, bʉto junisirã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati no yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩre catitĩñare ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
13 Sabuw etei boro hinifa’ifa’i anayabin ayu isou, baise orot yait nabatabatkikin yomaninamaim boro yawas nab.
14 ’Diore goti ĩsiri masʉ ñayorʉ ĩ ucagore ticõri queno tʉoĩaña mʉa: “Co rʉmʉ, rʉ̃mʉ́ bʉto bʉogʉ cũrã yirãji masa Dios ya wijʉ. Quenabetoja iti”, yi ucañi Diore goti ĩsiri masʉ. Ĩre mʉa tija ejori rudi waja. Judea sitajʉ mʉa ñajama, gʉ̃tagʉ̃jʉ rudi waja.
14 “Gurugurusen ana sawar itinin birubir kakafin marasika nati’imaim men batabat boro nabatabat kwana’i’itin ana veya, sabuw iyab Judea tema’am boro hinabihir hin oyawamaim hinatit, o yait kubiyab iti tur anayabin i naso’ob.
15 Mʉa ya wi rijogodojʉ mʉa ñaja, gajeoni ãmirã ruji wabeja. Mʉa ruji waborijʉ manoja mʉare.
15 Orot yait ana bar afe’en ema’am men narubir o nare ana bar wanawanan narun ana sawar nabow.
16 Weseca moarã mʉa ñaja cʉni, yutabujure ãmirã wijʉ tʉdi wabeja. Mʉa tʉdi waborijʉ manoja mʉare.
16 Orot yait ma masaw ebob men namatabir bar ana faifuw nabaimih,
17 Romia rĩa sãñarã ĩna ñaja bʉto guijoro yiroja sʉsari rʉmʉri. Ũjurã rʉcorãre cʉni ito bajiroti guijoro yiroja.
17 Nati ana veya’amaim baibin iyab yah auman naatu kek tibitotomanen boro yababan gagamin maiyow hinab!
18 Sʉsari rʉmʉ juebʉcʉ ñaroca iti rẽtame yirona Diore seniña mʉa.
18 Kwanayoyoban saise iti sawar men yakukur ana veya namatar.
19 Sʉsari rʉmʉri riojʉa ñeñaro tõbʉjarã yirãji masa. Dios adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoja bero ĩna tõbʉjado rẽto bʉsaro tõbʉjarã yirãji masa ĩja. Ito bajiro mʉcana tʉdi rẽtabeto yiroja ĩja.
19 Anayabin iti bai’akir kakafin boun emamatar i aneika God tafaram bimatar iti na’atube men matar naatu boro men namatar maiye.
20 Yoari quenabiti rʉmʉri iti ñaja sĩgʉ̃ rʉyabeto goda jedirã yirãji masa. Ito bajibojarocati ĩ ñarã ĩ beseanare maicõri, yoari meje bʉsati cũgʉ̃ yiguĩji quenabiti rʉmʉri.
20 Baise Regah nati veya men tayayakabum na’at, sabuw boro men yawas hitab, baise i ana sabuw rurubiniyih isah iti veya yakabum.
21 ’Sĩgʉ̃ ĩ mʉare gotija: “Tiya adojʉ ñami Cristo”, ĩ yija, tʉobeja ĩre. Gãji mʉare ĩ gotija, “Titẽña õjʉ ñami, Dios ĩ cõarʉ”, ĩ yija, cʉdibeja ĩre cʉni.
21 Naatu nati ana veya orot yait isa nao, ‘Kwanuw Keriso enan kwa’itin’, o iban ‘Iti ema’am!’ Men kwanitumitum.
22 Rʉori masa jãjarã wadirã yirãji. “Yʉti ña Cristo”, “Yʉti ña Diore goti ĩsiri masʉ”, yirã yirãji ĩna. Ito yicõri masare rʉo ãmorã ĩna masiro bajiro guijoro tiyamani ĩnare ĩorã yirãji ĩna. Dios ĩ beseanare cʉni rʉo ãmobojarã yirãji ĩna.
22 Anayabin Keriso na’atube naatu dinab orot na’atube boro hinatit ina’inan ta ta, naatu baifofofor fairih hinasinaf sabuw hinabonawiyih hai ef hinasair, naatu hai ef nama’am na’at God ana roubinen sabuw auman boro hai ef hinawasa’ir.
23 Queno tʉoĩa masiña mʉa. Iti rẽtaroto riojʉa mʉare goticã yʉ. Ito bajiri queno bajiya mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
23 Sawar iti etei isah ao kwanonowarabo namatar, imih kwanakaifi gewas!
24 ’Quenabeto masa ĩna tõbʉjari rʉmʉri bero ũmacañi ĩ busurise jediro yiroja. Ñami gagʉ ito bajiroti bajigʉ yiguĩji. Ito bajiri busumenaji ĩna ĩja.
24 Baise nati bai’akir hinamamatar ana veya,
25 Ñocõa cʉni nʉrʉorã yirãji. Ito yicõri quedirã yirãji ĩna.
25 daman auyomane boro hinihururuw hinare,
26 Ito baji ñaroca yʉ Masa Rĩjorʉ ñajare yʉre tirã yirãji masa. Ide bueri watojʉ bʉto masirise rãca wadigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri busurise rʉcogʉ wadigʉ yigʉja yʉ.
26 “Nati ana veya’amaim Orot Natun boro kasakasaw wanawananamaim nanan kwana’itin ana fair bonamanamarin auman.
27 Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñaro gãna ángel mesare cõagʉ̃ yigʉja yʉ masare ĩna ãmitoni. Ito bajiri macãrʉcʉ̃ro ñarocõti bata warã yirãji ĩna, Dios ĩ beseanare miojurona.
27 I boro ana tounamatar niyafarih hinatit tafaram tutufin wanawanan ana huhun etei kwafe’en imaim hinarun hinatit God ana roubiniyen sabuw hinabow hinan yomanin hinatit.
28 ’Higuera wame cʉtiricʉ ocare tʉo masiña mʉare yʉ gotija. Ito bajiri itigʉ jũ buja ticõri, “Jabeto rʉya cʉma ejaroto”, yi masia mani.
28 “Ai fofou rourinamaim ebi’obaiyi kwana’itin, ai famefamenamaim rourin narusasar kwana’i’itin kwa boro kwanao ai abeb ana veya tit,
29 Ito bajiroti yʉ gotiado bajiroti iti rẽtasʉoja ticõri, “Jabeto rʉya Masa Rĩjorʉ ĩ tʉdi wadiroto”, yi masirã yirãji mʉa. Sõjʉ meje ñagʉ̃ yigʉja yʉ.
29 ef i nati ta’imon sawar iti hinamatar kwana’i’itin, kwa i kwanaso’ob veya i nakabom, iyubin etawan awan ebatabat.
30 Riti mʉare gotia yʉ. Adi rʉmʉri gãna ĩna goda jediroto riojʉa, yʉ bʉsiro bajiroti rẽtaro yiroja.
30 Anababatun a tur ao’owen, sabuw iti tema’am boro hinama’am sawar namatar hina’itinibo hinamorob.
31 Adi sita, macãrʉcʉ̃ro cʉni jedicoaro yiroja. Ito bajibojarocati yʉ ocama jedibetoja. Yʉ gotiado bajiroti rẽtaro yiroja.
31 Mar tafaram boro nasawar, baise ayu au tur boro men nasawar.”
32 ’No yicõri yʉ tʉdi wadiri rʉmʉ masire ma masare. Ũmacʉ̃jʉ gãna ángel mesa cʉni masimenaji. Yʉ Dios Macʉ ñabojagʉti masibea yʉ cʉni. Mani Jacʉ Dios sĩgʉ̃ti masiami yʉ tʉdi wadiroti rʉmʉ.
32 “Men yait ta veya o fur so’obamih, tounamatar no maramaim na’atube i Natun, baise Tamah akisinamo so’ob.
33 ’Ito bajiri queno tirʉ̃nʉma mʉa. Yʉ wadiri rʉmʉ mʉa masibeja queno tirʉ̃nʉma mʉa.
33 Mata toniwa’an kwanabat yewayew, anayabin veya men kwaso’ob mar biy boro namatar.
34 Mʉare oca gotia yʉ. Queno tʉoya. Wi ʉjʉ ñayijʉ sĩgʉ̃. Wa ucugʉ warocʉ ĩ ya moari masare wi code rotiyijʉ ĩ. Ĩ waroto riojʉajʉ ĩna moaroti gotiyijʉ ĩnare. Ito yicõri soje coderi masʉre tirʉ̃nʉ rotiyijʉ wi ʉjʉ.
34 Ana itinin i nanawan orot na’atube, orot bainanawanamih ana’akir wairafih boro ta’ita’imon bowabow nitih. Naatu orot etawan kaifin isan ya’iyai boro nau, matan toniwa’an etawan nakaif nama.
35 Ĩ robo bajiro wacʉ yigʉja yʉ cʉni. Ito bajiri queno tirʉ̃nʉña mʉa. Yʉ wadiroti masibea mʉa. Rãiocũro, ñami gʉdareco, cara yujirocati, busuri yʉ wadiroti masibea mʉa.
35 Imih mata toniwa’an, anayabin kwa men kwaso’ob orot bar matuwan i boro biy namatabir, rabirab nan, o fai inusabobor, kwasiy hinao ana veya, o yasi’uw,
36 Itocõti yʉ ejaja canibeja. Masimena bajiro bajibeja.
36 naniyan meyemeye natitit na’at men kwana’inu’in natitamih.
37 Mʉare yʉ gotirise masa jeyarore goti jeocõa yʉ. Queno tirʉ̃nʉña mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
37 Abisa au’uwi, i sabuw etei isah ao’o, ‘Mata toniwa’an!’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.