Marcos 10
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Capernaumjʉ ñacõri Judea sitajʉ wayijʉ Jesús. Ito ejacõri Jordán wame cʉtirisa boejʉajʉ wayijʉ Jesús. Itojʉ masa jãjarã minijuayijarã mʉcana Jesús rãca. Ĩna ejaja ticõri, ĩnare riasoyijʉ Jesús ĩ yisotiro bajiroti.
1 Jesu nati efan ihamiy harew Jordan rabon rewan rounane Judea wanawananamaim tit. Ibanak maiye sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay naatu Jesu ana yawas mar etei esisinaf na’atube ma i’obaibiyih.
2 Jesús masare ĩ riaso ñaroca ĩ tʉ ejayijarã fariseo gaye tʉoĩarã. Jesús ĩ tʉo wisajaro yirona ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩna:
2 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit naatu hisinaftobon hitikubibiruw isan hibatiy hi’o, “Ku’o anowar ai ofafar eo i karam orot aawan boro nakwahir?”
3 Ito ĩna yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
3 Jesu ibatiyih eo, “Moses ana ofafaramaim mi’itube eobaiyuni?”
4 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijarã ĩna:
4 Hiya’afut hi’o, “Aki Moses ibasit orot aawan kwahirin isan boro kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.”
5 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús:
5 Baise Jesu iya’afutih eo, “Moses iti ofafar kirum, anayabin kwa obai’obaiyen tur nowar isan dogor i fokar kwanekwan.
6 Jane mejejʉ cajero masare rujeosʉogʉ ʉ̃mʉgʉ̃ ito yicõri romiore cʉni rujeoyijʉ Dios.
6 Baise aneika mar tafaram mamatar ana veya God ‘Orot babin hairi sinafen himatar.’
7 Ito bajiri manojo bʉjacõri ricati ñagʉ̃ yiguĩji ʉ̃mʉgʉ̃ ĩ manojo rãca. Ito bajiri jacʉsabatia tʉ bʉtogoroama ñasabiquĩji ĩ ĩja.
7 ‘Ana an nati isan orot boro hinah tamah nihamiyih naatu i boro aawan hairi hinita’imon.
8 Ito yicõri manojo rãca jʉ̃arã ñabojarãti sĩgʉ̃re bajiroti ñarãji ĩna. Ito bajiri jʉ̃arã meje ñarãji. Sĩgʉ̃ bajiroti ñacõrãji ĩna ĩja.
8 Naatu rou’ab boro nan biyah ta’imon namatar.’ Imih i boro men biyah rou’ab baise biyah ta’imon.
9 Manojore ãmo siaja bero sĩgʉ̃re bajiroti ñama ĩna, Dios ĩ tiro riojo. Ito bajiri manojore cõare ma ĩja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
9 Isan imih orot babin hairi God bita’imonih men yait ta natarbounih.”
10 Wijʉ sãja wacõri Jesure ĩ gotirisere seniĩayijarã ĩna ĩ rãca riasotiri masa.
10 Imaibo himatabir hin bar hititit ana veya Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “Iti tur anayabin i abisa?”
11 Ito ĩna yijare ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
11 Hai tur eowen eo, “Orot yait ta a wan nakwahir nare babin ta nabaib ana moser i takweb.
12 Ito bajiroti romio cʉni, iso manʉjʉre cõagõ quenabeamo. Ito yicõri gãji iso manʉjʉ cʉtija rocati ajego bajiro yamo iso. Cajero iso manʉjʉ cʉtisʉogʉre ñeñaro yigo yamo iso, yiyijʉ Jesús ĩnare.
12 Na’atube babin yait aawan nakwahir, nare orot ta nabaib ana moser i takweb.”
13 Rĩacare tʉ̃a wadiyijarã masa Jesús tʉjʉa. Rĩacare ĩ moaĩare ãmoyijarã masa. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ado bajiro yiyijarã Jesús rãca riasotiri masa:
13 Sabuw afa kek gidigidih hibow Jesu butubunih isan hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Itire ticõri junisiniyijʉ Jesús. Ito bajiri ĩ rãca riasotirãre ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
14 Baise Jesu iti i’itin ana veya men iyasisir, naatu ana bai’ufununayah isah eo, “Kek gidigidih kwaihamiyih tena isou men kwanarufutih, anayabin God ana aiwob i kek gidigidih iti na’atube i nowah.
15 Riti mʉare gotia yʉ. Rĩaca queno cʉdi ãmoama Dios ĩ rotirisere. No rĩaca ĩna cʉdiro bajiro cʉdibicʉ Dios ĩ rotirojʉ ejabiquĩji, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
15 Anababatun a tur ao’owen, o yait God ana aiwobomaim runamih, inayare ana itinin kek gidigidih inamamatar boro inarun.”
16 Ito yicõri rĩacare ãmi jeoyijʉ Jesús. Ito bajiro yicõri ĩ ya ãmona ĩnare moa jeoyijʉ. Ito yicõri: “Queno yijaro Dios mʉare”, yiyijʉ Jesús rĩacare.
16 Imaibo Jesu kek gidigidih buwih uman tafah yara’aten naatu igegewasinih.
17 Itijʉna Jesús ĩ wasʉorocati ĩ tʉjʉ ũmaquedi ejayijʉ ʉ̃mʉgʉ̃. Jesús riojo ejacõri rijomunigãna ñini rũjũyijʉ ĩ:
17 Jesu misir busuruf inan auman, orot ta nunuw na Jesu nanamaim tit sun yowen, ibatiy, “Bai’obaiyenayan gewas, abisa ana sinaf boro yawas wanatowan nowau’umih namatar?”
18 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
18 Jesu iya’afut eo, “Aisimamih ayu gewasu irouw ku’o? God akisinamo i gewasin men yait ta.
19 Dios ĩ rotirisere masia mʉ. Ado bajiro gotia iti: “Masare sĩabesa. Manojo cʉtigʉ gajeo rãca ajebesa. Rinibesa. Gãjire bʉsitubesa. Gãjerãre rʉobesa. Mʉ jacʉ, mʉ jacore cʉni queno rʉ̃cʉbʉoya”, yi gotia Dios oca. Itire masia mʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
19 Ofafar o iso’ob. ‘Men asabunuwen isa nama, men turanah a’aawah ufuh inan, men inabain, men inakutabitabir, men inifufuwen, hinat tamat inabosiyasiyarih.’”
20 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ:
20 Orot eo, “Bai’obaiyenayan, ayu kek kikimu ana veya iti ofafar etei’imak abosiyasiyar.”
21 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre ti maiyijʉ Jesús:
21 Jesu mutufor nuw orot itin naatu isan yabow auman iu, “Sawar ta’imonamo men isinaf. Inan a sawar etei sabuw hinatobon, kabay inab gagaganiy sabuw initih naatu o inan ayu i ni’ufnunu, saise maramaim o boro guguw wairafi inama.”
22 Ito bajiro Jesús bʉsija tʉocõri, bojori bʉjayijʉ ĩ. Gajeoni jaigʉ ñacõri itire bʉto maiyijʉ ĩ. Ito bajiri Jesús bʉsire tʉocõri bojori bʉjagʉti wayijʉ ĩ.
22 Orot iti tur nonowar anamaramaim gubamin hurir naatu ereyababan auman in anayabin orot i guguw wairafin.
23 Ito yija Jesús ĩ rãca riasotirãre ti batocõri ado bajiro bʉsiyijʉ:
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah eo, “Guguw wairafih God ana aiwob efanamaim run isan i fokar kwanekwan.”
24 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ʉcayijarã ĩ rãca riasotiri masa. Ito bajiri mʉcana ĩnare goti remoyijʉ Jesús:
24 Bai’ufununayah iti tur hinonowar hifofofor men kafaita, baise Jesu ibanak eo maiye, “Ayu natunatu, God ana aiwob run isan ana ef i fokar anababatun.
25 Gawa jota gojere camello ĩ rẽta wa ãmobojaja josari ñaroja ĩre. Ito bajibojarocati gajeoni jaigʉ Dios ĩ rotirojʉ ĩ wa ãmobojaja josari bʉsa ñaroja ĩre, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
25 Sinak ana sou’umaim camel sorabon isan i hamehamen maiyow boro nasorabon, baise orot guguw wairafih God ana aiwobomaim run isan i fokar kwanekwan.”
26 Ito bajiro ĩ bʉsija tʉocõri, bʉto oca jaiyijarã ĩna. Ito bajiri ĩnamasiti gãmeri seniĩasʉoyijarã:
26 Iti tur hinonowar bai’ufununayah hikasiy men kafaita naatu taiyuwih hima hibabatiyih, “Yait boro yawas nab?”
27 Ito yija Jesús ĩnare ti maicõri, ado bajiro ĩnare gotiyijʉ:
27 Jesu mutuforomo nuw itih naatu iya’afutih eo, “Sabuw isah iti i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow, anayabin sawar etei God boro nasinaf hinamatar.”
28 Jesús ito yija tʉocõri, Pedro cʉdiyijʉ ĩre:
28 Peter Jesu isan eo, “Kwi’itin aki sawar etei aihamiyen naatu o abi’ufnuni.”
29 — ausente —
29 Jesu eo, “Anababatun a tur ao’owen, yait ta ana bar, taintuwan, ruburubun, hinah, tamah, natunatun, naatu ana tafaram ihamiyen, na’atube ayu isou naatu tur gewasin isan iti sawar bihamiyen.
30 — ausente —
30 Iti boun ana veya i boro ana bar, taintuwan, ruburubun, hinahinah, natunatun naatu ana me etei i boro hundred ta’ita’imon tafan anayababar anitin, bai’akir kakafin auman, yomaninamaim boro yawas wanatowan nab.
31 Coriarã adocãta ñasari masa ñabojarãti, ija Dios tʉ ejacõri ñasari masa meje ñarã yirãji ĩna. Gãjerãma adocãta ñasarã meje ñabojarãti ija Dios tʉ ejacõri ñasari masa ñarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
31 Baise sabuw moumurih maiyow boun wan tibi’iyon boro hini’uf naatu sabuw iyab tibi’uf boro hini’iyon.”
32 Jerusalénjʉ wara mana wayijarã ĩna. Ĩ rãca riasotirã riojʉa wayijʉ Jesús. Ito ĩre ĩna sʉya waroca tʉoĩa oca jaiyijarã ĩna. “¿No yija Jerusalénjʉ ĩ waja güibeati Jesús?” yi tʉoĩayijarã ĩna. Ĩna bero sʉyarãma bʉto güiyijarã. Masa ĩna güija ticõri, ricati ĩ rãca riasotirãre goti remosʉsayijʉ Jesús ĩ godaroti gaye:
32 Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit Jerusalem ana ef hibai naatu Jesu ana bai’ufununayah aunah i’iyon, ana bai’ufununayah ufun hinan hinuw hi’i’itin ana veya hai kasiy ra’at, naatu sabuw iyab hibi’ufunun hai bir ra’at. Jesu ana bai’ufununayah 12 buwih nabinamaim hin naatu busuruf hai tur eowen sawar boro mi’itube hinamamatar isan.
33 —Queno tʉoya mʉa. Jerusalénjʉ warã ya mani. Itojʉ Masa Rĩjorʉ yʉ ñajare yʉre ñiarã yirãji masa. Paia ʉjarã ito yicõri judio masa rotirise riasori masare cʉni ĩsirona yʉre ñiarã yirãji ĩna. Ito bajiri yʉre boca ãmicõri sĩa rotirã yirãji ĩna. “Ĩmo ĩre sĩaña”, yirã yirãji ĩna gawa masare.
33 Hai tur eowen eo, “Kwananowar, it i au Jerusalem tayey nati’imaim Orot Natun boro hinabonawiy nan firis hai ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah biyah natit. Imaim boro morobomih hinao naatu hinabonawiy nan Eteni Sabuw biyah.
34 Ito yicõri yʉre aja tudirã yirãji ĩna. Yʉre go ide eobate gurã yirãji ĩna. Yʉre bajerã yirãji ĩna. Ito yicõri yʉre sĩarã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati ʉdia rʉmʉ bero tʉdi catigʉ yigʉja yʉ mʉcana, yiyijʉ Jesús ĩnare.
34 Imaim hini’i’iyab, hinakwaitututur, hinarab, naatu hina’asabun namorob, baise veya tounu ufunamaim i boro nayawas na misir maiye.”
35 Ito yija Zebedeo rĩa Juan, Santiago cʉni eja rʉ̃gʉ̃yijarã ĩna Jesús tʉ:
35 Zebedee natunatun rou’ab, James naatu John hairi hina Jesu biyan hitit naatu hifefeyan, “Bai’obaiyenayan aki akokok abisa isan anabifefeyani inasinaf.”
36 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
36 Jesu ibatiyih, “Bo abistan kwakokok boro isa anasinaf?”
37 —Mʉ rotirojʉ gʉa ejaroca mʉ rãca gʉare ruji rotiba mʉ. Sĩgʉ̃re mʉ riojocadʉjajʉ ito yicõri gãjire mʉ gãcodʉjajʉ mʉ ruji rotire ãmoa gʉa, yiyijarã ĩna Jesure.
37 Hiya’afut hi’o, “O a aiwob ana bonamanamarinamaim inabi’ukwarin ana veya, aki akokok ina’uwi ta uma a’asukwafune namare ta uma a beyawane namare.”
38 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
38 Jesu iyafutih eo, “Kwa men kwaso’ob abistan isan kwabifefeyan? Karam biyababan ana kerowas ana tomatom boro kwanatom? Naatu morob wanawanan anarun ana momorob boro kwanarun?”
39 —Ñemecʉticõrãji gʉa, yiyijarã ĩna Jesure.
39 Hiya’afut hi’o, “Aki karam.” Jesu uwih eo, “Biyababan ana harew i karam boro kwanatom naatu morob wanawanan boro kwanarun.
40 Ito bajibojarocati yʉ rãca mʉare ruji roti masibea yʉ. Yʉ riojocadʉja, gãcodʉja cʉni Dios sĩgʉ̃ti yʉ tʉ rujironare rotigʉ yiguĩji. Itojʉ rujiado ĩnare queno ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
40 Baise o ta au asukwafune mare naatu ta au beyawane mare i men karam boro ayu kwa anit. Nati i sabuw iyabowat God isah yayabuna boro nitih.”
41 Ito bajiro ĩna bʉsija, gãjerã Jesús rãca riasotirã jʉa dʉjamocõ ñarã tʉoyijarã. Ito bajiri ĩnare tʉocõri Juan, Santiagore cʉni junisini tiyijarã ĩna.
41 Bai’ufununayah nah ten iti tur hinonowar yah so’ar, James, John hairi isah.
42 Ito bajija ticõri, ĩnare jimioyijʉ Jesús:
42 Basit Jesu etei’imak eafayuwih hina biyan hitit naatu uwih eo, “Eteni Sabuw wanawanahimaim orot hirurubin akisinamo ana fair ema’am boro sabuw nakaifih, naatu i akisinamo ana fairamaim boro nabonawiyih.
43 Ĩnare bajiro bajibitirʉja mʉare. Ado robojʉa bajia. Mʉa wato no ʉjʉ ña ãmogʉ̃ti gãjerãre moa ĩsija quena.
43 Baise kwa wanawananamaim iti na’atube i men ema’ama, o yait kukokok iti kou’ay wanawanan orot gagam mataramih, o i boro turanah isah ini’akir inabow.
44 No ñasagʉ ña ãmogʉ̃ti gãjerãre ejabʉaja quena. Ĩnare moa ĩsiri masʉ robo bajiroti ĩ moa ĩsija quena.
44 naatu o yait kukokok iti kou’ay wanawanan wan bai’iyonamih, o i boro bai’akirayan inamatar.
45 Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Masa yʉre moa ĩsijaro yirocʉ meje wadicʉ yʉ adi sitajʉ. Masare ejabʉarocʉ wadicʉ yʉ. Masare goda ĩsirocʉ wadicʉ yʉ. Ito yicõri ĩna ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ wadicʉ yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
45 Anayabin Orot Natun i men sabuw isan bowamih na; baise sabuw isah nabow ana yawas isah ni’inuw, saise sabuw moumurih natubunih.”
46 Mʉcana wacõri Jericó wame cʉtiri cʉtojʉ ejayijʉ Jesús ĩre sʉyarã rãca. Iti cʉtojʉ Jesús ĩ budiroca ĩ rãca riasotirã rãca, masa gãjerã sʉyayijarã ĩre. Ĩna wari ma tʉ rujiyijʉ tibicʉ, Bartimeo wame cʉtigʉ. Timeo macʉ ñayijʉ ĩ. Gajeoni macʉ ñari gãjerã ĩre queno yitoni bʉto josayijʉ Bartimeo.
46 Hina tafaram Jericho hitit, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan baihamiyinamih sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu orot matan fim fefeyanayan wabin Bartimais, Timias natun ef sisibinamaim ma’am.
47 Jesús Nazaret gagʉ ĩ rẽta waja tʉocõri, bʉto awasãre rãca ĩre jiyijʉ tibicʉ:
47 Jesu Nasaret mowan na inan hi’o nowar. Basit eaf, “Jesu David uwan kwiwanbabanu!”
48 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, jãjarã ĩre tudiyijarã tibicʉre: “Bʉsibesa mʉ”, yiyijarã masa ĩre. Ito bajiro ĩna yibojarocati bʉto bʉsa awasãyijʉ mʉcana:
48 Sabuw moumurin maiyow orot matan fim hi’u awan fotamih. Baise men karam fanan aumetawat iwow eaf, “David uwan kwiwanbabanu!”
49 Ito bajiro tibicʉ ĩ yija tʉocõri, tuja rʉ̃gʉ̃coayijʉ Jesús ĩja.
49 Jesu an kutan naatu eo, “Kwa’af kwa’u ena.” Basit orot matan fim isan hi’af, “Yate inbainub! Kumisir, isa eafa’af.”
50 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, Jesús tʉjʉ warocʉ yutabuju joegadore ruacõri bubu quedi rʉ̃gʉ̃ wayijʉ ĩ.
50 Orot duku iwa’an misir ana faifuw tafan bosair yare remor na Jesu biyan tit.
51 Ĩ ejaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre:
51 Jesu ibatiy, “Abistan kukokok o isa ana sinaf?” Matan fim iya’afut eo, “Bai’obaibiyenayan ayu akokok matu nigewasin ananuw maiye.”
52 Ito yija ado bajiro ĩre cʉdiyijʉ Jesús:
52 Jesu iu eo, “Kwen o abaitumatumamaim iyawasi.” Mar ta’imon matan igewasin nuw naatu busuruf Jesu efamaim inan i’ufunun hairi hin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.