Lucas 9
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Co rʉmʉ ĩ rãca riasotirã, jʉa gʉbojeno ñarãre miojuyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩna minijuaja ticõri, ĩ masirise ĩsiyijʉ Jesús ĩnare, rʉ̃mʉ́a sãja ecoanare rʉ̃mʉ́are ĩna bucõa masitoni. Ito yicõri cõrãre cʉni ĩna maso masitoni, ĩ masirise ĩsiyijʉ Jesús ĩnare.
1 Jesu ana bai’ufununayah etei I2 eaf ayuwih hina hitit, demon kakafih nunih isan, naatu sawow yumatah ta ta bosaisiren isan fair itih, naatu eonowahih.
2 Ito yicõri, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca goti ucu rotiyijʉ Jesús ĩnare. Ito yicõri, “Cõrãre cʉni yisiorã yirãji mʉa”, yi roti ñucayijʉ Jesús ĩnare.
2 Imaibo God ana aiwob binan isan naatu sawusawuwih baiyawasih isan iyafarih hitit hin.
3 Gaje ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Jesús:
3 Naatu iuwih, “A nanawan isan kwanatitit ana maramaim men sawar afa kwanabow auman kwananamih, men hafoy, tu, kabay, bay, o wanabir.
4 Ito yicõri cʉto mʉa ejaja mʉa sãja ejari witi ñacõama. Iti wi ñarãti mʉcana gaje cʉtojʉ warã yirãji mʉa.
4 Kwananan sabuw iyab hina’iti a merar hinay hinabubuwi na’at, nati bar meraramaim kwanama a bowabow kwanisawar imaibo kwanatit.
5 Gaje cʉtojʉ mʉa ejaroca iti cʉto gãna mʉare ĩna boca ãmibeja riojoti rẽtacoaja. Ito yicõri iti cʉto rẽta warãti mʉa ya gʉbojʉ sita wãrisere ja bateba. Ito bajiro mʉa yija ticõri, “Ĩnare queno boca ãmibijʉ mani”, yi tʉoĩarã yirãji iti cʉto gãna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
5 Baise sabuw men a merar hinay hinabubuwi na’at, a fofob kwanarutatab nare naatu nati bar merar kwanihamiy kwanatit, baimatnuwen ana orereb na’atube.”
6 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, jeyaro cʉtorijʉ Dios oca goti ucurã wayijarã ĩna. Ito yicõri cõrãre cʉni maso ucurã wayijarã ĩna.
6 Imaibo bai’ufununayah hitit hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan tur gewasin hibinan naatu sawusawuwih hiyayawasih.
7 Ito bajiro ĩna yi ucuroca, Herodes Galilea sita ʉjʉ, jeyaro Jesús ĩ yigore tʉoyijʉ ĩ. Gãjerã Herodesre ado bajiro yi gotiyijarã ĩna: “Godarʉ ñabojagʉti mʉcana catiami Juan”, yiyijarã gãjerã ĩre. Ĩna ito yija tʉocõri, no bajiro yi tʉoĩa masibisijʉ Herodes.
7 Herod, Galilee sabuw hai aiwob orot, sawar iti himamatar hai tur nonowar ana veya ana kasiy ra’at, anayabin sabuw afa hio John Baptist morobone matabir maiye,
8 Gãjerãma, Herodesre ado bajiro yiyijarã ĩna: “Elías goaĩorʉ”, yiyijarã gãjerã. Ito yicõri gãjerãma, “Jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masʉ godacõri mʉcana catirʉ”, yiyijarã ĩna.
8 sabuw afa hio, Elijah marane ra’iy, sabuw afa hio, “Dinab orot ta marasika momorob i yawas maiye matabir na.”
9 Ĩna ito bajiro gotirise tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Herodes:
9 Baise Herod eo, “Ayu taiyuwu aso’ob John i ayu sikan ao hi’afuw, naatu iti orot i yait iti bowabow sinaf ana tur anonowar?” Iti na’atube eo naatu kok i orot ana yumat itinamih nuwih.
10 Jesús ĩ oca ĩna goti ucutoni ĩ cũana tʉdi ejarã ĩnare rẽtagore Jesure goti jeocõyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna gotija bero ricati bʉsa Betsaida wame cʉtiri cʉto tʉjʉ ĩnare ãmi wayijʉ Jesús.
10 Jesu ana tur abarayah himatabir hina hitit, sawar abisa’awat hisisinaf ana tur hi’owen. Naatu nawiyih hitit akisihimo hin tafaram wabin Bethsaida imaim hima.
11 Ito bajibojarocati “Ito warãji ĩna”, yi masicõri ĩnare sʉya wayijarã masa jãjarã. Ito bajiro ĩna sʉya ejaja ticõri, wanʉre rãca ĩnare boca ãmiyijʉ Jesús. Ito yicõri, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca gotiyijʉ Jesús ĩnare. Ito yicõri cõrãre cʉni masoyijʉ ĩ.
11 Baise sabuw maumurih na’in Jesu au Bethsaida inan ana tur hinowar, naatu hi’ufunun hin biyan hitit. Hai merar yi God ana aiwob isan binan hinowar naatu sawusawuwih iyawasih.
12 Rãiocũro ña wadiroca ĩ oca goti ucutoni ĩ cũana ĩ tʉjʉ minijuacõri ado bajiro yiyijarã ĩna ĩre:
12 Veya re birabirab auman bai’ufununayah 12 hin Jesu hiu, “Sabuw kwiyafarih ten bar iti yubinamaim naatu masawabar iti yubinamaim taituwah tema’am biyah bay hinanuwet hinabow hinaa, naatu efan auman hinanuwet fai hina’in, anayabin iti efan i owararin.”
13 Ito ĩna bajiro yibojarocati:
13 Baise Jesu iuwih, “Bay i boro kwa kwanitih hinaa.” Bai’ufununayah hiya’afut, “Rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamo efanamaim ti’inu’in. Kukokok aki anan sabuw etei’imak isah bay anatobon?”
14 Cinco milcõ ñayijarã ĩna ʉ̃mʉa. Romia ito yicõri rĩaca cʉni ñayijarã ĩna wato. Ito bajiro jãjarã ĩna ñaja ticõri, ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiyijʉ Jesús:
14 Sabuw nati’imaim hiru’ay hima tur hinonowar nah etei i 5,000 na’atube. Jesu ana bai’ufununayah iuwih, “Sabuw kwa’uwih nah 50 na’atube kou’ay tata’amaim timarir.”
15 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ito bajiro masare ruji rotiyijarã ĩna.
15 Bai’ufununayah Jesu eo na’atube sabuw hi’uwih himarir.
16 Ito bajiro ĩna rujija ticõri, co dʉjamocõ naju ñarisere, wai jʉ̃arãre cʉni ãmi rʉcoyijʉ ĩ ya ãmona. Ito yicõri macãrʉcʉ̃rojʉ ti mʉocõri Diore, “Queno ya mʉ”, yiyijʉ Jesús. Ito yicõri iti najurore igata batoyijʉ, waire cʉni. Ito yicõri ĩ rãca riasotirãre ĩsiyijʉ, masare ĩna batotoni.
16 Imaibo Jesu rafiy fafar umat roun bow, naatu siy rou’ab bow, au mar nuw ra’at, God ana merar yi igegewasin sawar, im seseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih hi’aa.
17 Ito bajiro ĩna batoja boca ãmicõri masa ñarocõti jediyijarã ĩna. Ito yicõri yaji quenaro ñayijarã ĩna. Ito bero ĩna yaji rẽtagore jʉa gʉbojeno jibʉri miosã dajoyijarã ĩna.
17 Sabuw etei hi’aa yah iw naatu bai’ufununayah kaifet etei 12 hibow sabuw bay hi’aau turih hibihamiyen hiwan awah hikufoten.
18 Co rʉmʉ Diore bʉsirocʉ gajejʉ bʉsa wayijʉ Jesús. Ito ĩ Jacʉre bʉsi ñaroca, ĩ rãca riasotirã ejayijarã ĩna. Ĩna ejaja ticõri, ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ Jesús:
18 Ana veya ta Jesu akisinamo ma yoyoyoban ana bai’ufununayah hina biyan hitit ibatiyih eo, “Sabuw ayu isau mi’itube’ewat teo kwanonowar?”
19 Ito ĩ yija ado bajiro cʉdiyijarã ĩna:
19 Hiya’afut hio, “Sabuw afa teo o i John Baptist, afa teo o i Elijah, naatu afa teo o i God ana dinab oro’orot marasika himomorob i ta morobone yawas maiye na.”
20 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro seniĩayijʉ Jesús:
20 Naatu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Bo kwa ayu isou mi’itube kwanotanot?” Peter iya’afut eo, “O i God ana Roubininenayan.”
21 Ito ĩ yija tʉocõri, gãjerãre goti bato yibesa, yiyijʉ Jesús Pedrore.
21 Imaibo Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owenamih.”
22 Ito yicõri ĩnare ado bajiro yiyijʉ Jesús:
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Jew hai orot gagamih, firis hai ukwarih na’atube Ofafar Bai’obaiyenayah boro Orot Natun hinakwahir, biyababan gagamin na’in nab, hina’asabun namorob, baise veya baitounin ufunamaim boro morobone namisir maiye.”
23 Ito bero ĩna ñajedirore ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
23 Naatu etei’imak iuwih eo, “Orot yait ayu bai’ufnunu’umih nakokok na’at, taiyuwin ana yawas i nakwahir, mar etei ana onaf na’abar ayu ni’uf nunu.
24 No ĩ catirise maibojagʉti godagʉ yiguĩji. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃, yʉ oca ĩ gotija tʉo junisinicõri ĩna sĩagʉ̃ama catitĩñare gaye bʉjagʉ yiguĩji.
24 Anayabin orot yait ana yawas i taiyuwin isan eo’oharihar boro nikasiy, baise orot yait ana yawas nakwahir ayu nabi’ufnunu, ma’ama wanatowan boro natita’ur.
25 Sĩgʉ̃ adi macãrʉcʉ̃ro gaye gajeoni jeyaro ĩ bʉjabojarocati ĩ godari rʉmʉ, catitĩñare ĩ bʉjabeja, ito yicõri Dios ĩre ruyurioja ñejʉa waja mano yiroja ĩre.
25 Tafaram wanawanan orot ta sawar tutufin etei i bow karam, baise i taiyuwin ana yawas nabi’afiy, o hina bigegesair na’at, iti sawar bow ya ma tototo boro hinibais?
26 Yʉ Masa Rĩjorʉ ʉjʉ ñacõri tʉdi ejagʉ yigʉja yʉ mʉcana. Rẽtoro ñasarise yʉ Jacʉ yʉre ĩ ĩsijare ito yicõri ángel mesa ĩna ñasaro bajiro yʉre ĩ jidicãjare, co rʉmʉ ñasari masʉ ʉjʉ tʉdi ejagʉ yigʉja yʉ. No yʉre masigʉ̃ ñabojagʉti, yʉre ĩ bojoja ito yicõri yʉ oca masibojagʉti ĩ bojoja yʉ tʉdi ejari rʉmʉ ito bajiroti ĩre bojogʉ yigʉja yʉ cʉni.
26 Orot yait ayu isou biyan eo’ohow, naatu au tur isan biyan nao’ohow na’at, Orot Natun ana bonamanamarinamaim na’atube Tamah God ana bonamanamarinamaim naatu ana tounamatar kakafiyih auman hai bonamanamarinamaim namatabir maiye nanan ana veya, boro ibo isan biyan na’ohow.
27 Riti ya yʉ mʉare. Mʉa wato coriarã, ado ñarã ĩna godaroto riojʉa, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojusʉogʉ yami Dios”, yi ti masirã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
27 Anababatun a tur ao’owen, kwa iyab iti kwama’am boro yawas kwanama’am God ana aiwob kwana’itin.”
28 Ito bajiro ĩ yija bero, ʉdia ãmojeno rʉmʉri berocõ, gʉ̃tagʉ̃jʉ mʉja wayijʉ Jesús ĩ Jacʉ Diore bʉsirocʉ. Ito yicõri Pedro, Santiago, Juanre cʉni ãmi wayijʉ ĩ.
28 Tur iti eo hima fur ta’imon sasawar ufunamaim, Peter, John, naatu James buwih bairi hiyen hin oyaw wan yoyoban isan.
29 Gʉ̃tagʉ̃ joejʉ ejacõri Diore bʉsiyijʉ Jesús. Ito bajiro Diore ĩ bʉsiroca ĩ ya rio gajero bajiro godo wediyijʉ. Ito yicõri ĩ ya yutabuju cʉni bʉto boticõri yoro ñayijʉ.
29 Naatu hiyen hin yoyoyoban ana maramaim yumatan botabir, ana faifuw hikwes anababatun namanamar ebowabow emamarakaw na’atube.
30 Ito ĩ yi ñaroca, ʉ̃mʉa jʉ̃arã ĩ rãca bʉsirã goaĩoyijarã. Ĩna jʉ̃arã ñayijarã Elías, Moisés ñayoana.
30 Nati ana maramaim naniyan meyemeye orot rou’ab, Moses, Elijah hairi hirerereb,
31 Ito bajicõri Dios ĩ yorise watojʉ ñayijarã ĩna. Ito bajiro Jesure bʉsirã, Jerusalénjʉ ñeñaro tõbʉjacõri ĩ godaroti gayere ĩre bʉsiyijarã ĩna. |src="CN01728B.TIF" size="span" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="San Lucas9.30-31"
31 mar ana marakaw bonamanamarin auman hira’iy Jesu ana bowabow iti tafaramamaim baisawarin matabir maiye isan, naatu God ana kok abisa Jesu Jerusalemamaim sinaf baiturobe isan bairi hio.
32 Ito bajiro ĩna yiroca, Pedro mesa bʉto canibojarãti, ito bajijare yujiyijarã. Yujicõri Jesús ĩ yorise, ito yicõri ĩ rãca ñarã yorisere tiyijarã ĩna.
32 Peter ana ofonah bairi i nuhih bur hi’inu’in ufut iti sawar himatar, baise matah nuw himimisir auman Jesu biyanamaim bobonamanamar hi’itin naatu orot rou’ab bairi hibatabat hi’itih.
33 Ĩna jʉ̃arã Jesús rãca bʉsiana, ĩna ĩre wagoja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Pedro:
33 Naatu orot rou’ab Jesu hibihamiy auman, Peter Jesu isan eo, “Regah igewasin aki iti ama’amamaim sis tounu ana wowab, ta o isa ta Moses isan naatu Elijah isan!” Iti na’atube eo anayabin i men so’ob abisa eo.
34 Ito bajiro ĩ bʉsiroca, ide bueri ruji wadiyijʉ. Ide bueri ĩnare quedi jea biajare güiyijarã ĩna.
34 Peter iti na’at bat eo auman sakusakuk ra’iy ana youninamaim tar sumih, naatu wanawanan hirur auman, bai’ufununayah yah birubir fafar.
35 Ito yicõri ide bueri wato ado bajiro oca ruyuyijʉ ĩnare:
35 Sakukuw wanawanan God eafatait eo, Iti Orot i Ayu Natu, ayu arubin imih nao’o kwananowar.”
36 Ito bajiro oca ĩna tʉoja bero Jesús sĩgʉ̃ti ĩ ñaja tiyijarã ĩna. Iti rẽtaja ticõri, ito bajia yibisijarã ĩna. Ito yicõri gãjerãre cʉni goti bato yibisijarã.
36 Iti tur hinowar in sasawar ufunamaim Jesu akisinamo batabat hi’itin. Naatu bai’ufununayah sawar abisa nati ana veya’amaim hi’itin men yait ta ana tur hi’owen awah hibofot hima.
37 Ito bajiri gaje rʉmʉ gʉ̃tagʉ̃ joejʉ ñana ruji wayijarã ĩna. Ĩna ruji ejaja ticõri, masa jãjarã Jesure bocatiyijarã.
37 Marto Jesu ana bai’ufununayah bairi hire hina oyaw an hitit, naatu nati’imaim sabuw hima’am hina biyah hitit.
38 Masa jãjarã wato sĩgʉ̃ oca seoro Jesure bʉsiyijʉ:
38 Orot ta sabuw rau’ay wanawanahimaim batabat e’af eo, “Bai’obaiyenayan, abifefeyani kunuw natu ku’itin, natu ta’imon maiyow!
39 Biyaro rʉ̃mʉ́ ĩre sãjacõri, ĩ ʉsi jediroca yami. Ĩ awasãroca ito yicõri ĩ ya rise somo budiroca yami. Ito bajiro ñeñaro ĩre yicõri ĩre budigo ãmobeami rʉ̃mʉ́.
39 Demon kakafih kaun teyey ana veya eororsair iwow ere erab awan fusifusin ekubar in erabirab biyan riririr ebiwa’an. Naatu iti na’atube i mar etei esisinaf men kafa’imo ebihamiyimih.
40 Mʉ rãca riasotirãre rʉ̃mʉ́ bucõa rotibojacʉ yʉ. Ito yʉ yibojarocati, rʉ̃mʉ́re bucõa masibiticã ĩna, yiyijʉ ĩ Jesure.
40 A bai’ufununayah ai fefeyanih, demon nuninamih auwih, baise men karam.”
41 Ito ĩ yija tʉocõri, Jesús ado bajiro cʉdiyijʉ:
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa sabuw iti boun ana veya aur baitumatum naatu ayawas etei i hibibir. Kwanotanot ayu boro bairit manin tanama abit ana’abar? A kek kubai kuna aitin.”
42 Ito bajiro macʉacãre ĩ ãmi waroca mʉcana tʉdi rʉ̃mʉ́ quedi sãjayijʉ ĩre. Ito yicõri jacajʉ ĩ quedi quearoca yicõri ĩ ʉsi jediroca yiyijʉ rʉ̃mʉ́ ĩre. Ito bajiro ĩ yija ticõri, rʉ̃mʉ́re budi rotiyijʉ Jesús. Rʉ̃mʉ́re Jesús ĩ bucõaja bero queno cati quenayijʉ macʉacã mʉcana. Ito yicõri macʉacãre ĩ jacʉre jʉdacõayijʉ Jesús mʉcana.
42 Kek nan auman demon kakafin kek bai rab rouw me yan re naatu ifiruruw in hub itaiy re. Baise Jesu demon kakafin kwarar tatab nun tit kek iyawas bai tamah itin.
43 Dios ĩ masirisena ito bajiro Jesús ĩ yija ticõri, ito ñana ti ʉcayijarã masa.
43 Sabuw etei’imak God ana fair hi’itin hifofofor men kafaita. Sabuw Jesu abisa sisinaf isan, hibat hibifofofor wanawanan Jesu ana bai’ufununayah isah eo,
44 —Ado yʉ gotirise queno tʉoya mʉa. Ito yicõri ãcabojabeja. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ Dios ĩ cõarʉ. Yʉre ñiacõri gãjerãre ĩsirã yirãji ĩna, yʉre ĩna sĩatoni, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
44 “Tain kwanarub gewas tur iti anao kwananowar. Orot Natun i boro baban hinao naatu hinab sabuw umahimaim hinayai.”
45 Ito bajiro ĩ yibojarocati, ĩnare tʉo masi rotibisijʉ Dios maji. Ito bajiro ĩ yijare Jesús ĩ gotirisere tʉo masibisijarã ĩna. “Mʉ gotirisere mʉcana gʉare goti quenoña”, yi güi ñayijarã ĩna.
45 Baise bai’ufununayah iti tur naniyan men hibai, tur anayabin hai notamaim ibun, naatu baibatiyin tur anayabin o nowar isan hibir.
46 Ito bajiro ĩna baji ñaroca:
46 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim, yait orot gagamin isan hio hinan gamin matar.
47 Ito bajiro ĩna gãmeri bʉsirisere, tʉo masicõyijʉ Jesús. Ito yicõri sĩgʉ̃ macʉacãre ĩ tʉ tʉ̃ami rʉ̃gõyijʉ Jesús.
47 Jesu abisa hinotanot itin, basit kek kafa’i ta bai na sisibinamaim iu bat.
48 Ito yicõri ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiyijʉ Jesús:
48 Imaibo iuwih, “Orot yait kek kafai iti na’atube nab ayu wabu’umaim ana merar nayiy, i ayu au merar eyiy. Naatu orot yait ayu au merar eyiy i orot yait ayu iyunu anan i ana merar eyiy. Anayabin orot yait kwa wanawanamaim wabin en kek kikimin na’atube ema’am, nati orot i gagamin.”
49 Ito ĩ yija bero ado bajiro yiyijʉ Juan ĩre:
49 John misir eo, “Regah, orot ta o wabimaim demon kakafih nununih a’itin naatu a’otan. Anayabin nati orot i men it ata kou’ayomaim ema’ama.”
50 Ito ĩ yija tʉocõri:
50 Jesu iya’afut eo, “Men ina’otanimih, anayabin orot yait kwa isa men ebirakit i kwa isa ebatabat.”
51 Ũmacʉ̃jʉ Jesús ĩ waroto iti cõñajare, “Yʉre ĩna sĩa ãmobojarocati Jerusalénjʉa wasagʉ yigʉja yʉ”, yi oca sẽoyijʉ Jesús.
51 Jesu au mar yen isan ana veya na kakabom auman, ana not bogaigiwas yen in au Jerusalem.
52 Ito bajiro tʉoĩacõri ĩ riojʉa queno yuronare cõayijʉ Jesús. Samaria sita cʉtojʉ canirajʉri ãmarã wayijarã ĩna.
52 Naatu kob wan iyafarih hin Samaria bar merar hitit ana efan hitayabuna tanan imaim ta’in isan.
53 Jerusalénjʉ warã yama yi ti masicõri, boca ãmi ãmobisijarã Samaria sita gãna ĩnare.
53 Baise Samaria sabuw men ana merar hiyi hibai efan hitinimih, anayabin hiso’ob Jesu i au Jerusalem yey.
54 Ito bajiro ĩna yija ticõri, Jesús rãca riasotirã Santiago, Juan ado bajiro yiyijarã Jesure:
54 Naatu bai’ufununayah orot rou’ab James John hairi iti na’atube hi’i’itin yah so’ar hio, “Regah, kukokok wairaf marane anao nara’iy iti sabuw nagurusih?”
55 Ĩna ito yija tʉocõri, oca sẽoro ĩnare ticõri ado bajiro ĩnare tudiyijʉ Jesús:
55 Baise Jesu tatabir hairi’ika kwararih.
56 Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Masare ruyuriorocʉ meje wadicʉ yʉ. Ĩnare masorocʉ wadicʉ yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
56 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar ta hitit.
57 Ito ma ĩna waroca sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ ado bajiro yiyijʉ Jesure:
57 Ef hiyen hinan naiwanamaim orot ta Jesu ana tur eowen eo, “Ayu boro ani’ufnuni o menamaim kwenan boro imaim tanan.”
58 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre:
58 Jesu orot iya’afut iu, “Haruharu hai sau tema’am, naatu mamu hai batar tema’am, baise Orot Natun mare ma biyan tubaiwa’an isan aurin efan i en.”
59 Ito yicõri gãjire ado bajiro yiyijʉ Jesús:
59 Naatu Jesu tatabir orot ta isan eo, “Kwi’ufnunu airit tan.” Baise orot eo, “Regah akokok wan i boro inihamiyu anan tamai morob inu’in anab anan ana yai imaibo ani’ufnuni?”
60 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
60 Baise Jesu orot iya’afut eo, “Murubih kwaihamiyih boro murubih taiyuwih hinaya’ih. Baise o i kwen, God ana aiwob isan kubinan.”
61 Ito yija ado bajiro yiyijʉ gãji Jesure:
61 Naatu orot ta na maiye eo, “Regah ayu i boro o ani’ufnuni, baise wan i boro anan hinai tamai naatu taitu tuwai’inah anao tuturih.”
62 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
62 Jesu iya’afut iu, “Orot yait busuruf ana me bifufubiy, naatu misir maiye bat au’uf enunutabitabir, God ana aiwobomaim boro men karam nabow.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.