Lucas 8
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Ito yija bero gaje cʉtorijʉ Dios oca goti ucugʉ wayijʉ Jesús. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire gaye goti ucugʉ wayijʉ ĩ. Ito yicõri ĩ rãca riasotirã, jʉa gʉbojeno ñarã rãca wayijʉ ĩ.
1 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah nah 12 bairi hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan Tur Gewasin binan hiremor.
2 Romia cʉni ĩna rãca wayijarã. Ĩna ñayijarã ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãja ecoanare Jesús ĩ bucõagoana. Ito yicõri ñarise cõana ĩ masogoana cʉni wayijarã ĩna rãca. Sĩgõ María Magdalena wame cʉtigo ĩna rãca wayijo. Iso ñayijo jʉa ãmojeno rʉ̃mʉ́a ñarãre Jesús ĩ bucõagoro.
2 Hinan wanawanahimaim, i baibin afa sawow yumatah ta ta hibow hima’am, naatu demon kakafih hitar gubih hima’am Jesu biyawasih auman bairi hin. Mary wabin ta Magdalin biyanamaim demon seven Jesu nunih hititit auman bairi hin.
3 Ito yicõri gajeo Juana wame cʉtigo ñayijo. Iso ñayijo Cuza manojo. Herodes ya moari masa ʉjʉ ñayijʉ Cuza. Ito yicõri gajeo Susana wame cʉtigo ñayijo. Ito yicõri gãjerã cʉni jãjarã Jesús rãca romia wayijarã ĩna. Ĩna ejabʉa masiro bajiro ejabʉayijarã ĩna.
3 Naatu Herod ana bowayan orot ukwarin wabin Chuza i aawan Joanna, Susanna, naatu baibin afa auman bairi hin. Naatu iti baibin hai kabayamaim Jesu ana bai’ufununayah bairi hibaisih hai bowabow wanawananamaim.
4 Ito bajiro Jesús ĩ wa ucuroca co cʉto gãna meje ĩ tʉ minijuayijarã, ĩre ti ãmorã. Ito bajiro ĩna ejaja ticõri, goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús ĩnare:
4 Sabuw rou’ay gagamin maiyow bar awan ta ta’ane hinan tafaram awan karatan, naatu Jesu oroubonamaim sabuw iuwih eo,
5 —Sĩgʉ̃ weseca ĩ ya ote ajeri otegʉ wayijʉ ĩ. Wesecajʉ ejacõri, iti ajerire ĩ wẽjabateroca gaje ajeri majʉ quedi queayijʉ. Ito bajiro quedi quearisere gãjerã itire cʉdabia rojocõyijarã. Ito yicõri minia cʉni bayijarã, iti ajerire.
5 “Ana veya ta orot ana ub tanumamih bow in ana me bifufubiy yanamaim tit, naatu ana ub ta ta asi’asiy ana veya ub afa i ef yanamaim hire, sabuw hina tafan hibat hiwas tatanen hin, naatu mamu hire hibow hi’aa.
6 Gaje ajeri gʉ̃ta watojʉ quedi queayijʉ. Iti gʉ̃ta wato quedi queara ajeri nocõ mejeti judibojayijʉ. Ito bajibojarocati yoari mejeti siniacoayijʉ sita iti ide manijare.
6 Ub afa i to yanamaim hire, baise hikuboubunih hiyey ana maramaim veya re rarih etei himorob, anayabin me owasasin.
7 Gaje ajeri jota watojʉ quedi sãja wayijʉ. Ito quedi sãjacõri, iti judi mʉja waroca jota mari dʉrea sĩacõyijʉ itire.
7 Ub afa i kokor ro’oh wanawanahimaim hire, naatu hikuboubunih bairi hiyen, baise kokor hiyen sasa hai fafa’amaim ub gewasih hirouw.
8 Ito yicõri gaje ajeri sita quenarise joejʉ quedi queayijʉ. Ito bajiri iti ajeri judi bʉcʉacõri quenarise rica cʉtiyijʉ. Ito yicõri coria sarari cien ñari ajeri rica cʉtiyijʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
8 Naatu ub afa i me gewasin yanamaim hire, hikuboubunih hiyen gewas hiw ai ta’ita’imon afe’eh ro’oro’oh etei 100 na’atube hiya.” Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar.”
9 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩ rãca riasotiri masa:
9 Jesu ana bai’ufununayah hikok oroubon anayabin so’ob isan hina hibatiy.
10 Ĩna ito yija:
10 Baise Jesu iyafutih eo, “So’ob wa’iwa’irin God ana aiwob isan i God kwa it, baise sabuw afa isah i oroubonamaim ao, saise abisa bukamaim hikikirum niturobe, ‘Matah hinakubar hinanuw, baise boro men hina’itin, tainih nawayay tur hinanowar, baise boro men naniyan hinab.’”
11 Ito yicõri mʉcana tʉdi riasoyijʉ Jesús ĩnare:
11 “Oroubon anayabin i iti. Ub i God ana tur gewasin.
12 Coriarã masa Dios ocare tʉorãji tʉorea. Ito bajibojarocati ĩna ãcabojaroca yigʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́. Ito bajiri Diore tʉorʉ̃nʉmenaji ĩna. Ito bajiri ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉbejare ĩnare masobiquĩji Dios. Dios ocare ĩna ãcabojaja, majʉ ote ajeri quedi queado bajiro bajirã yirãji ĩnaõna.
12 Ub ef yanamaim hire’ere i sabuw God ana tur hinowar hibai, baise Demon Mowan na tur gewasin sabuw dogorohimaim bosair, anayabin Demon Mowan men ekokok sabuw tur gewasin hinanowar hinitumatum naatu yawas hinab.
13 Gãjerãma Dios ocare tʉocõri queno wanʉ quenare rãca boca ãmirãji ĩna. Ito bajibojarocati ĩnare oca ñaja, ito yicõri gãjerã ĩnare ti teja, Diore tʉorʉ̃nʉmenaji ĩna. Ito yicõri nocõ mejeti ĩ oca ĩna tʉobojarere jidicãrã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija, gʉ̃ta wato quedi queara ajeri bajiro queno ñe mari mana robo bajirã yirãji ĩnaõna.
13 Ub afa to yan hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir, baise aurin an wairoron en, anayabin tur tenonowar ana veya boro hinitumitum naatu routobon nan nabubuwih ana veya boro mar ta’imon hinara’iy.
14 Gãjerãma Dios ocare tʉobojarãti adi macãrʉcʉ̃ro gayere bʉto tʉoĩarã yirãji ĩna. Ito bajiro tʉoĩacõri adi macãrʉcʉ̃ro ñeñarise gajeonire cʉni jidicã ãmomenaji ĩna. Ito bajiro ĩna jidicã ãmobeja jota mari wato ote ajeri quedi queado bajiro bajirã yirãji ĩnaõna. Ĩna ñama Diore queno moa ĩsimena.
14 Ub afa kokor ro’on wanawanah hire’ere, i sabuw God ana tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir, tafaram ana yababan, naatu tafaram ana sawar isah tenotanot kwanekwan; imih ro’oh etei tekokokor naatu men ta ebiyamur.
15 Gãjerãma Dios oca tʉocõri, ĩre queno tʉorʉ̃nʉrã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩre queno tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩre jidicãmenaji ĩna. Ito yicõri ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija sita quenarise joejʉ ote ajeri quedi queado bajiro bajirã yirãji ĩnaõna. Ĩna ñama Diore queno moa ĩsirã, yiyijʉ Jesús ĩnare.
15 Baise ub me gewasin yan hire’ere, i sabuw iyab God ana Tur Gewasin hinowar dogoroh tutufin etei hibai, naatu nati tur isan hiten nowanowar tebowabow boro niw.
16 Mʉcana tʉdi goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús:
16 “Orot men yait ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut in, o gem babanamaim yai in to’abamih. Baise ana efanamaim sikof, saise sabuw boro ana marakawin hina’itin naatu kawin hinan bar hinarun.”
17 Ado bajirojʉa bajia iti yireoni. Masa ĩna tʉo masibitire ija tʉo masicoarã yirãji ĩna. Ito yicõri yeyoro masa ĩna tʉoĩabojarisere masa jeyaro masicõrã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús.
17 “Anayabin abisa baibunuwenamaim inu’in, God boro nabotait nirerereb, naatu abisa hisakirafut inu’in, sum boro natakweb nan bebeyan marakawamaim natit.”
18 ’Queno tʉoya mʉa, yʉ gotirisere. Sĩgʉ̃ Diore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃re bʉto bʉsa Dios oca ĩ tʉo masiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati gãjiama Diore queno tʉorʉ̃nʉbicʉ ĩ ñajare Dios oca ĩ masibojarisere ĩ ãcabojaroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
18 Imih tur iti kwanonowar i kwananowar gewas, anayabin orot yait isnubanub tur enonowar gewagewas, God boro dogoron nabotawiy tur moumurih na’in naniyah boro naso’ob. Baise orot yait tur isan men isnubanub enonowar, dogoron boro nahirafut naatu abisa kikimin ana notamaim ma enotanot auman God boro nabosair.”
19 Ito ĩ yija bero ĩ jaco, ĩ ocabajirã ĩre ti ãmorã ejabojayijarã ĩna. Jãjarã masa ĩna ñajare ĩ tʉjʉ eja masia mañijʉ ĩnare.
19 Jesu hinah naatu taitin itinamih hina, baise men karam boro hita run biyan hitatit, anayabin sabuw rou’ay gagamin na’in ef hifut.
20 Ito bajiro ĩna bajija ticõri, sĩgʉ̃ ado bajiro Jesure gotiyijʉ:
20 Orot ta na Jesu biyan tit eo, “O hinat naatu taitit hina ufun tebatabat tekokok o hina’iti.”
21 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre cʉdiyijʉ Jesús:
21 Jesu sabuw etei nati hibatabat iuwih eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tebobosiyasiyar, nati sabuw i ayu hinai naatu taitu.”
22 Co rʉmʉ Jesús ĩ rãca riasotirã rãca cumajʉ sãjayijʉ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ:
22 Ana veya ta Jesu ana bai’ufununayah bairi wa afe’en hiyen naatu iuwih, “Kwana boy tana rabon tanan harew kukuf rewan raunane tanayen.” Basit wa hinatait hitit,
23 Ito bajiro jẽa wacʉjʉ, canicoayijʉ Jesús. Ĩ canigoja bero bʉto mino wẽayijʉ. Ito yicõri itira itajura bʉto jacũyijʉ. Iti jacũrise cumajʉ jairo ruja sãjayijʉ. Ito bajiri jabeto rʉyabojayijʉ cuma iti rujaroto.
23 rar hikutatar hirabon hin. Nati ana veya’amaim Jesu matan fot wa wanawanan inure inu’in naniyan meyemeye wowog batabat tafair tit kukuf yan re rabih, wa harew iwan hisiwisiw men karam.
24 Ito bajija ticõri, bʉto güiyijarã ĩ rãca riasotiri masa. Ito bajiri Jesure yujioyijarã ĩna. Ado bajiro yi yujioyijarã ĩna Jesure:
24 Basit bai’ufununayah hina Jesu hibunibun hio, “Regah, Regah! Wa iu’unun tana morob!” Jesu misir wowog, yabat hairi kwararih iuwih, mar ta’imonamo nuwarob e’afuw.
25 Mino iti rẽtaja bero ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ ĩ ĩja:
25 Imaibo ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwa a baitumatum i menamaim kwayai?”
26 Gaje dʉja Galilea wame cʉtiri dʉjajʉ ñana jẽa wa, Gerasa wame cʉtiri sitajʉ ejayijarã ĩna.
26 Jesu ana bai’ufununayah bairi hiboy hirabon hin tafaram Gerasa imaim hitit, Galilee harew kukuf rewan raunane.
27 — ausente —
27 Jesu wa afe’enane dones yan bisure auman, orot ta nati bar merarane demon koun hiyen hiforatoun kwamur manin maiyow ana bar itumar, segar rah yahimaim, watu’umaim in ma reremor tit nan hairi hitar.
28 — ausente —
28 Naatu nuw Jesu i’itin ana veya nanamaim ra’iy rerey fanan aumetawat na’in iwow eo, “Jesu God auyomtoro’ot Natun, ayu isau boro abisa inasinafumih kunan? Abifefeyani men baimakiy initu!”
29 — ausente —
29 Iti na’atube eo, anayabin demon mowan orot baihamiyin titamih Jesu kwarartatab iu. Mar maumurih maiyow demon kakafih iti orot ana yawas etei hibi’a’afiy, an uman seinimaim ti’utan dibur baremaim tekaif tema’am, baise itukwar chain tituru’uru’um, tebonawiy ten arar yan imaim ema ereremor.
30 Ĩna ito bajiro josaja tʉocõri, ado bajiro seniĩayijʉ Jesús ĩnare:
30 Jesu ibatiy eo, “O wab i mi’itube?” Orot iya’afut eo, “Ayu wabu i ‘Burut.’” Anayabin demon maumurih na’in iti orot wanawanan hirun hiforatoun hima’am.
31 Ĩna rʉ̃mʉ́a Jesure ado bajiro yi seniyijarã:
31 Demon Jesu hifefeyan men hikok boro tiyafarih hitan Sou Awan Wanu’umin hitama.
32 Ito yiroca tʉria joejʉ jãjarã ecana yesea ba rʉ̃gõ ucuyijarã. Ito bajiro bajija ticõri, Jesure bʉto seni josayijarã ĩna:
32 Naatu nati oyaw sisibinamaim i for burut hima hi’u’ufar, imih demon na for wanawanah run isan Jesu hifefeyan, naatu Jesu ana baibasit itih, iuwih hibihir hitit.
33 Ito ĩ yija tʉocõri, masʉ ya ʉsijʉ sãñabojana budi jedicoayijarã, yeseare sãjarona. Ito yicõri yesea rʉ̃mʉ́a sãja ecocõri bʉto sẽoro ũmaquedi wayijarã ĩna. Ito bajiro bʉto ũmaquedi jati wacõri, tʉria joejʉna bubu jati waca yirãjʉ, itajurajʉ quedi roa goda jedicoayijarã yesea.
33 Demon orot biyanane hitit i hinunuw hin for wanawanah hirun, naatu for burut hibatabat fan naiwan hinunuw hire hin harew kukuf yan hire etei hi’atomatom himorob.
34 Iti ito bajiro rẽtaja ticõri, yeseare coderi masa ũmaquedi wayijarã cʉtorijʉ goti ucurona. Iti ito bajiro rẽtagorere jaibiti cʉto cʉni, jaja cʉto cʉni goti ucuyijarã ĩna.
34 Naatu orot nati for hima’uten hima’am, abisa matar hi’itin, himisir hinunuw hin bar merar hitit, sabuw etei hai tur hi’owen. Naatu tur tasasar in sabuw afa bar merar gidigidihimaim hima’am auman hinowar.
35 Ito bajiro ĩna gotija tʉocõri, “Ita mani cʉni. Tito”, yiyijarã gãjerã. Ito yicõri Jesús tʉjʉ ejacõri rʉ̃mʉ́a sãja ecogorʉre ti bʉjayijarã ĩna. Queno ʉsi cʉtigʉ rujiyijʉ ĩ ĩja, Jesús tʉjʉ. Ito yicõri yutabuju sãñarʉ ñayijʉ ĩ ĩja. Ito bajiro ĩ bajija ticõri, ti ʉcacoayijarã ĩna.
35 Sabuw abisa mamatar itinamih hitit hina Jesu biyan hititit, orot demon hiforatoun hima’am Jesu biyawas, i Jesu sisibinamaim mare, ukwarin ruboun ar bai us ma’am hi’itin hai bir ra’at.
36 Ĩ ito bajija ticõri:
36 Naatu sabuw afa orot demon hiforatoun hima’am Jesu mi’itube iyawas hi’i’itin sabuw afa hai tur hi’owen.
37 Itire tʉocõri Gerasa gãna, ito yicõri ito tʉ gãna cʉni bʉto güicõri Jesure wa rotiyijarã ĩna. Ĩna ito yija tʉocõri, cumajʉ sãjayijʉ Jesús.
37 Naatu sabuw nati tafaram Gerasa wanawanan hima’ama, Jesu hiu tafaram itumar, anayabin hai bir ra’at, naatu Jesu re wa bai matabir maiye rabon.
38 Ito bajiro cumajʉ ĩ sãjaroca rʉ̃mʉ́a ĩ bucõagorʉ, ado bajiro seni josayijʉ Jesure:
38 Naatu Orot nati demon biyanamaim hititit Jesu ifefeyan hairi namih, baise Jesu eo, “O i abiyafari
39 —Mʉ ya wijʉ tʉdi wasa. Ito yicõri ado bajiro yi gotiba, “Jesús yʉ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãñabojanare bucõacõquĩ”, yi gotiba mʉ, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́a ĩ bucõagorʉre.
39 ina’intabir maiye a bar, abisa God isa sisinaf, i sabuw hai tur ina’owen.” Basit orot in bar merar run remor Jesu isan mi’itube sisinaf sabuw etei hai tur eowen.
40 Ito bajiro ĩ yi ucuja bero, tʉdi jẽa wayijʉ Jesús mʉcana. Ito bajiro ĩ jẽa ejaroca wanʉ quenare rãca ĩre boca ãmiyijarã masa.
40 Jesu matabir rabon na harew kukuf rewan raunane yey ana maramaim, sabuw rou’ay gagamin na’in hitit ana merar hiyi, anayabin isan hima hikakaif natit.
41 — ausente —
41 Naatu Jew hai Kou’ay Bar kaifenayan orot wabin Jairus na Jesu nanamaim sun yowen ifefeyan, ana kok i mi’itube Jesu hairi hitan ana bar.
42 — ausente —
42 Anayabin i natun babitai ta’imonamo ana kwamur 12 na’atube i ana sawow ra’at momorob.
43 Ito yicõri ĩna masa rãca sĩgõ romia ñarise cõgõ ñayijo. Jʉa gʉbojeno rodori cõ tʉjayijo iso. Ito yicõri isore ʉco yigoanare iso rʉcorise ñarocõti waja yi jeocõyijo iso. Ĩna ito bajiro ʉco yibojarocati rẽta masibisijʉ isore.
43 Nati sabuw wanawanahimaim i babin ta ana faifuwamaim rara kakafin bota’ar ma’am kwamur etei 12 na’atube sawar, yawas isan kabay gagamin maiyow doket tubunih baiyawasin isan sinaf, baise men yait ta iyawasimih.
44 Ito bajiro masa jãjarã wato Jesús ya yutabuju gaja moaĩayijo iso. Iso ito bajiro ĩ ya yutabujure moaĩarocati iso ñarise cʉtibojarise rẽtacoayijʉ isore ĩja.
44 Nati ana veya’amaim sabuw rau’ay hinan wanawanan babin na Jesu ufunane tit eof ana faifuw tainin butubun, naatu mar ta’imonamo rara kakafin nununuw nutanub.
45 Ito bajiro ĩ ya yutabujure iso moaĩaja tʉo masicõri ado bajiro seniĩayijʉ Jesús:
45 Jesu naniyan tatam eo, “Yait ayu butubunu?”
46 Ito yija Jesús ado bajiro yiyijʉ ĩnare:
46 Baise Jesu eo, “Sabuw afa ayu hibutubunu. Anayabin hibubutubunu ana veya’amaim au fair titit naniyan atatam.”
47 Ĩre yutabuju moaĩare ĩ masija tʉocõri, bʉto güiyijo iso. Ito yicõri iso ya rujʉ nʉrʉogõti Jesús riojo iso ya rijomunigãna ñini rũjũyijo iso. Ito yicõri masa jãjarã ĩna tʉoroca Jesure iso moaĩagorere gotiyijo iso: “ ‘Ĩ ya yutabujure yʉ moaĩajama, yʉ cõrise rẽtacoaro yiroja’, yi tʉoĩacõri, mʉ ya yutabujure moaĩamʉ yʉ. Ito yicõri yʉ moaĩarocati yʉ rujʉ ñarise rẽtacoajʉ ĩja”, yi gotiyijo iso, masa ĩna tʉoro riojo.
47 Babin naniyan baib i yawas naatu men karam boro tibun, imih Jesu nanamaim an uman hi’oror auman tit sun yowen, sabuw etei matahimaim ana tur eowen aisim butubun, naatu bubutubun ana veya’amaim marta’imon yayawas auman ana tur eowen.
48 Iso ito yija tʉocõri:
48 Imaibo, Jesu babin isan eo, “Natu a baitumatumamaim iyawas. Tufuwamaim ina remor inan.”
49 Ito bajiro isore ĩ goti ñaroca Jairo ya wi ñarã ejayijarã Jairore gotirã:
49 Jesu iti na’at bat eo auman, Kou’ay Bar ana bonawiyen orot ana barene kob hina hitit hio, “Jairus o natu babitai i morob, imih men bai’obaiyenayan nawiyin airi na isan inanotamih.”
50 Ĩna ito yija tʉocõri, Jairore ado bajiro yiyijʉ Jesús:
50 Iti na’at hibat hio Jesu nowar, naatu Jairus isan eo, “Men inabir, baise initumatum natu babitai boro nayawas.”
51 Ĩ ya wijʉ ejacõri Pedro, Santiago ito yicõri Juanre cʉni sãja rotiyijʉ Jesús. Ito yicõri cõgõ jacʉsabatiare cʉni sãja rotiyijʉ ĩ. Gãjerãre sãja rotibisijʉ Jesús.
51 Naatu hina bar hititit ana veya’amaim, sabuw etei eotanih ufun hibat, i Peter, John, James, naatu kek hinah tamah akisihimo iuwih bairi bar wanawanan hirun.
52 Iti wi ñarã masa, macoacã iso godaja ticõri, bʉto otiyijarã ĩna. Ĩna ito bajiro otija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
52 Sabuw etei kek momorob isan hiyababan hima hirererey, Jesu iuwih eo, “Men kwanarerey, kek i matan fot inu’in, men morobomih.”
53 Ito ĩ yija, ito oti ñarã bʉto ĩre aja tudiyijarã ĩna. “Godasacoamo iso”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
53 Sabuw etei Jesu eo i bai’iyab na’atube imih himarib. Anayabin i matah yan kek morob hi’itin hiso’ob.
54 Ito bajiro ĩna yibojarocati godaro iso ñari sãnimʉjʉ sãjacõri iso ya ãmore ñiayijʉ Jesús. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ Jesús isore:
54 Baise Jesu na kek uman bai, eaf eo, “Babitai, kumisir!”
55 Ito ĩ yirocati cojisiti tujacoayijo iso, godaro ñabojagoti. Ito yicõri godaro ñabojagoti wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijo iso. Ito iso bajija ticõri, “Bare ecaya isore”, yiyijʉ Jesús.
55 Babitai ayubin matabir na wanawanan run, mar ta’imon yawas misir mare ma. Imaibo Jesu kek bay baitin aa isan hinah tamah iuwih.
56 Ito bajiro iso tujaja ticõri, ti ʉcacoayijarã iso jacʉsabatia. Ito bajibojarocati iso jacʉsabatiare oca goti bato rotibisijʉ Jesús, iso tujarise gayere.
56 Kek hinah tamah hifofofor men kafaita, baise Jesu eofafarih eo, “Abis matar kwa’i’itin men orot babin ta ana tur kwana’owenamih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.