Lucas 7
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Masare ĩ riaso ãmorise riaso tĩocõri Capernaumjʉ wayijʉ Jesús.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Iti cʉto ñayijʉ surara ʉjʉ. Ĩre moa ĩsiri masʉ bʉto cõyijʉ. Ito bajiri ʉsi jedi warʉti ñayijʉ ĩ. Ito ĩ bajija ticõri, bʉto ĩre ti maiyijʉ surara ʉjʉ.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 Ito bajiri Jesús cõrãre ĩ yisiore gaye tʉocõri, judio masa bʉcʉrãre, Jesure ji rotiyijʉ ĩ. Ĩ ya moari masʉre Jesús ĩ yisiore ãmoyijʉ ĩ.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 Ito ĩ yija tʉocõri, Jesure jirã wayijarã ĩna. Jesús tʉjʉ ejacõri ado bajiro ĩre seniĩa josayijarã:
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 Romano masʉ ñabojagʉti mani ñarãre queno rʉ̃cʉbʉoami ĩ. Ito yicõri minijuara wi gʉa meni masitoni gʉare niyeru ĩsiquĩ ĩ. Ito bajiri ĩre ejabʉarʉja mʉ, yi josayijarã ĩna Jesure.
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Ĩna ito yija tʉocõri, ĩna rãca sʉya wayijʉ Jesús. Ito wi ejarã wana ĩna yiroca surara ʉjʉ ĩ baba mesare Jesure oca goti boca rotiyijʉ. “Ado bajiro Jesure gotiba”, yi roticõayijʉ ĩ:
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Gaje ado bajiro yi roticõayijʉ ĩ:
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Gãji ʉjʉ bero gagʉ ña yʉ. Ito yicõri yʉ berojʉa ñama gãjerã surara. Ĩnare roti masia yʉ. Ito bajiri sĩgʉ̃re, “Wasa”, yʉ yija, wami. Ito yicõri gãjire, “Waya”, yʉ yija, wadiami. Ito yicõri yʉre moa ĩsiri masʉre yʉ moa rotija, moami. Ito bajiri rẽtoro queno roti masigʉ̃ mʉ ñajare, “Mʉ yisio ñucaja, yʉ ya moari masʉ tujacoagʉ yiguĩji mʉcana”, yi tʉoĩa yʉ, yi gotiba Jesure, yi roticõayijʉ surara ʉjʉ.
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Ito ĩ yi ñucare tʉocõri, tʉo ʉcayijʉ Jesús. Ito yicõri jʉda rʉ̃gʉ̃cõri ĩre sʉyarãre ado bajiro yiyijʉ Jesús:
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Ito ĩ yija tʉocõri, tʉdi wasʉoyijarã oca goti bocari masa. Tʉdi ejacõri ĩna tija ñarise cõbojarʉ tujarʉ ñayijʉ ĩ ĩja.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Ito bajiro ĩ yija bero Naín wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ Jesús, ĩ rãca riasotirã rãca. Ito yicõri masa jãjarã wayijarã ĩ rãca.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Iti cʉtojʉ ĩna ejaroca sĩgʉ̃ godarʉre ĩna yujerã waja tiyijʉ Jesús. Wajeago macʉ ñayijʉ ĩ, ĩna yujerocʉ. Ito yicõri ĩ sĩgʉ̃ti ñabojayijʉ iso macʉ. Jãjarã iti cʉto gãna ĩre yujerona wayijarã ĩna.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Wajeago iso bojori bʉjaja ticõri, bʉto ti maiyijʉ Jesús isore. Ito bajiro ti maicõri ado bajiro yiyijʉ Jesús isore:
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Ito bajiro ĩ yija bero ĩ ya masari cumajʉ moaĩayijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ yija ticõri, ĩre yujerã wabojarã tuja rʉ̃gʉ̃coayijarã ĩna ĩja. Ito bajiro ĩna tuja rʉ̃gʉ̃roca godarʉre ado bajiro yiyijʉ Jesús:
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Ito bajiro ĩ yirocati, jãja rũjũyijʉ godarʉ ñabojagʉti. Ito bajiro bajirʉ ñabojagʉti bʉsiyijʉ mʉcana. Ito ĩ bajija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ jacore: “Ĩmo, ãni ñami mʉ macʉ”, yiyijʉ Jesús isore.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Ito bajiro ĩ yi masoja ticõri, ti güiyijarã ĩna, ito ñarã. Ito yicõri ado bajiro Diore rʉ̃cʉbʉo bʉsiyijarã ĩna:
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Ito yicõri Jesús godarʉre ĩ masore gaye tʉo jedicoayijarã Judea sita gãna. Ito yicõri iti sita tʉ gãna cʉni tʉo jedicoayijarã ĩna.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Juan rãca riasotiri masa, Jesús ĩ yigore ticõri goti jeocõyijarã ĩna Juanre. Ĩna ito yija tʉocõri, jʉ̃arãre jiyijʉ Juan.
18 — ausente —
19 Ito bajiri ĩna jʉ̃arãre, “Ado bajiro Jesure seniĩama mʉa”, yi ñucayijʉ Juan ĩnare: “¿Riti Dios ĩ cõarʉ, Cristo ñati mʉ? Ĩ meje mʉ ñajama, ¿gãjire bocatirã yirãjida gʉa maji? yiba”, yi roti ñucayijʉ Juan ĩna jʉ̃arãre.
19 — ausente —
20 Ito ĩ yija tʉocõri, wayijarã ĩna. Jesús tʉjʉ ejacõri ado bajiro ĩre yi gotiyijarã ĩna:
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Ito bajiro ĩna seniĩa ñaroca, jãjarã masa cõrãre yisioyijʉ Jesús. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãja ecoana, cajea mana, ito yicõri gãjerã jeyaro ñarise cõrãre cʉni masoyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ yija Juan oca ĩ seniĩa roti ñucana cʉni tiyijarã ĩna.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Ito yicõri ado bajiro Juan ĩ cõanare gotiyijʉ Jesús:
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Ito yicõri, no yʉre tʉorʉ̃nʉsotigʉti, queno wanʉgʉ̃ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús, Juan ĩ oca seniĩa roti ñucanare.
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Ito ĩ yija tʉocõri, tʉdi wayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna tʉdi waja bero, Juan ĩ bajigore gaye masare gotiyijʉ Jesús:
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 ¿Ĩre mʉa ti bʉjaja yutabuju quenarise sãñagʉ̃ ñacati ĩ? Yutabuju quenarise sãñarã bajiro bajigʉ meje ñami ĩ. Yutabuju quenarise sãñarã ʉjarã ya wijʉ ñarãona ñarãji ĩna. Ĩna robo bajigʉ meje ñaguĩji Juan.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 Yucʉ manojʉ warã, ¿Diore goti ĩsiri masʉre tirã wasotiri mʉa? Itojʉ ejacõri, “Diore goti ĩsiri masʉ ñami”, yi masiyija mʉa. Riti ña, gãjerã Diore goti ĩsiri masa rẽtoro ñasagʉ ñami Juan.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Jane mejejʉ Juanre ado bajiro yi goti yucãyijʉ Dios oca:
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 ’Sĩgʉ̃ adi tutijʉ, Juan masare idé guri masʉ rẽtoro ñasagʉ mami. Ito bajibojarocati Dios ĩ rotirojʉ ñarã Juan ĩ ñasado bajiro rẽto bʉsaro ñasarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Juan Dios oca ĩ gotija tʉogoana, “Riti, Dios rotirise quenarise ña. Itire cʉdi ãmoa gʉa”, yicõri, Juanre idé gu rotiyijarã ĩna. Ito yicõri ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa cʉni, ito bajiroti yiyijarã ĩna.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Ito bajibojarocati fariseo gaye tʉoĩarãma ito yicõri judio masa rotirise riasori masama, Dios rotirisere te ñayijarã. Ito bajiri Juanre idé gu rotibisijarã ĩna.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 — ausente —
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 — ausente —
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Babicʉti Diore rʉ̃cʉbʉogʉ seniquĩ Juan. Ito yicõri ʉyé ide idibitiquĩ ĩ. Ito bajiro ĩ yija ticõri, “Rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ ñami”, yicʉ mʉa ĩre.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Ĩ bero yʉ, Masa Rĩjorʉ, ejacʉ. Ba, idi yigʉ ña yʉama. Yʉ ito bajiro yija ticõri, ado bajiro ya mʉa yʉre: “Jairo bagʉ ña mʉ. Idire cʉgʉ ña mʉ. Ñeñaro yi jairã rãca baba cʉtigʉ ña mʉ. Ito yicõri ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa rãca baba cʉtigʉ ña mʉ”, ya mʉa yʉre.
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Sĩgʉ̃ Dios robo bajiro queno tʉoĩare cʉtigʉ ĩ ñaja, jeyaro ĩ yirisere ticõri, “Ĩ ñami Dios robo bajiro tʉoĩare cʉtigʉ”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri yʉ yirise ticõri, “Dios robo bajiro tʉoĩare cʉtigʉ ñami”, yi masi ñarã yirãji mʉa yʉre, yiyijʉ Jesús ĩnare.
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Ito ĩ yija bero sĩgʉ̃ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ Jesure jiyijʉ ĩ ya wijʉ, bagʉ watoni. Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ ya wijʉ wayijʉ Jesús. Iti wijʉ sãjacõri bara mesa tʉjʉ eja rũjũyijʉ Jesús.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Ito bajiro ĩ bagʉ waja tʉocõri, iti cʉto gago sĩgõ wedi maso ĩ tʉjʉ wayijo iso. Itojʉ waco queno sʉtirise ʉ́ye, coga dajaro ãmi wayijo iso. Itiga ñayijʉ gʉ̃ta alabastro wame cʉtirisena ĩna meniraga.
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 Ito Jesús tʉjʉ sãja ejacõri ĩ ya gʉbo tʉjʉ eja rũjũyijo iso. Ito yicõri iso ya yago idena Jesús ya gʉbore coesʉoyijo iso. Ĩ ya gʉbore coe tĩocõri iso ya joanati Jesús ya gʉbore weja caroyijo iso. Ito yicõri ĩre wanʉgõ ĩ ya gʉbore usuyijo iso. Gajanoa ito bero ʉ́ye queno sʉtirise ĩ ya gʉbojʉ tuyijo iso.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Iso ito yija ticõri, Jesure jigorʉ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ ado bajiro tʉoĩayijʉ: “Riti Diore goti ĩsiri masʉ ĩ ñajama, adio ĩ ya gʉbo coegore ti masiborʉ. Ito yicõri, ‘Wedi maso ñamo’, yi masiborʉ ĩ”, yi tʉoĩayijʉ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ Jesure jirʉ.
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ ĩ tʉoĩarisere tʉo masicõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre:
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús ĩre:
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Ito bajibojarocati ĩna waja ruyuriogʉre waja yi masibisijarã ĩna. Ito bajiro ĩna waja ruyuriobojarocati ĩnare niyeru wasoagorʉ tʉdi seni ʉyabisijʉ ĩja, yi gotiyijʉ Jesús Simónre.
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Ito bajiro ĩ seniĩaja, tʉocõri:
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Ito yicõri ĩre gʉbo coegojʉare ticõri, bʉsiyijʉ Jesús Simónre:
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Yʉre wanʉgʉ̃, yʉre usubijʉ mʉ. Ito bajibojarocati adioama, yʉre wanʉgõ queno gʉbojʉ usumo iso.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Ito yicõri yʉ ya rijogajʉ ʉ́ye tubijʉ mʉ. Ito bajibojarocati adioama ʉ́ye queno sʉtirise yʉ ya gʉbojʉ tumo iso.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Ito bajiri ado bajiro mʉre gotia Simón yʉ: Ñeñaro yi jaigo ñabojarocati, yʉre bʉto iso maija ticõri, iso ñeñaro yirisere ãcabojoa yʉ. Sĩgʉ̃ jabetacã bʉsa ñeñaro yigʉre, ĩre yʉ ãcabojaja, jabetacã bʉsa yʉre maigʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri bʉto ñeñaro yigʉre yʉ ĩ ñeñaro yirisere ãcabojaja bʉto bʉsa yʉre ti maigʉ̃ yiguĩji ĩ. Iti tʉo masiña, yiyijʉ Jesús Simónre.
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Ito yicõri romiore ado bajiro yiyijʉ Jesús:
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Ito ĩ yija tʉocõri, gãjerã iti wijʉ ĩna rãca bari masa, ĩnamasiti gãmeri seniĩayijarã ĩna:
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Ito bajiro ĩna yiroca, romiore ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.