Lucas 5
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Co rʉmʉ Genesaret wame cʉtirita tʉnima Jesús ĩ ñaroca jãjarã masa ejayijarã. Dios oca ĩ gotija bʉto tʉo ãmocõri ĩ tʉjʉ ejayijarã ĩna. Jãjarã ñacõri bʉto bidiro ñayijarã. Ito bajiri rʉ̃gõrajʉ mañijʉ Jesure.
1 Veya ta Jesu Genesaret harew kukuf rewarewan batabat sabuw rou’ay gagamin na’in God ana tur nowaramih hinahinah hina biyan hitit.
2 Ito bajiro ĩre rʉ̃gõrajʉ maniroca itajura tʉnima jʉaga cuma iti jayaja tiyijʉ Jesús. Iti cuma ʉjarã wai jori masa ñayijarã. Ito tʉ ĩna ya yori yucʉri coerã yiyijarã ĩna.
2 Naatu nati dones yanamaim siy bowayah hai wa rou’ab hitain hiyen hi’inu’in Jesu itah, baise siy bowayah hin hai buwat hisasouwen.
3 Iti cuma jayaja ticõri, itiga cumajʉ sãjayijʉ Jesús. Ito yicõri ñuro rotiyijʉ Jesús itiga cumare. Itiga cuma Simón yaga ñayijʉ. Iti cumajʉ rujicõri masare Dios oca riasoyijʉ Jesús.
3 Jesu wa nati awar hibatabat wanawanahimaim Simon ana wa bai afe’en yen mare iu inatait tetenane rouw. Naatu Jesu mare sabuw rau’ay gagamin ma i’obaibiyih. Jesus wa efe’en ma sabuw ebi’obaiyih|alt="Jesus teaching from boat" src="CN01705B.TIF" size="col" loc="Luk 5.3" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.3"
4 Riaso tĩocõri ado bajiro gotiyijʉ Jesús Simónre:
4 Bi’obaibiyih ufunamaim, Simon iu, “A’wa kukutait itit taiyomaim a sabuw bairi buwat kwaya kwaway.”
5 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ ĩ:
5 Simon eo, “Regah, fai manin buwat aya ama’am mar to men kafai siy ta eon, baise o kuo’o imih boro anasinaf.”
6 Ito yicõri ĩna yorigʉ ñuroca, jãjarã wai sãjayijarã ĩja. Ito bajiri ĩna ya yorigʉ cudusʉoyijʉ ĩja.
6 Basit, buwat hitaiy re, siy batabat wanawanan run buwat kafa’imo tatakweb.
7 Ito bajiro ĩna wai ñaja ticõri, gaje cuma ĩna baba mesa ñari cumare ãmo bʉye ñucayijarã, ĩna ejabʉatoni. Ito bajiro ĩna jija ticõri, ejayijarã ĩna. Ito ejacõri jãjarã wai bʉjayijarã ĩna. Iti cuma jʉa cumari cʉrisere dajocõyijarã. Jabeto rʉyabojayijʉ iti rujaroto.
7 Turahinah wa ta afe’en hima’am na baibaisih isan himan, naatu turahinah hina bairi siy hibow wa rou’ab hiwan yen awah karatan, wa hairi kafa’imo hita’unun.
8 Ito bajiro wai jãjarã bʉjacõri Jesús riojo rijomunigãna ñini rũjũyijʉ Simón Pedro. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ:
8 Abisa matar Simon Peter i’itin ana maramaim Jesu nanamaim sun yowen re eo, “Regah, kwihamiyu sa’ab kwen, ayu i bowabow kakafin wairafu.”
9 Simón ito yicõri ĩ rãca gãna cʉni wai jãjarã ĩna ñaja ticõri, ti ʉcayijarã ĩna.
9 Naatu Simon ana ofonah bairi siy moumurih na’in hibowabow isan hifofofor men kafaita.
10 Gaje cuma ñarã cʉni ti ʉcacoayijarã ĩna. Ĩna ñayijarã Zebedeo rĩa. Santiago, Juan wame cʉtirã ñayijarã ĩna. Ĩna ti ʉcaja ticõri, Simónre ado bajiro yiyijʉ Jesús:
10 Zebedee natunatun James naatu John hairi auman hifofofor men kafaita (Simon ana ofonah).
11 Ito ĩ yija bero tʉnimajʉ jãja wayijarã mʉcana. Ito yicõri jeyaro ĩna moabojarisere jidicãcõri Jesús rãca wayijarã ĩna ĩja.
11 Naatu wa hibow hirun dones yan hitain hiyen, sawar etei’imak hihamiyen himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.
12 Co rʉmʉ Jesús gaje cʉto ĩ ña ucuroca sĩgʉ̃ ĩ ya rujʉ cami jogagʉ ñayijʉ. Jesure ti bʉjacõri ĩ riojo ñini rũjũcõri ĩre josayijʉ:
12 Ana veya ta Jesu tafaram ta in orot biyan kokom ani’anin ma bi’akiramaim tit. Orot Jesu i’itin ana maramaim tit nanamaim sun yowen ifefeyan eo “Regah inakokok na’at basit iniyawasu!”
13 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ ya ãmona moa jeoyijʉ Jesús ĩre. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩre:
13 Jesu uman bora’ah orot butubun eo, “Ayu akokok o inayawas!” Iti na’at eo mar ta’imon orot biyanamaim kokom etei na’am in sawar.
14 Ito bajiro ĩre yisiocõri, gãjerãre goti bato rotibisijʉ Jesús. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩre:
14 Jesu orot eofafar eo “Men sabuw hai tur ina’owen, baise, inan a firis biyan inatit biya nanutitiy na’itin. Imaibo Moses iu’uwi na’atube Regah isan sibor inayai, saise sabuw hina’itin hinitumatum o biya i turobe igewasin.”
15 Ito bajiro, “Goti batobeja”, ĩ yibojarocati cojisiti oca tĩjacoayijʉ cami jogagʉre Jesús ĩ yisiore gaye. Ito bajija tʉocõri, jãjarã Jesús tʉjʉ minijuayijarã, ĩ bʉsija tʉo ãmorã. Ito yicõri ĩna cõrisere yisio roti ãmorã ejayijarã ĩna.
15 Baise Jesu ana tur ra’at tasasar tit etei’imak hinowar, sabuw rau’ay gagamin na’in hina ana tur hinowar naatu baiyawasih isan hifefeyan iyawasih.
16 Masa jãjarã ĩna ñajare coji meje masa manojʉ ĩ Jacʉ Diore bʉsirocʉ wayijʉ Jesús.
16 Baise mar etei Jesu efan nautanubinamaim akisinamo ma yoyoban isan en ema eyoyoyoban.
17 Co rʉmʉ Jesús ĩ riasoroca fariseo gaye tʉoĩarã ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni tʉo rujiyijarã ĩna. Ado bajiro wame cʉtiri cʉtori wadiana ñayijarã ĩna. Galilea sita gãna, Judea sita gãna ito yicõri Jerusalén wame cʉtiri cʉto gãna wadiana ñayijarã ĩna. Masa tiro riojo cõrãre Jesús ĩ yisiotoni ĩ masirise jidicãyijʉ Dios.
17 Veya ta Jesu binan sabuw hima hinonowar wanawanahimaim i Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hina hima tur hinowar. Iti sabuw i tafaram Galilee naatu Judea wanawanan bar merar tata’ane hina, naatu Jerusalemane auman hina. Nati ana maramaim yawas ana fair Regah biyanane i na Jesu biyan tit sabuw sawusawuwih baiyawasih isan.
18 Ito bajiro ĩ yi ñaroca jʉariarã ʉ̃mʉa rudurʉre ãmi ejayijarã ĩna, ĩ ya camana. Ito ejacõri Jesús tʉjʉ sãja wacõri ĩre cũ ãmobojayijarã ĩna.
18 Sabuw afa orot an uman Kafikafirin hibai emo’em hiwan hi’abar hina, hikok kwanekwan bar wanawanan hitarun Jesu nanamaim hitayare.
19 Ito bajibojarocati masa jãjarã ĩna ñajare no bajiro sãja masia mañijʉ ĩnare. Ito bajija ticõri, wi tutu joejʉ rudurʉre ãmi mʉja wayijarã ĩna. Ãmi mʉja ejacõri Jesús rʉ̃gõro weca soje cudayijarã ĩna. Ito yicõri rudurʉre ĩ ya camana jidi rujioyijarã ĩna Jesús tʉ.
19 Baise sabuw i ra’at kwanekwan men ana mahar ta ma boro orot hitab hitarun. Imih hibai hiyen bar faifiy afe’en hiyare, kabay hibosaisiren sou hikuyouw imaim orot emo’em auman hiruru sabuw hima’am hai founafoun ra’iy, Jesu ma’am nanamaim tit. Orot kwafe’en faifiy wan hitarakwib orot an uman kafilafirin hruru ere’er|alt="men making hole in roof for paralytic" src="CN01686B.TIF" size="col" loc="Luk 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19"
20 Ito bajiro ĩna yija ticõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ Jesús: “Yʉre tʉorʉ̃nʉsacõama ĩna”, yi tʉoĩayijʉ Jesús. Ito bajiro tʉoĩacõri:
20 Jesu iti sabuw hai baitumatum itin basit orot isan eo, “Au begon o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
21 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, fariseo gaye tʉoĩarã ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni ado bajiro tʉoĩayijarã ĩna: “Ãni ito bajiro ĩ bʉsija, Diore ñeñaro yigʉ yami ĩ. Dios meje ñami ĩ. Dios sĩgʉ̃ti ñami masa ĩna ñeñaro yirisere ãcaboja masigʉ̃”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
21 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah hima’ama taiyuwih hio, “Iti orot i menatan God ebi’ib? God akisinamo boro bowabow kakafih nanotawiyen.”
22 Ito bajiro ĩna tʉoĩarisere ĩmasiti tʉoĩa masicõyijʉ Jesús. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare:
22 Abisa hinotanot Jesu so’ob basit iuwih, “Kwa dogor wanawanah not kakafih nati na’atube aisim kwanotanot?
23 Mʉa tija, ¿No bajiro rudurʉre yʉ yija quenati? Ito yicõri, ¿disejʉa ñati josasabiti mʉa tija? “Mʉ ñeñaro yirisere coecoajʉ”, ¿yʉ yija quena ñarojada? “Wʉmʉña, wasa”, ¿yʉ yija quena ñarojada, mʉa tʉoĩaja? ¿Disejʉa ñati josasabiti, mʉa tija?
23 Ef menatan i hamehamen, ana bowabow kakafih notawiyen isan anao, i hamehamen o misir bat remor, isan anao i hamehamen?
24 Masa Rĩjorʉ, Dios ĩ cõarʉ ña yʉ. Ito bajiri, “Masa ĩna ñeñaro yirise coe masiami Jesús”, mʉa yi masitoni mʉa tiro riojo ãnire yisiogʉ ya yʉ, yiyijʉ ĩ ĩnare.
24 Baise ayu anasinaf kwana’itin saise kwanitumatum. Orot Natun i God eonowah tafaramamaim sabuw hai bowabow kakafih notawiyen isan.” Basit Jesu orot an auman kafikafirin isan eo, “Kumisir a emo’em kubai a ubar kwen!”
25 Ito bajiro ĩ yirocati masa jãjarã ĩna tiro riojo wʉmʉyijʉ rudurʉ. Ito yi, ĩ ya cama ãmi, budi wayijʉ ĩ. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉo bʉsi wayijʉ ĩ, ĩ ya wijʉ tʉdi wacʉ.
25 Orot mar ta’imonamo nahifunik inu’in misir ana emo’em bai e’abar tit God ana merar yi bora’ara’ah auman ana ubar in.
26 Ito ĩ yija ticõri, ti ʉcayijarã masa. Ito bajiri Diore rʉ̃cʉbʉo bʉsiyijarã ĩna. Güire rãca ado bajiro yiyijarã ĩna:
26 Sabuw etei’imak hima’am hifofofor men kafaita, yah birubir fafar auman, naatu God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio, “Ina’inan iti men na’atube ta’i’itin efa’efanin bounabo matar taitin.”
27 Ito bajiro masare ĩ yi ĩo ñaja bero budiyijʉ Jesús mʉcana. Ito bajiro budi wacõri ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masʉre tiyijʉ Jesús. Ĩ ñayijʉ Leví wame cʉtigʉ. Waja ĩ seni ñarijʉ rujiyijʉ ĩ. Ĩre ti bʉjacõri:
27 Iti ufunamaim Jesu tit in orot kabay o’onayan wabin Levi ana bowabow baremaim ma’am itin basit isan eo, “Kumisir ayu kwi’ufnunu.”
28 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ moabojarisere jidicãyijʉ Leví, Jesús rãca wa ãmogʉ̃.
28 Levi ma’am misir sawar etei’imak ihamiyen Jesu i’ufunun.
29 Ito bero ĩ rãca wa, Leví ya wi ejayijarã ĩna. Itojʉ ejacõri Jesure basa jeo bʉarocʉ basa meniyijʉ Leví. Ito bajiro ĩna basa meni ñaroca jãjarã ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa ñayijarã ĩna. Ito yicõri gãjerã cʉni, jãjarã ĩna rãca ba rujiyijarã ĩna.
29 Levi baitab gagamin ta ana baremaim Jesu isan itab, Levi ana ofonah bairi hai bowabow ta’imon naatu sabuw afa auman hiru’ay.
30 Ito bajiro ĩna ba rujija ticõri, judio masa rotirise riasori masa ito yicõri fariseo gaye tʉoĩarã cʉni, Jesús rãca riasotirãre ado bajiro busituyijarã:
30 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah himisir higam Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Kwa aisim nati kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sabuw bairi kwama kwa’aa kwatomatom?”
31 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
31 Jesu iyafutih eo, “Sabuw iyab gewasih adanafur orot men tekokok, baise sabuw sawow wairafih adanafur orot i tekokok.
32 Queno yirãre yiari meje wadibʉ yʉ. Ñeñaro yi jairãjʉare yiari wadibʉ yʉ. Ito yicõri quenarise ĩna tʉoĩa wasoatoni wadibʉ yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
32 Ayu i men sabuw gewasih bow dogoroh baikitabirin isan anamih, baise sabuw bowabow kakafin wairafih.”
33 Ito ĩ yija ado bajiro seniĩayijarã ĩna Jesure:
33 Sabuw afa Jesu hibatiy hio, “John ana bai’ufununayah i mar etei teyohar teyoyoyoban naatu Pharisee hai bai’ufununayah i na’atube tisisinaf, baise o abai’ufununayah i hi’aa tetomatom.”
34 Ĩna ito yija tʉocõri, ĩnare ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
34 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot tabin boubun ana sabuw a baitab isan hinaruru’ay boro na’uwih aamoromorob hinamatabir maiye hinan? Men karam.
35 Ito bajibojarocati co rʉmʉ gãjerã ĩre ñiagoja ticõri, bojori bʉjarã yirãji ĩ baba mesa. Ito bajiri ĩre tʉoĩarã bamenaji ĩna, yiyijʉ Jesús masare.
35 Baise veya ta tabin boubun orot boro hinabosair sa’ab nan ana sabuw nihamiyih, imaibo i boro hinayohar.”
36 Ito yicõri gaje ado bajiro goti masiore ocana ĩnare gotiyijʉ Jesús:
36 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Men yait ta faifuw boubun e’afuw faifuw atamanin fitimih, nati na’atube nasinaf faifuw boubun boro natakweb. Naatu faifuw boubun hinab atamanin hinafitifit ana itinin boro men gewasin.
37 Ʉyé ide mani menija mama bajujʉ jiosãrã yirãji mani. Bʉcʉ baju mani jiosãjama, ñigãcoaro yiroja. Ito yicõri iti baju cʉni goda, ʉyé ide cʉni goda bajiro yiroja.
37 Na’atube men yait ta wine boubun bai wine atamanin ana kibubumaim ririmih. Anayabin wine boubun ana kibub inab atamaninamaim inaririr wine boro nara’at kibub atamanin natafofor naatu wine nasuwa nare.
38 Ito bajiri ʉyé ide menicõri mama bajuri jiosãrã yirãji mani. Ito yicõri iti baju cʉni, ʉyé ide cʉni godabetoja.
38 Imih wine boubun ibo kibub boubunamaim tiririr.
39 Mani ʉyé ide bʉcʉ idiĩacõri mame idi ãmomenaji mani. “Bʉcʉjʉa queno sʉti quena”, yicõri mamere idi ãmomenaji mani. Ito bajiroti bajia mame oca yʉ riasoja cʉni. Bʉcʉrã oca tʉorʉ̃nʉrã ñacõri mame oca yʉ riasoja tʉo ãmobea mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
39 Baise men yait ta wine atamanin tomatom ufunamaim wine boubun tom isan kokomih, aiyab. Anayabin nati orot iti na’atube eo, “Wine atamanin i gewasin anababatun.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.