Lucas 2
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Iti rʉmʉriti masa ʉjʉ Augusto wame cʉtigʉ, “Adocõ ñama yʉ ya masa”, yirocʉ ĩna wame wõ jeo ãmoyijʉ ĩ. Ito bajiri masa jeyarore wadi rotiyijʉ ĩ.
1 Nati ana veya, sabuw iyab Roman gawan babanamaim hima’am wabih bukamaim kirum isan Caesar Augustus iuwih.
2 Siria sitajʉ Cirenio ĩ ʉjʉ ñaroca ito bajiro bajiyijʉ iti cajero masare cõĩare gaye.
2 Sabuw baiyab isan marasika i men hiyab, baise Quirinius tafaram Syria isan bigawan ana veya imaibo hibusuruf sabuw hiyab wabih bukamaim hikirum.
3 Ito bajicõri masa jeyaro ĩna rujeara cʉtojʉ wame ucarona wayijarã ĩna.
3 Nati baiyab ana veya’amaim sabuw etei hin hai bar merar gagamihimaim hitit wabih bukamaim hikirum.
4 Ito bajiri iti oca tʉocõri wayijʉ José cʉni. Galilea sita Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ ñacõri Judea sita Belén wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ José ĩ wame wõrocʉ. Jane mejejʉ Belénjʉ rujeayijʉ David, masa ʉjʉ ñayorʉ. David ñayorʉ janerãbatia macʉ ñari Belénjʉ wayijʉ José.
4 Joseph auman tafaram Galilee wanawanan bar merar ta wabin Nazareth imaim ma’am yen na Judea wanawanan bar merar ta wabin Bethlehem imaim tit, aiwob orot David ana tutufuw efan. Joseph na nati’imaim tit, anayabin i David uwan ta.
5 Itojʉ wayijʉ José ĩ manojo ñaroco María rãca. Ĩ rãca ajebitibojagoti macʉ sãñagõ ñayijo iso.
5 Naatu Joseph nati’imaim in titit ana’an ta i Mary hairi tabin isan hi’omatanih hima’am, imih hairi wabih bukamaim kirumin isan hiyen hin. Nati ana veya Mary i yan auman,
6 Belénjʉ ĩna ejaja bero macʉ iso rʉcoroti rʉmʉ ejayijʉ isore.
6 hiyen hina Bethlehem hima’am, Mary ana toub ana veya na tit.
7 Ito bajiri iso macʉ ñasʉogʉ rʉcoyijo iso ĩja. Ĩre saya werorina gũmacõri ecana ĩna baricorojʉ ĩre sãyijo iso. Canira wiri daja rẽtajare ecana wijʉ ñayijarã ĩna.
7 Naatu toub ana kek orot ain yai, faifuw ta bai e’armetan for hai bay te’aau ana efanamaim i’inuw in, anayabin nanawan bar etei sabuw hirun hibai karam.
8 Belén tʉ bʉsa ñayijarã oveja coderi masa. Ta wesejʉ ñami rẽta wayijarã oveja coderã.
8 Nati gugumin bobaituw kaifenayah afa Bethlehem sisibinamaim hima hai bobaituw hikakaifen,
9 Ñajasaroti Dios ñaro gagʉ ángel goayijʉ ĩnare. Ito yicõri Dios ĩ sĩatirise busuĩoyijʉ ĩna wato. Itire ticõri bʉto güiyijarã ĩna.
9 basit Regah ana tounamatar isah irerereb, naatu Regah ana marakaw tafahimaim kusisiar re biyah etei marakaw hi’itin hai bir ra’at.
10 Ĩna güija ticõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ:
10 Baise tounamatar iuwih eo, “Men kwanabir! Ayu tur gewasin abai a tur owenamih ana, iti tur gewasin sabuw hinanonowar boro etei hiniyasisir.
11 Adi ñamiti David ñayorʉ ya cʉtojʉ rujeami mʉare masorocʉ. Ĩ ñami mani Ʉjʉ ñarocʉ Cristo, Dios ĩ cõarʉ.
11 Anayabin iti boun gugumin David ana bar meraramaim, kwa a baiyawasenayan Regah Keriso i tufuw.
12 Ĩre mʉa ti bʉjaja ado bajiro bajigʉ bʉjarã yirãji mʉa. Saya werorina gũmarʉre bʉjarã yirãji mʉa macʉacãre. Ito yicõri ecana ĩna baricorojʉ cani sãñagʉ̃ yiguĩji ĩ, yiyijʉ ángel oveja coderi masare.
12 Naatu ana i’inan, i boro iti na’atube kwana’itin, kwananan kek boro faifuw boubunamaim hisum bobaituw hai bay te’aa ana efanamaim hi’inuw inu’in kwana’itin.”
13 Ito bajiro ĩ yija beroti ĩre bajiro bajirã ángel mesa jãjarã goayijarã. Ito yicõri ado bajiro bʉsiyijarã ĩna, Diore rʉ̃cʉbʉorã:
13 Iti na’at eo marta’imon, maramaim tounamatar hai kou’ay gagamin na’in hitit, ana merar hiyi hibora’ara’ah hio,
14 Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉ. Adi sita gãna, Dios rãca queno ʉsi cʉtirã queno wanʉ quena ñajaro ĩna, yiyijarã ángel mesa.
14 “Marakaw bonamanamarin etei God auyomtoro’ot
15 Ito yicõri tʉdi mʉjacoayijarã ĩna. Ito ĩna mʉjagoja bero oveja coderi masa gãmeri bʉsiyijarã ĩja:
15 Tounamatar himatabir maiye hin mar wanawanan hirur ufunamaim, bobaituw kaifenayah himisir hio, “It boro tanan Bethlehem tanatit, sawar abisa himatar Regah eo tanonowar i tana’itah.”
16 Ito yicõri ʉsirio wayijarã ĩna. Belénjʉ ejacõri María, Josére cʉni ti bʉjayijarã ĩna. Ito yicõri macʉacãre ecana ĩna baricorojʉ sãñagʉ̃re ti bʉjayijarã ĩja.
16 Basit matah kabiy himisir hin Mary Joseph hairi hinuwihih hinan hitita’urih, naatu kek bobaituw hai bay te’aa hai efanamaim hi’inuw inu’in hi’itin.
17 Ĩre ti bʉjacõri, “Ado bajiro bajigʉ macʉacãre ti bʉjarã yirãji mʉa”, yi ángel ĩ gotigorere goti jeoyijarã ĩna, itijʉ ñarãre. |src="CN01625b.tif" size="span" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="San Lucas 2.16-17"
17 Bobaituw kaifenayah kek hi’i’itin ufunamaim, kek isan tounamatar mi’itube hio hinonowar hai tur hi’owen.
18 Itire tʉo wanʉcõri, “¿No yireoni ñati iti?” yi tʉoĩa jediyijarã itijʉ ñarã.
18 Sabuw iyabowat nati’imaim hima’am bobaituw kaifenayah iti kek isan hio hinonowar hifofofor men kafaita.
19 Ito bajibojarocati Maríajʉama iti oca tʉocõri iso ya ʉsijʉ tʉoĩa wanʉ ñayijo iso.
19 Baise Mary iti tur nonowar i dogoronamaim ya hima inotanot.
20 Ito bajiro iso tʉoĩa ñaroca ĩna cʉtojʉ tʉdi wayijarã oveja coderi masa. Warãti Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩre wanʉ quenare oca bʉsiyijarã ĩna. Ángel ĩ gotigore ñaro bajiroti iti rẽtaja ticõri, Diore rʉ̃cʉbʉorã wanʉ quenare oca bʉsiyijarã ĩna.
20 Bobaituw kaifenayah himatabir hinan efamaim, abisa tounamatar hio hinonowar na’atube hi’i’itin isan, God ana merar hiyi hibora’ara’ah auman hin.
21 Ʉdia ãmojeno rʉmʉri Jesús ĩ tʉjaroca judio masa ĩna yisotiado robo bajiro ĩre wiro tayijarã ĩna. Macʉacãre wiro ĩna taja bero Jesús ĩre wame wõyijarã ĩna. “Ito bajiro wame wõma”, yiyijʉ ángel, María iso macʉ sãñaroto riojʉa.
21 Fur ta’imon sasawar ufunamaim, Kek hibai hina ana ar kanabin hi’afuw, wabin Jesu hiwab. Wabin marasika Mary yan matara’e ma’am ana veya, tounamatar na eo na’atube.
22 — ausente —
22 Kousouwih isan Moses ana ofafaramaim bi’obaiyih na’atube, ana veya na tit hibisawar ufunamaim, Mary Joseph hairi Jesu hibai hina Jerusalem hitit, Tafaror Bar hirun Regah ana siwaramih hitin.
23 — ausente —
23 Anayabin Regah ana ofafaramaim eo na’atube, “Kek orot ain i kwanaya’asair Regah kwanitin.”
24 — ausente —
24 Naatu Regah ana ofafaramaim eo na’atube sibor ya’inamih auman hin, mamu imak rou’ab naatu ma’ufor rou’ab hibow auman hina hitit.
25 Iti rʉmʉri Simeón wame cʉtigʉ Jerusalénjʉ ñayijʉ. Queno Diore cʉdigʉ ñayijʉ ĩ. Israel sita gãnare masorocʉre bocati ñayijʉ Simeón. Ito yicõri Espíritu Santo quedi sãjacãrʉ ñayijʉ ĩ.
25 nati ana veya’amaim, regah ta wabin Simeon i Jerusalem ma’am, iti regah ana yawas i mutufurin naatu yoyoban wairafin. God Anunin tar gabuw ana ofafar eo na’atube ma bow God ana sabuw Israel baiyawasih isan eomatanih i ma kakaif.
26 Espíritu Santo ado bajiro goticãyijʉ Simeónre: “Cristo, Dios ĩ cõarʉre tigʉ yigʉja mʉ, mʉ godaroto riojʉa”, yiyijʉ Espíritu Santo Simeónre.
26 Anun Kakafiyin God ana buriburih isan irerereb eo, “O boro yawas inama’am Regah God ana Roubininenayan natufuw ina’itin imaibo inamorob.”
27 — ausente —
27 Nati ana veya’amaim Jesu hinah tamah hibai hina hirun, hai binanakwaramaim ofafar eo na’atube sinaf isan. Naatu God Anun Kakafiyin auman Simeon bonawiy na Tafaror Bar run.
28 — ausente —
28 Simeon kek bai irurubun hiyaf God ana merar yi eo,
29 Yʉ Ʉjʉ mʉ goticato bajiroti yʉre iti rẽtaja tia yʉ. Cristore ti bʉja yʉ, mʉ cõarʉre. Ito bajiri wanʉ quenare rãca godagʉ yigʉja yʉ.
29 “Regah i’o na’atube a’omatanen ikaif,
30 — ausente —
30 Taiyuwu matau’umaim a baiyawasenayan tafaramamaim ibiyafar aitin.
31 — ausente —
31 Iti baiyawasenayan i ibogaigiwas sabuw etei matahimaim kubitih boro hina’itin.
32 Mʉ cõarʉ ñami, Israel sita gãna mejere cʉni ĩna tʉo masiroca yirocʉ. Ito yicõri mʉ ñarã Israel sita gãnare rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa jeyaro, yi wanʉyijʉ Simeón, Diore queno cʉdigʉ ñari.
32 Naatu yawas ana marakaw boro nab natit Ufun Sabuw isah nirerereb hina’itin, naatu Israel sabuw nahimaim o ayawas ana marakaw boro nama.”
33 Ĩna macʉ jaibecʉacãre ĩ ito bajiro bʉsija tʉo ʉcayijarã ĩna José, María cʉni.
33 Kek hinah tamah Simeon kek isan abisa eo hinonowar i hifofofor men kafaita.
34 Ito yija ĩnare yiari Diore bʉsiyijʉ Simeón ĩna queno ñatoni. Ado bajiro yi gotiyijʉ Simeón, ĩnare. “Quenaro ñarã yirãji mʉa”, yiyijʉ Simeón, Maríare, Josére cʉni. Ito yicõri Jesús jaco Maríare ado bajiro gotiyijʉ ĩ:
34 Simeon baigegewasin itih sawar, basit kek hinah Mary isan eo “Iti kek i God rubin sabuw moumurih na’in Israel wanawanan boro nagurusih naatu moumurih na’in boro niyawasih. Hai kirikirifot etei boro niwa’an hinirerereb, ina’i’inan nati isan sabuw boro ana tur hinakwahir.
35 Masa jeyaro ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉoĩabojarisere ti masicõgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajibojarocati mʉ macʉre ĩna rʉ̃cʉbʉobeja ticõri, bojori bʉjago yigoja mʉ, mʉ ya ʉsijʉ, yiyijʉ Simeón macʉacã jaco Maríare.
35 Naatu yababan o dogor wanawanan boro ahay na’atube nay.”
36 — ausente —
36 Nati’imaim dinab babine ta Asher ana bigane ma’am, wabin Anna Fanuel natun, Anna tabin kwamur etei seven ma naatu aawan morob.
37 — ausente —
37 Kwamur etei 84 i kwafur ma naatu Tafaror Bar men kafa’imo ihamiy. Fai mar i yohar, ma yoyoban God bobora’ara’ah.
38 Jesús jacʉsabatia rãca Simeón ĩ bʉsi rʉ̃gõroca, Ana cʉni Diore bʉsiroco eja rʉ̃gʉ̃yijo iso. Ito bajiro Simeón ĩ bʉsija tʉocõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijo iso. Ito bajiro Diore, “Queno ya mʉ”, yi tĩocõri, ado bajiro yi gotiyijo iso Jerusalén gãnare: “Ãni ñami mani bocaticacʉ ñeñaro mani yirisere coerocʉ”, yiyijo iso masare.
38 Nati ana veya’amaim babine na run God ana merar yi. Jerusalem wanawanan sabuw iyab baiyawasenayan isan hima hikakaif hai tur eowen eo, “Roubininenayan natit.”
39 José, María rãca Dios rotirise ñarocõti cʉdirã ejagoana, Galilea sitajʉ tʉdi wayijarã ĩna mʉcana, ĩna cʉto Nazaretjʉ warã.
39 Joseph, Mary hairi Regah ana ofafaramaim abisa eo na’atube hisisinaf ufunamaim, himatabir maiye hin hai bar merar wabin Nazareth imaim hitit, tafaram Galilee wanawananamaim.
40 Ito bajicõri ĩna cʉtojʉ macʉacã Jesús sẽoro bʉcʉa mʉjayijʉ. Queno tʉoĩare rãca bʉcʉayijʉ ĩ. Dios ĩ Jacʉ queno ejabʉayijʉ ĩre.
40 Naatu God ana bosiyasiyar wanawananamaim Kek ra’at yen ana fair bai fudirin rerekab naatu ana not ra’at taseseb.
41 Co rodo rʉyabeto Jerusalénjʉ Pascua basa ĩna menija tirã wasotiyijarã ĩ jacʉsabatia.
41 Kwamur ta ta wanawanahimaim Jesu hinah tamah mar etei Tar Nowaten Hiyuw isan au Jerusalem tenan.
42 Jesús jʉa gʉbojeno rodori ĩ tʉjaroca Jerusalénjʉ Pascua basa tirã wayijarã ĩna. Co rodo rʉyabeto basa rʉmʉ ĩna tisotiado bajiro iti Pascua basa tirã wayijarã ĩna mʉcana.
42 Ana veya ta Jesu ana kwamur 12 na’atube basit hiyen hin hiyuw ta isan hai binanakwar eo na’atube.
43 Ito ejacõri, iti basare tiyijarã ĩna. Ito bajiri iti jedija ticõri, tʉdi wayijarã ĩna mʉcana. Ito bajiro ĩna tʉdi waroca Jesuama tujacoayijʉ Dios ya wijʉ ĩja. Ĩ jacʉsabatia, “Tujacoaguĩji”, yi tʉoĩabisijarã ĩna.
43 Hiyuw ufunamaim hai ubar himatabir maiye, baise kek Jesu i Jerusalem ma. Hinah tamah men kafa’imo hiso’ob.
44 “Ado mani rãca warã wato ñaguĩji”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Ito bajiro tʉoĩa warã riti, co rʉmʉ ʉ̃mʉasaro wayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna wajasaroti ĩre ãmabojayijarã ĩna, ĩja. “Mani rãca warã wato ñaguĩji”, yirona ãmabojayijarã ĩna.
44 Hinotanot kek i nati sabuw wanawanamaim bairi hinan hirouw, imih nati veya ta’imon i nuhih fot hiremor hin, baise veya re birabirab, hibusuruf kek hinuwih, hai ofonah naatu taituwah hibabatiyih hinunuwet,
45 Ito bajibojarocati ĩre bʉjabisijarã ĩna. Ito bajiri ĩre bʉjarona Jerusalénjʉ ĩre ãmarã wayijarã ĩna mʉcana.
45 men hitita’ur, basit himatabir maiye hin Jerusalem hitit hinuwih.
46 Ʉdia rʉmʉ bero Jesure bʉjayijarã ĩna, Dios ya wijʉ ĩ ñaroca. Judio masa rotirise riasori masa wato ĩre bʉjayijarã ĩna. Riasori masa ĩna bʉsirisere tʉocõri ĩnare seniĩayijʉ Jesús. Ĩnajʉa cʉni seniĩayijarã ĩre.
46 Veya baitounin Tafaror Bar wanawanan Ofafar Bai’obaiyenayah wanawanah mare tur hi’o nowar ma bibabatiyih hitita’ur.
47 Queno masigʉ̃ ñari, queno ĩ cʉdi masija ticõri, tʉo ʉcayijarã ĩna jeyaro.
47 Sabuw etei Jesu tur buriburih eo, naatu iyafutih hinonowar isan, hifofofor men kafaita.
48 Ito bajiroca ĩ jacʉsabatia ĩre ti bʉjacõri, tʉo ʉcayijarã, ito ĩ yija tʉocõri. Ito bajiri ĩ jaco ado bajiro yiyijo ĩre:
48 Hinah tamah kek hitita’ur ana veya hiororsa’irih Mary Natun iu, “Aro aisim iti na’atube isinaf? Tamat airi ai yababan ra’at, o anuwihi men kikimin ta.”
49 Iso ito bajiro yija tʉocõri, ado bajiro isore cʉdiyijʉ Jesús:
49 Iyafutih eo, “Aisim ayu kwanunuwuhu? Kwa men kwaso’ob ayu i Tamai ana baremaim ama’am?”
50 Ito bajiro ĩ yibojarocati ĩ bʉsirisere queno tʉo masibisijarã ĩ jacʉsabatia.
50 Baise Kek abisa eo hinah tamah ana tur naniyan men hibai.
51 Ito ĩna yija bero ĩna rãca tʉdicoayijʉ ĩ ĩja, Nazaretjʉ. Nazaretjʉ tʉdi ejacõri ĩ jacʉsabatia rotiro bajiroti cʉdisotiyijʉ ĩ. Ito yicõri iso macʉ Jerusalénjʉ ĩ yigorere tʉoĩa ñasotiyijo Jesús jaco.
51 Basit Jesu misir bairi himatabir maiye hire hin Nazareth hitit, imaim hinah tamah fanah bosiyasiyar bairi hima naatu hinah iti sawar etei ana notamaim ya ma inotanot.
52 Ĩ tʉoĩarise rãcati bʉcʉa mʉja wayijʉ Jesús. Dios cʉni, masa cʉni ĩre ti mai rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna ĩja.
52 Jesu ra’at yen orot matar ana not auman ra’at yen God itin yan sisir na’atube sabuw auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.