Lucas 23

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ito yija Pilato riojo Jesure ãmi wa jediyijarã ĩna.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Ʉjʉ riojo ãmi ejacõri, “Ãni ñami seti cʉtigʉ”, yirona bʉsisʉoyijarã ĩna:
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Ĩna ito yijare ado bajiro seniĩayijʉ Pilato Jesure:
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Ito ĩ yija tʉocõri, paia ʉjarã, masare cʉni ado bajiro yiyijʉ Pilato.
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Ito ĩ yibojarocati ĩre seti ñasameti, yi bʉsiyijarã ĩna:
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Ĩna ito yija tʉocõri:
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 —Galilea gagʉti ñami ĩ, yiyijarã ĩna.
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Jesús rãca ĩna ejaja ticõri, bʉto wanʉyijʉ Herodes. Yoari ĩ oca tʉocõri ruje ĩre ti ãmoyijʉ Herodes. Tiyamani Jesús ĩ yija ti ãmoyijʉ Herodes.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Jesure ticõri jaje ĩre seniĩabojayijʉ ĩ. Ito bajibojarocati Jesús coji cʉdibisijʉ ĩre.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni ito ñayijarã. “Seti ñasacõa ĩre”, yiyijarã ĩna.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Ito yija bero, Herodes ĩ ya surara rãca Jesure aja tudiyijarã ĩna. Ĩre tudisarã ñarã ʉjarã mesa ĩna sãñarise ĩre sãyijarã ĩna, ĩre aja tudirã. Ito bajiro ĩna yija bero mʉcana tʉdi Jesure Pilato tʉjʉ cõayijʉ Herodes.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Ito bajiro ĩna yira rʉmʉti Herodes Pilato rãca queno gãmeri baba cʉtiyijarã ĩna ĩja. Ito bajiro ĩna bajiroto riojʉa bʉto gãmeri ti tudirã ñayijarã ĩna maji.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Mʉcana Jesure ĩna ãmi ejaja ticõri, paia ʉjarã ñasarã ʉjarã, ito yicõri masare cʉni miojuyijʉ Pilato.
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 Ado bajiro yiyijʉ ĩ:
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Ito yicõri, Herodes cʉni, “Iti seti ña ĩre”, yi masibisĩ ĩ cʉni. Ito bajiri, “Iti seti ña ĩre”, yi masibiti wacʉ gʉajʉare jʉdacõañi ĩ. “Ito bajiro seti cʉtiami ãni”, yi masibea mani. Ito bajiri ĩre sĩado ma mani.
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 Ĩre baje rotigʉ ya yʉ. Ito yicõri ĩre bucõacʉja yʉ, yiyijʉ Pilato.
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 Pascua basa ñaroca, “Ãnire mʉ bucõare ãmoa gʉa”, masa ĩna yigʉreti bucõasotiyijʉ Pilato. Ito bajiri ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ ĩ:
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 “¿Ñimʉjʉare yʉ bucõare ãmoati mʉa?” ĩ yiroca masajʉa ado bajiro awasã bʉsiyijarã:
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 Cʉto gãnare oca menicõri sĩari masʉ ĩ ñajare ĩna tubiarʉ ñayijʉ Barrabás.
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Jesujʉare jidicã ãmobojayijʉ Pilato. Ito bajiri mʉcana masare bʉsibojayijʉ.
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 Ito bajiro ĩ bʉsibojarocati bʉto bʉsa awasãyijarã ĩna:
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Mʉcana tʉdi ʉdiaji bʉsigʉ ado bajiro yiyijʉ Pilato ĩnare:
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 Bʉto awasã bʉsirã, “Yucʉtẽojʉ ĩre jaju sĩaña”, yiyijarã ĩna. Bʉto masa ĩna awasãja, paia ʉjarã ĩna awasãja tʉocõri, “Ĩna ãmoro bajiroti yijaro no cʉni”, yi tʉoĩayijʉ Pilato.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 Ito bajiri, “Ĩna ãmoro bajiroti yicʉja no cʉni”, yi tʉoĩayijʉ Pilato ĩja.
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 Ito bajiro tʉoĩacõri, masare oca menicõri sĩari masʉre bucõayijʉ Pilato. Ito yicõri Jesure ĩnare ĩsiyijʉ Pilato, ĩna ãmoro bajiro ĩna yitoni.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Ito bajiri Jesure yucʉtẽojʉ jaju sĩarona ĩre ãmi wayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna waroca Cirene gagʉ Simón wame cʉtigʉ joajʉ wadicõri ejayijʉ. Ĩre ti bʉjacõri yucʉtẽo ĩre gaja rotiyijarã surara. Ito bajiri Jesús bero yucʉtẽo gaja sʉyayijʉ ĩ.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 Masa jãjarã ĩ bero sʉya wayijarã. Ito yicõri romia jãjarã awasã otiyijarã ĩre tʉo mairã.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 Ito bajiro ĩna otiroca ĩnare jʉda ticõri ado bajiro yiyijʉ Jesús:
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 Ado bajiro yirã yirãji masa bʉto ĩna tõbʉjari rʉmʉ: “Romia rĩa mana queno wanʉ quenama ĩna. Ito yicõri rĩa rʉcomena, ũjumena cʉni wanʉama ĩna”, yirã yirãji masa.
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Gʉare Dios tibe yirona ado bajiro yirã yirãji masa: “Gʉa joe juja biaya”, yirã yirãji gʉ̃ta yucʉrire. Ito yicõri, “Gʉare õjea biaya”, yirã yirãji tʉriare.
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Yʉjʉare tõbʉjaroca ĩna yija, yʉ rẽto bʉsaro mʉa tõbʉjaroca yirã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús romiare jʉda ticõri.
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Ñeñaro yi jairã jʉ̃arãre ãmi wayijarã Jesús rãcati ĩnare jaju sĩarona.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Calavera wame cʉtirijʉ ejacõri Jesure jajuyijarã ĩna. Ito yicõri ĩ rãca gãna jʉ̃arãre cʉni, sĩgʉ̃ Jesús ya riojocadʉja, ito yicõri gãji ĩ ya gãcodʉjare jajuyijarã ĩna cõtoni.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Ĩre ĩna jajuroca ado bajiro yiyijʉ Jesús Diore:
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Ito bajiro yi ajecõri ĩ ya yutabujuri gãmeri batoyijarã ĩna ĩja. Ĩ godaroca jãjarã masa ti ñayijarã ĩre. Ito ñarã ʉjarã Jesure aja tudiyijarã. Ado bajiro aja tudiyijarã ĩna:
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Surara cʉni ito ñarã, ito bajiroti ĩre aja tudiyijarã. Ĩ tʉ eja rʉ̃gʉ̃cõri ʉyé ide sʉ̃erise ĩre iobojayijarã ĩna.
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 Ito yicõri ado bajiro yiyijarã ĩna:
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Jesús ya rijoga weca ʉdiaji gaye oca ucare wãñayijʉ. Griego, Latín, Hebreo ocana cʉni ucare ado bajiro ñayijʉ: “Ãni ñami judio masa ʉjʉ”, yi bʉsiyijʉ iti ĩna ucare.
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Sĩgʉ̃ ñeñaro yi jaigʉ ĩ rãca godarocʉ ado bajiro yiyijʉ:
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 Gãji gaje dʉja gagʉ Jesús rãca godarocʉ, ado bajiro yiyijʉ Jesure aja tudigʉjʉare:
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 Ñeñaro yicʉ mani. Ito bajiri iti waja quenabeto tõbʉjarã ya mani. Mani ñeñaro yiado bajiroti itire waja yirã ya mani. Ito bajibojarocati ãniama ñeñaro yibicʉ ñabojagʉti mani rãca godagʉ yiguĩji, yiyijʉ ĩ Jesure aja tudigʉre.
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Ito yija Jesure ado bajiro yiyijʉ ĩ:
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri:
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 Ito bajiro iti baji ñaroca ʉ̃mʉa gʉdarecocõ tʉjayijʉ. Ito yija bero macãrʉcʉ̃ro ñarocõti rãiocoayijʉ. Yucʉ weca ũmacañi tʉjarocacõ rãitĩayijʉ.
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 Ũmacañi ʉ̃mʉa gagʉ cʉni busubisijʉ. Ito yicõri minijuara wi yobiado saya webʉtiro gʉdarecona ñigãyijʉ.
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Ito bajiroca Jesús ado bajiro awasãyijʉ:
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Surara ʉjʉ Roma gagʉ ito bajiro iti rẽtaja ticõri, Diore rʉ̃cʉbʉo bʉsiyijʉ:
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 Masa ito ti ñana ito bajiro iti rẽtaja ticõri, bojori bʉjarã ĩna ya ʉsi riojo jatu wayijarã.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Jesús rãca baba cʉtigoana Galilea gãna romia ĩre sʉya wana cʉni sõ bʉsajʉ ti rʉ̃gõyijarã ĩna, ito iti bajijare.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
50 Sĩgʉ̃ ñayijʉ ĩ yiro bajiroti queno yigʉ. José wame cʉtigʉ ñayijʉ ĩ. Judea sitajʉ Arimatea wame cʉtiri cʉtojʉ gagʉ ñayijʉ ĩ. Judio masa ʉjarã ñasari masa rãca gagʉ ñayijʉ ĩ.
50 — ausente —
51 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yugʉ ñayijʉ ĩ. Ito bajiri ʉjarã ñasarã ĩna yirisere queno ĩna robo tʉoĩabisijʉ ĩ.
51 — ausente —
52 Ito bajiri Pilatore bʉsirocʉ wayijʉ ĩ. Itojʉ ejacõri Jesús ya rujʉre seniyijʉ ĩ.
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 “Baʉ”, ĩ yija tʉocõri, Jesús ya rujʉre yucʉtẽojʉ ñagʉ̃re rujiogʉ wayijʉ ĩ. Ĩre rujiocõri saya botirona ĩre gũmayijʉ. Ito yicõri gʉ̃ta tʉriajʉ ĩna goje meniadojʉ Jesús ya rujʉre cũyijʉ ĩ. Yujeĩaña mani goje ñayijʉ iti goje.
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 Tujacãra rʉmʉ riojʉa ĩna queno yuri rʉmʉ ñayijʉ José Jesure ĩ yujera rʉmʉ. Ito bajiri jabetoti rʉyayijʉ tujacãra rʉmʉ iti busuroto.
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 Cajero Galilea gãna romia Jesure sʉya wadiana gʉ̃ta gojejʉ ĩre ĩna cũja, “¿Ado bajiro cũati ĩna?” yi tiyijarã ĩna.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Ĩna cũja bero wijʉ tʉdi wayijarã ĩna. Wijʉ tʉdi ejacõri queno sʉtirise, ito yicõri rujʉ ture gaye quenoyijarã ĩna. Ito yija judio masa ĩna rotiado bajiroti tujacãra rʉmʉ ñacõayijarã ĩna.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.