Lucas 22
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Iti rʉmʉriti cõña wayijʉ naju wadarise ʉco wʉoya mani bare basa. Gaje Pascua wame cʉtiyijʉ iti basa.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Jesure siarona, ¿no bajiro yicõri sĩarʉjati mani? yi tʉoĩayijarã paia ʉjarã, ito yicõri judio masa rotirise riasori masa. Ĩre sĩa ãmobojarãti masajʉare tʉo güiyijarã ĩna.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Iti rʉmʉriti Judas Iscariotere rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ quedi sãjayijʉ. Judas ñayijʉ jʉa gʉbojeno ñagʉ̃ Jesús rãca riasotigʉ.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Paia ʉjarã ito yicõri minijuara wi ʉjarãre cʉni bʉsigʉ wayijʉ ĩ. ¿No bajiro mʉare Jesure gotigʉti yʉ? yirocʉ, ĩnare bʉsigʉ wayijʉ ĩ.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Ito ĩ yija tʉocõri, wanʉyijarã ĩna. Ito bajiri, “Mʉre niyeru ĩsiana gʉa”, yiyijarã ĩna Judasre.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Ĩna ito yija tʉocõri, ñaro bajiroti cʉdiyijʉ ĩ. “¿Nocãta masa mano ĩnare ĩogʉ̃ yigʉjada yʉ?” yi tʉoĩa ñayijʉ ĩ.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Ito yija naju wadarise ʉco wʉoya mani bare basa ejayijʉ. Iti rʉmʉ Pascua ñaroca Diore rʉ̃cʉbʉorã oveja macʉ sĩacõri ĩna soera rʉmʉ ñayijʉ.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Ito bajiri Pedro, Juanre ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre seniĩayijarã ĩna:
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Ado bajiro ĩnare cʉdiyijʉ Jesús:
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Iti wi ʉjʉre ado bajiro gotiba mʉa. “¿Di sõa ñati yʉ riasorã rãca Pascua basa baroti sõa?” yimi mani Ʉjʉ, yi gotiba ĩre.
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Ito bajiro mʉa yija tʉocõri, co tuti weca ñari sõa, jaja sõa, quenocãra sõa mʉare gotigʉ yiguĩji. Mʉare ĩ gotija bero iti sõajʉ bare menima mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Ito ĩ yija tʉocõri, wayijarã ĩna. Itojʉ ejacõri ĩ gotiado bajiroti bʉjayijarã ĩna. Ito yicõri bare meniyijarã Pascua basa ñaroca ĩna baroti.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Bare tĩjaroca Jesús ĩ rãca riasotirã rãca bare jeoado tʉ rujiyijarã ĩna.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Ito yija ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Jesús:
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Itire mʉcana tʉdi mʉa rãca babicʉ yigʉja yʉ, Dios rotirojʉ ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ miojuroto riojʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Ĩ ito yija bero rujatẽro ãmi rʉcocõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijʉ ĩ. Ito yicõri ĩnare ado bajiro yiyijʉ Jesús:
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Dios rotirojʉ ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ miojuroto riojʉa, mʉa rãca jʉaji ʉyé ide idibicʉja yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Ito bero ĩ ya ãmona naju ãmi rʉcocõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijʉ. Ito bero igata batocõri ado bajiro yiyijʉ ĩnare:
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Ĩna baja bero ito bajiroti yiyijʉ ʉyé ide tẽrona. Ado bajiro yiyijʉ ĩnare:
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 Mʉcana bʉsigʉ ado bajiro yiyijʉ Jesús:
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Dios ĩ ãmoro bajiroti rẽtaro yiroja yʉre. Ito bajibojarocati masa yʉre ñiatoni gotirocʉ bʉjato bʉjagʉ yiguĩji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩnamasiti gãmeri seniĩayijarã ĩna:
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Ito yija ado bajiro gãmeri tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna:
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Ito bajiro ĩna tʉoĩaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Mʉama ito bajiro meje bajirʉja. Ñasari masa mʉa ña ãmoja, “Ñasarã meje ña gʉa”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa. Ito yicõri no rotiri masʉ ña ãmogʉ̃, mʉare ĩ moa ĩsija quena.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Mʉa tija ¿ñimʉjʉa ñati ñasari masʉ ba rujigʉjʉa, ecari masʉjʉa? Yʉ tʉoĩaja, ba rujigʉjʉa ñami ñasagʉ. Ito bajiri mʉa Ʉjʉ ñabojagʉti, mʉare moa ĩsiri masʉ robo bajiro ado mʉa watojʉ ña yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 ’Coji rʉyabeto yʉ tõbʉjaja yʉ rãca ñatĩñacʉ mʉa. Gãjerã yʉre ti tudibojarocati mʉama yʉre jidicãbiticʉ.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Yʉ rotirotojʉ yʉre cũgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa cʉni yʉ rotirojʉ yʉ rãca ñarã yirãji mʉa.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Yʉ rãca barã yirãji mʉa. Itojʉ yʉ rãca ñarã ʉjarã ĩna rujiri cumurojʉ rujirã yirãji mʉa cʉni. Ito yicõri Israel sita gãna jʉa gʉbojeno masa buturi gãnare yʉ rãca beserã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Gaje ado bajiro gotiyijʉ mani Ʉjʉ:
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Ito ĩ yi ãmobojarocati mʉre yiari Diore bʉsisotia yʉ, Diore mʉ tʉoĩa jidicãbititoni. Mʉcana yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉ quenoja mʉ ñarã yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉ oca sẽotoni ĩnare ejabʉaba, yiyijʉ Jesús Simón Pedrore.
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Simón Pedro:
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Jesujʉa ado bajiro yiyijʉ Pedrore:
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Ito ĩ yija bero ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre:
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Ĩna ito yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩnare:
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 “Ñeñaro yirãre ĩna sĩado bajiro sĩarã yirãji ĩre”, yi gotia Dios oca yʉre rẽtaroti gaye. Ito bajiroti rẽtaro yiroja iti, yiyijʉ Jesús ĩnare.
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Ito ĩ yija tʉocõri:
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Ito ĩ yija bero ĩ yisotiro bajiro yigʉ Olivos wame cʉtiri tʉriajʉ wayijʉ ĩ. Ito bajiri ĩ rãca riasotirã ĩre sʉya wayijarã.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Diore ĩ bʉsisotirojʉ ejacõri ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Ito yicõri ĩnare cũcõri gʉ̃tagã rea ñucaja quedirocõ wayijʉ Jesús. Ito yicõri ñini rũjũcõri Diore bʉsiyijʉ Jesús.
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 Ado bajiro yiyijʉ ĩ Diore:
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Ito ĩ yija bero sĩgʉ̃ ángel ĩre goaĩocõri ĩ oca sẽoroca yiyijʉ.
43 — ausente —
44 Bʉto tʉoĩa oca jaicõri tõbʉjayijʉ ĩ. Ito yicõri bʉto oca sẽocõri Diore bʉsiyijʉ. Bʉto oca sẽocõri ĩ bʉsiroca riti asi budirise bajiro rí budiyijʉ ĩre.
44 — ausente —
45 Diore bʉsi tĩogʉ̃ wʉmʉ rʉ̃gʉ̃cõri mʉcana ĩ rãca riasotirã tʉ wayijʉ ĩ. Ĩna tʉ ejacõri tiyijʉ ĩ. Bʉto tʉoĩa oca jaicõri caniana ñayijarã ĩna.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Ito yija ado bajiro yiyijʉ ĩ:
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Jesús ĩ bʉsiroca riti, masa jãjarã ejayijarã. Ĩnare ũmatã wacʉ Jesús tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijʉ Judas wame cʉtigʉ. Ĩ ñayijʉ Jesús rãca riasotigorʉ jʉa gʉbojeno ñarã rãca ñagorʉ. Jesús tʉ ejacõri wayugajʉ muwãcõri usuyijʉ ĩre.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Ĩ ito yija ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre:
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Ito gãna Jesús rãca ñarã, iti ito bajija ticõri, ado bajiro seniĩayijarã Jesure:
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Ĩna rãca gagʉ sĩgʉ̃ paia ʉjʉre moa ĩsiri masʉre riojocadʉja gãmoro jatayijʉ.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Ito bajiro ĩ yija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús:
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Ito yicõri ĩre ãmi warona paia ʉjarã, minijuara wi ʉjarã ito yicõri judio masa bʉcʉrãre cʉni, ado bajiro yiyijʉ Jesús:
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Co rʉmʉ rʉyabeto minijuara wijʉ yʉ ñaja yʉre ñiabiticʉ mʉa. Adocãta rʉ̃mʉ́a ʉjʉ ĩ ãmoro bajiro, bajiro yiroja. Ito bajiri ĩre cʉdirã mʉa ãmoro bajiro ya mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Ito ĩ yija bero paia ʉjʉ ya wijʉ ĩre ãmi wayijarã ĩna. Pedro sõ bʉsajʉ sʉyayijʉ.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Paia ʉjʉ ya wi soje riojo jea riocõri sũma rujiyijarã ito gãna. Pedro ĩna tʉ ejacõri ĩna wato jea sũma rujiyijʉ ĩ cʉni.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Sĩgõ iti wi moari maso ĩ sũma rujija ticõri, ĩre riti tiyijo. Ito yicõri ado bajiro yiyijo iso:
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Ito bajiro iso yija tʉocõri, goti ãmobisijʉ Pedro.
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Ito bero yoa bʉsari gãji ĩre ticõri ado bajiro yiyijʉ:
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Coji cõre berocõ gãji, ado bajiro ĩre yisayijʉ:
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Pedro:
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Ito ĩ bajiroca riti mani Ʉjʉ jʉda tiyijʉ Pedrore. Ito ĩ yija ticõri, mani Ʉjʉ ĩ gotire tʉoĩa bʉjayijʉ Pedro. Cara ĩ yujiroto riojʉa ʉdiaji, “Jesure masibea yʉ”, yigʉ yigʉja mʉ, Jesús ĩ yire gaye tʉoĩa bʉjayijʉ Pedro.
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Ito bajiri gajero bʉsa wacõri bʉto tʉoĩa otiyijʉ Pedro.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Jesure ñiacõri ĩre coderi masa aja tudiyijarã. Ito yicõri ĩre jayijarã.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Ĩ ya cajea moabiacõri ĩ ya riojʉ jayijarã ĩna. Ito yicõri ado bajiro seniĩayijarã ĩna ĩre.
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Gaje jaje ĩre aja tudiyijarã ĩna.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Gaje rʉmʉ busuri, judio masa bʉcʉrã, paia ʉjarã, ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni, minijuayijarã. Minijuacõri Jesure ʉjarã ñasarã riojo ãmi wayijarã ĩna. Ito ejacõri ĩre seniĩayijarã ĩna:
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 —¿Mʉti ñati Cristo Dios ĩ cõarʉ? yiyijarã ĩna Jesure.
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 Mʉare yʉ seniĩabojaja cʉni cʉdimena yirãji mʉa. Ito yicõri yʉre jidicãmena yirãji mʉa.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Jane adi rʉmʉna rẽtoro masigʉ̃ Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujigʉ yigʉja yʉ. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro seniĩa jediyijarã ĩna:
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri:
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.