Lucas 1
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Ñati mʉ yʉ baba Teófilo. Adi mʉre papera cõa yʉ. Adi rʉmʉri Jesure rẽtagore oca ucari masa jãjarã ñama ĩna ĩja.
1 Are Theophilus,
2 Mani robo bajiroti cajero Jesús rãca riasotigoana ĩna gotija, tʉogoanati ñama ĩna cʉni. Ito bajiri ĩna ucarise ticõri, “Jesús rãca riasotigoana ĩna gotiro bajiroti ucama ĩna cʉni”, yi tʉoĩa mani.
2 Abisa hikikirum i sabuw iyab iti sawar matar matah yan hi’itin hio hinonowar i hikirum, naatu sabuw iyab iti tur isan hibow hibibinan i hio hinowar hikirum.
3 Ito bajiro yi masibojagʉti jeyaro Jesure rẽtare oca queno riasoticõri, “Yʉ baba Teófilore yiari, yʉmasiti itire ucacʉja yʉ”, yi tʉoĩacʉ yʉ.
3 Isan imih Theophilus o i gewas maiyow, ayu iti sawar himamatar isan kiruminamih anot, imih sawar no aneika anutitiy, sabuw ai babatiyih hai an abow gewas, naatu akubaitutur o isa iti a kikirum,
4 Ito bajiro tʉoĩacõri, “Jeyaro yʉ tʉogore bajiroti bajiyija Jesure cʉni”, mʉ yi tʉo masitoni adi mʉre uca yʉ.
4 saise o boro inaso’ob sawar iti etei o hibi’obaiyi i turobe.
5 Herodes, Judea sita ʉjʉ ĩ ñaroca, sĩgʉ̃ ñayijʉ pai Zacarías wame cʉtigʉ. Pai Abías gãna rãca gagʉ ñayijʉ Zacarías. Ĩ manojo Elisabet wame cʉtigo ñayijo iso. Pai Aarón ñajacʉ janeño ñayijo iso.
5 Judea wanawanan Herod bi’aiwob ana maramaim, firis wabin Zechariah i Abaijah ana kou’ay wanawanan ma firis ana bowabow bowabow, naatu aawan Elizabeth ana tufuw an i Aaron ana rara’ane na tufuw.
6 Dios ĩ tija queno yirã ñayijarã ĩna jʉ̃arã, Zacarías ĩ manojo rãca. Ito yicõri Dios ĩ rotirise queno cʉdirã ñayijarã ĩna. Ito bajiri, “Ĩnare seti ña”, yi masibisijarã gãjerã.
6 Iti orot aawan hairi God matanamaim hai yawas i gewasin, God ana ofafar naatu ana tur etei hibosiyasiyar hibi’ufunun.
7 Ito bajibojarocati rĩa mañijarã ĩna. No yicõri rĩa cʉti masibisijo Elisabet. Ĩna jʉ̃arã bʉcʉrã riti ñayijarã ĩja.
7 Baise hairi natunatuh en hima hin hiregah hibabine, anayabin Elizabeth i a’arin.
8 — ausente —
8 Veya ta Jerusalem Tafaror Bar gagamin wanawanan firis ana bowabow isan matan fufur tebowabow na’atube, Zechariah ibo ana veya na tit Tafaror Bar wanawanan ana bowabow isan run.
9 — ausente —
9 Firis hai binanakwaramaim eo na’atube, gem kakafiyin tafanamaim fi’ufiu afunin isan hibi’arow Zechariah wabin tit, basit na Regah ana Tafaror Bar wanawanan run.
10 Ito ĩna yija tʉocõri, Diore queno sʉti quenarise soe ĩsirocʉ, Dios ya sõa sãjayijʉ Zacarías. Ito ĩ soe ñaroca riti macʉ̃jʉa Diore bʉsi ñayijarã masa jeyaro.
10 Naatu Tafaror Bar wanawanan fi’ufiu Zechariah ea’afun ana veya’amaim, sabuw etei i bar ufunane hibat hiyoyoyoban.
11 Iti ĩ soeroca riti Dios ñaro gagʉ ángel goaĩoyijʉ Zacaríasre. Diore soe ĩsirajʉ riojocadʉjajʉa goa rʉ̃gʉ̃yijʉ ĩ.
11 Regah ana tounamatar, gem kakafiyin tainin asukwafune fi’ufiu ea’afunimaim tit irerereb bat.
12 Ángelre ti bʉjacõri, no yi masibisijʉ Zacarías. Bʉto güiyijʉ ĩ.
12 Zechariah tounamatar tit batabat itin yan hamu iwa’an ana bir ra’at,
13 Ito bajiro ĩ güija ticõri, ado bajiro ĩre gotiyijʉ ángel:
13 baise tounamatar eo, “Zechariah men inabir! God a yoyoban nowar. O aaw Elizabeth boro yan namatar naatu nataub kek orot nayai o wabin John iniwab.
14 — ausente —
14 Nati kek orot natutufuw ana veya o ya wanawanan boro yasisir kawasa awan nakaratan, na’atube sabuw moumurih maiyow auman boro hiniyasisir,
15 — ausente —
15 anayabin Regah matanamaim i boro orot gagamin ta. Iti kek wine o harew fokarih men natom, naatu God Anunin Kakafiyin boro niwanasum auman nama’ama natufuw.
16 Mʉ macʉ ĩ riasorise tʉocõri Israel sita gãna jãjarã mani Ʉjʉ Dios rãca tʉdi ʉsi cʉtirã yirãji ĩna.
16 I boro Israel sabuw maumurih na’in nabow hinamatabir maiye Regah hai God isan.
17 Jane mejejʉ Elías wame cʉtigʉ, Diore goti ĩsiri masʉ ñayijʉ. Ĩre bajiro queno oca sẽoro masare riasogʉ yiguĩji mʉ macʉ. Dios ĩ cõarʉ Cristo ĩ ejaroto riojʉa, Dios oca queno masare riasogʉ yiguĩji mʉ macʉ. Ito bajiri Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena jacʉsabatia ĩna rĩa rãca corocõ ʉsi cʉtiroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri Diore cʉdimena ĩna cʉdiroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro yigʉ, Cristore masa ĩna boca ãmi ñacãroca yigʉ yiguĩji mʉ macʉ, yiyijʉ ángel Zacaríasre.
17 Naatu God ana dinab orot Elijah ana fair baib na’atube boro nab Regah aunan ni’iyon nan, kek tamahinah bairi dogoroh nikitabir hinan hinita’imon maiye; sabuw baifanasairayah dogoroh nikitabir hinan mutufor ma ana not gewasin hinab, naatu Regah ana sabuw nabobunabuna’ih.”
18 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre seniĩayijʉ Zacarías:
18 Zechariah tounamatar iu, “Iti i boro mi’itube anitumatum? Anayabin ayu i ai regah, naatu aawau auman ibabine sawar.”
19 Ito ĩ yija ĩre cʉdiyijʉ ángel:
19 Tounamatar iya’afut eo, “Ayu i Gabriel God nanamaim abatabat, imih ayu iyafaru o airit oisan tur gewasin abai ana o a tur ao’owen,
20 Ito bajibojarocati yʉ bʉsirise mʉ tʉorʉ̃nʉbejare bʉsi masibiticõri, bʉsibicʉ ñagʉ̃ yigʉja mʉ. Ito bajiri mʉ macʉ ĩ rujearoto riojʉa bʉsibicʉ riti ñagʉ̃ yigʉja mʉ maji. Ito bajiroti rẽtaro yiroja, Dios ĩ ãmori rʉmʉjʉ, yiyijʉ ángel Zacaríasre.
20 baise ayu au tur men itumitum, imih o boro mena nabit, inama nanan sawar mataramih ao ana veya’amaim namatar, abisa ao’omatan nan niturobe.”
21 Ito ĩ yiroca macʉ̃jʉ ñarã ruje tʉoĩayijarã masa Zacaríasre yurã. ¿No yija Dios ya wijʉ yoari sejati Zacarías? yi tʉoĩayijarã ĩna.
21 Nati ana maramaim sabuw ufunane hima’am hai kasiy ra’at, Zechariah manin maiyow Tafaror Bar wanawanan ma’am isan.
22 Ĩ budija bero no yi bʉsi masia mañijʉ Zacaríasre. Ĩ ito bajija ticõri, “Dios ya sõajʉ ñasarise tiñi ĩ”, yiyijarã masa. Ĩjʉa bʉsibicʉ ñacõri no bajiro yi bʉsi masibisijʉ ĩnare. Ito bajiri bʉsigʉõcʉ̃ti ĩ ya ãmona sõju quesoĩayijʉ ĩ.
22 Naatu Zechariah Tafaror Barene titit ana mar, tur oisan menan bit, sabuw nati’imaim hi’itin hiso’ob ina’inan ta isan matar, naatu tur o isan menan bit umanamaim imanuman bairi hio.
23 Dios ya wijʉ ĩ moa tĩoja bero ĩ ya wijʉ tʉdi wayijʉ Zacarías.
23 Zechariah ana bowabow Tafaror Bar wanawanan sasawar ufunamaim matabir maiye na ana bar tit.
24 Ĩ ya wijʉ ĩ tʉdi ejaja bero ĩ manojo Elisabet macʉ sãñagõ ñayijo iso ĩja. Ito yicõri wijʉ ñagõ, budibisijo iso co dʉjamocõ ũmacañicõ.
24 Nati ufunamaim a wan Elizabeth yan matar, sumar etei umatroun na’atube baremaim nutanub ma.
25 Ado bajiro tʉoĩayijo iso. “Ito bajiro yʉ macʉ sãñaroca yiñi Dios yʉre. Gãjerã yʉre ĩna ti tudibe yigʉ, ito bajiro queno yiñi Dios yʉre”, yi tʉoĩayijo iso.
25 Elizabeth eo, “Regah bounabo ibaisu au biya’ohow, orot babin matahimaim etei’imak bosair.”
26 Co ãmojeno ũmacañi macʉ sãña tʉjago Elisabet iso ñaroca, Dios ñaro gagʉ ángel Gabriel wame cʉtigʉre cõayijʉ Dios, Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ. Galilea sitajʉ ñayijʉ iti cʉto.
26 Elizabeth ana sumar umatroun ta’imon ana maramaim God ana tounamatar Gabriel iyafar in Galilee wanawananamaim bar merar ta wabin Nazareth imaim tit.
27 Itojʉ sĩgõ María wame cʉtigore oca gotirocʉre cõayijʉ Dios Gabrielre. Manʉjʉ maco ʉ̃mʉgʉ̃ rãca ajeĩabeco ñayijo iso. Ito yicõri José manojo ñaroco ñayijo iso. Masa ʉjʉ ñayorʉ janami macʉ ñayijʉ José. Ĩ ñicʉjʉ David wame cʉtiyoyijʉ, jane mejejʉ masa ʉjʉ ñayorʉ.
27 Nati’imaim babitai ta biyan numin Joseph, aiwob orot David ana agir ta i ana rum hiomatan ma’ama biyan tit, babitai wabin Mary.
28 María tʉjʉ ejacõri ado bajiro isore gotiyijʉ ángel:
28 Tounamatar na babitai biyan tit eo, “Tufuw isa nama! Regah o isa i yan ebaib kwanekwan, naatu baigegewasin o ebit.”
29 Ito ĩ yija tʉocõri, bʉto tʉoĩa jaiyijo iso ĩja. “¿No yija ito bajiro yʉre seniĩati ĩ?” yi tʉoĩayijo iso.
29 Mary iti tur nonowar ana veya biyababan na’atube bai naatu ana kasiy ra’at iti merarayow ana’an isan.
30 Ito yija mʉcana isore bʉsiyijʉ ángel:
30 Baise tounamatar eo “Mary, men inabirumih, anayabin God o isa ebiyasisir gagamin maiyow.
31 Macʉ sãñagõ ñasʉogo yigoja mʉ, ito yicõri macʉ cʉtigo yigoja mʉ. Ĩre macʉ cʉticõri, Jesús wame yigo yigoja mʉ, mʉ macʉre.
31 O boro ya namatar inatoub kek orot inayai, naatu wabin Jesu iniwab.
32 Masa rẽtoro masi rẽtocũgʉ̃ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, “Dios Macʉ”, wame cʉtigʉ yiguĩji ĩ. Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉ Macʉ ñari ito bajiro wame cʉtigʉ yiguĩji ĩ. Ĩ ñicʉjʉ David ñayorʉ robo bajiro Ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ cʉni. Ito bajiro ĩ ñaroca yigʉ yiguĩji Dios.
32 I boro orot gagamin naatu God auyomtoro’ot Natun narouw nao, naatu Regah God boro aiwob nitin, marasika ana’agir David bitin na’atube.
33 Israel sita gãna jeyaro ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji mʉ macʉ. Ito yicõri ĩ rotirise sʉsabeto yiroja ĩja, yiyijʉ ángel Maríare.
33 Naatu Jacob ana rara’ane i boro ni’aiwob wanatowan, naatu ana aiwob i boro nama wanatowan, wanatowan ana yomanin en.”
34 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre seniĩayijo María:
34 Mary tounamatar isan eo, “Ayu i biyau numin. Iti i boro mi’itube namatar?”
35 Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro isore cʉdiyijʉ ĩ:
35 Tounamatar iya’afut eo, “Anun kakafiyin boro niwani, naatu God ana fair boro natarsumi, imih iti kek Kakafiyin natutufuw i boro God Natun hinarouw hinao.
36 Mʉ gajego Elisabet bʉco ñabojagoti macʉ cʉtigo yigõji iso. “Rĩa cʉtiado mamo iso”, yibojacã masa. Ito ĩna yibojarocati co ãmojeno ũmacañi tʉja iso macʉ sãñaja bero.
36 Naatu o tura Elizabeth sabuw a’arin hirouw hio baise boun babine tafan yan matar ana sumar umatroun ta’imon sawar.
37 “Diore disejʉa bʉto josarise manoja”, yiyijʉ ĩ Maríare.
37 Anayabin God isan sawar etei’imak i men ta fokarinamih.”
38 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijo iso:
38 Mary eo, “Ayu i Regah ana akir wairafin, abis isou kuo na’atube namatar.” Naatu tounamatar Mary itumar tit.
39 Ito bajiro ĩ yira rʉmʉri bero ʉsirio wayijo María, Judea sitajʉ gʉ̃ta yucʉri ñari cʉtojʉ Elisabetre tigo waco.
39 Nati ana veya’amaim, Mary matan kabiy bobuna ra’iy yen in Judah wanawananamaim oyaw na’atune bar merar gagamin ta imaim tit,
40 Ito ejacõri Zacarías ya wijʉ sãjayijo iso. Ito sãja ejacõri, “¿Ñati mʉ?” yi seniĩayijo iso Elisabetre.
40 Zechariah ana bar wanawanan run Elizabeth ana merar yi. Mary Elizabeth ana merar eyiy|alt="Mary greeting Elizabeth" src="CN01609b.tif" size="col" loc="Luk 1.40" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="1.40"
41 María iso seniĩaja tʉocõri, Elisabet jeraga totijʉ macʉ sãñagʉ̃ wãreyijʉ. Ito yicõri Espíritu Santo isore quedi sãjayijʉ.
41 Elizabeth Mary ana merarayow nonowar ana maramaim, yan wanawanan kek inu’in ia’ayob, nati’imaim Anun Kakafiyin Elizabeth iwan
42 Ito bajicõri oca sẽoro ado bajiro yi gotiyijo Elisabet Maríare:
42 fanan aumetawat eo, “God ana baigegewasin o ebit baibin etei tafahimaim, naatu ya wanawanan a ub auman God ebigegewasin!
43 ¿Ñasari maso meje yʉ ñabojarocati yʉ Ʉjʉ jaco ñaroco yʉre tigo wadiri mʉ?
43 Aisim sawar gagamin na’in iti na’atube isou matar, au Regah hinah na ebinanawanu?
44 Yʉre mʉ seniĩaja tʉocõri, yʉ ya jeraga totijʉ sãñagʉ̃, yʉ macʉ wanʉgʉ̃ wãremi ĩ.
44 O a merarayow anonowar ana mar, kek yau wanawanan inu’in yasisir auman ia’ayob.
45 “Dios ĩ bʉsiado bajiroti itire yicõgʉ̃ yiguĩji”, yiroco bʉto wanʉa mʉ, yiyijo Elisabet Maríare.
45 O a baitumatumamaim baigegewasin ibai, God eo’omatani boro nan turobe namatar!”
46 Ito yija ado bajiro yiyijo María:
46 Mary eo,
47 Dios ñami yʉre masorʉ. Ito bajiri ĩre queno wanʉa yʉ.
47 Naatu yau wanawanan yasisir awan karatan,
48 Ĩre moa ĩsiri maso ñasago meje yʉ ñabojarocati yʉre ãcabojabiticõri queno yiquĩ Dios yʉre. Ito bajiri ĩre bʉto wanʉa yʉ. Ado bajiro bʉsirã yirãji yʉ bero gãna. “Isore queno yiñi Dios”, yirã yirãji ĩna.
48 Anayabin i ana akir wairafin wabin men gagamin baise nuh, imih boun ebubusuruf sabuw etei boro ayu baigegewasinayan hinarouw hinao.
49 Ito bajiro tʉoĩarã yirãji ĩna, rẽtoro masigʉ̃ Dios yʉre queno ĩ yija ticõri. Queno yigʉ ñami Dios. Ñeñarise yiĩabicʉ ñami ĩ.
49 Anayabin sawar gagamih God Fairin ayu isou sinaf.
50 Ĩre rʉ̃cʉbʉorãre ĩnare ti maitĩñagʉ̃ yiguĩji Dios.
50 I ana kabeber i aunan etuwatuw, sabuw hitufuw tema’am,
51 Bʉto sẽogʉ̃ ñami Dios. Ito bajiri jaje tiyamani ĩocãyijʉ ĩ. Ito yicõri, “Rẽtoro masirã ña gʉa”, yi tʉoĩabojarãre, rẽtocũyijʉ Dios.
51 God umanamaim sawar fairih sinaf,
52 Ʉjarã ñasabojarã ĩna ñasabitiroca yiyijʉ Dios. Ito yicõri, “Gãjerã rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ”, yi tʉoĩamenare ĩna ñasarã ñaroca yiyijʉ Dios.
52 Aiwob fairih hai ura ma’ama’amaim bow yara’iyih,
53 Ñio jogarãre quenarise ecayijʉ Dios. Ito yicõri gajeoni jairã ñabojarãre cʉni ñe manoti ĩnare bucõayijʉ Dios.
53 Sabuw aa himomorob, sawar gewasihimaim ituwih,
54 — ausente —
54 Ana omatanen ata a’agir eo’omatanih i kaif,
55 — ausente —
55 Abraham nuh kakabibir na’atube,
56 Ito yi, Elisabet ya wijʉ ʉdiarã ũmacañi ñacõayijo María ĩja. Ito iso ñaja bero tʉdi wayijo mʉcana iso ya wijʉa ĩja.
56 Mary sumar etei tounu na’atube Elizabeth hairi hima, imaibo matabir maiye na ana bar tit.
57 Elisabet iso macʉ rʉcori rʉmʉ ejaroca macʉ rʉcoyijo iso ĩja.
57 Elizabeth ana toub isan veya na tit, naatu toub ana kek orot yai.
58 Dios isore queno yija, tʉoyijarã iso ñarã ito yicõri iso tʉ ñarã cʉni. Ito bajiri isore wanʉrã ejayijarã ĩna, iso tʉjʉ.
58 Tain tuwan naatu ana ofonah, God ana baigegewasin gagamin na’in Elizabeth bitin ana tur hinowar hina ana merar hiyi bairi hiyasisir.
59 Macʉacã ĩ joeaja bero ʉdia ãmojeno rʉmʉri tʉjaroca ejayijarã ĩna mʉcana. Macʉacãre ĩna yisotire bajiro ĩre wiro tarona ejayijarã ĩna. Ito yicõri ĩ jacʉ Zacarías wamere wõ ãmobojayijarã ĩna.
59 Naatu fur ta’imon ufunamaim, kek ana’ar mo’on afuwin wabin baiwabin isan tain tuwan etei hina. Tain tuwan hikokok kek wabin i boro Zechariah, tamah wabinamaim hitiwabimih hio,
60 Ito yibojarocati ĩ jaco ãmobisijo:
60 baise hinah eo, “En! Kek wabin i boro John taniwab.”
61 Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro seniĩayijarã ĩna isore:
61 Sabuw hio, “O taituwa wabih men ta nati na’atube ema’ama boro kek wabin nati taniwab.”
62 Ito yicõri macʉacã jacʉre seniĩarona ãmona ĩre sõju quesoĩayijarã ĩna, “¿Dise wame ãmoati mʉ?” yirona.
62 Basit umahimaim kek tamah isan himan wabin menatan kokok baiwabin isan hibatiy.
63 Ito bajiro ĩna yija ticõri, macʉacã wame uca wõrocʉ ucara jãi ĩnare seniyijʉ Zacarías. Ito yija, “Juan wame cʉtigʉ yiguĩji”, yi uca wõyijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ yija ticõri, “¿Ito bajiro wame ãmoati ĩ?” yirã, ruje tʉoĩayijarã ĩna.
63 Zechariah eo fef hibai hina hitin imaim kirum eo, “Kek wabin i John.” Sabuw etei hifofofor men kafaita.
64 Ito bajiro ĩna yiroca riti bʉsi masibitirʉ ñabojagʉti bʉsisʉoyijʉ Zacarías mʉcana. “Queno ya Dios mʉ. Rẽtoro quenagʉ̃ ña mʉ”, yi bʉsisʉoyijʉ Zacarías Diore rʉ̃cʉbʉogʉ.
64 Nati ana veya’amaim Zechariah menan bit ma’am menan kerer busuruf tur eo, God bora’ara’ah.
65 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ tʉjʉ ñarã ti ʉcayijarã ĩna. Ito Judea sitajʉ, gʉ̃ta yucʉrijʉ ñarã cʉni iti oca rẽtagore tʉoyijarã ĩna. Ito bajiri iti oca goti batoyijarã ĩna.
65 Taintuwan etei awah hae’e hai baifofofor ra’at, baise abisa himamatar ana tur tasasar tit tafaram Judea wanawanan sabuw etei hinowar.
66 Masa iti oca tʉocõri ruje tʉoĩayijarã ĩna. Ito yicõri gãmeri seniĩayijarã ĩna: “¿Ñimʉ ñasagʉ yiguĩjida ĩ bʉcʉaja? Mani Ʉjʉ Dios queno yiyijʉ ĩre”, yi masi jediyijarã ĩna ĩja.
66 Sabuw etei iti sawar matar ana tur hinonowar isan hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti kek narara’at ana itinin i boro mi’itube?” Anayabin Regah uman i iti kek biyanamaim ma’am.
67 Ito bajiro ĩna yi ñaroca Espíritu Santo quedi sãjayijʉ macʉacã jacʉ, Zacaríasre. Ĩre Espíritu Santo quedi sãjaja ticõri, ado bajiro Dios oca gotiyijʉ Zacarías:
67 John tamah Zechariah Anun Kakafiyin targabuw, God ana ewamaim tabor eo.
68 Mani Israel gãna, mani Ʉjʉ Diore rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Ĩti ñami rẽtoro masigʉ̃. Ito yicõri ĩ ñarã ña mani. Mani ñari tutijʉ ejacõri manire masorʉ ñami Dios.
68 “Regah tanabora’ara’ah, Israel sabuw hai God, anayabin i ana sabuw baiyawasih isan natit,
69 Manire masorocʉ, sĩgʉ̃ rẽtoro masigʉ̃re cõagʉ̃ yiguĩji Dios. Mani ñicʉ David ñayorʉ Diore queno cʉdigʉ janami ñagʉ̃ yiguĩji ĩ.
69 Baiyawasenayan fairin anababatun David ana rara’ane enan,
70 Jane mejejʉ ĩre goti ĩsiri masana sʉoriti ado bajiro goticãñi Dios manire:
70 marasika ana dinab wanawanahimaim eo’omatanih na’atube.
71 “Mʉa wajanare rẽtocũcʉja yʉ. Ito yicõri mʉare ti terãre cʉni camotacʉja yʉ.
71 boun it boro ata kamabiy sabuw umahine, naatu sabuw fairih tibifa’ifa’it umahine niyawasit.
72 Mʉare ti maicõri yʉ goticato bajiroti yicʉja yʉ”, yiñi Dios, yi gotiyijʉ Zacarías masare.
72 Ana obaibasit kakafiyin bimatar imaim nuh ata a’agir kabeber itih,
73 Mani ñicʉ Abraham ñayorʉre ado bajiro goticãyijʉ Dios:
73 naatu iti obaibasit i marasika God ata agir Abraham eomatan,
74 “Mʉare masocʉja yʉ, mʉa wajana ĩna mʉare ruyuriobe yirocʉ. Ito bajiro yicʉja yʉ, güimenati yʉre mʉa cʉditoni.
74 imih boun it ata kamabiy sabuw umahine baiyawasit isan natit ebiyawasit, naatu fair ebitit God isan men erebir auman tanabow,
75 Mʉa catirocõ mʉa queno yi ñatoni, ito yicõri yiro robo yʉre mʉa cʉdi ñatoni, ito bajiro mʉare masocʉja yʉ”, yiñi Dios, mani ñicʉ Abraham ñayorʉre, yi gotiyijʉ Zacarías masare.
75 God matanamaim tanakakaf naatu tanayasairit ata ef mutufurinamaim tanakwafir wanatowan, wanatowan.
76 — ausente —
76 Naatu o ayu natu, o boro God auyomtoro’ot ana dinabumih inamatar, Regah aunan ini’iyon inan ana ef inayabuna,
77 — ausente —
77 ana sabuw yawas isan inakubuna hai tur ina’owen bowabow kakafih hinihamiyen God hai kakafih nanotawiyen yawas hinab.
78 Manire ti maicõri sẽoro yibeami Dios. Ito bajiri manire masorocʉ, Cristore cõagʉ̃ yiguĩji Dios mani ñari sitajʉ.
78 Anayabin ata God, i ana manaw kabeber wairafin, i wanawananamaim marakaw marane boro nakusisiar nare,
79 Ado ejacõri Diore masimenare ĩ oca gotigʉ yiguĩji jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabe yirocʉ. Ito yicõri ĩ rãca mani queno ʉsi cʉtitoni, Cristore cõagʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Zacarías masare gotigʉ.
79 sabuw iyab guguminamaim tema’am naatu murumurubih hai youninamaim tema’am tafatamaim namarakaw, at narumutufur nanawiyit tanatit tufuw ana efamaim tanaremor.”
80 Bʉcʉa mʉja wacʉti bʉto Diore tʉorʉ̃nʉ mʉja wayijʉ Zacarías macʉ, Juan wame cʉtigʉ. Dios gayere queno tʉoĩacõri ĩre bajiro ʉsi cʉtigʉ ñayijʉ Juan. Jai tujacõri yucʉ manojʉ ña ucuyijʉ ĩ. Israel sita gãnare Dios oca ĩ goti ucuroto riojʉa, itojʉ riti ña ucuyijʉ Juan maji.
80 Kek biyan naatu ayubin hairi ana fofonin ra’at yen orot matar, naatu run in arar yan imaim ma ana fair bai, imaibo tit ana bowabow Israel sabuw etei nahimaim busuruf bow.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.