Lucas 19
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Ito yija bero Jericójʉ ejayijʉ Jesús ĩja. Ito yicõri iti cʉtojʉ wa ucuyijʉ Jesús.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Iti cʉto gagʉ sĩgʉ̃ niyeru jaigʉ ñayijʉ, Zaqueo wame cʉtigʉ. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa ʉjʉ ñayijʉ ĩ.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Ĩ Zaqueo Jesure bʉto ti ãmoyijʉ. Ito bajibojarocati ũmabicʉ ñari, masa ĩna jãjarã ñajare Jesure ti bʉjabisijʉ ĩ.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Ito bajiri masa riojʉa ũmaquedi wacõri, ma tʉ rʉ̃gõricʉre Sicómoro wame cʉtiricʉre mʉja jeayijʉ Zaqueo Jesús ĩ rẽtaja tirocʉ.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Ito rẽta wacʉ ti mʉocõri ado bajiro yiyijʉ Jesús Zaqueore:
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Jesús ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ejoriti ruji wayijʉ ĩ. Ito yicõri wanʉre rãca Jesure boca ãmicõri, ĩ ya wijʉ ãmi wayijʉ.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Zaqueo rãca Jesús ĩ waja ticõri, ĩre bʉsituyijarã masa. “Ñeñaro yi jaigʉ ya wi tujagʉ wami”, yirona bʉsiyijarã ĩna.
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Ĩ ya wijʉ Jesús ĩ ñaroca, ado bajiro yiyijʉ Zaqueo Jesure:
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús:
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Mʉre bajiro jeame ʉ̃jʉrojʉ waboanare masori masʉ wadia yʉ. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Ito bajiro Jesús ĩ yi ñaroca ĩ bʉsirise tʉo ñayijarã masa. “Yoari mejeti Jerusalénjʉ mani ejaja beroti, ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojusʉogʉ yiguĩji Dios”, yi ĩna tʉoĩabojarisere masicõyijʉ Jesús.
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Ito bajiri goti masiore ocana ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Ĩ waroto riojʉa jʉa dʉjamocõ ĩre moa ĩsiri masare jiyijʉ ĩ. Sĩgʉ̃ rʉyabeto ĩnare niyeru tiri bʉto waja cʉtirise ĩsiyijʉ ĩ. Ito yicõri ado bajiro rotiyijʉ ĩ ĩnare: “Ito yʉ waroca riti adi niyeruna moacõri jai bʉsaro niyeru bʉja ĩsiña mʉa yʉre”, yiyijʉ ĩ ĩnare.
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Ĩ ya sita gãna ti teyijarã ĩre. Ito bajiri ĩ beroti masa cõayijarã ĩna. “Ãni gʉa ʉjʉ ñare ãmobea gʉa”, ĩna yi gotitoni ĩnare cõayijarã ĩna.
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 Ito bajiro ĩna yibojarocati gaje sita gagʉ ʉjʉ ĩre wame yiyijʉ. “Mʉ ya sita ʉjʉ ñama”, ĩ yija bero, ĩ ya sitajʉ tʉdi wayijʉ ĩ mʉcana. Itojʉ tʉdi ejacõri, ĩ ya moari masare jiyijʉ ĩ. “¿Yʉ niyeru cũ warena, nocõ jairo niyeru bʉja remoyijari ĩna?” yirocʉ, ĩnare jiyijʉ ĩ.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Ĩna ejaja ticõri, cajero gagʉre seniĩasʉoyijʉ ĩ: “¿Nocõ jairo niyeru bʉja remori mʉ?” yiyijʉ ĩ ĩre. Ito ĩ yija tʉocõri: “Yʉ ʉjʉ mʉ ya niyeruna jʉa dʉjamocõti mʉcana tʉdi bʉja remomʉ yʉ”, yiyijʉ ĩ.
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ ĩ ʉjʉ ĩre: “Queno yiyija mʉ. Queno yʉre moa ĩsigʉ̃ ña mʉ. Jabetacã yʉ mʉre rotija, ñaro bajiroti yʉre cʉdiyija mʉ. Ito bajiri jʉa dʉjamocõ cʉtori tirʉ̃nʉrocʉre cũa yʉ mʉre”, yiyijʉ ĩ ĩre.
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Ĩ bero gãji ado bajiro yiyijʉ ĩ ʉjʉre: “Yʉ ʉjʉ, mʉ ya niyeruna co dʉjamocõti bʉja remomʉ yʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre.
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ ʉjʉ: “Mʉ yʉre queno cʉdire waja co dʉjamocõ cʉtori tirʉ̃nʉgʉ̃ ya mʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre.
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 Ĩ bero gãji mʉcana ĩ tʉ ejayijʉ. “Yʉ ʉjʉ, ado ña mʉ ya niyeru. Resurona gũmacõri seocʉ yʉ itire.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Mʉre tʉo güicʉ yʉ. Oca sẽogʉ̃ ña mʉ. Gãjerã ĩna otebojareti ẽmagʉ̃ ña mʉ. Ito yicõri gãjerã ĩna bʉjaboreti ẽmagʉ̃ ña mʉ. Ito bajiri mʉre masicõri mʉre tʉo güicʉ yʉ”, yiyijʉ ĩ, ĩ ʉjʉre.
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ ʉjʉ: “Yʉre queno moa ĩsigʉ̃ meje ña mʉ. Janeti yʉre mʉ bʉsigorisenati, mʉre sẽoro yigʉ ya yʉ. ‘Sẽoro yigʉ ña mʉ. Ito yicõri gãjerã ya otere ẽmagʉ̃ ña mʉ. Ito yicõri gãjerã ye ñaboreti ẽmagʉ̃ ña mʉ’, yiyija mʉgo yʉre.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Ito bajiro yi masibojagʉti, ¿no yija yʉ ya niyerure jai bʉsaro bʉja remora wijʉ cũbiticati mʉ? Mʉcana yʉ ya wijʉ tʉdi ejacõri jai bʉsaro niyeru ti tʉdi eja ãmobojacʉ yʉ”, yiyijʉ ĩ ʉjʉ ĩre.
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Ito yicõri gãjerã itijʉ ñanare ado bajiro rotiyijʉ ĩ: “Ĩ rʉcoriti niyerutire ẽmaña mʉa. Ito yicõri jʉa dʉjamocõ rʉcogʉre ĩsiña mʉa”, yiyijʉ ĩ ĩnare.
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Ĩ ito yija tʉocõri: “Tite gʉa ʉjʉ. Jʉa dʉjamocõ niyeru ñacã ĩre”, yiyijarã ĩna ĩre.
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Ito yija ĩna ʉjʉ ado bajiro cʉdiyijʉ: “Tite. Ado bajiro mʉare gotia yʉ. No yʉre queno moa ĩsigʉ̃re jai bʉsaro ĩre ĩsi remogʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajibojarocati no queno yʉre moa ĩsibicʉreama ĩ rʉcoriseacãti ẽma jeocõcʉja yʉ. Ĩre ẽmacõri gãji yʉre queno moa ĩsigʉ̃re ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Ito yicõri ʉjʉ yʉ ñare ãmobitianare, adojʉa ãmi waya ĩnare. Ito yicõri, yʉ tiro riojo ĩnare sĩaña”, yiyijʉ ʉjʉ ĩ ya moari masare. Ito bajiri iti oca tʉocõri Diore mani queno moa ĩsija quena, yi oca goti masioyijʉ Jesús masare.
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Ito ĩ yija bero, Jerusalénjʉ wayijʉ Jesús mʉcana.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Ĩ waro riojo Olivos wame cʉtiri tʉria ñayijʉ. Iti tʉria jʉdo jʉa cʉto ñayijʉ. Betfagé, ito yicõri Betania wame cʉtiri cʉtori ñayijʉ iti. Ĩ ejaroto riojʉa jʉ̃arã ĩ rãca riasotirãre cõayijʉ ĩ.
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare:
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Sĩgʉ̃ mʉare ĩ seniĩaja: “¿No yirã ĩre õjati mʉa?” ĩ yija, ado bajiro gotiba ĩre: “Mani Ʉjʉ ĩre ãmoami”, yiba ĩre, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Ito ĩ yija tʉocõri, wayijarã ĩna. Ito ejacõri Jesús ĩ gotiado bajiroti bʉjayijarã ĩna ĩja.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Burrore ti bʉjacõri õjayijarã ĩna. Ĩre ĩna õjaroca ado bajiro seniĩayijarã ĩ ʉjarã:
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 Ĩna ito yija tʉocõri:
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Ito yicõri Jesús tʉjʉ ĩre ãmi wayijarã ĩna ĩja. Jesús tʉ ejacõri ĩna ya yutabuju ruacõri burro joe jidi jeoyijarã ĩna. Ito yicõri Jesús ĩ mʉja jeatoni ĩre ejabʉayijarã ĩna.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Ĩ joe jesa wayijʉ Jesús ĩja. Ito bajiro ĩ jesa waroca jãjarã ĩna ya yutabujuri ruacõri ĩ waro riojo eyocũ yuyijarã ĩna. “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yirona ito bajiro yiyijarã masa, ĩre rʉ̃cʉbʉorã.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Ito bajiro wacʉjʉ tʉria jʉdo ejayijʉ, Jerusalén roja wara majʉ. Ito ĩ ejaroca ĩre rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro yi awasã wanʉyijarã masa: “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios. Jaje tiyamani manire ĩoami”, yi awasã wanʉyijarã ĩna, Diore rʉ̃cʉbʉorã:
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 —Quenarise ñajaro mani Ʉjʉre. Ĩ ñami Dios ĩ cũrʉ. Ũmacʉ̃jʉ gãna cʉni wanʉ quenare rãca ñajaro ĩna. Masa jeyaro Diore queno rʉ̃cʉbʉojaro, yiyijarã ĩna Jesure wanʉrã.
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Jesure sʉyarã ĩna rãca ñabojayijarã fariseo gaye tʉoĩarã cʉni. Masa ĩna ito bajiro wanʉ bʉsija tʉocõri, Jesure ado bajiro yiyijarã ĩna:
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Ito bajiro ĩna yibojarocati:
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Ito bajiro wacʉti Jerusalénjʉ ticõyijʉ ĩ. Iti cʉto gãnare tʉoĩacõri otiyijʉ Jesús.
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 Tʉoĩa oticõri ado bajiro yiyijʉ Jesús:
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Quenabiti rʉmʉri ejaro yiroja ĩnare. Ito bajiri ĩna wajana rujabedo ĩnare camotarã yirãji. Ito yicõri cojʉ rʉyabeto camotarã yirãji ĩnare sĩarona.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Ito bajiro yicõri ĩnare ruyurio jeorã yirãji. Ito yicõri ĩnare sĩarã yirãji. Ĩnare sĩacõri ĩna cʉto Jerusalénre dara baterã yirãji ĩna. Ito bajiri ĩna camotabojare gʉ̃ta ñarocõti quedicoaro yiroja. Ito bajiro rẽtaro yiroja, ĩnare Dios boca ãmi ãmobojarocati ĩna ãmobitire waja, yiyijʉ Jesús.
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Ito bajiro Jerusalénjʉ ejacõayijʉ Jesús ĩja. Ito bajiro ejacõri Dios ya wijʉ sãjayijʉ ĩ. Ito sãjacõri waja gãmeri masare ti bʉjayijʉ Jesús. Ĩnare ti bʉjacõri ĩnare bucõayijʉ ĩ.
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ:
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Jerusalén ñagʉ̃ co rʉmʉ rʉyabeto Dios ya wijʉ masare riasosotiyijʉ Jesús. Ito bajibojarocati paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa, ito yicõri cʉto ʉjarã cʉni ti tujabisijarã ĩna. Ito bajiri ado bajiro yi tʉoĩayijarã ĩna: “ ‘Ĩre seti ña’, mani yija, ĩre sĩarã yirãji mani”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Ito bajibojarocati masama Jesure wanʉcõri bʉto bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉyijarã ĩnama. Ito bajiri, “Seti ña ĩre”, yi masibisijarã ʉjarã mesa.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.