Lucas 16

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Mʉcana ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiyijʉ Jesús:
1 Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Ana veya ta orot guguw wairafin ana bowayan orot ukwarin sawar kakaifen kakaf isan ana tur nowar.
2 Ito bajiri, “¿Riti bajiati iti oca?” yirocʉ, ji ñucayijʉ ĩ ʉjʉ ĩre. Ĩ ejaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ ĩre: “Mʉ moagore, ‘Ado bajiro moacʉ yʉ’, yiari gotiya mʉ yʉre. Ito bero yʉ rãca moabicʉ yigʉja mʉ ĩja. Ito bajiri yʉ rʉcorisere tirʉ̃nʉbicʉ yigʉja mʉ ĩja”, yiyijʉ ĩ ʉjʉ ĩre.
2 Basit orot ukwarin eaf na ibatiy, ‘O a bowabow isan tur anonowar i men gewasin. Ayu akokok a bowabow isan inao gewas ananowar? O a bowabowamaim i esasawar.’
3 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ ĩ, ĩre roti ĩsiri masʉ: “Yʉ ʉjʉ yʉre ĩ bucõaja, ¿no yicʉja yʉa? Weseri moare queno sẽobea yʉ. Gãjerãre bare yʉ seni ruji ucurotire bojo ña yʉ”, yi tʉoĩayijʉ ĩ.
3 Ana bowayan orot ukwarin ma binotanot eo, ‘Ayu au regah i au bowabowamaim ebobotaitu, ayu men fairu boro me anakwair anatar, naatu fefeyan isan boro biyau na’ohow.
4 “Yʉ ʉjʉ yʉre ĩ bucõaja, ado bajiro yʉ yijare ãmirã yirãji gãjerã yʉre”, yi tʉoĩayijʉ ĩ.
4 Baise aso’ob boro sawar ta anasinaf, saise au bowabow nasawar anatitit au ofonah afa boro au merar hinay hinabuwu bairi anama.’
5 Ito bajiro tʉoĩacõri ĩ ʉjʉre waja ruyuriorãre jiyijʉ ĩ. Ĩna ejaja ticõri, ĩnare seniĩayijʉ: “¿Nocõ yʉ ʉjʉre waja ruyurioati mʉa?” yiyijʉ ĩ.
5 Basit akirwairafih iyabowat orot guguw wairafin ana sawar hibow imaim hima hibowabow eaf hina, orot ta wan run ibatiy, ‘O au regah ana sawar bai’ab kubobotan boro inibaiyan?’
6 “Cien ʉ́yegari roa bare gaye waja ruyurioa yʉ ĩre”, yi cʉdiyijʉ sĩgʉ̃. Ito ĩ yija tʉocõri, ĩna ʉjʉre roti ĩsiri masʉre ado bajiro yiyijʉ: “Adocãta yoari mejeti cincuenta ʉ́yegari mʉre waja yigʉ ya yʉ”, yi wõña mʉ, yi rotiyijʉ ĩ ĩre.
6 Akirwairafin iya’afut eo, ‘Olive iroro’on ana momon etei 3,000 litres ana fofonin kibub wanawanan ebatabat.’ Orot ukwarin fef itin eo, ‘Kumare kibub wanawanan iroro’on 1,500 litres ana fofonin kukirum.’
7 Gãji ĩ ʉjʉre waja ruyuriogʉre, “¿Nocõ waja ruyurioati mʉ?” yi seniĩayijʉ. “Cien jibʉri trigo ajeri ĩre waja ruyurioa yʉ”, yiyijʉ ĩ. “Yoari mejeti ochenta jibʉri mʉre waja yicʉja yʉ”, yi wõña, yi rotiyijʉ ĩ ĩre.
7 Orot bairou’abin ibatiy, ‘O au regah ana sawar bai’ab kubobotan boro inibaiyan?’ Akirwairafin iya’afut eo, ‘35,000 litres ana fofonin rafiy abobotan.’ Fef itin eo, ‘Kumare 17,500 kukirum.’
8 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, “Queno yigʉ meje ñabojagʉti tʉoĩa masigʉ̃ ñami ĩ”, yi tʉoĩayijʉ ĩ ʉjʉ ĩre, yi oca gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. Ito bajiro tʉoĩama adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉto tʉoĩarã. Adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉto tʉoĩarã, masare rʉocõri waja bʉja masiama ĩnaõna. Yʉre tʉorʉ̃nʉrãma ito bajiro yibeama ĩna. “Waja bʉja masiana mani”, yi tʉoĩacõri bʉto rʉo masirã ñama adi macãrʉcʉ̃ro gaye tʉoĩarã, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
8 Naatu orot guguw wairafin orot ana sawar kaifenayan kirum bisawar ufunamaim ana bowabow i’itin ana maramaim ana merar yi bora’ara’ah. Anayabin sabuw iyab iti tafaram nowan i hai not rerekabin nati na’atube hikirum hifufuwen o tur maiyow kurarouw, baise marakaw ana sabuw men nati na’atube tesisinaf.
9 ’Ado bajirojʉa mʉa yija quena yʉ tija. Adi macãrʉcʉ̃ro gaye mʉa rʉcorisena gãjerãre ejabʉaya, queno mʉare ĩna baba cʉtitoni. Ito bajiro ĩnare mʉa yija, ũmacʉ̃jʉ catitĩñadojʉ mʉa ejaroca mʉare boca ãmirã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
9 Naatu a tur ao’owen, tafaram ana sawaramaim sabuw kwanibaisih bairi kwani’of, saise nati sawar o biyamaim nabi’en ana veya maramaim boro a merar hinay hinabuwi bairi kwanama.
10 ’No jabetacã rʉcogʉ yiro robo ĩ yija, jairo ĩ rʉcobojaja cʉni ito bajiroti queno yigʉ ñatĩñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. No jabetacã rʉcogʉ yiro robo yibicʉ, ĩ jairo rʉcobojaja cʉni, yiro robo yigʉ meje ñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃ama.
10 “Orot yait sawar gidigidih hitumitum hibitin ekakaifen gewas, sawar gagamih auman boro hinitin nakaifen gewas, naatu orot yait sawar gidigidih hibitin men ekakaifen gewas, sawar gagamih auman boro men nakaifen gewas.
11 Adi macãrʉcʉ̃ro gaye gajeoni jaje rʉcobojarãti yiro robo mʉa yibeja, ũmacʉ̃jʉ gaye quenarise Dios ĩ cõarise cʉni boca ãmimena yirãji mʉa.
11 Imih o iti tafaram ana sawar hitutumi hibit men kukakaifen gewas, mar ana sawar gewasih hinabit boro men inakaifen gewasomih.
12 Gãjerã ye gajeoni queno mʉa tirʉ̃nʉbeja mʉa ye ñarotire cʉni queno tirʉ̃nʉmena yirãji mʉa. Ito bajiri queno mʉare ĩsibicʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
12 Sabuw afa hai sawar o hitutumi hibit men kukakaifen gewas, o a sawar hinabit boro mi’itube inakaif gewas?
13 ’Cocati mani ʉjarã jʉ̃arãre cʉdi masibea mani. Jʉ̃arã ĩna ñaja sĩgʉ̃re queno ti maicõri, gãjire ti tudirã yirãji mani. Sĩgʉ̃re queno cʉdirã yirãji mani. Gãjire queno cʉdimena yirãji mani. Iti robo bajiroti Diore mani cʉdija, niyerujʉare bʉto tʉoĩamenaji mani. Niyerure riti mani bʉto tʉoĩaja Diore queno cʉdisabea mani, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
13 Bowayan orot ta’imon men karam boro orot gagamih rou’ab isah nabow, baise nakok bowamih orot ta nab naatu ta nihamiy, o orot ta isan nisnubanub naatu ta isan niskwarakwarab. O men karam boro God naatu Kabay hairi isah inabow.”
14 Ito bajiro Jesús ĩ bʉsija, fariseo gaye tʉoĩarã tʉo rujiyijarã. Ĩna ñayijarã niyerure bʉto mairã. Ito bajiri Jesure aja tudiyijarã ĩna.
14 Pharisee Jesu eo hima hinonowar himisir Jesu hi’i’iyab himarib, anayabin i kabay hai momorob.
15 Ito bajiro ĩna aja tudi rujija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
15 Jesu misir iuwih eo, “Kwa sabuw matahimaim kwasisinaf gewas saise sabuw iti orot gewas rauwamih, baise God kwa dogor wanawanan etei i nuwatet sawar. Anayabin sawar nati na’atube sabuw hi’itah gagamih hirouw teora’ara’at, God matanamaim nati sawar i hai yabih en.
16 ’Juan masare ĩ riasoroto riojʉa, Dios ĩ rotirise, ito yicõri ĩre goti ĩsiri masa ĩna ucare gaye riti ñayijʉ maji masa ĩna tʉoroti. Ito bero adi rʉmʉriama, “No ĩre tʉorʉ̃nʉrãreti ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi riasore gaye ña ĩja. Jãjarã ado bajiro tʉoĩabojarãji mʉa: “Yʉrioti ado bajiro yʉ yija Dios ĩ rotirojʉ ejagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabojarã jãjarã ñama, yiyijʉ Jesús ĩnare.
16 Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai tur imaim hibinan hinan John Baptist ana veya’amaim tit. Baise boun i Tur Gewasin God ana aiwob isan hibusuruf tibibinan, naatu sabuw moumurih na’in hisinaftobon hibusuruf tirur.
17 ’Adi tuti adi macãrʉcʉ̃ro cʉni coji jedibetoja. Ito yicõri Dios ĩ rotirise cʉni jedibeto yiroja. Ñatĩñaroti ña Dios ĩ rotirise, yiyijʉ Jesús ĩnare.
17 Mar tafaram hairi i hamehamen maiyow boro sahiniwa’an, baise ofafar Buk Atamaninamaim hikikirum ana kouk yowanen kikimin ta boro men hinakusa’ir.
18 ’Sĩgʉ̃ ĩ manojo ñasʉogo rãca isore jidicãcõri gajeo rãca ĩ manojo cʉtibojaja isore ajegʉ yiguĩji ĩocʉ̃. Ito yicõri ĩ cõarore gãji ĩ manojo cʉtija, iso rãca ajegʉ yiguĩji ĩocʉ̃ cʉni, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
18 Orot yait aawan nakwahir, babin ta nabi’aawan i ana moser takweb, naatu orot yait nati babin hikwahir ma’am bai ebi’aawan i auman ana moser takweb.
19 Mʉcana gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
19 “Marasika orot ta sawar wairafin ma’am ana veya, ana sawar etei gewasih, ana bar tot samir wanawanan ma mar etei hiyuw bow nan douduf in re’er.
20 Ito ĩ baji ñaroca sĩgʉ̃ Lázaro wame cʉtigʉ ñayijʉ bojoro bʉjagʉ. Bʉto rujʉri cami cʉtigʉ ñayijʉ ĩ. Ito bajicõri niyeru jaigʉ ya, soje tʉ macʉ̃jʉ rujiyijʉ.
20 Naatu ana bar ufunane fur awanamaim i orot wabin Lazarus, yababan wairafin biyan fehefeheriy, mar etei nati’imaim teyare ema efefeyan.
21 Niyeru jaigʉ ĩ bagorise barocʉ, ito rujibojayijʉ Lázaro. Ito ĩ rujiroca yaia ejacõri, ĩ ya camire weroyijarã.
21 Ana kok i mi’itube orot ana bay taa momor gem babanamaim hitare’er i tabow taa, bi’akir naatu haru auman tena ana feher teremarem.
22 Co rʉmʉ bojoro bʉjagʉ godayijʉ. Ĩ godarocati, ángel mesa ãmi wayijarã ĩre Abraham tʉ Diore tʉorʉ̃nʉrã ĩna ñarojʉ. Ito bero niyeru jaigʉ cʉni godacoayijʉ ĩja. Ito bajiri ĩre yujeyijarã masa.
22 Basit veya ta orot yababan wairafin morob tounamatar hire hinawiy hin maramaim Abraham biyasisir biyan hitit sisibinamaim mare. Naatu orot sawar wairafin morob hibai hire hiyai.
23 Diore tʉorʉ̃nʉbicʉ ñari ñeñaro yigoana ĩna ñarojʉ ejacõri bʉto tõbʉjayijʉ niyeru jaigʉ ñabojarʉ. Ito bajiro tõbʉja ñagʉ̃ sõjʉ Abraham ñayorʉre ti bʉjayijʉ ĩ. Ito bajiri Lázaro ĩ rãcajʉ ĩ ñaja ti bʉjayijʉ.
23 Ayubin in wairaf wanatowanin wan yen biyababan gagamin maiyow bai, nuwra’at no yate ef yok na’in Abraham itin, sisibinamaim Lazarus batabat.
24 Ito bajiri ado bajiro oca sẽoro bʉsibojayijʉ ĩ: “Ñicʉ Abraham yʉre ti maiña mʉ. Adojʉ jeame ʉ̃jʉrojʉ ñeñaro tõbʉja yʉ. Ito bajiri Lázarore cõaña, ĩ ya ãmo wãsoa ide yicõri yʉ ya ñemero ide weogʉ wadijaro. Ito yija jabeto tujari seyoa yʉ”, yibojayijʉ ĩ Abrahamre.
24 Basit eaf ra’at, ‘Tamai Abraham! Ayu wairaf e’arahu biyababan gagamin na’in abaib, kukabibiru Lazarus kwiyafar uman harew yan eotore menau inub, menau tobeya!’
25 Ito ĩ yibojarocati ado bajiro cʉdiyijʉ Abraham ĩre: “Tʉoya yʉ janami mʉ. Catigʉ queno ñacãcʉ mʉáma. Lázaroreama ĩ catibojaja queno ejabiticʉ. Ito bajiri adojʉ queno ñagʉ̃ yami ĩ. Mʉáma ñeñaro tõbʉjagʉ ya mʉ itojʉ.
25 Baise Abraham eo, ‘Natu inanot o tafaramamaim ima’am ana veya, sawar gewasih etei o isa karam. Lazarus ana sawar i kakafih. Baise boun i Lazarus ana veya tit ebiyasisir naatu o ayababan ana veya tit kubiyababan.
26 Mani watojoe ũmari goje eyari goje ña. Ito bajiri no yi masia ma manire”, yiyijʉ ĩ, niyeru jaigʉ ñabojarʉre.
26 Naatu ata founamaim i ku’itin, fan gagamin na’in inu’in, imih sabuw iyab aki biyai’ine boro men karam o isa hinarabon, na’atube o biyane aki isai men karam boro hinarabon.’
27 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ ĩ: “Tʉoya yʉ ñicʉ mʉ. Lázaro ado ĩ eja masibeja, cʉna tʉjʉ wajaro.
27 Basit orot sawar wairafin eo, ‘Tamai Abraham abifefeyani, Lazarus iniyafar nan tamai ana bar natit.
28 Itojʉ ñarãji yʉ ñarã, yʉ ocabaji mesa. Co dʉjamocõ ñarãji ĩna. Ĩnare gotigʉ wajaro ĩ, ado ñeñaro tõbʉjarajʉjʉ ĩna ejabe yirocʉ”, yiyijʉ ĩ Abrahamre.
28 Anayabin nati’imaim ayu taitu nah etei five tema’am nimatnuwih, saise i auman men hinan iti biyababan ana efanamaim hinatit biyah nababanamih.’
29 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Abraham: “Moisés ñayorʉ ĩ ucayore, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare ñacã ĩnare. Itijʉa tʉorʉ̃nʉrʉja ĩnare”, yiyijʉ Abraham ĩre.
29 Baise Abraham iya’afut eo, ‘Tait i Moses ema’am naatu dinab oro’orot tema’am, boro i hinimatnuwih naatu abisa hinao’o, nowar hina kok tur hinanowar.’
30 “Meje ñicʉ, sĩgʉ̃ godana wato gagʉ wacõri ĩ gotija tʉocõri, ñeñaro ĩna yirise jidicãrã yirãji ĩna”, yiyijʉ ĩ.
30 Orot sawar wairafin iya’afut eo, ‘Tamai Abraham, nati i men karam, baise ana gewasin orot ta morobone namatabir maiye nan hai tur na’owen boro hai bowabow kakafih tisisinaf hinihamiyen hina’in tabir yawas gewasin hinab.’
31 Ito ĩ yija tʉocõri: “Moisés ñayorʉ ĩ gotire gaye ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare gaye ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, godarã wato ñagʉ̃ mʉcana caticõri ĩ gotibojaja, tʉorʉ̃nʉmena yirãji ĩna ĩre cʉni”, yiyijʉ Abraham niyeru jaigʉ ñabojarʉre. Ito bajiri Dios ñaro mʉa eja ãmoja catirãti ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri Diore tʉorʉ̃nʉña, yi gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
31 Baise Abraham iya’afut maiye eo. ‘Moses naatu dinab oro’orot hinao men hinanowar hai yawas hinabobotabir na’at, orot morobone nan nao boro men hai yawas hinabotabir.’”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.