Lucas 15

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jãjarã ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa, ito yicõri ñeñaro yi jairã cʉni, Jesús tʉ minijua wayijarã ĩ bʉsija tʉorona.
1 Ana veya ta kabay o’onayah naatu sabuw kakafih Jesu ana tur nowaramih hiru’ay.
2 Ĩna rãca Jesús ĩ baba cʉtija ticõri, fariseo gaye tʉoĩarã, ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni Jesure bʉsituyijarã ĩna:
2 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah yah so’ar higam hio, “Iti orot sabuw kakafih hai merar yi buwih bairi hima hi’aa tetomatom kwa’itih.”
3 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro oca goti masioyijʉ Jesús:
3 Basit Jesu oroubonamaim iuwih eo,
4 —Mʉa wato sĩgʉ̃ cien oveja rʉcogʉ, sĩgʉ̃ ĩ wisaja, gãjerã noventa y nueve ñarãre wago cũgʉ̃ yiguĩji ĩ, gãji wisarʉre ãmagʉ̃ wacʉ. Ĩre ãma bʉjacõrijʉ sʉsagʉ yiguĩji ĩ.
4 “O ta a bobaituw sheep etei 100 hitama’am, naatu ta’imon takakasiy boro mi’itube itasinaf? A bobaituw 99 boro raiyarayar yan dihamiyih hitama, naatu a sheep kakasiy boro itanunuwih itatita’uribo nuhi tafot.
5 Ĩre bʉjacõri wanʉgʉ̃, gãcojoejʉ gajagʉ yiguĩji ĩre.
5 Naatu itabaib ana veya boro itiyasisir gagamin maiyow, ita’abar itan.
6 Ĩre bʉja tʉdi ejacõri ĩ baba mesare jicõri, ado bajiro yigʉ yiguĩji ĩ ĩnare: “Yʉ rãca wanʉña mʉa. Oveja godarʉre bʉjacõmʉ yʉ”, yigʉ yiguĩji ĩ ĩnare.
6 A bar taituwa, a ofonah etei ita’af ayuwih hai tur ita’owen, ‘Kwana bairit taniyasisir, anayabin ayu au sheep kakasiy i abaika.’
7 Sĩgʉ̃ ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãja ticõri, bʉto bʉsa wanʉrã yirãji ángel mesa. Jãjarã queno yirãre wanʉrã ñabojarãti sĩgʉ̃ ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãja ticõri, bʉto bʉsa wanʉrã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
7 A tur ao’owen, ef i nati na’atube, orot ta’imon bowabow kakafinane dogor baikitabir ebaib isan maramaim i tibiyasisir gagamin maiyow, men sabuw 99 gewas hirouw kakafih auman tema’am na’atube’emih.
8 Gaje ado bajiro ĩnare goti masioyijʉ Jesús:
8 Itinin tabo iti na’atube, babin ana kabay ten kina ana fofonin yai inu’in one kina kasiy, naatu babin notanot men karam misir ramef ito’ab bar wanawanan yahib, huhun etei nuwet inan ana kabay tita’ur.
9 Iti cuji bʉjacõri iso baba mesare jigo yigõji iso. Ito yicõri ado bajiro yigo yigõji: “Yʉ rãca wanʉña. Niyeruti godarati bʉjacõmʉ yʉ”, yigo yigõji iso ĩnare.
9 Naatu ana kabay baib ana veya ana ofonah naatu tain tuwan etei e’af ayuwih eo, ‘Kwanan bairit taniyasisir, anayabin au kabay kakasiy i abaika.’
10 Ito bajiroti ángel mesa cʉni bʉto wanʉrã yirãji, sĩgʉ̃ ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãja ticõri, yiyijʉ Jesús ĩnare.
10 Imih a tur ao’owen, ef i nati na’atube, God ana tounamatar maramaim orot ta’imon bowabow kakafin wairafin ana kakafihine dogor baikitabir baib isan boro yasisir gagamin na’in hinab.”
11 Mʉcana ado bajiro ĩnare goti masioyijʉ Jesús:
11 Jesu iban maiye oroubon ta eo, “Ana veya ta orot natunatun rou’ab bairi hima’am.
12 Ĩ macʉ, bero gagʉ ado bajiro yiyijʉ ĩ jacʉre: “Cʉna ija yʉ rʉcoroti gaye adocãtati ĩsiña yʉre”, yiyijʉ ĩ. Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ rĩare, ĩna rʉcorotire ĩnare batoyijʉ ĩ.
12 Natun uf misir tamah isan eo, ‘Tamai ayu akokok au nowau sawar inakusib initu.’ Tamah misir sawar etei bai natunatun hairi isah ana fofonin kusib faramih.
13 Ĩ batoja bero co rʉmʉ ĩ macʉ, bero gagʉ ĩ ya gajeoni miojuyijʉ. Ito yicõri sõjʉ gaje sitajʉ wayijʉ. Itojʉ ejacõri ñeñaro yicõri ĩ ya niyerure jeoyijʉ ĩ.
13 Naatu veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim kek uf ana sawar bobuna misir tafaram ta ef yok na’in imaim remor in. Naatu nati’imaim ma ana kabay etei asir isaroun kwanikwaniy sawar.
14 Ito ĩ baji ñaroca iti sitajʉ bare queno mañijʉ. Ito bajijare ruje ñiocõsotiyijʉ ĩ.
14 Ana kabay isaroun kwanikwaniy in sasawar ufunamaim, baimar kakafin nati tafaramamaim tit, kek busuruf aa morob.
15 Ito bajiri sĩgʉ̃ iti sita gagʉ tʉ moare ãmagʉ̃ wayijʉ. Moare ĩ bʉjaja bero, iti sita gagʉ ĩ ya yeseare code rotiyijʉ.
15 Naatu misir in nati’imaim tafaram matuwan orot ta biyan tit, naatu nati orot bai iyafar in for baibituw ana efanamaim tit ma for ituw. Orot natun kasikasiyin for hai dam ana efanamaim|alt="prodigal son in pig pen" src="cn01759B.tif" size="col" loc="Luk 15.15" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.15"
16 Ñiocõ wacʉ ĩna cõareti yesea ĩna bariseti ba ãmobojayijʉ. Ito ĩ bajibojarocati sĩgʉ̃jʉama ecabisijarã ĩre.
16 Aa morob kok kwanekwan for hai bay hi’aa turih taa, baise men yait ta abisa itin eaanimih.
17 Ito baji ñagʉ̃jʉ tʉoĩayijʉ ĩ ĩja: “Yʉ jacʉ ya moari masa jãjarã ñabojarocati ĩna ba rʉarise rʉyaroja ĩnare. Ito ĩna bajiroca yʉjʉama adojʉ ñiojoga godagʉ ya yʉ.
17 “Veya ta ma binotanot ana notamaim nuhin taseb eo, ‘Tamai ana bowayah moumurih na’in i aurih bay karam hi’aa hitom yah iw tema’am, baise ayu iti’imaim aa amomorob.
18 Yʉ jacʉ tʉjʉ tʉdi wacʉ yigʉja yʉ. Ĩ tʉ ejacõri, ado bajiro ĩre yicʉja yʉ: ‘Cʉna ñeñaro mʉre yicʉ yʉ. Ito yicõri Dios ĩ tiro riojo cʉni ñeñaro yicʉ yʉ.
18 Gewasin ayu boro ana misir anan tamai biyan anatit ana tur ana’owen anao. Tamai ayu i bowabow kakafin maiyow asinaf God matanamaim, naatu o auman matamaim.
19 Ito bajiri, “yʉ macʉ”, mʉ yigʉõcʉ̃ meje ña yʉ. Mʉre moa ĩsiri masʉ bajiroti ñacʉja yʉ’, yigʉ yigʉja yʉ, yʉ jacʉre”, yi tʉoĩayijʉ ĩ.
19 Isan imih ayu i men karam boro o natumih inabuwu maiye, baise a bowayah sabuw ibaiyanih isa tebowabow na’atube ayu isou inasinaf.’
20 Ito bajiro tʉoĩacõri ĩ jacʉ tʉ tʉdi wasʉoyijʉ ĩ.
20 Iti na’atube eo, basit misir tamah isan matabir maiye remor na bar ariyan titit auman, tamah bat nuwanuw natun nan itin, dogoron wanawanan yababan awan karatan, nunuw in natun bai rouh mamay. Regah natun mamatabir ana merar yi ebaib|alt="father meeting returning son" src="CN01761B.TIF" size="col" loc="Luk 15.20" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.20-21"
21 Ĩ ito yijare ĩ macʉ ado bajiro yiyijʉ ĩre: “Cʉna ñeñaro mʉre yicʉ yʉ. Ito yicõri Dios ĩ tiro riojo cʉni ñeñaro yicʉ yʉ. Mʉ macʉ bajiro meje bajia yʉ ĩja”, yiyijʉ ĩ, ĩ jacʉre.
21 Baise kek eo, ‘Tamai ayu i bowabow kakafin maiyow God isan asinaf kakaf na’atube o isa asinaf kakaf, isan imih ayu i men karam o natumih inabuwu.’
22 Ito ĩ yibojarocati ĩre moa ĩsiri masare ji ñucacõri ado bajiro yiyijʉ ĩ: “Yutabuju quenarise ãmi wadicõri, sãña mʉa ĩre. Ito yicõri ãmo sãñara bedo, sãña. Ito yicõri gʉboco cʉni ĩre sãña.
22 Baise regah ana bowayah iuwih eo, ‘Saise kwan faifuw boubun gewasin kwabai natu kwai’us, uman ring kwaiyoun naatu a baibiyon boubun kwabai kwana an kwaiyoun.
23 Wecʉ macʉ ri jaigʉre sĩaña mʉa. Ĩre bacõri basa meni, wanʉ quena yiana mani.
23 Naatu for biyan kabinitut kwarab kwaitab tana’aan taniyasisir.
24 Ãni yʉ macʉre ‘Godacoaguĩji’, yibojacʉ yʉ. Catiñi maji. ‘Wisa godacoañi’, yibojacʉ mani. Ĩre bʉjacõa mani”, yiyijʉ ĩ ĩre moa ĩsiri masare. Ito bajiro ĩ rotija tʉo wanʉcõri, basa gaye menisʉoyijarã ĩna.
24 Anayabin ayu natu i morob na’atube ma’am, boun i yawas maiye, naatu kasiy na’atube ma’am boun i tatita’ur maiye.’ Naatu douduf hitaiy re.
25 ’Ito bajiro iti baji ñaroca wesecajʉ moagʉ̃ yiyijʉ ĩ macʉ ñasʉogʉ. Tʉdi wacʉ wi tʉ ĩna basaja tʉoyijʉ ĩ.
25 Baise nati ana veya’amaim regah natun ain ma sheep kakaifen matabir na bar biyubin auman hiyasisir hibenaben douduf nidun nowar.
26 Ito bajiro ĩna basa ñaja tʉocõri, sĩgʉ̃ moa ĩsiri masʉre ji ñucayijʉ, “¿No bajiati?” yirocʉ.
26 Naatu bowayah orot ta eaf na ibatiy, ‘Abisa emamatar?’
27 Ĩ seniĩajare ado bajiro gotiyijʉ ĩ: “Mʉ ocabaji tʉdi ejacoami queno cati quenagʉ̃. Ĩ tʉdi ejajare wecʉ macʉ ri jaigʉre sĩa rotimi mʉ jacʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre.
27 Orot eo, ‘O tai matabir maiye na bar tit, imih tamat for biyan kabinitut rab abiyasisir, anayabin gewasinamaim matabir maiye na bar tamat biyan tit.’
28 Ito bajiro ĩ gotija tʉocõri, junisiniyijʉ ĩ. Ĩ sãja ãmobeja ticõri, “Sãjaña mʉ”, yirocʉ ĩre jigʉ budi wayijʉ jacʉ.
28 Basit orot ain yan so’ar kwanekwan, men kok boro bar wanawanan tarun. Naatu tamah tit natun ain eobaibinub runamih iu.
29 Ito bajiro jacʉ ĩ josaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ, ĩ jacʉre: “Mʉ masia co rodo meje queno cʉdicõri moa ĩsibojacʉ yʉ. Ito yʉ yibojarocati sĩgʉ̃ cabra macʉ yʉre ĩsibiticʉ mʉ, yʉ baba mesa rãca basa yʉ menitoni.
29 Baise orot ain eo, ‘Tamai kwamur manin maiyow akirwairafih na’atube isa abow men kafa’imo fana asair. Naatu au yasisir isan abisa itu? En anababatun! Men kafa’imo goat ta itu au ofonah bairi ai yasisiramih. Aiyab!
30 Ãni mʉ macʉ romia rãca niyeru aje baterʉreama ĩ ejaja ticõri, wecʉ macʉ jaigʉ sĩayija mʉa”, yiyijʉ ĩ, ĩ jacʉre.
30 Baise o natu kabay etei baibin baiwa’an kwanekwaneyah biyahimaim isaroun kwanikwaniy sawar, naatu matabir na bar titit, o isan for biyan kabinitut irab kwabiyasisir.’
31 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ jacʉ ado bajiro yiyijʉ: “Yʉ macʉ, yʉ rãca riti ñacʉ mʉ. Ito bajiri yʉ rʉcorise jeyaro mʉ ye riti ña.
31 Regah natun ain iya’afut eo, ‘Natu o i airit mar etei iti’imaim tama’am, naatu ayu au sawar tutufin etei iti baremaim tema’am i o nowa, men yait ta nowanamih.
32 Adi rʉmʉri mʉ ocabaji ĩ tʉdi ejaja ticõri, basa menirʉja manire. Ito yicõri wanʉrʉja manire. ‘Godacoañi’, yi tʉoĩabojacʉ yʉ. Ito yʉ yibojarocati catiñi ĩ. Ito yicõri, ‘Wisa godacoañi’, yi tʉoĩabojacʉ mani. Ito mani yibojarʉreti bʉjacõa mani”, yiyijʉ ĩ, ĩ macʉ ñasʉorʉre. Ito bajiroti manire cʉni boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Sĩgʉ̃ ĩ ñeñaro yirise jidicãja ticõri, bʉto wanʉre rãca ĩre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
32 Baise tanaben taniyasisir, anayabin tai morobobe yumatan taboyauw tama’am boun yawas maiye, naatu kasiyobe ma’am boun tatita’ur maiye.’”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.