Lucas 12
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Ito baji ñaroca jãjarã bʉsa masa minijuarã, bidi warã gãmeri cʉdayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna baji ñaroca ĩ rãca riasotirãre ado bajiro gotisʉoyijʉ Jesús:
1 Nati ana veya’amaim sabuw hiruru’ay ana itinin i sibisib na’atube, naatu sabuw himour kwanekwan efan etei hibai karam hi’a’abinamo hibat. Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Pharisee hai yeast isan mata toniwa’an, nati sabuw ufuhine ana itinin i gewasin baise wanawanah i rerekabin, imih a tur ao’owen.
2 Jeyaro mani yeyo bʉsibojarise gayere masi jeorã yirãji masa. Ito yicõri no mani yeyobojarise cʉni bʉjacõrã yirãji ĩna.
2 Abisa hisabuw inu’in boro sabusabuw hinabosair, naatu abisa wa’iwa’irin inu’in boro nirerereb.
3 Mʉa yeyo bʉsibojarisere masa jeyaro tʉorã yirãji ĩna. Ito yicõri sojere biatucõri mʉa yeyo bʉsibojarisere cʉni masa jeyaro ĩna tʉo jeditoni ũmacʉ̃jʉ oca ruyuro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
3 Abisa guguminamaim kuo boro natit marakawamaim hinanowar, naatu abisa akisimo bar etawan ihir taituwa taininamaim kubitarasib boro bar faifiy wan hinabat hinao rereb.
4 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
4 “Au ofonah a tur ao’owen sabuw iyab biya hina’a’asabun isan men kwanabir, anayabin nati ufunamaim boro men abisa ta hinasinaf.
5 “¿Ñimʉjʉare mani güija quenati?” yirocʉ mʉare gotigʉ ya yʉ. Diore mani güija quena. Dios ĩ sĩaja bero jeame ʉ̃jʉrojʉ mani ya ʉsire ĩ cõa ãmoja, cõagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiri ĩjʉare mani güija quena.
5 Orot yait kwana bibiruw i anao kwananowar. God i kwanabiruw, anayabin biya na’a’asabun ufunamaim ana fair ema’am boro baimakiy ana efanamaim nitaiy kwanare. Imih a tur ao’owen God i kwanabiruw.
6 ’Co dʉjamocõ minia mani ĩsija niyeru jʉatiacã senirã yirãji mani. Queno waja mama ĩnaõna. Queno waja mana ĩna ñabojarocati sĩgʉ̃ ĩnare ãcaboja yibiquĩji Dios. Ĩnare queno tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Dios.
6 Mamu kwikwik etei five hai biyan i two toea tetotobon, baise God boro men kafa’imo nati mamu kikimin ta isan nuhin eburuburumih.
7 Manire cʉni queno tirʉ̃nʉami Dios. Mani ya joare cʉni, “Itocõ joa cʉtiami ĩ”, yi masiami manire. Ito bajiri tʉoĩa oca jaibitirʉja manire. Minia rẽtoro ñasarã ña mani, Dios ĩ tija, yiyijʉ Jesús ĩnare.
7 Na’atube ukwarimaim arib eretei bai’ab tebatabat God i so’ob, imih men kwanabir. Kwa a baiyan i ra’at men mamu kwikwik na’atube.
8 ’Ado bajiro mʉare gotia yʉ: No masa riojo, “Jesure masia yʉ, ito yicõri ĩre rʉ̃cʉbʉoa yʉ”, yigʉre, yʉ Masa Rĩjorʉ cʉni, “Masia yʉ ĩre”, yigʉ yigʉja yʉ ángel mesa ĩna tiro riojo.
8 A tur ao’owen, orot yait ayu isou sabuw etei nahimaim eo’orereb, Orot Natun auman boro God ana tounamatar etei nahimaim nati orot isan naorereb.
9 No “Jesure masibea yʉ”, ĩ yija, “Masibea yʉ cʉni ĩre”, yigʉ yigʉja yʉ ángel mesa tiro riojo.
9 Baise orot yait sabuw etei nahimaim ayu eyayaubu. Orot Natun auman boro na’atube God ana tounamatar etei nahimaim ibo nayaub.
10 ’No yʉ Masa Rĩjorʉre, bʉsitugʉ ñabojagʉti, “Ñeñaro yʉ yirise yʉre ãcabojoya”, ĩ yija tʉocõri, ĩre ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati no Espíritu Santore bʉsitugʉreama ĩ ñeñaro yirisere ãcabojo masibiquĩji Dios.
10 Yait Orot Natun isan tur nao kakaf na’at boro nanotawiy, baise orot yait Anun Kakafiyin isan tur kakafin nao nabi’ib boro men nanotawiy.
11 ’Minijuara wijʉ mʉare ãmi warã yirãji, ʉjarã riojo, “Ãnare seti ña”, yirona. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Ado bajiro cʉdicʉja yʉ”, yi tʉoĩa ʉsirio yibeja.
11 Baibabatiyi isan hinabuwi kwanan Kou’ay Baremaim, o gawan sabuw nahimaim, o aiwob sabuw nahimaim, men taiyuw wasfafari isan, o tur mi’itube eo isan kwaniyababanamih.
12 Mʉa bʉsiroti iti eja waja, Espíritu Santo mʉare ejabʉagʉ yiguĩji mʉa queno bʉsi masitoni, yiyijʉ Jesús ĩnare.
12 Anayabin God Anun Kakafiyin nati ana veya’amaim boro tur ni’obaiyi kwanao.”
13 Ito bajiro ĩna baji ñaroca masa wato gagʉ sĩgʉ̃ ado bajiro yiyijʉ Jesure:
13 Rou’ay wanawanahimaim orot ta Jesu iu, “Bai’obaiyenayan, ayu akokok tuwai ana tur ina’owen, tamai momorob ana kwahan nafaram airi ana bow.”
14 Ito bajiro ĩ yija Jesujʉama ado bajiro cʉdiyijʉ ĩre:
14 Jesu iya’afut eo, “Aro, ayu au ef men ema’am boro anibasit tuwat airi a sawar kwahan ana faram?”
15 Ito yicõri gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
15 Naatu Jesu tatabir sabuw etei iuwih eo, “Mata toniwa’an sawar moumurih na’in bow isan men mata nananan niwa’an. Anayabin yawas wanatowan boro men orot ana sawar moumurih imaim hinafufun hinitinimih.”
16 Ito bajiro ĩnare goticõri ado bajiro ĩnare oca goti masioyijʉ Jesús:
16 Naatu Jesu oroubon ta eo, “Ana veya ta orot sawar wairafin ana masaw bo ana ub hiyen gewas hiw ro’oh moumurih na’in hiya itah,
17 Ito bajiro ĩ ya ote rica cʉtija ticõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ ĩ: “¿Yʉ ya ote jaje bʉcʉarisere no bajiro cũgʉ̃ yigʉjada yʉ?” yi tʉoĩayijʉ ĩ.
17 basit mare ma not. ‘Ayu boro mi’itube ana sinaf? Anayabin iti bay hinafafour efan i boro en.’
18 Gajereama ado bajiro tʉoĩayijʉ ĩ: “Mʉtari wiri seora wiri jana batecʉja yʉ. Ito yicõri cʉri wiri menicʉja. Ito bajiro cʉri wiri menicõri yʉ ya ote seocʉja yʉ, ito yicõri yʉ gajeoni cʉtirise cʉni.
18 Naatu ana notamaim eo, ‘Ayu boro iti na’atube ana sinaf, bay hai bar atamanih ana ku’uben hinare naatu gagamih ana wowab. Saise au bay ana ya naatu au sawar afa auman imaim ana ya.’
19 Iti gajeoni yʉ seorise jaje rodori ñagʉ̃ yigʉja yʉ itina. Ito yicõri queno ñacõagʉ̃ yigʉja yʉ ĩja. Yʉmasiti queno bacʉja yʉ. Idicʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ ĩ.
19 Imaibo anao, ‘Darik orot, anababatun abow, kwamur manin na’in ana fofonin sawar etei abogaigiwas sawar, imih bounabo hamen ana mare anama gewas, anaa anatom taiyuwu aniyasisir!’
20 Ito bajiro yi ĩ tʉoĩabojarocati, ado bajiro yiyijʉ Dios ĩre: “Queno tʉoĩabicʉ ña mʉ. Adi ñamiti godagʉ ya mʉ. Ito bajiri jeyaro mʉ seobojarise gãji ye ñaro yiroja”, yiyijʉ Dios ĩre, yi gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
20 Baise God iu, ‘Kwikwekwe’aw gewas! Boun gugumin boro inamorob naatu a sawar iti ibobogaigiwas boro yait nabow?’”
21 Ito bajiro rẽtaro yiroja sĩgʉ̃ ĩ gajeoni cʉtirise ĩ seomʉcʉtija. Ito bajiro ĩ yija Dios tʉjʉ ñe bʉjabiquĩji ĩocʉ̃. Dios ĩ tija waja mami, yiyijʉ Jesús ĩnare.
21 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Imih itinin i ta’imon, sabuw iyab aurih sawar karam hiya tetototo God matanamaim i men sawar wairafih.”
22 Mʉcana tʉdi ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre:
22 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “A yawas isan a tur ao’owen men kwaniyababan kwanao, ‘bay boro menamaim anab ana’aan,’ o biya isan kwanao, faifuw boro menamaim anab ana’us.
23 Bare rẽto bʉsaro ñasarise ña mani catirise. Ito yicõri yutabujuri rẽto bʉsaro ñasarise ña mani ya rujʉ. Ito bajiri manire rujeorʉ ñari mani ña masitoni bare, yutabujuri cʉni ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios.
23 Anayabin it etei taso’ob yawas i sawar gagamin men bay na’atube naatu biyat i sawar gagamin men ar faifuw na’atube.
24 Ãiriare tʉoĩate mʉa. Weseca menicõri ote otecõri babiticã ĩna. Ito yicõri ote rica bʉjacõri ĩna seoroto manoja ĩnare. Ito bajibojarocati Dioama queno ecaguĩji ĩnare. Dios ĩ tija wʉtirã rẽto bʉsaro ñasarã ña mani.
24 Baise kwanuw mamu awaw kwana’itih, i men me hikwair hitar, masaw hibo, naatu hifour hitab te’aa’umih en, na’atube men bay hai bar hiwowab imaim bay teya’aya’amih en, baise God akisin ebituwih! Imih kwa i God ana sawar gagamin men mamu na’atube!
25 “Yoari cati ãmoa yʉ”, yi mani tʉoĩabojaja cʉni, “Itocõ catigʉ yigʉja yʉ”, yi masibea mani.
25 Isan imih iti sawar isah kwana biyababan ana gewasin i boro abisa namatar? Kwanotanot nati kwana biyababanamaim boro kwamur tabo ayawas tafan hina yara’ah namanin kwanama? Men karam.
26 “Itocõ catigʉ yigʉja yʉ”, mani yi masibeja gaje gaye cʉni tʉoĩa ʉsiriobiticõrʉja manire, yiyijʉ Jesús ĩnare.
26 A yababan iti sawar gidigidih isah kwabiyababan men emamatar, aisim sawar gagamih isah kwabiyababan?
27 ’Gaje, go iti judi mʉjarise tʉoĩate mʉa. Judi mʉjacõri moabetoja iti. Ito yicõri iti sãñaroti cʉni ãmabetoja. Ito bajibojarocati ʉjʉ Salomón ñayorʉ seyorise ĩ sãñare rẽtoro seyorise ña go.
27 “Kwanuw rarab bogay ebatabat kwa’itin, men masaw hitar tebob, o ar faifuw tesasakir en, baise a tur ao’owen aiwob orot Solomon ana bar bonamanamarinamaim ma’am ana veya ana faifuw eo’osen hai gewasih i men iti beran ana gewasin na’atube’emih en.
28 Nocõ mejeti ñacʉ go. Gaje rʉmʉti ũmacañi ĩ asirisenati siniacoacʉ. Ito bajibojarocati seyorise cũñi Dios itire. Go rẽtoro ñasarã ña mani. Ito bajiri ĩre queno tʉorʉ̃nʉrã meje ñabojarocati queno tirʉ̃nʉgʉ̃ ñari mʉa sãñarotire mʉare jidicãgʉ̃ yiguĩji Dios.
28 Imih kwana’itin, God ar faifuw kutor fotan ius ana itinin gewasin maiyow boun ina’itin baise maras boro nakimow naha’obow nare hinab hinan wairaf wan hina yara’ah na’arah ni’en. Baise kwa i God ana sawar gagamin fai mar etei boro nakaifi ar faifuw nit kwana’osen, aisim a not ebikikimin!
29 Ito bajiri, “¿Gʉa sãñaroti, gʉa baroti no bajiro bʉjarʉjati?” yi tʉoĩa ʉsiriobiticõrʉja mʉare.
29 Imih men mar etei aa tom isan kwananot kwaniyababanamih.
30 Ito bajiro tʉoĩa ʉsirio ñama adi macãrʉcʉ̃ro gãna. Manireama mani jacʉ sĩgʉ̃ti ñami. “Adi ma ĩnare. Adire ãmoama ĩna”, yi masiguĩji ĩ.
30 Anayabin Eteni Sabuw iti tafaram wanawanan tutufin etei iti sawar isah hinuwet tibiyababan, naatu kwa Tamat iti sawar etei isah kwakok kwabiyababan i so’ob.
31 “Dios masa jeyaro Ʉjʉ ĩ rotiro bajiro yicʉja yʉ”, mani yija, iti ña ñasarise gaye. Ito bajiro mani yija mani ãmorise ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios manire.
31 Baise wan i God ana aiwob kwananuwih kwanab dogoromaim nama, imaibo iti sawar isah kwanot kwabiyababan boro etei nit.
32 ’Güibesa yʉ coderã mʉa. Coriarãti ña mʉa. Ito bajibojarocati ĩ rotirojʉ mʉa ejare bʉto ãmoami ĩ mani Jacʉ.
32 Kwa i ayu au bobaituw na’atube imih men kwanabir, anayabin Tamat aiwob bait isan i ebiyasisir boro nit.
33 Mʉa rʉcorise gãjerãre ĩsima. Iti waja bʉjacõri bojoro bʉjarãre ĩsima mʉa. Ito bajiro mʉa yija jai bʉsaro Dios tʉ bʉjarã yirãji mʉa. Itojʉ mʉa bʉjaroti jogarise meje ñaroja. Ito yicõri itojʉ mʉa bʉjarise ñimʉjʉa rinibiquĩji. Ito yicõri mʉa bʉjarisere butua bamenaji.
33 Imih a sawar eretei sabuw kabay wairafih ku’uwih tetobon naatu o kabay kubai yababan wairafih kufaramih, saise a kaukut no maramaim inabaib boro men natakweb; a sawar etei maramaim inaya’ay boro men ta nakasiy, o boro men ta bainowan hinabain naatu boro men ta ganidor hina’aanimih en anababatun.
34 No mani gajeoni cʉtirojʉ iti tʉ ñarona bʉto tʉoĩarã yirãji mani, yiyijʉ Jesús ĩnare.
34 Anayabin o sawar menamaim kuya’aya a not tutufin etei boro imaim na’in.
35 ’Quenaro ña yucãña mʉa, jeyaro mʉa rẽtaroti gaye yiari.
35 “Mar etei inabobuna a ar uwakamukamut inarab, a ramef inito’ab namarakaw o mata nuwinuwin inama, anayabin o men iso’ob boro abisa namatar.
36 Ĩna ʉjʉ ãmo siare basa ti tĩo, budi wadicõri ĩna bocati ñado robo bajiro ña yucaña mʉa. Soje tʉ ĩ ejaroca jana yucãdo bajiro ñacãña mʉa.
36 Ana’itin akir wairafih hai orot ukwarin tabin ana hiyuwane matabir maiye nan isan hima hikakaif, hai orot ukwarin matabir na etawan rurukikitar ana veya mar ta’imon hinowar naatu etawan hibotawiy rur na’atube.
37 Queno ña yucõri ĩna ʉjʉ ĩ ejaja ticõri, queno wanʉrã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, “Rujiya mʉare ecagʉ ya yʉ”, yigʉ yiguĩji ĩ, ĩnare wanʉgʉ̃.
37 Anababatun a tur ao’owen, akir wairafih iyab matah nuwinuwin hinama’am hai orot ukwarin namatabir nan na’i’itih ana veya, yasisir boro gagamin maiyow hinab! Anayabin i boro ana akir wairafih na’uwih hinamare naatu orot ukwarin boro bay semosemor ana faifuw na’us bay nasemor nitih hinama hinaa.
38 Ñami gʉdareco, busurijʉa cʉni, ĩ ejaroto riojʉa ĩna ña yucãja wanʉrã yirãji ĩna.
38 Akirwairafih hina bobuna matah nuwinuwin hina ma’am hai orot ukwarin nan natit, o mar natot auman nan natit na’i’itih na’at, boro yasisir gagamin maiyow hinab!
39 Adi yʉ gotirisere ãcabojabeja mʉa. Sĩgʉ̃ wi gagʉ, “Itocõ tʉjaroca ejagʉ yiguĩji riniri masʉ”, ĩ yi masija, ña yucãborʉ ĩocʉ̃, riniri masʉ sãjacõri rinime yirocʉ.
39 Imih iti tur ao i naniyan kwanab naatu kwananot, orot bar matuwan bainowan mowan bainuwinamih enan ana veya nasoso’ob na’at, ana bar boro men nihamiy bainowan mowan nakwib narun nabainuwimih en.
40 Itioni bajiroti queno ña yucaña mʉa cʉni. “Adocõ ejagʉ yiguĩji Masa Rĩjorʉ”, mʉa yi masibiti rʉmʉ ejagʉ yiguĩji. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
40 Imih itinin ta’imon i nati, kwa auman kwana bogewas mata nuwinuwin kwanama, anayabin Orot Natun boro men veya kwa kwanotanotamaim natitamih.”
41 Ito ĩ yija tʉocõri, Pedro ado bajiro ĩre seniĩayijʉ:
41 Peter eo, “Regah, iti oroubon kuo i aki isai, o sabuw eretei isah kuo?”
42 — ausente —
42 Regah iya’afut eo, “Anababatun a tur ao’owen Akir wairafin orot gewasin naatu ana not rerekabin, orot ukwarin nati akir wairafin boro nab akir wairafih afa isah ni’ukwarin naatu hai bay baitih isan boro ana veya’amaim nitih hinaa.
43 — ausente —
43 Anayabin orot ukwarin matabir nan nati akir wairafin bowabow gewasin maiyow bowabow itin, imih iyasisir ana akir wairafin bai yara’ah bowabow gagamin na’in itin!
44 — ausente —
44 Ana bar wanawanan sawar tutufin etei i akisin i’ukwarin kaif.
45 Ito bajibojarocati, “Coji ejabiquĩji yʉ ʉjʉ maji”, yi tʉoĩacõri ĩre queno moa ĩsibiquĩji. Ado bajiro yigʉ yiguĩji. Gãjerã ĩ rãca moari masare sẽoro ĩnare rotigʉ yiguĩji. Ʉ̃mʉare romiare cʉni, ito bajiro yigʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri bare ba, idi mecʉ yigʉ yiguĩji.
45 Baise akir wairafin na’at nao, ‘Orot ukwarin bisaise enan, no’om boro ma hamen hamen erurubirabir, imih ayu boro au kokomaim anasinaf.’ Naatu namisir bowabow sabuw, oro’orot baibin nabow narouw kwanekwan ni’a’afiyih, naatu ana kokomaim naa natom kwanekwan nikoko’aw nanan ana veya.
46 Ito bajiri, “Jane ejagʉ yiguĩji yʉ ʉjʉ”, ĩ yibiti rʉmʉ ĩre ejabiagʉ yiguĩji ĩ ʉjʉ. Ĩ ito yire waja bʉto waja senigʉ̃ yiguĩji ĩre. Ito yicõri queno cʉdimenare ĩ moa rotiado bajiro ĩre cʉni moa rotigʉ yiguĩji ĩ.
46 Imaibo Orot ukwarin boro nan natit, veya men nati akir wairafin so’ob ma ekakaifimaim boro nanamih, naatu na isan ana veya boro baimatnuwina’e nama’am nan natit. Naatu orot ukwarin nan natitit ana veya nati akir wairafin boro nab nabeyah natarsisib nisaroun baifanasairayah hai efanamaim bairi hinama.”
47 ’Ĩ ʉjʉ rotirise yiro robo yi masibojagʉti ĩ ña yucãbeja, ito yicõri yiro robo ĩ yibeja ĩ ʉjʉ bʉto bajegʉ yiguĩji ĩre.
47 “Akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i so’ob baise men saife taiyuwin yabuna ana orot ukwarin abisa kok eo’omaim sisinaf, nati orot boro hinawabir biyababan gagamin na’in nab.
48 “Ado bajiro ãmoami yʉ ʉjʉ”, yi masibicʉ ñari, ĩ ʉjʉre queno ĩ cʉdi masibeja, ito yicõri yiro robo ĩ yibeja bʉto bajebiquĩji ĩ ʉjʉ ĩre. No Diore ĩ cʉdiroca yigʉ bʉto bʉsa ĩ cʉdire ãmogʉ̃ yiguĩji Dios. No ĩre tʉorʉ̃nʉroca ĩ yigʉ bʉto bʉsa ĩ tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
48 Baise akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i men so’ob, naatu isisinaf kwanekwan biyababan enunuwih boro au hamenamo hinawabir biyan nababan. Sabuw iyab sawar gagamin na’in tebaib, i na’atube sawar gagamin na’in boro wan hinay maiye. Orot yait gagamin anababatun tibitin i auman boro gagamin anababatun isan hinafefeyan nitih maiye.
49 ’Masa yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉtoni adi macãrʉcʉ̃rojʉ wadirʉ ña yʉ. Coriarã yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji. Gãjerã tʉorʉ̃nʉmena yirãji. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩamena ñarã yirãji ĩna. Yʉre rẽtaroti ñabojarocati iti rẽtaja quena yʉre.
49 “Ayu i wairaf abai iti tafaram afuninamih ana atit, au kok gagamin na’in i mi’itube iti tafaram marasika tabusuruf ta’arah.
50 Jaje quenabeto tõbʉjagʉ yigʉja yʉ. Iti rẽtaroto riojʉa bʉto tʉoĩa ʉsirioa yʉ.
50 Ayu i bapataito fokarin maiyow nou’umaim ema’am boro wanawanan ana run anab, imih boun dogorou wanawanan i yababan awan karatan ama anotanot anan yomanin anisawar imaibo nuhunafot!
51 “Masa jeyaro, sĩgʉ̃ rʉyabeto oca mano ĩna ñatoni wadirʉ ñami ĩ”, yi tʉoĩaboja mʉa yʉre. Bajibea. Yʉ oca tʉocõri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩamena yirãji masa.
51 Kwa kwanotanot ayu i tufuw abai tafaramamaim ana? En, a tur ao’owen, ayu i men tufuw abai anamih, baise kauseb abai ana.
52 Jane adi rʉmʉna ado bajirojʉa ñarã yirãji masa. Co dʉjamocõ ñarã ʉdiarã yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji. Gãjerã tʉorʉ̃nʉmena yirãji. Yibeja, ʉdiarã yʉre tʉorʉ̃nʉbiticõri jʉ̃arã yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji gajea.
52 Mar iti boun orot aawan natunatunawat nah etei five boro hinakusib tounu rounane hinabat rou’ab rounane hinabat taiyuwih hinakusib hinigamigam.
53 Jacʉ yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja, macʉ tʉorʉ̃nʉbicʉ yiguĩji. Macʉ ĩ tʉorʉ̃nʉja, jacʉ tʉorʉ̃nʉbicʉ yiguĩji. Jaco iso tʉorʉ̃nʉja, maco tʉorʉ̃nʉbeco yigõji. Maco iso tʉorʉ̃nʉja jaco tʉorʉ̃nʉbeco yigõji. Mañicõ iso tʉorʉ̃nʉja, jẽjo tʉorʉ̃nʉbeco yigõji. Jẽjo iso tʉorʉ̃nʉja, mañicõ tʉorʉ̃nʉbeco yigõji. Yʉ oca tʉocõri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩamena yirãji masa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
53 Kek tamah hairi boro taiyuwih hinakusib hinagam. Babitai hinah hairi boro hinakusib hinagam na’atube babine rawan babin hairi boro hinakusib hinagam.”
54 Gaje ado bajiro goti remoyijʉ Jesús masare:
54 Jesu sabuw isah iban eo maiye, “Veya ra’iyinane sakuk nayen nabi’afar badowan kwana’i’itin ana maramaim, kwa boro mar ta’imon kwanao, ‘boun boro toun nayar’, naatu toun eyarayar.
55 Wesicajʉare mino iti wẽa mʉocõaja ticõri, “Asiro wado ya”, yi masia mʉa. Mʉa yiro bajiroti bajia iti.
55 Naatu gurufune gagub nayen narab kwananowar kwa boro kwanao, Veya boro nararan, naatu veya erararan.
56 Macãrʉcʉ̃ro gaye ticõri, “Ado bajiro rẽtaro yiroja”, yi masia mʉa. ¿No yija ito bajiro ti masirã ñabojarãti, “Gʉa ñeñaro yirise gʉa jidicãbeja quenabeto tõbʉjarã yirãji gʉa”, yi masibeati mʉa? “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa tʉoĩaro bajiro yibea mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
56 Wanawanan rerekabih! Me kamar hai sawar naatu gagub wanawanan hai sawar abisa temamatar i kwa’itah kwa’inanen kwaso’ob kwa’o. Baise aisim sawar abisa iti boun temamatar hai yabih men kwaso’ob?
57 ’“Ado bajiro yija quena manire”, yi tʉoĩa mʉa. Ito bajibojarocati “Quenarise riti yirʉja mani”, yibea mʉa.
57 Aisim sawar abisa gewasin sinaf isan men taiyuw kwabibabatiyi?
58 Gãji mʉare ĩ seti yija, oca quenori masʉ tʉjʉ mʉa waroto riojʉa oca quenoña. Oca quenori masʉ tʉ ejamenati mʉa oca queno masibeja porecia tʉ mʉare ãmi wacʉ yiguĩji. Ĩna poreciajʉ mʉare tubiarã yirãji.
58 Sabuw baibatiyih isan hinabuwi kwanan inasinaftobon airi kwanayabuna kwanitounuw, imaibo kwananan baibatiyenamaim kwanatit. Baise o men inasisinaf na’at, i boro nabuw narab natain kwekwetar kwanan baibabatiyenayan orot nanamaim kwanatit naatu i boro nabuw furisiman nitih hinabuwi dibur hina yariyi.
59 Ñeñaro mʉa yigore mʉa waja yibeja, budimena yirãji mʉa. Ito bajiroti bajia. Ito bajiri Dios ĩ waja seniri rʉmʉ ejaroto riojʉa ĩ rãca oca quenoña. Mʉa quenobeja ĩ waja seniri rʉmʉ mʉare jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji. Ito yicõri ĩ cõaja bero mʉcana tʉdi budire ma, ya yʉ mʉare, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.
59 A tur ao’owen, o boro dibur bar imaim inama agim hio na’atube inibaiyan imaibo boro dibur barene hinabotaiti inatit.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.