Lucas 10

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ito ĩ yija bero setenta y dos ñarã beseyijʉ mʉcana. Ito yicõri ĩ waroti cʉtoricõti jʉ̃arã, jʉ̃arã, jʉ̃arã ĩ riojʉa wa yu rotiyijʉ.
1 Iti ufunamaim Jesu orot afa’abo rubinih, nah etei 72. Naatu efan i na bainanawanamih notanot imaim rouru’ab wan iyafarih hin. Bar awan, awan hirun hitit hibinan hiremor.
2 Ĩnare wa yu rotigʉ ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare:
2 Jesu iuwih eo, “Masaw i gagamin na’in iyamur, baise fourayah i matan ta’amo. Isan imih Regah fourayan matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah moumurihika niyafarih hinan masaw hinafour.
3 Wasa mʉa. Guijorojʉ mʉare cõa yʉ. Ito bajiri queno tʉoĩaña. Oveja yaia tʉ ĩna ejarã waro bajiro mʉare cõa yʉ.
3 Kwatit kwan! Sheep na’atube abiyafari haru kakafih wanawanahimaim kwananamih.
4 Gajeoni sãra buju ãmi wabeja. Niyeru sãra buju cʉni ãmibesa. Ito yicõri gaje gʉboco mʉa wasoaroti ãmi wabeja. Ma masa mʉa bocaja yoari bʉsi rʉ̃gõ yibeja mʉa.
4 Kwanatitit umamaim men Kaukut ta kwanab, hafoy, a baibiyow ta kwanab; naatu efamaim men kwanabat sabuw kwanibabatiyihimih.
5 Cʉto ejacõri co wi mʉa sãjaja, iti wi gãnare ado bajiro yiba: “Dios queno yijaro mʉare ito yicõri queno ñaña mʉa”, yiba mʉa.
5 Bar menatan kwanarur wantoro’ot kwanao, “Tufuw kwa etei isa nama.’
6 Ĩna mʉare queno ĩna cʉdija, quena ñaro yiroja ĩnare. Ito bajibojarocati queno mʉare ĩna cʉdibeja quenabeto yiroja ĩnare.
6 Naatu nati bar wanawanan tufuw ana orot nama’am na’at, kwa tufuw kwabitin boro nab, baise en na’at, a tufuw kwabitin boro namatabir maiye kwanab.
7 Ĩna cʉdija ticõri, iti wi tujacõri, ĩna ecaro bajiroti baba mʉa. Diore moa ĩsirã mʉa ñajare mʉa riasorãjʉa mʉare bare ecarã yirãji ĩna. Gaje wi, gaje wi, sãja ucu yibeja mʉa.
7 Naatu bar nati kwarun kwabaib imaim kwanama, siwar abisa’awat tibit i kwanabow kwanaa kwanatom bairi kwanama, anayabin bowabow sabuw tebowabow i hai baiyan tebaib. Naatu men bar bar afe kwana yara’ara’ah kwanaremor.
8 Cʉto mʉa ejaja ĩna mʉare boca ãmija ĩna ecaro bajiroti baba.
8 Bar merar menatan kwanatitit a merar hinay hinabuwi, abisa hinabit kwanab kwana’aan,
9 Ito gãna cõrã ĩna ñaja, ĩnare yisioba. Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiba: “Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja quena”, yi gotiba.
9 nati bar meraramaim sawusawuwih kwaniyawasih, naatu hai tur kwana’owen ‘God ana aiwob i natit sawar.’
10 Gaje cʉto mʉare ĩna boca ãmibeja, majʉ wija rʉ̃gʉ̃cõri ado bajiro ĩnare gotiba:
10 Baise bar merar menatan kwanarur sabuw men a merar hinayiy, kwanatit ef yan kwanabat kwanao,
11 “Mʉ ya cʉto gaye sita gʉa ya gʉboco wãrisere jacãcõa gʉa mʉa gʉare boca ãmibejare. Masiña mʉa. ‘Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios’, yire gaye mʉare gotirona ejaboja gʉa”, yiba ĩnare, yiyijʉ Jesús.
11 ‘Aki ai fofob iti a bar a meraramaim arutatab bebeyan abimatnuwi kwa a baimakiy isan. Baise men nuhi nabur God ana Aiwob i na iyubin sawar.’
12 ’Gaje ado bajiro mʉare gotia yʉ. Iti cʉto gãna mʉare boca ãmimena, Sodoma cʉto gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã, yirãji ĩna, Dios ĩ waja seniri rʉmʉ, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
12 Anababatun a tur ao’owen baibatebat ana veya nati bar merar sabuw i boro baimakiy gagamin na’in hinab, men Sodom sabuw hibaib na’atube’emih.
13 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
13 Chorazin sabuw naatu Bethsaida sabuw, kwa i boro sawar kakafin maiyow isa namatar! Anayabin ina’inan iti kwa biyamaim asisinaf marasika Taiya, Sidon sabuw biyahimaim ata sinaf, mar ta’imon boro hai bowabow kakafih notawiyen isan yuhwah gao hitarab hai kakafih hitae’en!
14 Dios ĩ waja seniri rʉmʉ Tiro, Sidón gãna rẽtoro ñeñaro tõbʉjarã yirãji Betsaida gãna, Corazín gãna cʉni.
14 Baise baibatebat ana veya Taiya naatu Sidon sabuw God boro kaifai nakabibirih, naatu kwa i boro baimakiy gagamin na’in kwanab.
15 Ito yicõri, “Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩabojarãji Capernaum gãna. Ito bajiro tʉoĩabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
15 Kwa Capernaum sabuw! Wab kwabora’ah a fair kwabibigan, God boro nagurusi morob ana efanamaim nitaiy kwanare!”
16 ’No mʉare tʉogʉti, yʉre cʉni tʉogʉ ñami. No mʉare ãmobea yirã, yʉre cʉni ãmorã meje ñama ĩna. No yʉre ãmobea yigʉ, yʉre cõarʉre cʉni ãmogʉ̃ meje ñami ĩocʉ̃, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
16 Naatu Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Orot yait a tur enonowar, nati i ayu au tur enonowar, na’atube orot yait ekwakwahiri nati i ayu ekwakwahiru. Naatu orot yait ayu ekwakwahiru, nati i yait ayu iyafaru anan i ekwakwahir.”
17 Mʉcana ĩ tʉ tʉdi ejarã bʉto wanʉ tʉdi ejayijarã Jesús ĩ cũana setenta y dos ñarã. Ito yicõri Jesure ado bajiro yiyijarã ĩna:
17 Orot nah etei 72 yasisiramaim hina Jesu biyan hitit hio, “Regah, o wabimaim demon au’uwih i mar ta’imon fanai hibai hititit.”
18 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
18 Jesu iyafutih eo, “Satan marane namanamar na’atube bokiyakiyat hea’obow re’er a’itin.
19 Cotiwãja, ãñare cʉni cʉdabojarãti mʉa cuni ecobe yirocʉ, yʉ masirise mʉare jidicãcʉ yʉ. Ito yicõri mʉa wajacʉre rẽtocũma yirocʉ, cũcʉ yʉ mʉare. Yʉ masirise mʉare yʉ jidicãjare ñejʉa mʉare junibetoja.
19 Kwananowar fair etei kwa ait aonowahi sawar, imih kwa boro kok naatu sana’ar tafah kwanabat kwanaremor, na’atube rakit hai ahay hai waf etei boro kwanawasatan, boro men abis ta niyababanimih.
20 “Rʉ̃mʉ́re gʉa budi rotija ñaro bajiroti cʉdiquĩ gʉare”, yi masibojarãti bʉto wanʉ quenasaroti meje ña itiama. “Ũmacʉ̃jʉ yʉ warotojʉ yʉ wame wõre ñacãroja”, mʉa yi masija, iti ña bʉto wanʉ quenare gaye, yiyijʉ Jesús ĩnare.
20 Naatu demon kakafih kwa’uwih fana hibai hibibihir isan men kwaniyasisir. baise maramaim God wab kikirum isan i kwaniyasisir.”
21 Ito ĩ yirocati Jesús ĩ wanʉ quenaroca yiyijʉ Espíritu Santo. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ Jesús Diore:
21 Nati ana veya’amaim God Anunin Kakafiyin Jesu iwa’an yan wanawanan yasisir awan karatan eo, “Tamai o i mar tafaram ana aiwob! A merar ayiy anayabin sawar iti etei o sabuw so’obayah naatu sabuw notanotayah men i’obaiyih, baise ibun na’atube ma’am boro’obo natunat bereberefiy i i’obaiyih tesoso’ob isan, Tamai a merar ayiy, iti sawar etei i o a kokomaim isinaf temamatar.”
22 ’Jeyaro ʉjʉ yʉ ñatoni yʉre cũquĩ yʉ Jacʉ. Yʉ Jacʉ sĩgʉ̃ti queno yʉre masiguĩji. Ito yicõri yʉ sĩgʉ̃ti yʉ Jacʉre queno masia. Gãjerã cʉni yʉ Jacʉre masiroca, yʉ yi ãmoja, yʉ jacʉre masirã yirãji ĩna cʉni, yiyijʉ Jesús masare.
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Sawar tutufin etei Tamai ayu itu, men yait ta so’ob ayu i God Natun, baise Tamai akisinamo so’ob, na’atube men yait ta Tamai so’ob, baise ayu i Natun akisu’umo aso’ob. Naatu sabuw iyabowat i Natun rurubinihiwat boro God isah nirerereb hinaso’ob.”
23 Ito yicõri ĩ rãca riasotirãre riti ado bajiro yiyijʉ Jesús:
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah akisihimo iuwih eo, “Kwa i kwabiyasisir anayabin God ana bowabow anababatun mata yan kwa’i’itin.
24 Ado bajiro mʉare ya yʉ. Jane meje gãna Dios oca goti ĩsiri masa, ito yicõri ʉjarã masa cʉni adocãta mʉa tirise bʉto ti ãmobojayijarã ĩna. Ito bajibojarãti itire ti bʉjabisijarã ĩna. Ito yicõri adocãta mʉa tʉorise bʉto tʉo ãmobojayijarã. Ito bajibojarãti itire tʉobisijarã ĩna, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
24 Anababatun a tur ao’owen, dinab oro’orot naatu aiwob sabuw hikok kwanekwan kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar, i hitanowar, baise men hi’itin naatu men hinowar.”
25 Ito bajiro yi ñaroca sĩgʉ̃ judio masa rotirise riasori masʉ, wadiyijʉ Jesús rãca bʉsirocʉ: “Riti masiati Jesús”, yi tʉoĩacõri seniĩagʉ̃ ejayijʉ ĩ. Ado bajiro ĩre seniĩayijʉ:
25 Ofafar bai’obaiyenayan orot so’obayan ta, Jesu baikubibiruwinamih misir ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, ayu i boro abisa anasinaf ma’ama wanatowan anab?”
26 Ito ĩ yija tʉocõri:
26 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in ibiyab hai yabih abisa’awat i’itan?”
27 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ judio masa rotirise riasori masʉ:
27 Orot iya’afut eo, “Regah, a God isan, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a fair tutufin etei, naatu a not tutufin etei a Regah isan iniyabow, naatu taituwa isah iniyabow, o taiyuw isa kubiyabow na’atube.”
28 Ito ĩ yija tʉocõri:
28 Jesu iya’afut eo, “Abisa i’o i tur anababatun i’o, isan imih kwen abisa i’o na’atube kusinaf saise ma’ama wanatowan boro inab.”
29 —“Yʉ ñarãre queno yigʉ meje ña yʉ”, yi tʉo masicõri, “¿Noajʉa ñati yʉ ñarã?” yi seniĩayijʉ ĩ Jesure.
29 Baise ofafar bai’obaiyenayan taiyuwin bora’ah na’atube, imih Jesu ibatiy maiye, “Ayu taituwau i iyab?”
30 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩre:
30 Jesu iya’afut eo, “Ana veya ta Jerusalemane orot ta au Jericho re inan basit, sabuw kakafih wanawanah run, hitit ana faifuw hi’oromen hibai hirab hitaiy re imamayay in, ana sawar hibow hibihir hin. Bainowah orot binanawan hirab imamayay inu’in|alt="thieves attacking traveller" src="CN01745B.TIF" size="col" loc="Luk 10.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.30"
31 Ito ĩ baji cũñaroca pai cʉni iti mati wayijʉ. Ĩre ti bʉjabojagʉti riojoti rẽtacoayijʉ ĩ.
31 Nati veya ta’imon firis ibo Jerusalemane au Jericho re inan basit, orot ef awan inu’in itin, baise ef sisibin raunane yagebageb bihir in.
32 Ĩ bero gãji Levita masʉ ejayijʉ ĩ tʉ. Ĩre ti bʉja wacʉti riojo rẽtacoayijʉ ĩ cʉni.
32 Levi orot ibo auman nati ef ta’imon re nan orot inu’in itin, naatu ef au waraunane yagebageb in.
33 Ito bajiro ĩre ĩna ti rẽtaja bero sĩgʉ̃ Samaria sita gagʉ iti ma wacʉjʉ ti bʉjayijʉ ĩre. Ito yicõri ĩre ti maiyijʉ.
33 Baise Samaria orot nati ef ta’imon remor re nan orot inu’in koun yen, naatu nuware i’itin ana veya’amaim ana yababan ra’at.
34 Ito bajiri ĩ tʉ ejacõri ĩre cami ʉco yiyijʉ ĩ. Iti cami ʉco yigʉ ʉ́yena ito yicõri ʉyé idena ʉco yiyijʉ ĩre. Ito yicõri ĩ ya camire wõbiayijʉ. Ito bajiro ĩre yicõri ĩ ya burro joejʉ ĩre mʉojeoyijʉ. Ito yi tĩogʉ̃, canira wijʉ ĩre ãmi wacõri ñamiasaro ĩre tirʉ̃nʉyijʉ.
34 Basit na orot inu’inumaim tit, biyan feher matahimaim raiy isusuwa’en naatu biyan fiyow sawar, basit bai ana donkey afe’en yara’ah naatu bai hin nanawan bar ta imaim yai ma’uh ma.
35 Samaria sita gagʉ busuri wacʉ canira wi ʉjʉre jʉati niyeruti ĩsiyijʉ. Iti ĩsi wacʉ ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩre: “Ãni cõgʉ̃re tirʉ̃nʉña. Jairo waja mʉre iti godaja, tʉdi ejagʉ mʉre wa yicʉja yʉ mʉcana”, yiyijʉ ĩ canira wi ʉjʉre, yi oca gotiyijʉ Jesús judio masa rotirise riasori masʉre. Iti oca goti tĩogʉ̃ ado bajiro ĩre seniĩayijʉ mʉcana Jesús:
35 Hi’in marto ana kaukut eofere kabay rou’ab bai orot bar kaifenayan itin eo, ‘Iti orot inakaif airi kwanama, naatu abisa’awat isan inasisinaf ana matabir anan au tur ina’owen boro anibaiyani.’”
36 “¿Ĩna ʉdiarã wato ñimʉjʉa ñarʉda riniri masa ĩna jasĩa cũrʉre, ti mairʉ?” Yi seniĩayijʉ Jesús judio masa rotirise riasori masʉre.
36 Iti na’at eo sawar basit, Jesu orot ibatiy, “Orot tounu wanawanahimaim orot menatan i taituwan kakafih hirab inu’in isan ana yabow i’inuw?”
37 Ito ĩ yija tʉocõri:
37 Ofafar bai’obaiyenayan Jesu iya’afut eo, “Orot taituwan itin yan baban bibais.” Imaibo Jesu orot iu, “Kwenan nati na’atube kusinaf.”
38 Ito ma wacʉjʉ cʉto ejayijʉ Jesús. Iti cʉto ejacõri Marta wame cʉtigo, ya wi wayijʉ ĩ. Ĩ ejaja ticõri, queno boca ãmiyijo iso ĩre.
38 Jesu ana bai’ufununayah bairi efamaim hiremor hinan basit hina babin wabin Martha ana bar ana meraramaim hitit; hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
39 Iso ocabajio María wame cʉtigo ñayijo. Iso Jesús ya gʉbo tʉ rujicõri, ĩ gotirisere tʉo rujiyijo.
39 Naatu i tain Mary na Jesu nanamaim mare ma, Jesu abisa eo i ma nonowar, Martha bay ebitab, Mary Jesus a namaim ma tur enonowar|alt="Martha cooking Mary sitting at Jesus’ feet" src="CN01750B.TIF" size="col" loc="Luk 10.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.39-42"
40 Martama iso moarise gaye tʉoĩagõ ʉsirioro tõbʉjayijo. Ito bajiri Jesús tʉ eja rʉ̃gʉ̃cõri, ado bajiro bʉsiyijo iso:
40 baise Martha bowabow etei akisin bowabow isan yan so’ar na eo, “Regah Mary sawar etei ihamiyen akisu abowabow ku’i’itin i mi’itube kunotanot? Karam boro itau tan tibaisu airi ata bow ai en?”
41 Ito bajiro Marta iso yibojarocati ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús isore:
41 Regah iya’afut eo, “Martha, Martha, o i sawar moumurih na’in isah inot a yababan ra’at ya esoso’ar,
42 Bʉto ñasarise gaye cojiti ña. Yʉ bʉsirise tʉocõri, mʉ ocabajio María, ñasarisere bʉjamo. Nijʉa iso tʉo ãmisãrise isore ãmicãbiquĩji yiyijʉ Jesús Martare.
42 baise sawar ta’imon i takokok gagamin. Mary i sawar gewasih rubin, naatu boro men yait biyanamaim nabosairimih.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.