João 8

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Cʉtojʉ gʉa tujaroca Jesuama Olivos wame cʉtiri burojʉ maja waquĩ.
1 Imaibo Jesu Olive Oyaw na’at tit yen in.
2 Gaje rʉmʉ busuri, Dios ya wijʉ gʉa ñaroca tʉdi ejaquĩ Jesús mʉcana. Ĩ ejaja ticõri, jãjarã masa ĩ tʉ minijuacã. Ĩna minijuaja ticõri, eja rũjũquĩ ĩ ĩnare riasorocʉ.
2 Maraumanika Jesu matabir maiye Tafaror Bar ana meraramaim bat, sabuw moumurin maiyow hiru’ay hi’arbebera’uh naatu i busuruf ma sabuw i’ubaibiyih.
3 Ito bajiro ĩ yiroca fariseo gaye tʉoĩarã, bʉcʉrã rotirise riasori masa cʉni ejacã. Sĩgõ romio gajeo manʉjʉ rãca ajegorore ĩna bʉjarore ãmi ejacã ĩna. Isore ãmi ejacõri, gʉa riojo isore rojocã ĩna.
3 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee babin turan aawan hairi hi’inu’in hibai hina hirun. Naatu hi’u kou’ay nahimaim bat.
4 Ito yicõri, ado bajiro Jesure yicã ĩna:
4 Naatu Jesu isan hi’o, “Bai’obaiyenayan, iti babin i turan aawan hairi hi’inu’in atita’ur.
5 Moisés ñayorʉ ĩ rotire, ado bajiro rotia: Ito bajiro yigore gʉ̃tana rea sĩaña, ya iti. ¿Mʉáma no bajiro tʉoĩati? yicã ĩna Jesure.
5 Ofafaramaim Moses aki iti na’atube eobaiyuni, babin yait ta iti na’atube nasisinaf boro kabayamaim anarab namorob. O a not ta ema’am boro inao.”
6 “No bajiro manire ĩ cʉdija tʉona” yirona ito bajiro seniĩari seyocã ĩna. “Manire ĩ cʉdi masibeja, ĩre seti ña”, yi masirã yirãji mani, yi tʉoĩari seyocã ĩna. Ĩna ito yija masicõri, jacajʉ ñini rũjũcõri, ĩ ya ãmo wãsoana ucasʉoquĩ Jesús.
6 Iti baibat hibai hititit i mi’itube Jesu hitikubibiruw, saise abitur ta’o na’at imaim hitabat ubar hititin isan.
7 Ĩre ĩna seniĩa ʉyamʉcʉtija tʉocõri, wʉmʉ rʉ̃gʉ̃quĩ Jesús ĩja. Ito yicõri ado bajiro ĩnare yiquĩ:
7 Hi’u hibibabatiy anamaramaim, Jesu nakwetan tara’ah naatu isah eo, “O yait aur bowabow kakafin men nama’am na’at, o wan kabay kubai babin isan kurouw.”
8 Ito bajiro yi tĩogʉ̃ ñini rũjũquĩ Jesús mʉcana. Ito yicõri, mʉcana jacajʉ ucaquĩ ĩ.
8 Naatu i kwafure maiye me yan ma kubebebeyan.
9 Ito ĩ yija tʉocõri, “Mani sĩgʉ̃ rʉyabeto ñeñaro yirã riti ña mani”, yi tʉoĩa masicã ĩna. Ito bajiri bʉcʉrã budi wasʉocã ĩna. Ito yicõri, ĩna ñarocõti budi jedicoacã ĩna ĩja. Ĩna budi jedija bero, romio riti ito tujacõ Jesús tʉ.
9 Iti tur hinonowar anamaramaim ta’ita’imon hitabartaitit hin, oro’orot atamanih wan hi’iyon hibusuruf hitit. Babin akisinamo hihamiy Jesu nanamaim bat
10 Ito yija Jesús wʉmʉ rʉ̃gʉ̃quĩ mʉcana. Romio sĩgõreti ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús isore:
10 Jesu totofar misir babin itin basit isan eo, “Babin iti sabuw menika hin? Naatu yait ta o isa rouw’ouri ai en?”
11 Ito ĩ yija bero cʉdicõ iso:
11 Babin eo, “Regah men yait ta ema’am.” Naatu Jesu eo, “Basit gewasin! Ayu auman men karam boro anibatiyi. Kwen, iti boun inabubusuruf bowabow kakafih men inasinaf maiye.”
12 Mʉcana masare gotigʉ, ado bajiro bʉsiquĩ Jesús:
12 Jesu sabuw isah eo maiye, “Ayu i tafaram ana marakaw. Yait ayu ebi’ufnunu i boro men guguminamaim naremor, baise i boro yawas ana marakaw nab.”
13 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yicã fariseo gaye tʉoĩarã:
13 Pharisee Jesu isan hi’o, “Iti tur ku’o’o i o taiyuw isa ku’o’orerereb naatu abistan o ku’o’orerereb i men turobe.”
14 Ĩna ito yijare ado bajiro cʉdiquĩ Jesús:
14 Jesu iyafutih eo, “Ayu taiyuwu isou ana’orerereb na’at, ayu ao’orereb i turobe, anayabin ayu aso’ob menane ana naatu menamaim ananan. Baise ayu menane ana naatu menamaim ananan kwa i men kwa so’ob.
15 “Mʉre seti ña”, yʉre mʉa yija, adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna tʉoĩado robo bajiro ya mʉa. Yʉama, “Mʉare seti ña”, yibea yʉ.
15 Kwa sabuw hai itininamaim kwa’itih kwabibabatiyih. Ayu men yait ta ana itininamaim aitin abibabatiyimih.
16 “Mʉare seti ña”, yʉ yija, riojo mʉare gotibogʉja yʉ. Masare ĩna ñeñaro yirise yʉ waja senija, yʉ sĩgʉ̃ meje senia yʉ. Yʉ Jacʉ yʉre seni rotigʉ, yʉ rãcati senigʉ̃ yiguĩji ĩ.
16 Baise ayu anabibatiyi na’at, ayu au baibatiyen i turobe. Anayabin ayu i men akisu. Ayu Tamai iyunu anan i airi ama’am.
17 Mʉa bʉcʉrã rotirise ado bajiro ucare ña: “Ĩre seti ña”, jʉ̃arã ĩna yija, ĩnare tʉorʉ̃nʉja quena, ya mʉa bʉcʉrã rotirise.
17 Kwa taiyuw a’ofafaramaim iti na’atube hikirum, anamaramaim sifroubonayan orot rou’ab te’orereb tebibasit nati i turobe.
18 “Riti gotia yʉ”, ya yʉ yʉmasi cʉni. Yʉ Jacʉ yʉre cõarʉ cʉni, “Riti gotiami ãni”, yi goti ejabʉami ĩ yʉre yiari, yiquĩ Jesús ĩnare.
18 Ayu i orot ta taiyuwu isou ao’orereb; Tamai ayu iyunu anan ayu au sifroubounayan ta.”
19 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre seniĩacã ĩna:
19 Naatu sabuw hibatiy, “O Tamat i menamaim ema’am?” Jesu iyafutih eo, “Kwa ayu men kwaso’ob na’atube Tamai auman men kwaso’ob. Kwa ayu kwatasusu’ubu na’at Tamai auman boro kwatasu’ub.”
20 Dios ya wijʉ ñacõri ito bajiro masare riasoquĩ Jesús. Masa ĩna niyeru sãra jedori tʉjʉ rʉ̃gõcõri ito bajiro masare riasoquĩ Jesús. Ĩre ĩna ñiarotijʉ ejabiticʉ maji, ito bajiri sĩgʉ̃jʉa ĩre ñiagʉ̃ maniquĩ.
20 Iti tur i tafaroror bar wanawanan kabay teya’ay ana efan sisibinamaim Jesu ma i’obaibiyih. Men yait ta bai fatumimih, anayabin i ana veya men baimih.
21 Mʉcana masare gotigʉ, ado bajiro bʉsiquĩ Jesús:
21 Jesu ibanak isah eo maiye, “Ayu boro kwa anihamiyi anan, naatu kwa boro ayu isou kwananuwet naatu kwa a kakafih wanawanahimaim boro kwanamorob. Ayu menamaim ananan kwa boro men imaim kwanan.”
22 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yicã judio masa:
22 Naatu Jew hai ukwarih hi’o, “I eo, ayu menamaim anan kwa men karam kwanan. Iti eo anayabin i boro taiyuwin na’asabun?”
23 Ĩna ito yija tʉocõri:
23 Baise Jesu eo maiye in, “Kwa i babe ma’ani, Ayu i yate ma’anu. Kwa i tafaram nowan, baise ayu i men tafaram nowan.
24 Ito bajiri, “Mʉa ñeñaro yirise jidicãmenati godarã yirãji mʉa”, yibʉ yʉ mʉare. “Ĩti ña yʉ”, yʉ yiro bajiro yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉbeja, mʉa ñeñaro yirise jidicãmenati godarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
24 Ayu ao kwanowaraka, ayu men kwanasu’ubu kwanabitutumu na’at, kwa boro anababatun a kakafih wanawanahimaim kwanamorob. Ayu’uban tur iti ao’o.”
25 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre seniĩacã ĩna:
25 Hibatiy hio, “O i yait?” Jesu iyafutih eo, “Tabubusurufika kwa a tur aowen taremor tana.
26 Jaje mʉare gotiroti ñaboja yʉre. Ito yicõri, “Mʉare seti ña”, yʉ yi ãmoja, jaje gotiroti ñaboja yʉre. Yʉre cõarʉ ĩti ñami riojo gotigʉ. Adi sita gãna masare yʉ gotirise, ĩre tʉocõri gotia yʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
26 Kwa isa ayu boro tur moumurika anao anibabatiyi. Baise yait ayu iyunu anan i turobe? Naatu abistan i eo anonowar ayu sabuw hai tur ao’owen.”
27 Ito bajiro ĩnare ĩ bʉsibojarocati, “Mani Jacʉ Dios gaye bʉsiami ĩ”, yi masibiticã ĩna.
27 Jesu Tamah isan sabuw hai tur eo’eowen naniyan men hibai.
28 Ito bajiri ado bajiro ĩnare gotiquĩ ĩ:
28 Imih Jesu eo, “Orot Natun kwanabobora’ah anamaramaim, kwa boro kwanaso’ob; Ayu i Yait; naatu ayu men taiyuwu au kokomaim asisinafumih, baise Tamai abistan tur mutufor bi’obaiyu’umaim ao’o.
29 Yʉre cõarʉ yʉ rãcati ñami. Yʉ Jacʉ ĩ wanʉrise gaye riti ya yʉ. Ito bajiri yʉre wagobitisotiami ĩ, yiquĩ Jesús masare.
29 Naatu yait ayu iyunu anan airi ama’am i men ihamiyu, anayabin mar etei i ana kokomaim asisinaf isan ebiyasisir.”
30 Ito bajiro Jesús ĩ yija tʉocõri, jãjarã masa ĩre tʉorʉ̃nʉcã.
30 Nati eo’omaim sabuw moumurih maiyow hitumitum.
31 Ito bajiri, ado bajiro gotiquĩ Jesús, judio masare ĩre tʉorʉ̃nʉrãre:
31 Imih Jesu Jew sabuw iyab i hibitumatum isah eo, “Ayu au bai’obaiyen kwanabubukikin na’at, kwa i anababatun ayu au bai’ufununayah,
32 Ito bajiro yicõri, oca riojo ñasarise masirã yirãji mʉa. Oca riojo ñasarise tʉocõri, mʉa ñeñaro yirisere jidicãrã yirãji mʉa. Ito bajiri rʉ̃mʉ́re moa ĩsiri masa meje ñarã yirãji mʉa ĩja, yiquĩ Jesús.
32 naatu kwa boro turobe kwanaso’ob naatu turobe boro imaim narufami kwanatit.”
33 Ito ĩ yija tʉocõri:
33 Sabuw hiya’afut hi’o, “Aki Abraham ana a’agir. Naatu aki men yait ta ana akir wairafin. Mi’itube inarufami anatit isan kuo’o?”
34 Ĩna ito yija tʉocõri:
34 Jesu sabuw isah eo, “Turobe a tur ao’owen, o yait ta bowabow kakafin kukusisinaf i bowabow kakafin ana akir wairafin imatar.
35 Sĩgʉ̃ macʉacã ĩ jacʉsabatia rãca ñaguĩji. Sĩgʉ̃ ĩre moa ĩsiri masʉama, ĩ rĩa rãca ñagʉ̃ meje ñaguĩji. Sĩgʉ̃ macʉ ĩ jacʉ robo bajiro roti masigʉ̃ yiguĩji.
35 Akir wairafin taitin tuwahinah wanawanahimaim i boro namarorore, baise Natun i ana efan wanatowan.
36 Dios Macʉ ñari roti masigʉ̃ ña yʉ. Ito bajiri rʉ̃mʉ́a ʉjʉre moa ĩsiri masa ñabitiroca mʉare yʉ yija, riti ĩre moa ĩsiri masa meje ñarã yirãji mʉa.
36 Imih Natun kwa narurufami, kwa i anababatun narufami,
37 “Abraham ñayorʉ janerãbatia ña mʉa”, yi masia yʉ mʉare. Ĩ janerãbatia ñabojarãti yʉ bʉsirise tʉorʉ̃nʉbiticõri, yʉre sĩa ãmoa mʉa.
37 Ayu aso’ob kwa i Abraham ana a’agir, baise kwa i ef kwanunuwet ayu kwana’asbunu. Anayabin kwa dogor wanawanan, ayu au tur ana efan i men ema’am.
38 Cʉna yʉre ĩ ĩogore mʉare bʉsia yʉ. Mʉa jacʉ ĩ rotiado bajiro riti ya mʉama, yiquĩ Jesús ĩnare.
38 Ayu Tamai ana taragub wanawanan abistan i’obaiyu ai’itin i a tur ao’owen, naatu kwabo tamat demon hi’o kwanonowar na’at kwasisinaf.”
39 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdicã ĩna:
39 Sabuw hiya’afut hi’o, “Abraham i aki tamai.” Jesu eo maiye, “Kwa Abraham natunatun na’at kwa boro i sisinafube kwatasinaf.
40 Oca riojo ñasarise, Dios yʉre ĩ riasoado bajiroti mʉare yʉ riasobojarocati, yʉre sĩa ãmoa mʉa. Abraham ñayorʉama ito bajiro yibitiyoñi.
40 Itinin i iti. God anababatun au tur eowen ao kwanonowar isan kwa a not kwabobaifufun ayu asabunu’umih. Abraham iti na’atube men sinaf.
41 Yʉre mʉa sĩa ãmoja, mʉa jacʉ ĩ rotiado bajiroti ya mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
41 Kwa tamatanah mi’itube hisisinaf na’atube kwasisinaf.” Sabuw hiya’afut hi’o, “Aki Tamai i ta’imon God akisinamo, aki i men ometakek aki i natunatun anababatun.”
42 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús:
42 Jesu sabuw isah eo, “God kwa Tamat na’at ayu boro kwatiyabuwu, anayabin ayu Godane ana naatu boun iti bairit tama’am. Ayu men taiyuwu au kokomaim anamih, baise i ayu iyunu ana.
43 ¿No yija yʉ bʉsirise tʉo masibeati mʉa? Yʉ bʉsirise tʉo ãmobea mʉa. Ito bajiri itire tʉo masibea mʉa.
43 Aisimamih ayu tur ao’o naniyan men kwabaib? Abistan ayu ao men kwananonowar anayabin kwa tain i gugurih.
44 Mʉa jacʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ ñami ĩ. Ito yicõri ĩ rĩa ña mʉa. Ito bajiri ĩ ãmoro bajiroti yi ãmoa mʉa. Cajerojʉti masare sĩari masʉ ñañi rʉ̃mʉ́. Oca riojo gotire wanʉgʉ̃ meje ñami ĩ. Ito yicõri, cojirea riojo gotigʉ meje ñami ĩ. Rʉore oca ĩ gotija socagʉ ñari, ito bajiroti rʉo gotiguĩji ĩ. Ĩ ñami rʉore jaigʉ, ito yicõri rʉore jacʉ.
44 Kwa i tamat demon mowan natunatun, naatu kwa a kok i tamat esisinafube kwani’ufunun. Aneika i asbunubunuwenayan, i men turobe’emaim batamih, anayabin i wanawanan turobe en. Baifufuwen nati i ana tur, anayabin i baifufuwenayan naatu baifufuwenayah etei tamah.
45 Mʉa jacʉ ĩ ñajare, oca riojo ñasarise yʉ mʉare gotibojaja, yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa.
45 Baise ayu tur anababatun ao’o, kwa i men kwabitutumu.
46 “Ado bajiro ñeñaro yicʉ mʉ”, yʉre yigʉ sĩgʉ̃ mami mʉa rãca. Oca riojo ñasarise mʉare yʉ gotibojaja, ¿no yija yʉre tʉorʉ̃nʉbeati mʉa?
46 O yait ta karam ayu au kakafin inaorerereb? Ayu turobe ana’o na’at, aisim men kwabitutumu?
47 Dios ñarã mʉa ñaja, recoti Dios ocare tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa. Dios ñarã meje ñari, yʉre tʉo ãmobea mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
47 Yait Godamaim ema’am naatu ana tur enonowar i i God nowan. Kwa tur men kwanonowar anayabin Kwa i men God nowan.”
48 Ito yija ado bajiro cʉdicã judio masa:
48 Jew sabuw Jesu hiya’afut hi’o, “Aki’ima turobe ao’o, oma Samaria mowan naatu demon hitounbuburi kuma’am.”
49 Ĩna ito yija tʉocõri:
49 Jesu iya’afutih eo, “Ayu men demon hitounbuburu ama’am. Ayu Tamai akisinamo akakakafiy, baise kwa ayu men kwakakafiyu.
50 Masa ĩna yʉre rʉ̃cʉbʉotoni wadirʉ meje ña yʉ. Sĩgʉ̃ ñami masa ĩna yʉre rʉ̃cʉbʉore ãmogʉ̃. Ĩ ñami yʉre rʉ̃cʉbʉomenare ti masigʉ̃, ito yicõri ĩna ñeñaro yirise waja senigʉ̃.
50 Ayu men taiyuwu wabu bora’ara’ahin isan anunuwet, baise orot ta i ayu isou akisinamo nanuwet naatu i boro ayu nibabatiyu.
51 Riti mʉare gotia yʉ. No yʉ bʉsirise tʉorʉ̃nʉgʉ̃ godabicʉ yiguĩji. Dios rãca catitĩñagʉ̃ yiguĩji, yiquĩ Jesús.
51 Tur anababatun au’uwi, yait ayu au tur ebobosiyasiyar boro men namorob.”
52 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yicã judio masa:
52 Jew sabuw Jesu isan hi’o, “Aki bounabo aso’ob o i demon hitoububuni kuma’am! Abraham morob naatu dinab oro’orot himorob, baise o ku’o’o yait ta ayu au tur nabobosiyasiyar boro men namorob.
53 ¿Gʉa ñicʉsabatia ñicʉ, Abraham ñayorʉ rẽtoro ñasagʉ ñati mʉ? Ĩ cʉni, Diore goti ĩsiri masa cʉni goda jedicoañi ĩna. ¿Ñimʉ ña yʉ yati mʉáma? yicã ĩna Jesure.
53 Aki tamai Abraham i morob o men taiyuw inabora’ahi Abraham inanatabir? Naatu God ana dinab auman himorob. O kunotanot o i yait?”
54 Ĩna ito yija tʉocõri:
54 Jesu iya’afutih eo, “Ayu taiyuwu anabobora’ahu na’at ayu au bora’ara’aten anayabin en. Ayu Tamai kwa a God kwarouw kwa’o’o i akisinamo ayu ebobora’ara’ahu.
55 Ĩre queno masibea mʉa. Yʉama ĩre queno masia. “Ĩre masibea yʉ”, yʉ yibojaja, mʉa robo bajiroti socagʉ ñaborʉja yʉ cʉni. Yʉama, queno masisacõa ĩre. Ĩ yiro bajiroti cʉdia yʉ.
55 Kwa i men kafa’imo kwasu’ub, baise ayu asu’ub. Ayu men su’ubin anarouw ana’o na’at, ayu boro baifuwenayan kwa ana karam, baise ayu i asu’ub naatu i ana tur abobosiyasiyar.
56 Mʉa ñicʉsabatia ñicʉ Abraham ñayorʉ, “Co rʉmʉ ejagʉ yiguĩji Cristo”, yirocʉ wanʉ yuñi. Adi sitajʉ yʉ ejaja ticõri, wanʉsacõquĩ ĩ, yiquĩ Jesús judio masare.
56 Kwa tamat Abraham ayu au na ana veya nuw i’itin i iyasisir naatu veya na titit isan i kawasa.”
57 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yicã ĩna Jesure:
57 Jew sabuw Jesu isan hi’o, “O a kwamur i men 50 baimih naatu mi’itube Abraham i’itin.”
58 Ĩna ito yijare:
58 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu wan ama’abo Abraham tufuw.”
59 Ito ĩ yija tʉocõri, gʉ̃ta ãmicã ĩre rearona. Ĩna ito yijare, “Ito bajia”, yi masia manoti ĩna watoti budicoaquĩ Jesús, Dios ya wire budigo wacʉ.
59 Nati isan sabuw kabay hi’o’on Tafaror Bar wanawanan hitarabimih baise Jesu sabuw umah aren sorabon ufun tit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.