João 6

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ito bajiro ĩ yija bero, itajura Galilea wame cʉtirita sidʉja jẽa wacʉ gʉa Jesús rãca. Tiberias wame cʉticʉ gaje itira wame.
1 Nati ufunamaim ana veya ta, Jesu Galilee harew isobon rabon rewan rounane (wabin ta Taibirias kukuf.)
2 Cõrãre Jesús ĩ yisioja ticõri, ito yicõri tiyamani ĩ ĩoja ticõri, jãjarã masa sʉyacã gʉare.
2 Naatu sabuw rou’ay gagamin maiyow hi’ufunun hin anayabin sabuw sawusawuwih biyahimaim ina’inan sinaf biyawasih hi’itan isan.
3 Gaje dʉjajʉ ejacõri, gaje buro maja wacʉ gʉa Jesús rãca. Itojʉ Jesús rãca rujicʉ gʉa ĩ rãca riasotirã.
3 Naatu Jesu yen in oyaw sisibinamaim tit naatu ana bai’ufununayah hina biyanamaim himarir hima.
4 Pascua basa judio masa ĩna meniroti nocõ mejeti rʉyacʉ.
4 Jew sabuw hai Tar Nowaten hiyuw ana veya i na biyubin.
5 Jãjarã masa Jesure ĩna sʉyaja ticõri, ado bajiro yiquĩ ĩ Felipere:
5 Jesu nuw ra’at sabuw rou’ay gagamin maiyow isan hinan itih, naatu Philip ibatiy, “Rafiy menamaim boro tanatobon iti sabuw tanituwih?”
6 “Ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ”, yi masibojagʉti, “No bajiro Felipe ĩ cʉdija, tʉocʉja”, yirocʉ seniĩari seyoquĩ Jesús.
6 Iti i Philip fufunin isan ibibatiy, anayabin i ana notamaim so’obaka i boro abistan nasinaf.
7 Ito yijare Felipe ado bajiro cʉdiquĩ:
7 Philip iya’afut eo, “Orot ana baiyan sumar eight ana fofonin tatab rafiy tatutubun sabuw ta’ita’imon tatabituwih i kikimin kwanekwan.”
8 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ gʉa rãca gagʉ, Andrés wame cʉdigʉ. Ĩ cʉni Jesús rãca riasotigʉti ñaquĩ. Ĩti ñaquĩ Simón Pedro ocabaji. Ado bajiro yiquĩ ĩ:
8 Imaibo ana bai’ufununayah orot ta, Andrew, Simon Peter tain awan tara’ah eo,
9 —Ado ñami sĩgʉ̃ macʉacã, co dʉjamocõ cebada wame cʉtirise naju rʉcogʉ ito yicõri wai jʉ̃arã rʉcogʉ. Masa jãjarã ĩna ñajare tĩjado ma adi, yiquĩ Andrés. |src="cn01716B.tif" size="span" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="San Juan 6.8-9"
9 “Kek ta iti’imaim rafiy afu’afusar umat roun naatu siy rou’ab umanamaim hima’am aitin. Baise anotanot boro men nakaram, sabuw i ra’at kwanekwan.”
10 Ito ĩ yija:
10 Nati’imaim samar gewasin tuw inu’in, imih Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih samar yan timarir. naatu sabuw samar yan himarir hima, naatu oro’orotowat hibiyab etei 5,000.
11 Ĩna rujija ticõri, ĩ ya ãmona naju ãmiquĩ Jesús. “Queno ya Dios mʉ”, yicõri, gʉa ĩ rãca riasotirãre ĩsiquĩ ĩ. Gʉajʉa ito rujirãre batocʉ ĩja. Waire cʉni ito bajiroti batocʉ gʉa. Masa ĩna ãmorocõti ĩsicʉ gʉa.
11 Jesu faraw bai, God ana merar yi, naatu sabuw himarir hima’am faramih, siy bai ef ta’imon sinaf, etei hi’aa yah gadid hai fofonin bai.
12 Masa ĩna yajija ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare:
12 Naatu hai fofonin baib ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Hi’aa tuturih etei kwaita’ay, men ta kwanihamiy.”
13 Cebada wame cʉtirise naju rʉyarise jʉa gʉbojeno jibʉri dajacʉ, gʉa bato rʉarise.
13 Basit hi’aa tuturih hi’o’on naatu kaifet hibiwanen etei 12, iti i rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamaim sabuw bituwih.
14 Ito bajiro tiyamani Jesús ĩ ĩoja ticõri, ado bajiro yicã masa:
14 Iti ina’inan Jesu sinaf sabuw hi’i’itin ufunamaim hibusuruf hi’o, “Turobe iti orot i dinabamon, i namih hi’o’oban na tafaramamaim tit.”
15 “Yʉ ãmobitibojarocati yʉre ãmi wacõri, cʉto ʉjʉ yʉre cũ ãmoama ãna”, yi tʉoĩacõri, sĩgʉ̃ti tʉria joejʉ maja waquĩ Jesús.
15 Jesu itih so’ob boro kafa’imo hinan hinab naatu hinau’kikin ni’aiwob, imih i hamenamo nati efan ihamiy naatu akisinamo yen in oyaw wan.
16 Iti rãioja ticõri, gʉa Jesús rãca riasotirã itajurajʉ roja wacʉ.
16 Veya re birabirab ana bai’ufununayah hire hin harew kukuf hitit,
17 Iti rãitĩaja tibojagʉti gʉa tʉ tʉdi ejabitiquĩ Jesús maji. Ito bajiri cumajʉ sãjacõri jẽa wasʉocʉ gʉa, Capernaum wame cʉtiri cʉtojʉ ejarã warã.
17 Jesu isan hima hikakaif mar bu’u’um, men na biyah tit, imih wa hibai hiboy hirabon au Capernaum.
18 Ito bajiro gʉa jẽa waroca bʉto mino wẽasʉocʉ. Ito yicõri jacũrise bʉcʉ, cʉrise jacũcʉ.
18 Nati ana veya kotar bitufuwan wanawanan hin naatu yabat busuruf ra’at.
19 Cinco, seis kilómetrocõ gʉa wa tʉjaroca, ide joe cʉda wadicõri cuma tʉjʉ Jesús ĩ wadija ticʉ gʉa. Ito bajijare ti ʉcacʉ gʉa ĩja.
19 Hiboy hitit hire hikuyowen five o six kilometres na’atube hinuwanuw Jesu nahine riy yan bat remor wa isan nan hi’itin yah birubir fafar.
20 Gʉa ti ʉcaja ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús:
20 Baise isah eaf eo, “Ayu o! men kwanabirumih!”
21 Ito ĩ yija tʉocõri, wanʉre rãca boca ãmicʉ gʉa ĩre ĩja. Ito yija bero yoari mejeti gaje dʉja jẽa ejacʉ gʉa, gʉa tʉoĩa warojʉ.
21 Imaibo ereyasisir hiu na wa afe’en yen, naatu men yok efan hinot hinanamaim awar hiyut.
22 Ito bero gaje rʉmʉ itajura gaje dʉja tujana, “Ñari cumanati wañi ĩna. Ito bajibojarocati Jesuama wabisĩ ĩna rãca”, yicã ĩna.
22 Marto, sabuw rou’ay nati harew kukuf rounane hima hinunuwabon wa ta’imon nati’imaim batabat hi’inan, naatu hiso’ob Jesu i men nati wa’amaim isra’at bairi hinamih, baise ana bai’ufununayah akisihimo hinan hi’itih.
23 Ito bajiro ĩna baji ñaroca Tiberias cʉto gãna gaje cumarina ejayijarã ĩna tʉ. “Queno ya Dios mʉ”, yi Jesús ĩ gotirajʉ tʉ, ito yicõri masa ĩna bagorajʉ tʉ ejayijarã ĩna.
23 Imaibo wa afa Taibiriasine hina efan nati Regah faraw bai igegewasin sabuw bituwih sisibinamaim hirun.
24 Itijʉ Jesús ĩ manija ticõri, gʉa ĩ rãca riasotirã gʉa manija ticõri, iti cumarina Capernaumjʉ ĩre ãmarã wayijarã ĩna.
24 Naatu sabuw wa afe’en hinunuwatet Jesu ana bai’ufununayah bairi men hi’it fa’arih, matah kabiy wa hibow au Capernaum na’at Jesu hinuwih hin.
25 Itajura sidʉjajʉ ejacõri gʉare ti bʉjacã ĩna ĩja. Jesure ti bʉjacõri ado bajiro ĩre seniĩacã ĩna:
25 Jesu harew kukuf rewan rounane ma’am hitita’ur, naatu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, biyika ina itit kuma’am?”
26 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri:
26 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu kwanunuwuhu i men ina’inan asisinaf kwa’i’itin isan, baise kwa rafiy kwa’aan ya gagadid isan ayu kwanuwuhu kwanan.
27 Bare jedirise gaye bʉjarona meje moaña mʉa. Bare jogarise gaye meje, catitĩñare gaye bʉjarona moaña mʉa. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ, bare jogabiti gaye mʉare ĩsirocʉ. “Ito bajiro ĩ yitoni ĩre cũñi Dios”, yʉre mʉa yi masiroca yami Dios, yiquĩ Jesús masare.
27 Bay nati eafe’af isan men kwanabowamih, baise ma’ama wanatowan ana bay isan i raro nanababan, nati bay i Orot Natun boro kwa nit. Anayabin God ayu Tamai ana baibasit nati bay roufaramin isan ana fair ayu itu.”
28 Ito ĩ yija ĩre seniĩacã ĩna:
28 Imaibo Jesu hibatiy, “Bo aki boro mi’itube anasinaf saise God abistan eo imaim anasinaf?”
29 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús:
29 Jesu iyafutih eo, “God ana bowabow bow isan i iti. Orot yait God biyafar i kwanitumitum.
30 Ito ĩ yijare:
30 Imih i hibatiy, “Ina’inan fairin menatan boro inasinaf aki ana’itin naatu o anitutumi? O boro abistan inasinaf?
31 Mani ñicʉsabatia ñayoana yucʉ manojʉ ña ucurã, maná wame cʉtirise bayijarã ĩna maji. Itire gotia Dios oca cʉni. Tʉote: “Ũmacʉ̃jʉ gaye naju ĩnare ecarocʉ queoñi Dios”, yi gotia Dios oca, yicã masa Jesure.
31 It ata a’agir arar yanamaim i rafiy wabin manna hi’aa; Buk Atamaninamaim hikirum hi’o’o na’atube, I mar ana rafiy itih hi’aa.”
32 Ĩna ito yija tʉocõri, cʉdiquĩ Jesús:
32 Naatu Jesu hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, “Iti mar ana rafiy kwa kwa’ani’aan i men Moses kwa itimih, baise ayu Tamai rafiy anababatun marane kwa it.
33 Naju ũmacʉ̃jʉ gaye ñasarise rʉcogʉ ñaguĩji Dios ĩ cõarʉ. Naju ñasarise rʉcocõri, masare catitĩñare ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ, yiquĩ Jesús masare.
33 Anayabin God ana rafiy i orot yait marane rara’iy sabuw etei tafaram wanawanan yawas ebitih.”
34 Ito ĩ yija:
34 Sabuw hi’o, “Regah iti rafiy i mar etei initi ana’aan.”
35 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare:
35 Imaibo Jesu iuwih eo, “Ayu i yawas ana rafiy. Orot Yait ayu isou enan i boro men kafa’imo bayumih namorob, naatu orot yait ayu isou ebitumatum boro men kafa’imo sikan namamahimih.”
36 “Yʉre tibojarãti, yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa”, yiari mʉare goticʉ yʉ.
36 Naatu iti tur i ao kwanowaraka naatu mata yan kwa’i’itin baise men kafa’imo kwabitutumu.
37 No yʉre boca ãmirãti, ĩna ñama yʉ Jacʉ yʉre ĩ ĩsiana. No yʉre boca ãmi ãmogʉ̃re, ĩre rẽobicʉja yʉ. “Yʉre boca ãmibesa mʉ”, yibicʉja yʉ.
37 Sabuw iyabowat ayu Tamai bitu boro ayu isou hinan, naatu orot babin yait ayu isou enan boro men ananun ufun natitamih.
38 Ũmacʉ̃jʉna wadicõri, yʉ ãmoro bajiro yigʉ meje wadicʉ yʉ. Yʉre cõarʉ ĩ ãmoro bajiro yirocʉ wadicʉ yʉ.
38 Anayabin ayu marane arara’iy, i men ayu au kok sinaf isanamih, baise orot yait ayu iyunu anan i ana kok anasinaf.
39 Ado bajiro ãmoami yʉ Jacʉ yʉre cõarʉ. Yʉre ĩ ĩsiana, sĩgʉ̃ ĩ godare ãmobeami ĩ. Sʉsari rʉmʉ ĩna tʉdi catiroca yʉ yire ãmoami ĩ.
39 Naatu orot yait ayu iyunu anan ana kok i iti, sabuw iyabowat ayu bitu etei men ta anikasiy, baise mar yomaninamaim etei’imak anabuwih hinamisir.
40 No yʉre boca ãmicõri, yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ catitĩñare ãmoami yʉ Jacʉ Dios. Ito bajiri yʉre tʉorʉ̃nʉrãre ĩna tʉdi catiroca yigʉ yigʉja yʉ sʉsari rʉmʉ, yiquĩ Jesús masare.
40 Anayabin ayu Tamai ana kok i sabuw iyab matah etei Natun akisin ti’i’itin naatu tibitumitum boro ma’ama wanatowan ana yawas hinab; naatu mar yomaninamaim ayu boro anabuwih hinamisir.
41 Ito ĩ yija bero, ĩre bʉsitusʉocã judio masa. “Yʉ ña naju ñasarise rʉcocõri, ũmacʉ̃jʉna wadirʉ”, Jesús ĩ yija tʉocõri, ĩre bʉsitusʉocã ĩna.
41 Imaibo Jew sabuw hibusuruf Jesu isan higam, anayabin i eo, “Ayu i mar ana rafiy.
42 Ito yicõri, ado bajiro gãmeri bʉsicã ĩna:
42 Basit sabuw hi’o, “Iti orot i Jesu, Joseph natun, hinah tamah i taso’ob. Naatu baise boun i eo’o, Ayu i marane ara’iy.”
43 Ito bajiro ĩna yija masicõri:
43 Jesu iyafutih eo, “Taiyuw men kwanagam.
44 Noa yʉre boca ãmimenaji, Yʉ Jacʉ yʉre cõarʉ yʉre ĩna boca ãmiroca ĩ yibeja. No yʉre boca ãmirãre sʉsari rʉmʉ ĩna tʉdi catiroca yigʉ yigʉja yʉ.
44 Sabuw boro men ayu isou hinan kwaneyan, baise Tamai ayu iyunu anan boro nabonawiyih hinan ayu biyau hinatit; naatu mar yomaninamaim ayu boro ana bora’ahih hinamisir.
45 Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare ado bajiro gotia: “Masa jeyarore riasogʉ yiguĩji Dios”, yi gotia iti. Ito bajiri no yʉ Jacʉ riasorise gaye tʉorʉ̃nʉrã, yʉre cʉni boca ãmirã yirãji, yiquĩ Jesús judio masare.
45 Dinab oro’orot hikirum hi’o na’atube, ‘Sabuw etei boro God ni’obaiyih. Orot yait Tamai fanan nowar naatu biyanane so’ob ebaib boro ayu isou nan.
46 Gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús:
46 Men yait ta Tamai itin; baise orot yait Godane nan i akisinamo Tamai itin.
47 Riti mʉare gotia yʉ. No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji.
47 Turobe a tur ao’owen, orot yait ebitumatum, yawas wanatowan i baika.
48 Yʉ ña naju ñasarise rʉcogʉ, ito yicõri catitĩñare gaye rʉcogʉ.
48 Ayu i yawas ana rafiy.
49 Mani ñicʉsabatia yucʉ manojʉ maná wame cʉtirise naju babojarãti goda jediñi ĩna.
49 Kwa a’a’agir hai veya, rafiy wabin manna arar yanamaim hibow hi’aa, baise etei himorob.
50 Mʉare yʉ bʉsiriseama, naju ũmacʉ̃jʉ gaye ruji wadirise gaye, mʉare bʉsia yʉ. Yʉ rʉcorise najure bacõri, godamena yirãji.
50 Baise rafiy iti i marane ra’iy, sabuw iyab hinab hina’ani’aan boro men hina morob.
51 Yʉti ña, naju catitĩñare gaye rʉcocõri, ũmacʉ̃jʉna ruji wadirʉ. No iti gaye naju bagʉ catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Mʉare yʉ naju ĩsirise, yʉ ya rujʉti ña. Masa jeyarore yiari yʉ ya rujʉ ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús judio masare.
51 Ayu i yawas ana rafiy, marane hiyafaru are. Orot babin yait iti rafiy na’ani’aan na’at boro nama wanatowan. Iti rafiy i ayu finimu boro anit, saise sabuw boro tafaramamaim yawas hinab hinama.”
52 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩnamasiti gãmeri bʉsisʉocã judio masa:
52 Naatu Jew sabuw iti tur hinonowar isan yah so’ar hibusuruf taiyuwih wanawanahimaim higam hikwaris hio, “Iti orot biyan finimin boro mi’itube nitit tana’animih eo?”
53 Ado bajiro cʉdiquĩ Jesús ĩnare:
53 Jesu iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun biyan finimin men kwana’aan naatu ana rara men kwanatomatom, kwa wanawanamaim yawas men ema’am.
54 No yʉ ya rujʉre bacõri, ito yicõri yʉ ya ríre idigʉ catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Sʉsari rʉmʉ tʉdi ĩ catiroca yigʉ yigʉja yʉ.
54 Orot yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom yawas wanatowan i bai, naatu yomaninamaim ayu boro ana bora’ah namisir.
55 Yʉ ya rujʉ iti ña bare ñasarise. Ito yicõri yʉ ya rí iti ña idire ñasarise.
55 Anayabin ayu biyou finimin i bay anababatun naatu au rara i harew anababatun,
56 Yʉ ya rujʉre bagʉ, ito yicõri yʉ ya ríre idigʉ, ĩ ya ʉsijʉre ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri yʉre bajiroti ʉsi cʉtigʉ yiguĩji ĩ.
56 orot babin yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom boro wanawana’umaim nama naatu ayu i wanawananamaim anama.
57 Yʉ Jacʉ yʉre cõarʉ, catire rʉcogʉ ñami ĩ. Ito bajiri ĩ́na sʉoriti catia yʉ. Ito bajiroti, no yʉre boca ãmigʉ̃, yʉna sʉoriti catigʉ yiguĩji ĩ.
57 Tamat yawas ana’an i ayu iyunu ana, anayabin i ema’am isan imih, ayu auman ama’am, ef ta’imonaban orot yait ayu biyau’umaim bai eani’aan boro yawasin nama anayabin ayu ama’am isan imih.
58 Ũmacʉ̃jʉ gaye naju wadire gaye bʉsia yʉ. Iti gaye naju maná wame cʉtirise robo bajirise meje ña. Mani ñicʉsabatia maná wame cʉtirisere babojarãti goda jediñi ĩna. No naju ñasarisere bagʉama catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃, yiquĩ Jesús judio masare.
58 Iti rafiy marane rara’iy i men kwa a a’agir manna hi’aa hibimumurub na’atube’emih, baise o yait iti rafiy boun marane rara’iy inab ina’ani’aan boro inama wanatowan.”
59 Capernaum wame cʉtiri cʉto minijuara wijʉ ito bajiro riasoquĩ Jesús masare.
59 Tur iti etei i Capernaum Kou’ay Bar wanawananamaim ma sabuw hai tur eowen i’obaibiyih.
60 Ito bajiro riasore gaye Jesús ĩ bʉsija tʉocõri, jãjarã ĩre sʉyarã ado bajiro gãmeri bʉsicã ĩna:
60 Jesu ana bai’ufununayah moumurin na’in tur iti hinonowar hi’o, “Iti bai’obaiyen i fokarin. Yait boro iti tur nanowar nab?”
61 “Yʉ riasorise tʉocõri, tʉoĩa bʉjatobeama ĩna”, yi masiri seyoquĩ Jesús. Ito bajiri ado bajiro ĩnare yiquĩ ĩ:
61 Baise Jesu ana bai’ufununayah abisa isan hio higamigam so’ob naatu iuwih eo, “Tur iti kwanonowar imaim kwa a naniyan ebi’afiy?
62 Yʉ Masa Rĩjorʉ, ũmacʉ̃jʉ yʉ ñagoado mʉcana yʉ tʉdi mʉja waja, ¿no bajiro tʉoĩarã yirãjida mʉa?
62 Bo Orot Natun nayen ana efan marasika ma’am imaim nama kwana’itin boro mi’itube kwanao!
63 Espíritu Santo ñami masa ĩna catitĩñaroca yigʉ. Masama gãjerã ĩna catitĩñaroca yi masimenaji ĩna. Jĩjʉ mʉare yʉ gotirise Espíritu Santo riojo ĩ goticãrise ña. Itire mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉa catitĩñaroca yigʉ yiguĩji ĩ.
63 Anun Kakafiyin i yawas ebit biyat i aurin fair en. Iti tur kwa isa a’o i ayub ana tur naatu wanawananamaim i yawas ema’am.
64 Mʉa coriarã, yʉre tʉorʉ̃nʉmena ñarãji maji, yiquĩ Jesús ĩnare.
64 Baise kwa afa iti kwama’am i men kwabitumatum. Anayabin iyab men hinabitumatum naatu orot yait baban na’o Jesu so’obaka.”
65 Ado bajiro masare goti quenoquĩ Jesús:
65 Ibanak eo maiye, “Anayabin iti isan kwa au’uwi, orot babin boro men asir ayu isou nan kwaneyanamih, baise Tamai ana baibasitamaim boro niwa’an isah naham hinan ayu isou.”
66 Ito ĩ yija tʉocõri, jãjarã ĩre sʉyabojarã ĩre jidicãcã ĩna. Ito bajiri gʉa rãca wa ucubiticã ĩna ĩja.
66 Nati ana veya’amaim ana bai’ufununayah moumurih na’in hihamiy naatu himatabitabir hina’ufut hin.
67 Ito bajiro ĩna bajija ticõri, gʉa ĩ rãca riasotirã jʉa gʉbojeno ñarãre seniĩaquĩ Jesús:
67 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 ibatiyih. “Kwa auman kwakokok kwanan?”
68 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Simón Pedro:
68 Simon Peter iya’afut eo, “Regah yait isan boro anan? Yawas wanatowan ana tur o akisimo biya ema’am.
69 Mʉre tʉorʉ̃nʉcãcʉ gʉa. “Mʉ ña Cristo, Dios catitĩñagʉ̃ Macʉ”, yi masia gʉa mʉre, yiquĩ Simón Pedro Jesure.
69 Aki abitumatum naatu aso’ob o i Kakafiyin Ta’imon Godane ina.”
70 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare:
70 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12, i ayu arubini, baise kwa wanawanamaim orot ta i demon mowan.”
71 Ito bajiro ĩ bʉsija, Judas Iscariote Simón macʉre, yi tʉoĩa bʉsiquĩ Jesús. Jesús rãca riasotigʉ ñabojagʉti Judas ñaquĩ Jesús wajana ĩre ñiatoni gotiri masʉ. Gʉa jʉa gʉbojeno ñarã rãca gagʉ ñabojaquĩ Judas.
71 (Jesu iti tur eo’o i Judas Simon Iscariot natun isan, Judas i bai’ufununayan nah 12 wanawanahimaim orot ta, yomaninamaim i boro Jesu nayanuw namorob.)

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.