João 3
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Sĩgʉ̃ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃, Nicodemo wame cʉtigʉ ñayijʉ. Judio masa rãca ñasagʉ ñayijʉ ĩ.
1 Jew hai ukwarin orot wabin Nicodemus i Pharisee ana kou’ayamaim orot ta.
2 Ĩ Nicodemo, ñamijʉ Jesure tigʉ ejayijʉ. Ĩ tʉ ejacõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ Jesure:
2 Guguminamaim na Jesu biyan tit, naatu eo, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob o i bai’obaiyenayan God biyanane ina. Men yait ta karam boro ina’inanen fairih o kusisinafube nasinaf, God men hairi hinama’am na’at.” Jesus Nicodemus hairi bar tafan hima tibidudur|alt="Jesus and Nicodemus" src="CN01670b.tif" size="col" loc="Jhn 3.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="3.1-4"
3 —Riti mʉre ado bajiro gotia yʉ. No mʉcana tʉdi rujea quenobicʉ Dios ĩ rotirojʉ tibiquĩji, yiyijʉ Jesús Nicodemore.
3 Mar ta’imonamo Jesu iya’afut, “Ayu tur anababatun a tur ao’owen, men yait ta boro God ana ma’ama wanatowan na’itin, baise i boro natufuw maiye’ebo.”
4 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro Jesure seniĩayijʉ Nicodemo:
4 “Orot ra’at gagamin na’in ema’am, boro mi’itube natufuw maiye?” Nicodemus ibat. “Men karam hinah yan wanawanan narun mar bairou’abin natufuw maiye!”
5 —Riti mʉre gotia yʉ. Masa jeyaro jacona rujearãji. Ito bajibojarocati Espíritu Santona rujeabicʉ Dios ĩ rotirojʉ ejabiquĩji.
5 Jesu iya’afut eo, “Turobe a tur ao’owen, men yait ta boro God ana ma’ama wanatowan narun, baise i harew naatu Anuninamaim natufuw.
6 Masana rujeana, masati ñarãji. Espíritu Santona rujeana ĩ ya ʉsina catitĩñarã yirãji ĩna.
6 Biyat etatoub, i biyat eya’iy, baise Anun Kakafiyin etatoub Anun Kakafiyin iya’iy.
7 “No Dios tʉjʉ eja ãmoja, mʉcana tʉdi rujea quenoja quena”, ya yʉ mʉre. Ito bajiro yʉ yija, tʉo ʉcabesa mʉ.
7 O boro men ita’ororsa’ir ayu tur iti tufuw maiye ao isan.
8 Mino iti ãmoro bajiroti wẽa ñucaro yiroja. Mino iti udija tʉoa mani. Ito bajibojarocati, “Ito gaye wadiroja, ito waroja”, yi masibea mani. Ito bajiroti bajigʉ ñami Espíritu Santo cʉni. “Ñimʉjʉare itocõ rujea quenogʉ̃ yiguĩji Espíritu Santo”, yi masibea mani, yiyijʉ Jesús Nicodemore.
8 Waruw ana kokomaim ebababin. O i nidun kunonowar, baise o men karam boro inao, i menane na enan, o au mena’at babin enan. Imih orot babin anunihine i nati na’atube tetutufuw.”
9 Ito yija mʉcana tʉdi seniĩa quenoyijʉ Nicodemo:
9 Nicodemus i bat, “Iti i mi’itube?”
10 Ado bajiro ĩre cʉdiyijʉ Jesús:
10 Jesu eo, “O i Israel hai bai’obaiyenayan naatu o iti sawar men imanamamih?”
11 Riti mʉre gotia yʉ. Yʉ masirisere bʉsia yʉ. Ito yicõri yʉ tigore mʉre gotia yʉ. Ito bajibojarocati yʉ gotirisere queno tʉorʉ̃nʉbea mʉ.
11 Jesu iya’afut eo, “Ayu turobe a tur ao’owen, aki abisa asoso’ob i a’o, naatu abisa aki a’i’itin i isan a’o, baise kwa i boro’ika aki ai tur naniyan men kwabaibimih.
12 Adi sitajʉ gaye yʉ bʉsirise mʉ tʉorʉ̃nʉbeja, Dios ĩ ñarojʉ gaye yʉ bʉsija cʉni, tʉorʉ̃nʉbicʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
12 Ayu tafaram ana sawar isah ao kwanowar baise kwa men kwabitumatum. Kwa boro mi’itube kwanitumatum ayu mar ana sawar isah ana’o na’at?”
13 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
13 Men yait ta in mar run, baise orot Natun marane nan akisinamo.
14 Jane mejejʉ Moisés ñayorʉ yucʉ manojʉ ĩna ña ucuroca yucʉ joe ãñare jeoyijʉ, masa ĩna ti mʉotoni. Ãñare ti mʉocõri ãña cuni ecoana ñabojarãti godabisijarã ĩna. Ito bajiroti yʉ cʉni Masa Rĩjorʉ, yucʉna mʉo ecogʉ yigʉja.
14 Moses mi’itube arar yan kok bora’ah na’atube, orot natun hinabora’ah nayen,
15 No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti godabicʉ yiguĩji catitĩñagʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ Jesús Nicodemore gotigʉ.
15 saise iyabowat i tebitumatum boro ma’ama wanatowan hinab.
16 ’Ñajediro masare bʉto maiyijʉ Dios. Ito bajiri ĩ Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re cõayijʉ, masare ĩ goda ĩsitoni. No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti godabiquĩji, catitĩñagʉ̃ yiguĩji.
16 God tafaram iyabuw kwanekwan imih i Natun ta’imonamo iyafar na, saise yait i ebitumitum boro men namorob, baise boro yawas wanatowan nab.
17 Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ĩ ruyuriotoni meje ĩ Macʉre cõayijʉ Dios. Ado robojʉa bajiyijʉ. Masare masojaro yirocʉ ĩ Macʉre cõayijʉ Dios.
17 God i men tafaram bai’afiyin isan Natun iyafar na tafaramaim titamih, baise tafaram baiyawasin isan na tit.
18 ’No ĩ Macʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re waja senibicʉ yiguĩji Dios. No Dios Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re tʉorʉ̃nʉbicʉ, ĩ tʉorʉ̃nʉbitire waja ĩre ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
18 O yait I kubitumitum boro men ina’afemih, baise o yait men ebitumitum i eaf sawar, anayabin i men God Natun Ta’imon, i akisinamo wabin itumitumamih.
19 “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉmenare ĩnare ruyuriogʉ yigʉja yʉ”, yicãñi Dios. Ado bajiro bajia: Busurise rʉcogʉ ñari masa ĩna tʉo masiroca yi masiami Jesús. Ito bajiri adi tuti ejacõri, “Ñeñaro yirã ña mani”, masa ĩna yi masiroca yiñi Jesús. Bʉto ñeñaro yi jairã ñari busurise rẽtoro rãitĩarisere ãmoyijarã ĩna. Quenarise yi ãmobiticõri ñeñarisejʉare riti bʉto yi ãmoyijarã ĩna. Ito bajiri Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉbitire waja jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩnare cõagʉ̃ yiguĩji Dios.
19 Iti i baib’afiyen. Marakaw na tafaramamaim tit, baise orot marakaw efanin gugumin iyabuw anayabin hai sinaf kakafih.
20 Ñeñaro yirã ñarocõti busurise ti teama ĩna. Ito bajiri busurise rʉcogʉ yʉ ñajare, yʉre boca ãmimenaji ĩna. Ĩna ñeñaro yirise goabe yirona yʉre boca ãmimenaji ĩna.
20 Orot babin etei sinaf kakafih tesisinaf i marakaw hikwahir naatu boro men hinan marakaw wanawanan hinarun, tebirubir hai sinaf boro hinirerereb.
21 Oca riojo gotire cʉdirãma, yʉ busurise rʉcogʉre boca ãmirã yirãji ĩnama. Ito bajiri ĩna queno cʉdija ticõri, “Ĩna queno yiroca yami Dios”, yi ti masirã yirãji gãjerã, yiyijʉ Jesús Nicodemore.
21 Baise yait ta turobe’emaim ema’am marakaw wanatowan erur, saise i ana bowabow God wanawananamaim bowabow boro nirerereb.
22 Ito yija bero, gʉa Jesús rãca riasotirã ĩ rãca Judea sitajʉ wacʉ. Itojʉ yoa bʉsari ĩ rãca masare idé gu ñacʉ gʉa.
22 Iti ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Judea tafaram ufunane hirun, nati’imaim mar kikimin hima naatu bapataito itih.
23 Juan idé guri masʉ cʉni Salim cʉto sõjʉa Enón wame cʉtiri cʉtojʉ masare idé gu ñayijʉ ĩ cʉni. Itojʉ ide jairo iti ñajare, masa jãjarã idé gu rotirã ejayijarã. Ito bajiri ĩnare idé guyijʉ Juan.
23 Nati’imaim John auman tafaram Aenonamaim sabuw bapataito bitih, Salim i men ef yok i sisibinamaim, anayabin nati’imaim i harew moumurih, naatu sabuw i nan ufun hinan bapataito bain isan.
24 Ito bajiro rẽtayijʉ, Juan idé guri masʉre ĩna tubiaroto riojʉa.
24 (Iti John dibur hiyaru’uy ma’am nanamaim.)
25 Ito baji ñaroca coriarã Juan idé guri masʉ rãca riasotirã, sĩgʉ̃ judio masʉ rãca gãmeri bʉsi ñayijarã ĩna. “Bʉcʉrã ĩna rotiado bajiro mani cʉdija ticõri, mani ñeñaro yirisere coegʉ yiguĩji Dios”, yi gãmeri bʉsi ñayijarã ĩna.
25 John ana bai’ufununayah afa naatu Jew sabuw afa wanawanahimaim gamin matar, bapataito ana ofafaren isan.
26 Ĩna gãmeri bʉsija bero Juan tʉ ejacõri ado bajiro seniĩayijarã ĩna:
26 I hina John biyan hitit naatu hi’o, “Bai’obaiyenayan, orot nati o airi no Jordan harew rounane menatan isan o i’o’orerereb, i boun bapataito sabuw ebitih, naatu sabuw etei i isan tenan.”
27 Ĩna ito yija tʉocõri:
27 Nati isan John iya’afut eo, “Orot abistanawat marane tebitin iwat nab.
28 “Yʉ meje ña Cristo. Ĩ ejaroto riojʉa Dios ĩ cõa yurʉ ña yʉ”, yiari mʉare goticãcʉ yʉ. “Ito bajiro gotiquĩ Juan gʉare”, yi masirã ña mʉa, yiyijʉ Juan ĩ rãca riasotirãre.
28 Kwa taiyuw i karam ayu ao i kwanao’rereb, Ayu i men Keriso, baise ayu i nanamaim hiyafaru ana.
29 Goti masiore ocana ado bajiro gotiyijʉ Juan: “Ãmo siari rʉmʉ isore ñiagʉ̃, iso manʉjʉ ñarocʉ ñaguĩji ĩ. Ĩ, ãmo siagʉ baba, ĩ ãmo siare gaye ĩ tʉoja bʉto wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji ĩ. ‘Masare idé gugʉ yiguĩji’, mʉa yija tʉocõri, itire bajiroti wanʉ quena yʉ cʉni.
29 Babin orot ana rum hi’o ema’am, orot ana of menatan i bai’awaninamih i orot isan ma tainin rub ma ekakaif, naatu i ana rum fanan enonowar ana veya i anababatun ekakawasa. Iti kawasa i ayu nowau, naatu kawasa i boun ana yomanin a’asa’ub.
30 Yʉ rẽtoro ñasagʉ ĩ ñare ãmoa yʉ. Yʉre ĩna rʉ̃cʉbʉoro rẽto bʉsaro masa ĩre rʉ̃cʉbʉore ãmoa yʉ”, yiyijʉ Juan ĩ rãca riasotirãre.
30 I ana fair ra’at natabiru, ayu fair i men ra’at.”
31 Ũmacʉ̃jʉ gagʉ wadirʉ, ĩ ñami ñasagʉ. Ñimʉ gãji ĩ rẽtoro ñasagʉ maquĩji. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ rujearʉ ĩ ñami adi macãrʉcʉ̃ro gagʉ. Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉsiami ĩ. Ũmacʉ̃jʉ gagʉ wadirʉama ĩ ñami ñasagʉ.
31 Yeit auyomane nan i ra’at etei natabirih, menatan iti tafaramane nan i tafaram nowan, naatu tafaram ana sawar isah i ebidudur. Menatan marane nan i sawar etei tafahimaim.
32 Ĩ tigore, ĩ tʉogore cʉni bʉsiami ĩocʉ̃. Ito bajibojarocati, noajʉa queno tʉorʉ̃nʉbeama ĩ bʉsirisere.
32 I abis nonowar, i’itanen i isah eo’orerereb, baise men yait ta ana tur ebaibimih.
33 No ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti, “Queno riojo yigʉ ñami Dios”, yi masiguĩji ĩocʉ̃.
33 Orot yait ta i ana tur nabitumitum na’at, i ebi’obaiyit i ebitumatum God abistan eo’o i turobe.
34 Dios ĩ cõarʉama Dios ocareti gotiguĩji. Jabetacã meje ĩ ya ʉsi queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios ĩre.
34 Menatan God biyafar i God ana tur eo’orerereb; anayabin God i Anun i nowanamih itin anababatun
35 Ĩ Macʉre maigʉ̃, “Jeyaro rotijaro ĩ”, yirocʉ Cristore cũñi mani Jacʉ Dios.
35 Tamah Natun iyabuw kwanekwan naatu sawar etei i ana fair babanamaim ya.
36 No Dios Macʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Ĩ Macʉre tʉorʉ̃nʉbicʉama catitĩñare bʉjabicʉ yiguĩji. Ĩocʉ̃reama bʉto ñeñaro ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios.
36 Yait ana baitumatum Natunamaim naya’iy boro yawas wanatowan nab, baise yait ta God Natun nabifutuw boro men yawas nitinimih, God ana yaso’ar tafahimaim nama.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.