João 13
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Pascua basa ñaroto riojʉa, “Yʉ adi macãrʉcʉ̃rore wagocõri yʉ Jacʉ tʉ yʉ waroto ejacoajʉ ĩja”, yi tʉoĩari seyoñi Jesús. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ĩ ñarãre maisotiquĩ Jesús. “Riti mʉare bʉto maisacõa yʉ”, yi ĩorocʉ, goda ĩsirocʉ ñacãñi Jesús.
1 Tar Nowaten ana Hiyuw nanamaim. Jesu so’ob i isan veya na kabom iti tafaram nihamiy naatu nan Tamah isan. Sabuw i nowan iti tafaramamaim tema’am isah i yabow men kafaita, naatu bounabo ana yabow yomanin ni’obaiyih nan na’asa’ub.
2 Gʉa basʉsaroca Judas Iscariote Simón macʉre ĩ ya ʉsijʉ ñacãri seyoñi rʉ̃mʉ́. Judas ya ʉsijʉ ñacõri, “Jesús wajana ĩre ĩna ñiatoni gotiba”, yi ñari seyoñi rʉ̃mʉ́ Judasre.
2 Rabirab ana bay hibusuruf hi’aa’u, naatu demon ana not kakafin Judas Iscariot, Simon natun marasika ana notamaim yaru’uy Jesu baban eo rabin isan.
3 Ado bajiro yi tʉoĩari seyoñi Jesús, “Dios yagʉ wadirʉ ña yʉ, ito yicõri ĩ tʉ tʉdi wacʉ yigʉja yʉ. Yʉ roti masitoni yʉ Jacʉ ĩ cũrʉ ña yʉ”, yi tʉoĩari seyoñi Jesús.
3 Jesu so’ob Tamah sawar etei i ana fair babanamaim ya, naatu i Godane na naatu God boun isan emamatabir maiye.
4 Gʉa basʉsa ñaroca bare jeoado tʉ rujigʉ wʉmʉ rʉ̃gʉ̃quĩ Jesús. Joegado ĩ sãñaro ruacõri, toallana ĩ ya jeragajʉ wẽo taquĩ.
4 Imih bay hi’aa wanawanan misir, ana faifuw tafan iyoun ma’am bosair, naatu biya rarouw bai naiwan fifin.
5 Ito yicõri rujatẽrojʉ ide jioquĩ. Ito yicõri gʉa ya gʉbori coesʉoquĩ Jesús. Coe tĩocõri toalla ĩ wẽo tarona gʉa ya gʉbori caroquĩ ĩ.
5 I ufunamaim harew bai tew yan isuwei naatu busuruf ana bai’ufununayah ah souwen, naatu biya rarouw naiwanamaim fifin ma’am bai ah safamen.
6 Simón Pedrore gʉbo ĩ coegʉ wagʉ yiroca ado bajiro yiquĩ Simón Pedro ĩre:
6 Jesu na Simon Peter biyan titit ana veya, Simon Jesu isan eo, “Regah ayu au inasouwimih?”
7 Ito ĩ yijare cʉdiquĩ Jesús:
7 Jesu iyafut eo, “Ayu abisa boun asisinaf o boro men inaso’ob, baise boro ufibo inaso’ob.”
8 Ito ĩ yibojarocati:
8 Peter eo, “Aiyabin, ayu men abibasit au inasouwen.”
9 Ito ĩ yija tʉocõri, cʉdiquĩ Pedro:
9 Naatu Simon Peter iyafut eo, “Regah, Men au akisih, baise umou naatu ukwaru auman kwikifuwu.”
10 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús:
10 Jesu iyafut eo, “Orot yait biyan tutufin ekifukif? I an akisinamo tanasouw, i biyan tutufin etei i gewasin. Naatu kwa etei i gewas, baise men etei gewasamih.”
11 “Ĩ ñami yʉre ĩna ñiatoni gotiri masʉ”, yi masicõri, “Mʉa jeyaro meje ʉeri mana ña mʉa”, yiquĩ Jesús gʉare.
11 Jesu so’ob yait boro nayanuw, naatu anayabin iti isan i eo kwa etei i men gewas.
12 Gʉa ya gʉbori coe tĩogʉ̃ joe ĩ sãñaro sãñaquĩ Jesús mʉcana. Bare jeoado tʉ rujicõri ado bajiro yiquĩ ĩ mʉcana gʉare:
12 Ah souwen sasawar ufunamaim, ana faifuw bosair yai inu’in bai iyoun naatu matabir maiye ana efan mara’iy. Jesu ibatiyih, “Kwa isa ayu abistan asisinafuban kwaso’ob?”
13 “Gʉare riasogʉ, gʉa Ʉjʉ”, ya mʉa yʉre. Ĩti ña yʉ. Ito bajiro yʉre mʉa yija quena ña. Riojo ya mʉa.
13 Kwa ayu isou “Bai’obaiyenayan naatu Regah kwarouw kwa’o’o, nati i gewasin maiyow. Anayabin i nati, Ayu i nati na’atube ama’am.
14 Yʉ mʉa Ʉjʉ, mʉare riasogʉ ñabojagʉti mʉa ya gʉbori yʉ coeja, mʉamasi cʉni gãmeri gʉbori coeja quena.
14 Boun ayu kwa a Regah, a bai’obaiyenayan a souwen, kwa auman turanah ah kwanasouwen.
15 Yʉ yiro bajiro mʉa yitoni mʉare ĩocãmʉ yʉ.
15 Ayu bai’obaiyen kwa isa asinaf, kwa isa iti boun asisinaf i na’atube kwanasinaf.
16 Riti mʉare gotia yʉ. Sĩgʉ̃ moa ĩsiri masʉ ĩ ʉjʉ rẽtoro ñasabiquĩji ĩ. Sĩgʉ̃ gãji cõarʉ ĩ ñaja ĩre cõarʉ rẽtoro ñasabiquĩji ĩ.
16 Ayu turobe a tur ao’owen, akir orot i men ebi’ukwarin ana orot ukwarin isan, o tur abarayan i men orot baiyuninenayan na’atube.
17 Iti yʉ bʉsirise tʉocõri, ito yicõri itire mʉa queno cʉdija, wanʉ quenarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús, gʉare.
17 Bounabo kwa sawar etei kwaso’ob, kwa iti kwanasisinaf na’at, kwa boro baigegewasin kwanab.
18 Mʉcana gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare:
18 “Ayu men kwa etei isa ao’omih; ayu iyab arurubiniyih i aso’ob. Baise iti i mi’itube Buk Atamaninamaim hikikirum i tan titurobe. ‘Yait ayu airi rafiy afafaram, i koun ayu itu.’
19 Iti rẽtaroto riojʉa mʉare gotia yʉ. Ito bajiri iti rẽtaja ticõri, “Dios cõarʉ ña yʉ”, yʉ yiro bajiroti yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa.
19 “Ayu bounaika a tur a’o’owenabo namatar, saise anamaramaim abistan namamatar kwa boro kwanitumatum Ayu i Yait?
20 Riti mʉare gotia yʉ, Yʉ cõanare boca ãmirã yʉre cʉni boca ãmirã yirãji. Noa yʉre boca ãmirã yʉre cõarʉre cʉni boca ãmirã ñama ĩnaõna, yiquĩ Jesús gʉare.
20 Turobe a tur ao’owen, yait ayu aiyun en ebaib, nati i Ayu ebubuwu; naatu yait Ayu ebubuwu, nati i yait Ayu iyunu anan i ebaib.”
21 Ito bajiro ĩ yija bero, ĩ ya ʉsijʉ bʉto tʉoĩa bojori bʉjaquĩ Jesús. Queno riojo gʉare gotigʉ ado bajiro yiquĩ ĩ:
21 Jesu iti tur eo’o ufunamaim, dogoron yababan awan karatan naatu eorereb, Turobe kwa a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta ayu boro babu nao.
22 Ito ĩ yija tʉocõri, gʉa ĩ rãca riasotirã gʉamasiti gãmeri ticʉ. “Ĩre bʉsiguĩji”, yi masibiticʉ gʉa.
22 Ana bai’ufununayah taiyuwih hima hinubunibun, hai kasiy ra’at yait isan eo’o.
23 Yʉ ĩ rãca riasotigʉre bʉto maiquĩ Jesús. Ito bajiri gʉa basʉsacati rʉmʉ ĩ tʉ ba rujicʉ yʉ.
23 Jesu ana bai’ufnunenayan orot ta i biyabuw, sisibinamaim ma’am.
24 ¿Ñimʉre tʉoĩagʉ̃ bʉsiati mʉ? yi Jesure yʉ seniĩatoni yʉre ti ñucaquĩ Simón Pedro.
24 Simon Peter isan itarasib eo, “Kwaibatiy, ait isan eo’o.”
25 Ito ĩ yija ticõri, Jesús tʉ bʉsa eja rũjũcõri, ĩre seniĩacʉ yʉ:
25 Naatu Bai’ufununayan na fufufur Jesu sisibinika tit naatu ibatiy, “Regah yaita?”
26 Ado bajiro cʉdiquĩ Jesús yʉre:
26 Jesu iyafutih eo, “Ayu rafiy anab tew yan anabutu’ub anabitin i orotoban nati.” Anamaramaim rafiy butu’ub, Judas Iscariot, Simon natun itin.
27 Iti naju ĩ boca ãmirocati rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás sãjacoari seyoquĩ Judas ya ʉsijʉ. Ito bajijare ado bajiro yiquĩ Jesús ĩre:
27 Judas rafiy baib ana mar Satan marta’imon dogoron wanawanan run.
28 Ĩ rãca ba rujicãna gʉa sĩgʉ̃jʉa ito bajiro ĩ bʉsirisere tʉo masibiticʉ gʉa.
28 Baise bay hi’aa wanawanan Jesu tur abistan i isan eo’o men yait ta naniyan bai.
29 Gʉa ya niyeru awirucare tirʉ̃nʉgʉ̃ ñaquĩ Judas. Ito bajiri, “Basa rʉmʉ ñaroca mani baroti waja yitẽña”, yiguĩji Jesús, yire masicʉ gʉa. “Bojoro bʉjarãre niyeru ĩsitẽña”, yiguĩji gajea, yire masicʉ gʉa.
29 Nati ana veya Judas i kabay kakaif, imih Jesu iti tur eo’o i hinot na bay tobon bow na hiyuw isan, o sabuw aurih sawar meyemeye bow na baitih hirouw.
30 Naju Jesús ĩ ĩsirise boca bacõri, wacoaquĩ ĩ ĩja. Ito bajiro ĩ yiroca ñamijʉ ñacoacʉ ĩja.
30 Nati gugumin wanawanan. Judas faraw bai eani’aan ana veya, i misir ufun tit.
31 Judas ĩ wagoja bero ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare:
31 Judas ufun titit anamaramaim, Jesu eo, “Sabuw bounabo Orot Natun ana aiwob nab nibirerereb hina’itin. Naatu Jesu wanawananamaim God ana fair natit sabuw hina’itin.
32 Diore masa ĩna rʉ̃cʉbʉoroca yʉ yija, yʉre cʉni ĩna rʉ̃cʉbʉoroca yigʉ yiguĩji Dios. Yoari mejeti ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios.
32 Naatu God ana fair i wanawananamaim nabirerereb na’at, naatu God taiyuwin Orot Natun biyanamaim boro ana fair saise’ewat niwa’an nirerereb. God Natun akisinamo wanawananamaim boro nifai nabora’ara’ah naatu boro mar ta’imonamo.
33 Yʉ rĩa robo bajirã ña mʉa. Mʉa rãca yoari ñabicʉja yʉ ĩja. Yʉre ãmabojarã yirãji mʉa. Canʉ gãjerã judio masare yʉ goticato bajiroti adocãta mʉare cʉni gotia yʉ. “Yʉ waroto wa masimenaji mʉa”, ya yʉ mʉare cʉni.
33 “Natunatu, Ayu boro men manin bairit tanama. Mi’itube Jew sabuw hai tur ao’owen na’atube kwa boun a tur ao’owen. Kwa boro ayu kwananuwuhu. Ayu efan menamaim anan, kwa men karam kwanan.”
34 Adocãta mame rotire gaye mʉare gotigʉ ya yʉ. Ado bajiro bajia iti. Gãmeri ti maima mʉa. Mʉare yʉ ti mairo bajiroti mʉa cʉni gãmeri ti maija quena.
34 “Obaiyunen tur boubun kwa abit. Turanah kwaniyabuwih. Ayu kwa abiyabuw na’atube, turanah bairi kwaniyabowbonen.
35 Mʉa gãmeri ti maija ticõri, “Jesús rãca riasotirã ñama ĩna”, yirã yirãji masa jeyaro.
35 Kwa turanah bairi kwanabiyabowbonen na’at, sabuw etei boro hinaso’ob kwa i ayu au bai’ufununayah.”
36 Ito ĩ yija tʉocõri, Jesure seniĩaquĩ Simón Pedro:
36 Simon Peter Jesu ibatiy, “Regah, o menika kwenan?”
37 Ito ĩ yija tʉocõri:
37 Peter ibat “Regah, aisimamih boun men ani’ufnuni? Ayu au yawas boro o isa anaya’ra’iy.”
38 Ito ĩ yijare cʉdiquĩ Jesús:
38 Naatu Jesu iya’afut eo, “O anababatun ibogaigiwas ayu isou a yawas inayara’iy? Turobe a tur ao’owen, kokorere o’e nanamaim, o boro mar tounu inao inayoubu, ayu orot nati men aso’ob.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.