João 12

Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Coga ãmojeno rʉmʉri pascua basa ĩna meniroto riojʉa Betania wame cʉtiri cʉtojʉ wacʉ gʉa Jesús rãca. Iti cʉto ñacʉ Lázaro ĩ ñaro. Ito ñacʉ Lázarore mʉcana tʉdi ĩ catiroca Jesús ĩ yirajʉ.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Jesús ĩ ejaja ticõri, ĩre rʉ̃cʉbʉorã ĩre bare meni ĩsicã Lázaro ĩ ocabajirã romia. Marta ñacõ gʉare bare jeogo. Lázaro cʉni gʉa rãca ba rujiquĩ ĩ.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Gʉa baroca ʉ́ye queno sʉti quenarise nardo wame cʉtirise ãmi ejacõ María. Co coacõ ñacʉ iti. Bʉto waja cʉtirise ñacʉ. Itina Jesús ya gʉbore jio gucõ iso. Ito yicõri iso ya joana weja carocõ iso. Wi dajaroti sʉti dajacoacʉ iti sʉtirise.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Itojʉ ñaquĩ Judas Iscariote. Ĩ cʉni gʉare bajiroti Jesús rãca riasotigʉ ñabojaquĩ. Ĩ ñaquĩ Jesús wajana ĩre ñiatoni gotiri masʉ. Jesús ya gʉbore iso jio guja ticõri, ado bajiro yiquĩ Judas:
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 —Iti ʉ́ye queno sʉti quenarise ĩsicõri, trescientos niyeru cujiri ãmirʉjaboyija mʉ. Iti waja bʉjacõri bojoro bʉjarãre ejabʉarʉjaboyija mʉ, yiquĩ Judas.
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Bojoro bʉjarãre tʉo maigʉ̃ meje yiquĩ ĩ, ito ĩ yirise. Riniri masʉ ñari ito bajiro yiquĩ ĩ. Ĩ ñaquĩ gʉa ya niyeru awiruca seori masʉ. Iti awiruca gʉa sãrisere ãmisotiñi ĩ.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Ito yija ado bajiro yiquĩ Jesús ĩre:
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Mʉa rãca riti ñatĩñarã yirãji bojoro bʉjarã. Ito bajiri ĩnare ejabʉatĩñarã yirãji mʉa. Yʉama mʉa rãca ñatĩñabicʉ yigʉja. Ito bajiri mʉa rãca yʉ ñaroca maji yʉjʉare ejabʉaja quena, yiquĩ Jesús ĩre.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 “Betaniajʉ ñaguĩji Jesús”, yire oca, jãjarã tʉoñi judio masa. Jesure riti tirã meje ejacã ĩna. Lázarore tʉdi ĩ catiroca Jesús ĩ yirʉre tirã rãcati wadiñi ĩna.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 Ito bajiro masa ĩna yija ticõri, Lázarore cʉni sĩare cʉnícã paia ʉjarã.
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 Lázaro ĩ tʉdi catija ticõri, paia ʉjarãre jidicã wacã masa. Ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉcã ĩna ĩja. Ito bajijare Lázarore cʉni sĩa ãmoñi paia ʉjarã.
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Ito bero gaje rʉmʉ, “Ado ejagʉ yiguĩji Jesús”, yire oca tʉo jedicã masa. Ĩna ñacã Jerusalénjʉ pascua basa tirã ejana.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Ito bajiri Jesure boca ãmirona rujaño caeri ãmicã ĩna. Ito yicõri ado bajiro awasãcã ĩna, ĩre wanʉrã:
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Burro wame cʉtigʉre bʉjacõri, mʉja jeaquĩ Jesús. Ito bajiroti yi gotia Dios oca cʉni. Tʉote mʉa:
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 Mʉa Sión cʉto gãna, güibesa. Mʉa Ʉjʉ ñarocʉ burro joe jesa wadiami, yi gotia Dios oca.
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Cajero queno tʉo masibiticʉ gʉa Jesús rãca riasotirã maji. Ũmacʉ̃jʉ Jesure rʉ̃cʉbʉorajʉ ĩ mʉjaja bero, “Riti gotia Dios oca. Jeyaro iti gotiado bajiroti rẽtacʉ”, yi masicʉ gʉa ĩja.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Masa jãjarã ticã masari cumajʉ ñagʉ̃ Lázarore tʉdi ĩ catiroca Jesús ĩ yija. Ĩ catija tigoana ñari masa jeyarore goti batoñi ĩna.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Ito bajiri, “Tiyamani gaye, ĩoami Jesús”, yire oca tʉocõri, Jesure tirã masa jãjarã ejacã.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Ito bajiro masa ĩna yija ticõri, fariseo gaye tʉoĩarã ĩnamasiti gãmeri bʉsiyijarã:
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Basa ñaroca Jerusalénjʉ Diore rʉ̃cʉbʉorã wana rãca wʉsayijarã coriarã griego masa.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Felipere oca seniĩarã wayijarã ĩna. Galilea sita Betsaida wame cʉtiri cʉto gagʉ ñaquĩ Felipe. Ado bajiro Felipere yiyijarã ĩna:
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Ĩna ito yija tʉocõri, Andrésre gotigʉ wayijʉ Felipe. Ito bajiri ĩna jʉ̃arã Jesure gotirã ejacã gʉa tʉjʉ.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Ĩna oca gotija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Riti mʉare gotia yʉ. Trigo aje queno carabetoti jacajʉ iti quedija, judibetoja. Queno caracõri iti quedija, jaje judiro yiroja mʉcana. Godacõri mʉcana tʉdi catiado bajiro bajia iti.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 No ĩ catirise maibojagʉti godagʉ yiguĩji. Ito yicõri Dios tʉ ejabiquĩji ĩ. No adi macãrʉcʉ̃rojʉ ĩ ñarise maibicʉama godabicʉ yiguĩji. Catitĩñare gaye bʉjagʉ yiguĩji ĩocʉ̃ama.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 No yʉre moa ĩsi ãmogʉ̃, yʉre sʉyaja quena. No yʉ ñaroti, ito ñagʉ̃ yiguĩji yʉre moa ĩsigʉ̃ cʉni. No yʉre moa ĩsigʉ̃re rʉ̃cʉbʉogʉ yiguĩji yʉ Jacʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Ĩ Jacʉre bʉsigʉ ado bajiro yiquĩ Jesús:
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Cʉna, mʉ ãmoro bajiroti rẽtajaro, masa mʉre ĩna rʉ̃cʉbʉotoni, yiquĩ Jesús, Diore bʉsigʉ.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Gʉa iti oca tʉocõri:
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Ito bajiro masa ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús:
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Adocãta adi macãrʉcʉ̃ro gãnare Dios ĩ beserotijʉ ejacoajʉ ĩja. Ito yicõri, adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉre, ĩre bucõagʉ̃ yiguĩji Dios.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Masa yucʉtẽojʉ yʉre ĩna mʉo rʉ̃gõja, jãjarã yʉre ĩna boca ãmiroca yigʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús masare.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 “Ito bajiro godagʉ yiguĩji”, masa ĩna yi tʉo masitoni, ito bajiro gotiquĩ Jesús ĩnare.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Ito ĩ yijare, ado bajiro cʉdicã masa:
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Ĩna ito yijare ado bajiro cʉdiquĩ Jesús:
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Yʉ ña busurise rʉcogʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉña mʉa, mʉa rãca yʉ ñaroca riti maji. Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, queno tʉo masirã yirãji. Ito yicõri yʉ ñarã ñatĩñarã yirãji, yiquĩ Jesús masare.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Jaje tiyamani masa ĩna tiro riojo ĩ ĩobojarocati, ĩre tʉorʉ̃nʉbiticã masa.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Ĩna Jesure tʉorʉ̃nʉbeja, Isaías ñayorʉ ĩ ucado bajiroti rẽtacʉ. Ado bajiro ucayoñi ĩ:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 “Dios ĩ cõarʉre tʉorʉ̃nʉmena yirãji masa”, yirocʉ ado bajiro ucañi Isaías ñayorʉ:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 Ĩna tibitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉo masibitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩna ya cajeana ti masimena yirãji ĩna. Ĩna ya ʉsina queno tʉo masimena yirãji ĩna. Ito yicõri, Dios ĩ cõarʉre tʉdi yisio rotimena yirãji ĩna, yi ucañi Isaías ñayorʉ.
40 “God iwa’an matah hifim
41 Isaías ĩ cãirojʉ, bʉto Cristo ĩ ñasarise tiyijʉ ĩ. Ito bajiri iti gaye ucayoñi ĩ.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 “Ito bajiro bajirã yirãji”, Isaías ĩ yire ñabojarocati jãjarã judio masa Jesure tʉorʉ̃nʉcã. Ĩna ʉjarã cʉni coriarã Jesure tʉorʉ̃nʉcã. Masa ĩna tʉoro riojo, “Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ cʉni”, yibiticã ĩna. “Fariseo gaye tʉoĩarã manire bucõarã yirãji ĩna”, yirona gotibiticã ĩna.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Dios gaye rẽto bʉsaro, masa gaye rʉ̃cʉbʉore ãmocã ĩna.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Gʉa tʉ tʉdi ejacõri, ado bajiro masare oca sẽoro bʉsiquĩ Jesús:
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Yʉre mʉa tija, yʉre cõarʉre cʉni tia mʉa.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Yʉ ña busurise rʉcogʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉrã rãitĩarojʉ ĩna ñame yirocʉ, adi macãrʉcʉ̃rojʉre wadicʉ yʉ.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Yʉ ocare tʉobojagʉti, yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉbeja, yʉ meje ña ĩre ruyuriorocʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ruyuriorocʉ meje wadicʉ yʉ. Masare masorocʉjʉa wadicʉ yʉ.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Yʉre rʉ̃cʉbʉobiticõri, yʉ ocare tʉorʉ̃nʉbicʉre, ruyuriorocʉ sĩgʉ̃ ñacãguĩji. Yʉ ocare ĩ tʉorʉ̃nʉbiti waja sʉsari rʉmʉ ĩre ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Yʉmasirio meje bʉsia yʉ. Yʉ Jacʉ yʉre cõarʉ, yʉ bʉsiroti, yʉ riasoroti cʉni yʉre cũcãquĩ ĩ.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 “Yʉ Jacʉ ĩ rotirise gaye ĩna tʉorʉ̃nʉja, catitĩñarã yirãji ĩna”, yi tʉoĩa yʉ. Yʉ bʉsija, yʉ Jacʉ ĩ rotiado bajiroti bʉsia yʉ, yiquĩ Jesús masare.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.