Judas 1
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Ñati yʉ ñarã mʉa. Yʉ ña Judas Jesucristore moa ĩsiri masʉ. Santiago ocabaji ña yʉ. Dios ĩ beseana ña mʉa. Ito bajiri adi mʉare papera cõa yʉ. Mani Jacʉ Dios bʉto maiami manire. Ito bajiri Jesucristo ñarã mani ñatĩñatoni, manire codeami Dios.
1 Ayu Jude i James airi atufuw, baise Jesu Keriso isan abi’akir. Kwa iyab Tamat God iyabuwi e’afi ana yabowamaim kwama’am naatu Jesu Keriso ana tafafaramaim kwama’am etei isa a fef akikirum.
2 Mʉare yiari ado bajiro Diore senia yʉ: “Ĩnare ti maicõri ĩnare queno ejabʉaya. Ĩna ya ʉsijʉ queno sajari oca cʉti quenaroca yiya. Ito yicõri ĩna gãmeri ti mairoca yiya”, ya yʉ Diore, mʉare yiari seni ĩsigʉ̃.
2 Kabeber, tufuw, naatu yabow kwa wanawanamaim wanatowan na’in nasuwa nare.
3 — ausente —
3 Are au ofonah, ayu asinaftobon yawas boubun tafafaram isan atakirum, baise nati efanin ayu dogorou wanawanan i kokok kwanekwan mi’itube akikirum ana’ototofari, saise God mar maumurih efanin mar ta’imon ana sabuw baitumatum bitih, nati baitumatum i kwanafair kwanawasfafar gewas kwanama.
4 — ausente —
4 Anayabin sabuw afa God ana ef ufunane tenan i wa’iwa’iramaim hina wanawanat hirun, bai’obaiyen hibotabir te’o, “God i manaw kabeber wairafin imih karam boro tanisesebar kwanekwan, naatu Regah Jesu Keriso ata Bonawiyenayan ta’imon teyayaub.” Iti sabuw i marasika Buk Atamaninamaim isah hi’oka inu’in baimakiy boro hinab.
5 Jane mejejʉ Israel sita gãnare Dios ĩ ejabʉarise gaye oca tʉogoana ña mʉa. Ito bajibojarocati mʉcana itire mʉa tʉdi tʉoĩatoni goti ãmoa yʉ. Tʉote mʉa. Jane mejejʉ Egipto sitajʉ ĩna ñaroca Israel sita gãnare masoyijʉ Dios. Ĩna rudi masitoni ĩnare tʉ̃ayijʉ Dios. Queno ĩnare ĩ masobojarocati, coriarã ĩre tʉorʉ̃nʉbisijarã ĩna. Ito bajiri ĩre tʉorʉ̃nʉbitianare ruyurioyijʉ Dios.
5 Iti sawar etei isah i kwaso’ob, baise akokok nuhi anakusib maiye, Regah ana sabuw Egyptane nawiyih hitit, baise nati ufunamaim sabuw iyab men hibitumatum etei gurusih himorob.
6 Ángel mesa bajigore gaye mʉare gotigʉ ya yʉ. Tʉoĩate mʉa. Jane mejejʉ Diore moa ĩsiri masa ñabojarãti jãjarã ĩre cʉdi ãmobisijarã ángel mesa. Dios rẽtoro masi ãmobojayijarã ĩna. Ito bajirã ĩna ña ãmojare rãitĩarojʉ ĩnare cũyijʉ Dios. Ito bajiri ĩna ñeñaro yirise waja, waja ĩ seniroti rʉmʉ riojʉa itojʉ riti ñarã yirãji ĩna maji. Ĩ waja seniri rʉmʉ ejaroca bʉto bʉsa tõbʉjarã yirãji ĩna.
6 Naatu tounamatar iyab hibi’ukwarin hai fair men hikakafiy, baise hai efan nowah anababatun hikwahir hire fatum wanatowan inu’inuwinamaim God fatumih gugumin wanawanan ya hima Baibatebat Ana Veya gagamin tekakaif.
7 Ĩna robo ñeñaro yiyijarã Sodoma gãna, Gomorra gãna cʉni. Ĩna bajigore gaye mʉare gotigʉ ya yʉ. Ĩnamasiti ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yi ʉyayijarã ĩna. Romia rãca ĩna yibojare jidicãcõri, ĩna ʉ̃mʉa comasiti yi ʉyayijarã ĩna. Ĩna ya cʉtori tʉ gãna cʉni ito bajiroti ñeñaro yi ʉyayijarã. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare ruyuriorocʉ jea queoyijʉ Dios. Iti oca tʉocõri, “Jeame ʉ̃jʉrojʉ ʉatĩñarã yirãji ñeñaro yi ʉyari masa”, yi tʉoĩarãji masa jeyaro.
7 Ef nati ta’imon Sodom Gomorah sabuw naatu bar merar nati sisibinamaim hima’am hai yawas etei baisesebar kwanekwan hitin. Orot taiyuwih naatu baibin taiyuwih hibisesebar kwanekwan isan God wairaf wanatowan iyafar re nati bar merar sabuw etei e’arahih himorob. Naatu nati sawar etei i sabuw bowabow kakafin wairafih hai baimatnuwen.
8 Itire tʉo masibojarãti, jane mejejʉ gãna ñeñaro ĩna yigoado bajiroti yama ĩnaõna, rʉore oca riasori masa. Bʉto ñeñarise ĩna cãija bero, ĩnamasiti ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yama ĩna. Ʉjarãre cʉdibeama ĩna. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ ʉjarã ñasarãre rʉ̃cʉbʉobiticõri, ĩna rotirisere aja tudiama ĩna.
8 Ef nati ta’imon sabuw mim kwanekwaneyah hai baifuwenamaim biyah hibokarit, God ana aiwob hikwahir, naatu Auyom mar ana sabuw hi’uwih higigimih.
9 Miguel wame cʉtigʉ ĩ bajigore gaye mʉare gotigʉ ya yʉ. Gãjerã ángel mesa rẽtoro ñasagʉ ñayijʉ ĩ. Ñasagʉ ñabojagʉti rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanásre aja tudibisijʉ ĩ. Tʉote mʉa. Ado bajiro bajia iti oca. Jane mejejʉ Moisés ñayorʉ ĩ godaja ticõri, ĩ ya rujʉre ãmi ãmoyijʉ Satanás. Ito bajiro ĩre ãmocõri Miguel rãca gãmeri bʉsibojayijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ senija tʉocõri, “Ñeñaro yi jaigʉ ña mʉ. Jaje seti ña mʉre”, yibisijʉ Miguel Satanásre. Ñeñaro bʉsi ãmobisijʉ Miguel. Ado bajiro riti yiyijʉ ĩ: “Diomasiti mʉre waja senigʉ̃ yiguĩji”, yiyijʉ Miguel rʉ̃mʉ́a ʉjʉre. Miguel robo bajiro bajibeama rʉore oca riasori masa.
9 Baise tounamatar hai ukwarin Michael, Demon mowan hairi Moses biyan isan higamigam ana maramaim, i men taiyuwin ana fair tafanamaim bat awan fokar demon mowan iu kwanikwaniy baise eo, “Regah boro nakwarar narumutufuri.”
10 Ĩnama Dios gayere tʉo masimena ñari itire aja tudiama ĩna. Waibʉcʉrã robo tʉo masibeama ĩna. “Ija ado bajiro rẽtaro yiroja yʉre”, yi tʉoĩa masibiticõri, cojisiti ĩna ãmoro bajiro riti yama ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, rʉore oca riasori masare ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
10 Iti sabuw tur naniyah men hiso’ob, baise asir hio tibigigim kwanekwan, naatu sawar afa naniyah i hiso’ob baise haru forobe tisisinaf kwanekwan, imih nati sawaramaim boro nagurusih.
11 Bʉjato bajiro yiroja ĩnare ija. Caín ñayorʉ, Diore ĩ cʉdibitiado robo bajiro Diore cʉdibeama ĩna cʉni. Ito yicõri Balaam ñayorʉ niyerure bʉja ãmosacõri, ĩ ñeñaro yiado robo bajiro ñeñaro yama ĩna cʉni. Ito yicõri Coré ñayorʉ ʉjarãre ĩ cʉdibitiado robo bajiro cʉdibeama ĩna cʉni. Coré ñayorʉ ĩ cʉdibejare ĩre ruyurioyijʉ Dios. Ito bajiroti mʉa tʉ rʉore oca riasorãre ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
11 Baimakiy boro kakafin anababatun hinab, Cain sisinafumaim ana ef hi’ufunun tenan, naatu kabay isan yah rab. Balam sawar kakafih sisinafube tisisinaf, naatu Korah ana konakon wanawanan hirun higugurusibe boro nagurusih.
12 Diore rʉ̃cʉbʉorona mʉa minijuaja mʉa rãca cocati minijuabojama ĩna cʉni. “Diore cʉdirã ña gʉa”, yibojarãti ĩna ãmoro bajiro riti yama ĩna. Mʉa rãca sĩgʉ̃ robo bajiro ʉsi cʉtirã meje ñama ĩna. Ricati tʉoĩacõri ñeñarisere tʉoĩama ĩnaõna. Ñe waja mana ñama ĩnaõna. Tʉote mʉa. Ĩnare tʉoĩagʉ̃ ado bajiro goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Bʉto asiri rʉmʉ ide buerire ti ãmarã yirãji mani, ide ãmorã. Ito bajiro mani ti ãma rʉ̃gõroca ide buerire mino iti wẽa rẽtoja, bojori bʉjarã yirãji mani, ide ãmobojarã. Ito bajiroti manire rʉore oca ĩna riasoja ñe manire ejabʉabetoja iti. Rʉore oca riasori masare tʉoĩagʉ̃ mʉcana goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Yucʉ rica cʉtirijʉ ba ãmorã ãmarã yirãji mani. Yucʉ tʉ ejacõri rica manigʉ̃ iti ñaja bojori bʉjarã yirãji mani. “Ñe waja ma adigʉ”, yicõri quẽarã yirãji mani. Ito bajiri jʉaji rica cʉtibetoja itigʉ ĩja. Ito bajiroti ñe waja mana ñama ĩna rʉore oca riasori masa. Riojo Dios oca gotibeama ĩna. Ito bajiri ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
12 Iti sabuw aurih biya’ohow aurih biya’ohow en naatu bir kakaf en, farumayah na’atube a kau’ay wanawanan hirun a’aa atom ana yasisir i teo’of nowah, sakuk aurin toun en ebabin enan na’atube. Naatu maur ana veya ai baiwa’e tekerer tebatabat tiu’uyarir na’atube,
13 Ide bʉto jacũja ʉeri somo ñaro yiroja tʉnimajʉ. Iti robo bajiroti ñama rʉore oca riasori masa. Ñeñarisere bʉto tʉoĩacõri, ñeñarise yama ĩna. Jane mejejʉ ũmacʉ̃jʉ ñocõare cũyijʉ Dios. Ito bajiro ĩ cũana ñabojarãti ĩ cũrajʉ ĩna jidicãja rãitĩarojʉ quedirã yirãji ĩna. Ito bajiroti bajiama rʉore oca riasori masa. Dios oca quenarisere jidicãcõri, rʉore oca riasoama ĩna. Ito bajiri bʉto rãitĩarojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios ĩnare. Ĩnare tʉoĩagʉ̃ ado bajiro yiyijʉ Dios: “Ñeñaro yiri masare rãitĩarojʉ ĩna ñatĩñatoni ĩnare cõagʉ̃ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios, jane mejejʉ.
13 taiyuwih hai biya’ohow ana itinin tor yan yabat erab fus ekubar rougoy erarouw na’atube. Naatu daman hai efan hisa’ir tibibib kwanekwan na’atube, baise nahimaim i gugumin kakafin God isah ya’asair wanatowan inu’in.
14 — ausente —
14 Naatu Adam ana rara’ane hitutufuw renan Enoch i Adam ana’agir bai seven tufuw, i sabuw isah eobaimanih eo, “Kwa’itin, Regah ana sabuw kakafiyih maumurih na’in ai rourin na’atube bairi hitit tenan.
15 — ausente —
15 Sabuw etei baibatiyih isan, naatu sabuw iyab God ana ef hisa’ir kakafin tisisinaf kousirih isan, naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah God ana ef hisa’ir tur kakafih hio hibigigim isah.”
16 “Quenabeto”, yisotiama ĩnaõna rʉore oca riasori masa. Mani ʉjarã rotirisere ti tujabeama ĩna. Ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti yama ĩna. Coji meje “Rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ”, yisotiama ĩna. Ito yicõri, ĩna ãmoro robo bajiro yirona gãjerãreama queno goti rʉoama ĩna.
16 Iti sabuw i gamin okwanekwaneyah naatu bai’ubabarenayah, taiyuwih hai yawas kakafih tibi’ufunun. Naatu taiyuwih isah teo’o ra’ara’at, sabuw afa isah awah heaharewan saise i hai ma gewas isan.
17 Yʉ ñarã mani Ʉjʉ Jesucristo oca goti ucutoni ĩ cũana ĩna gotirisere ãcabojabesa mʉa.
17 Baise au ofonah, abisa ata Regah Jesu Keriso ana kob abarayah marasika hio kwananowar i kwananuh.
18 Ado bajiro gotiyijarã ĩna: “Adi macãrʉcʉ̃ro jediroto riojʉa Dios ocare aja tudiri masa ñarã yirãji. Diore rʉ̃cʉbʉobiticõri, ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yi ʉyarã yirãji ĩna”, yiyijarã Jesucristo oca goti ucuri masa.
18 Iti na’atube a tur hi’owen hio, “Mar yomanin ana veya, sabuw iyab God ana ef hisa’ir hai naniyan kakafinamaim ebobonawiyih boro hinatit hinao hini’ibi.”
19 Adi sita ñeñaro yire yi ʉyarã ñama ĩnaõna, rʉore oca riasori masa. Espíritu Santo quedi sãjagoana meje ñama ĩnaõna. Ito bajiro bajirã ñari Jesure tʉorʉ̃nʉrãre sĩgʉ̃re bajiro ĩna ya ʉsi tʉoĩabitiroca yi codeama ĩna.
19 Iti sabuw i kausesebayah, hai kok gagamin i tafaram ana yawas kakafih hinasinaf, aurih Anun Kakafiyin en.
20 Yʉ ñarã ĩna robo bajiro yibitirʉja manireama. Dios oca quenarisere tʉorʉ̃nʉrã ñari adi sita ñeñaro yirã robo yibitirʉja manire. Maniama Jesucristore bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉ oca sẽorʉja manire. Ito yicõri Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena Diore bʉsisotirʉja manire.
20 Baise kwa, au ofonah, baitumatum kakafiyinamaim nawowabi kwanara’at, naatu Anun Kakafiyinamaim kwanayoyoban.
21 Dios rãca sĩgʉ̃ robo bajiro ʉsi cʉticõri ĩ ãmoro bajiroti yirʉja manire. Ito bajiro mani yija, “Yʉre bʉto maiami Dios”, yi tʉoĩasotirã yirãji mani. “Manire ti maicõri, ĩ rãca mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ Jesucristo”, yi tʉoĩa yucõri güibea mani. “Ĩ yicãdo bajiroti, ĩ rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri wanʉa mani.
21 God ana yabow wanawananamaim natafafari kwanama ata Regah Jesu Keriso kwanakaif. I ana kabeberamaim boro yawas wanatowan nit.
22 Jesure tʉorʉ̃nʉ sẽomenare Dios oca goti masiorʉja mani ĩnare. Ito bajiro mani gotija tʉocõri, “Aʉ, ito bajiroti ña”, yicõri, bʉto bʉsa Jesure tʉorʉ̃nʉ oca sẽorã yirãji ĩna.
22 Sabuw iyab hai baitumatum ekwakwaris kwana kabibirih baibais kwanitih.
23 Jesure masimenare Dios oca gotirʉja manire. Dios oca tʉocõri ĩna tʉorʉ̃nʉja jeame ʉ̃jʉrojʉ wamenaji ĩna, jeame ʉ̃jʉrojʉ waboana ñabojarãti. Gãjerã ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiro yirãre ti mairʉja manire. Ĩnare ti maibojarãti queno tʉoĩarʉja manire, ĩna robo mani ñeñaro yibe yirona.
23 Sabuw afa wairaf wan teyey saisewat wairaf wanane kwanarowen sukwarabih kwaniyawasih. Naatu kwanabir kwanakakaf auman sabuw afa kwaniwanbabanih, baise hai faifuw hi’usi’us karitanin auman men kwana’us.
24 — ausente —
24 Imih God ta’imon ata Baiyawasenayan tanabora’ara’ah. I karam kwa boro natafafari a boro men narusukun, naatu a aubar en nabuwi ereyasisir kwanan bonamanamarin gewasin nanamaim kwanatit,
25 — ausente —
25 Ata Regah Jesu Keriso’one God isan tanaorereb, marakaw, bonamanamarin, fair, onowaten marasika na boun naatu mar etei nama wanatowan, wanatowan. Amen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Judas 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.