Hebreus 7
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Ĩ Melquisedec, Salem cʉto gagʉ ʉjʉ ñayijʉ. Ito yicõri Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉre moa ĩsiri masʉ ñayijʉ ĩ pai. Abraham ñayorʉ gaje cʉtori gãna ʉjarãre rẽtocũcõri, tʉdi wayijʉ ĩ ya cʉtojʉare. Ito bajiri ĩ tʉdi waroca ĩre boca wayijʉ Melquisedec. Ĩre bocacõri ĩre yiari Diore bʉsigʉ, “Dios queno yijaro mʉre”, yiyijʉ Melquisedec Abrahamre.
1 Melkisedek i tafaram Salem ana aiwob, naatu God ta’imon Auyom ma’ama’anin ana Firis. Veya ta Abraham tafaram etei kwafe’en hai aiwob bairi hiyow rarouw ufunamaim, matabir nan basit Melkisedek hairi hitar, naatu Melkisedek Abraham igegewasin.
2 Gãjerã ʉjarãre rẽtocũcõri, ĩ bʉjare gayere cõĩacõri Dios ĩ rotiado bajiroti Melquisedecre jabeto ĩsiyijʉ Abraham. “Ʉjʉ queno yigʉ”, yireoni ña iti Melquisedec yire. Salem cʉto gagʉ ʉjʉ ñayijʉ Melquisedec. Ñe oca mani cʉto, yireoni ñayijʉ Salem yireoni. Ñe oca mana ʉjʉ ñayijʉ Melquisedec.
2 Abraham sawar ana roumukur etei Melkisedek itin. Melkisedek anayabin i, “Aiwob ana yawas mutufurin.” Naatu Salem ana aiwob, imih i wabin anayabin turin i, “Tufuw ana aiwob.”
3 Melquisedec jacʉsabatia wame, ĩ ñarã wame cʉni ucare ma Dios oca tutijʉ. Ito yicõri ĩ rujeare, ĩ godare cʉni ucare goabea. “Ĩ godaja bero masare yiari Diore bʉsi jidicãyijʉ”, yire ma. Melquisedecre mani tʉoĩaja, “Masare yiari Diore ĩ bʉsi ĩsiado bajiro masare yiari Diore bʉsi ĩsitĩñagʉ̃ yiguĩji Cristo cʉni”, yi tʉoĩa mani.
3 Melkisedek hinah o tamah o uwahinah ana a’agir ana gin tanay boro men tanatita’ur. Naatu ana tufuw o ana morob men taso’ob, anayabin bukamaim men ta hikirum ema’am boro tana’itin. I God Natun na’atube wanatowan firis ema’am.
4 Mani ñicʉ Abraham ñayorʉ rẽtoro ñasagʉ ñayijʉ Melquisedec. Tʉoĩate mʉa. Gaje cʉto gãna ʉjarãre rẽtocũcõri, ĩ bʉjarere cõĩacõri jabeto ĩsiyijʉ Abraham Melquisedecre.
4 Imih kwana’itin, iti orot i gagamin anababatun. Ata agir Abraham i wabin gagamin, baise baiyowane mamatabir sawar roumukur etei Melkisedek itin.
5 Ito bajiroti Abraham janerãbatia judio masa jeyaro ĩna rʉcorisere cõĩacõri jabeto ĩsiyijarã paiare. Leví wame cʉtigʉ janerãbatia ñayijarã ĩna paia mesa. Ĩna ñarã judio masare jeyaro ĩna rʉcorisere cõĩacõri jabeto ãmiyijarã ĩna, Moisés ĩ rotiado bajiroti. Ĩna ñarã ñabojarocati ito bajiro yiyijarã ĩna, Moisés ĩ rotijare.
5 Naatu Israel sabuw etei i Abraham wawawan, baise ofafaramaim eo, Levi wawawan akisihimo boro hinifiris, naatu siwar roumukur i taituwah Israel sabuw biyahine hinab.
6 Leví janami meje ñabojagʉti, Abraham bʉjarere jabeto seniyijʉ ĩ Melquisedec. Itire boca ãmicõri ĩre yiari Diore bʉsiyijʉ Melquisedec. Abraham ñayijʉ, “Queno mʉre yigʉ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yirʉ. Ñasagʉ ñayijʉ Abraham ñayorʉ.
6 Naatu Melkisedek i men Levi ana rara’ane tufuw, baise Abraham God ana omatanen bai ma’am biyanane sawar roumukur etei Melkisedek bai, naatu igegewasin.
7 “Dios mʉre queno yijaro”, yi ecorʉ rẽtoro ñami, “Dios mʉre queno yijaro”, yirʉ. Melquisedec ĩ, “Queno Dios mʉre yijaro”, yi ecorʉ ñayijʉ Abraham. Ito bajiri, “Abraham rẽtoro ñasagʉ ñayijʉ Melquisedec”, yi tʉoĩa mani.
7 Imih men tanakasiy. Orot yait uman bora’ah turan ebigegewasin nati orot i gagamin naatu orot yait baigegewasin ebaib i orot kikimin.
8 Mani wato ñarã paia gãjerã rʉcorisere cõĩacõri jabeto ãmirã, manire bajiroti godarãji ĩna cʉni. Melquisedecreama Dios oca tuti iti gotija, “Itocõ godañi Melquisedec”, yire oca ma. Ito bajiri godabicʉ robo bajiro bajiguĩji ĩ.
8 Firis ana efamaim, Levi ana rara’ane hina hifiris, sawar roumukur hibowabow i himorob. Baise Melkisedek sawar roumukur baib i yawasin ema’am, Bukamaim eo na’atube.
9 — ausente —
9 Imih boro iti na’atube tanao, Levi wawawan i sawar roumukur hibowabow, baise Abraham Melkisedek isan sawar roumukur bitin ana veya i auman hitin.
10 — ausente —
10 Nati ana veya’amaim taso’ob, Levi i men tufuw, baise Levi i uwah Abraham biyan ana rara wanawanan ma’am ana veya, Melkisedek hairi hitar.
11 Leví janerãbatiana sʉoriti ĩ rotirise cũyijʉ Dios, judio masare. Leví janerãbatiare paia ĩna ñaroca yiñi Dios. Sĩgʉ̃ Leví janami ñayijʉ pai ñasagʉ, Aarón wame cʉtigʉ. Aarón ĩ janerãbatia rãca masa ĩna Diore ĩsiroti boca ãmiyijarã ĩna. Boca ãmicõri Diore soe ĩsiyijarã ĩna, masa ĩna ñeñaro yirise waja yirã. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Seti ma mʉare. Queno yirã ña mʉa”, yibisijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri Melquisedec ñasagʉre bajiro bajigʉre cõayijʉ Dios, masare ĩ goda ĩsitoni. Aarón mesa waibʉcʉrãre soe ĩsicõri, masa ĩna ñeñaro yirise waja, waja yi jeocõajama gãji masare bʉsi ĩsirocʉ cõabitiborʉ Dios.
11 Levi ana big akisihimo firis ana bowabow hibowabow ana veya Israel sabuw ofafar itih. Naatu iti levite firis ana bowabow hibowabow imaim tarurusouwit na’at, aisim boro firis tabo tan, Melkisedek ana rara’ane, men Aaron ana rara’ane.
12 Masare bʉsi ĩsirocʉ Jesure Dios ĩ cõaja bero mʉcana tʉdi paia mesare masare yiari bʉsi ĩsi rotibisijʉ Dios. Ito yicõri bʉcʉ oca jidicãcõri ĩ oca mame wasoa rotiyijʉ Dios paia mesare.
12 Anayabin firis ana bowabow hinaya’abun orot ta nabaib, ofafar auman boro hinabotabir.
13 Mani Ʉjʉ Jesucristore cũñi Dios, paia ʉjʉ ñasagʉ ĩ ñatoni. Ito bajiri ĩ ñami manire yiari Diore bʉsi ĩsigʉ̃. Leví janerãbatia janami meje ñayijʉ Cristo. Judá janerãbatia janami ñayijʉ Cristo. Judá janerãbatia Cristo riojʉa sĩgʉ̃ pai mañijʉ.
13 Naatu Buk Atamaninamaim ata Regah isan hikikirum, i ana rara’amaim men ta firis ana bowabow bow sibor eafusaramih, iti i big ta hai bowabow.
14 Mani Ʉjʉ Jesucristo, Judá janerãbatia janami ñayijʉ ĩ. Leví janerãbatiare paia cũ wacʉ Judá janerãbatiareama ito bajiro yibisijʉ Moisés ñayorʉ. Itire queno tʉo masia mani.
14 It etei taso’ob Regah i Judah ana bigane tufuw, naatu Moses men kafa’imo Judah ana bigane firis ana bowabow isan iuwihimih.
15 Itire tʉocõri, “Bʉcʉ oca jidicãcõri oca mame wasoacõñi Dios”, yi tʉoĩa mani. Paia ʉjʉ Melquisedec ñasagʉ ĩ ñado bajiro manire yiari bʉsi ĩsigʉ̃re cũñi Dios.
15 Abisa ao i bebeyan kwa’itin, anayabin firis boubun God rurubin ana bowabow i men firis mat hibowabow na’atube, baise firis Melkisedek na’atube.
16 Leví janerãbatiare riti, “Paia ñarã yirãji ĩna”, yi rotiyijʉ Moisés. Ito bajiri Moisés ĩ rotirena meje paia ʉjʉ Cristo ĩ ñaroca yiñi Dios. Tʉdi ĩ catija ticõri, ĩ Macʉre cũñi Dios manire yiari ĩ bʉsi ĩsitoni. Bʉto masigʉ̃ ñari jʉaji godabicʉ yiguĩji Cristo.
16 Iti orot boubun na bifiris i men orot babin hai ofafar naatu hai o baiyunenamaim na ifirisimih, baise yawas wanatowan ana fairane.
17 Ado bajiro gotiyijʉ Dios ĩ Macʉre:
17 Anayabin Buk Atamaninamaim iti na’atube eo, “O i boro wanatowan inifiris, firis Melkisedek na’atube.”
18 Bʉcʉ oca iti rotiro bajiro queno cʉdi jeo masibisijarã mani ñicʉsabatia. Ito bajiri ĩnare seti ñayijʉ maji. Ito bajija ticõri, “Bʉcʉ oca quenabea. Ñe waja ma iti”, yi tʉoĩa wacʉ itire jidicãyijʉ Dios.
18 Ofafar atamanin i hibosair nabin hiyai, anayabin ririm naatu ana fair sawar.
19 Bʉcʉ oca ĩna cʉdi jeoja ticõri, “Ĩnare seti ña maji”, yiyijʉ Dios. Ito bajiri bʉcʉ oca jidicãcõri, mame oca cũyijʉ Dios ĩja. Ado bajiro yiyijʉ Dios. Ĩ Macʉ Cristore cõayijʉ, mani ñeñaro yirisere ĩ waja yi ĩsitoni. Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Ñe seti ma mʉare”, yigʉ yiguĩji Dios ĩ tʉ mani ejari rʉmʉ. Iti mame oca tʉocõri, “Bʉcʉ oca ñasʉore rẽtoro quena mame oca”, yi tʉoĩa mani.
19 Anayabin Moses ana ofafar i men karam boro sawar ta takusouw, imih boun i sawar ta gewasin hi’obaiyit, saise nuhit nafot tanan God sisibinamaim tanatit.
20 “Yʉ Macʉre cũa yʉ, masare yiari ĩ bʉsi ĩsitĩñatoni. Riti ya yʉ”, yi goticãyijʉ Dios.
20 Naatu anao maiye kwananowar, sabuw afa hibifiris i ofafaramaim hina hifiris, men omatanenamaim.
21 Cristore Dios ĩ cũroto riojʉa, gãjerã paiare ĩ cũja, “Ñasagʉ ãnire cũa yʉ”, yibisijʉ Dios. Ĩ Macʉreama paia ʉjʉ cũ wacʉ, “Riti, ãni ñasagʉre cũa yʉ”, yiyijʉ Dios. Ĩ Macʉre ado bajiro gotiyijʉ Dios ĩ oca tutina:
21 Baise Jesu na bifiris, i God ana omatanen marasika eo inu’in na yabin matar. Marasika Buk Atamaninamaim, God Jesu isan eo,
22 Iti mani tʉoja, “Riti manire masogʉ̃ yiguĩji Jesucristo. Bʉcʉ oca rẽtoro quenarise ña iti mame oca”, yi tʉoĩa mani.
22 Imih iti’imaim ebi’obaiyit Jesu i turobe omatanen boubun gewasin.
23 Bʉcʉ oca iti ñaroca jãjarã paia ñayijarã. Ĩna godaja gãjerã ĩnare wasoarona ñayijarã.
23 Firis maiyow i moumurih na’in, baise temomorob ana veya, hai bowabow nati’imaim esasawar.
24 Ito bajiro ĩna godabojarocati, Jesuama godagʉ meje ñami. Ñimʉjʉa gãji Jesure wasoarocʉ maquĩji.
24 Baise Jesu i wanatowan ema’am, imih i ana bowabow boro men orot ta isan naya’abun.
25 Catitĩñagʉ̃ ñari manire yiari Diore bʉsi ĩsitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. “Mʉ Macʉ yʉre goda ĩsiñi. Ito bajiri ĩ́na sʉoriti mʉ yagʉ ña ãmoa yʉ”, Diore mani yija, manire masogʉ̃ yiguĩji Cristo. Manire ĩ masoja bero ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani.
25 Naatu Jesu i karam boun naatu mar etei sabuw iyab i wanawananamaim hina God biyan titit boro niyawasih, anayabin Jesu i wanatowan God nanamaim bat isah eyoyoyoban.
26 Jesucristo rʉyabojañi maji, manire bʉsi ĩsirocʉ. Manire yiari Diore ĩ bʉsi ĩsibeja, Dios tʉ ejamenaji mani. Dios ĩ ñajare, ñeñarise ma ĩre. Ñeñaro yigʉ meje ñayijʉ ĩ. Ñe seti macʉ ñayijʉ ĩ. Masa ñeñaro yirãre bajiro meje bajigʉ ñami ĩ. Ũmacʉ̃jʉ gãna rẽtoro ñasagʉ ĩ ñaroca yiyijʉ Dios Jesure.
26 Imih Jesu i Firis Gagamin, kakafiyin, rousouwin, aurin kato en, bowabow kakafin wairafih, ata yababan etei so’ob, God bora’ah yen mar nasair.
27 Gãjerã paia ʉjʉre bajiro bajigʉ meje ñaguĩji ĩ. Co rʉmʉ rʉyabeto waibʉcʉrãre sĩayijarã ĩna, Diore soe ĩsirona. Ito bajiro yicõri, “Gʉa ñeñaro yirisere ãcabojoya. Ito yicõri masa ĩna ñeñaro yirisere cʉni ãcabojoya”, yiyijarã ĩna. Coji meje ito bajiro yiyijarã ĩna. Jesuama cojiti godañi, masa ĩna ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsigʉ̃. Mʉcana tʉdi waja yibicʉ yiguĩji ĩ, ĩ ya rína ĩ waja yi tĩocãre ñajare.
27 Naatu i men firis gagamih wan hima’am na’atube, boro men mar etei i ana bowabow kakafin isan sibor nayai, naatu sabuw hai bowabow kakafih isan nayai’imih. En. Sibor i ta’imon yai’ika, mar moumurih na’in isan mar ta’imon yai sawar. God isan taiyuwin biyan siboromih ya’iyai ana maramaim.
28 Moisés ñayorʉ ĩ rotirena sʉoriti manire bajirãreti paia ʉjarã ña rotiyijarã ĩna. Bʉcʉ oca jidicãcõri mame oca cũyijʉ Dios. “Riti ado bajiro yicʉja yʉ”, yirocʉ mame oca cũyijʉ Dios. “Yʉ Macʉ ñeñaro yibicʉre cũa yʉ, masare yiari ĩ bʉsi ĩsitoni”, yiyijʉ Dios ĩ oca tutina.
28 Turobe, ofafaramaim firis gagamin hirubinih i orot ririmih, baise God ana obaifaro tur i ofafar ufunamaim natit, Natun rubin. Anayabin God ana kok etei Jesu i wanatowan ebobosunusunub.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.